Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi. Parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, bet galimai kaltinime nurodytu metu, t.y. 2018 m. spalio 3 d., susitiko su R. K.. Pastarasis paprašė padėti įsigyti narkotinių medžiagų. Su taksi nuvažiavo į taborą ir paėmė narkotines medžiagas. Po to nuvažiavo pas kaltinamąjį namo ir narkotines medžiagas suvartojo. Iš pradžių R. K. kalbėjo, buvo adekvatus, vėliau pradėjo knarkti. Kaltinamasis pabandė jį atgaivinti, išsigando, išnešė jį prie jo durų, nes jie su R. K. kaimynai, paskambino į duris. Matė, kad išėjo jo tėvas, iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusįjį pažinojo, jie yra kaimynai, viskas vyko (duomenys neskelbtini), kaltinamojo bute. Įsigyti narkotinių medžiagų paprašė nukentėjusysis. Į taborą važiavo kartu, nukentėjusysis turėjo 20 eurų. Sumokėjo už taksi 8 eurus, įsigijo du lankstinukus po 6 eurus, tada važiavo atgal į kaltinamojo butą. Manė, kad ten heroinas, narkotines medžiagas vartojo su švirkštu, jis (kaltinamasis) susileido pirmas. Nukentėjusysis negalėjo pataikyti, paprašė palaikyti ranką, kad iššoktų vena. Jis paprašė narkotinių medžiagų pats, prašė ne vieną kartą, kaltinamasis prieš tai atsisakydavo, į taborą nuvažiavo pirmą kartą. R. K. jam nurodė, kad nori heroino, jis nežinojo, kur galima narkotinių medžiagų gauti. Apie R. K. yra girdėjęs, kad jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Pats kaltinamasis narkotines medžiagas vartojo apie 5 metus, į taborą vykdavo kiekvieną dieną, pastovaus tiekėjo neturėjo. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, kai pavartojo įsigytų medžiagų, pajuto narkotinių medžiagų poveikį. Papildomai nurodė, kad narkotines medžiagas suleido per veną, po to dar sėdėjo su virtuvėje, parūkė, pakalbėjo. Nurodė, kad šiuo atveju įsigytos narkotinės medžiagos buvo balti milteliai. Tabore prekeivio prašė fentanilio (jo ir heroino spalva skiriasi) ar heroino, norėjo opioidų.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 25 d. epizodo kaltinamasis parodė, kad dirbdamas pavežėju gavo užsakymą, vežė M. R.. Jis išlipo, paryčiais paskambino ir paklausė, ar nepaliko piniginės. Kaltinamasis sustojo, apžiūrėjo automobilį, bet piniginės nerado. Visą naktį dirbo. Nuvažiavęs namo, vakare, kai ėjo dirbti į naktinę pamainą, surado piniginę. M. R. jam skambino į planšetę, planšetėje numeriai neišsisaugo. Piniginėje buvo apie 130-140 eurų. Paėmė tuos pinigus, pasą, korteles galvojo atiduoti per „Facebook“. Įvykio metu nukentėjusiojo nepažinojo, tuo metu dirbo pavežėju, vykdė individualią veiklą, vairavo ne savo automobilį. Kai buvo pasiteirauta dėl dingusios piniginės, jis sustabdė automobilį, apžiūrėjo, kur sėdėjo M. R., bet piniginės nerado. Paaiškino, kad kai jis priimdavo užsakymą, būdavo pranešimas, kad atvyks vairuotojas, nurodomas vairuotojo telefono numeris. Tas numeris yra planšetės numeris (planšetė turi atskirą telefono numerį). Jei skambinama į planšetę, perskambinti nebuvo galima. Teigė, kad nežino, ar buvo galima išsiaiškinti telefono numerį per operatorių, nebandė sužinoti. Nurodė, kad neatsimena, kokiu asmeniniu telefono numeriu naudojosi tuo metu, bet (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninis telefono numeris. Pripažino, kad gal užsakovas mato asmeninį telefono numerį, jei užsako paslaugą per programėlę. Nurodė, kad piniginę rado po paros, matė, kad piniginėje buvo kortelės, moksleivio pažymėjimas. Norėjo savininką susirasti jį „Facebooke“, bet aiškintis kaip susisiekti su M. R. nebandė, visą laiką piniginė buvo jo namuose. Mintis perduoti dokumentus per policiją nekilo. Savo poelgį vertina blogai ir supranta, kad tai neteisėta. Dėl turtinės žalos padarymo, nurodė, kad iš piniginės pasiėmė ten buvusius 140 Eur ir tai pripažįsta, tačiau mano, kad piniginėje buvusios tapatybės kortelė ir kitos kortelės turtinės vertės neturi.

Dėl 2018 m. rugpjūčio mėnesio (S. P.) epizodo kaltinamasis parodė, kad asmens tapatybės kortelę rado (duomenys neskelbtini). Neatsimena laiko, datos. Paėmė ją ir nusinešė namo. Galvojo gal suras savininką, grąžins, tačiau jo ieškoti nebandė, kortelę laikė namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. K. savo kaltę pripažino visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. K.paaiškino, kad tikslios dienos ir laiko negali nurodyti, bet pamena, kad susitiko su savo kaimynu R.. Tikslaus vardo nežino. R. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. R. jo paprašė nupirkti narkotinių medžiagų ir davė 20 eurų. Jis sutiko ir paėmęs pinigus su taksi nuvyko į Vilniaus taborą, ten iš jam nepažįstamo asmens nusipirko du ,,čekius“ po šešis eurus. Grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prie laiptinės sutiko R. ir jį pasikvietė į savo butą, kur minėtas narkotines medžiagas jis sumaišė su vandeniu. Maišė abu ,,čekius“. Padarė dvi dozes. Vieną dozę su puse susileido sau, o R. dar pripylė vandens į likusią dozę ir suleido R. į ranką. Maždaug po 10 min. R. pasidarė bloga, pradėjo knarkti. Jis R. pradėjo kelti, tačiau pastarasis į tai nereagavo, todėl R. išnešė iš savo buto ir paliko prie R. buto durų, laiptinėje. Grįžęs namo jis pastebėjo, kad į kiemą atvyko greitoji ir išvežė R.. Dėl įvykio labai gailisi. (t. 2, b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas I. K.parodė, kad 2018 m. spalio 3 d. R. pirmą kartą paprašė jo nupirkti narkotinių medžiagų. R. konkrečiai nurodė jam, kad nori heroino dozės ir padavė jam 20 eurų kupiūrą. R. jam nesakė, ar anksčiau yra bandęs heroiną, jis ir neklausė. Kadangi R. jo paprašė, jis iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į taksi numeriu (duomenys neskelbtini) ir iškvietė automobilį. Taksi automobiliui atvažiavus, jis kartu su R. nuvažiavo prie čigonų taboro ir nuėjo kartu ieškoti iš ko nupirkti heroino. Vienas iš jam nepažįstamų čigonų pardavė jam 2 „čekius“ po 6 eurus, jis sumokėjo iš jam duotų 20 eurų 12 eurų čigonui. Likusius pinigus sumokėjo už taksi paslaugas. Kai su R. kartu grįžo namo, jis pasikvietė R. į butą. Bute R. jo paprašė suleisti heroiną, nes R. drebėjo rankos. Jis nežino, ar R. mokėjo susileisti narkotikus. Jis tik R. paklausė, ar ką nors buvo vartojęs šiandien. R. jam pasakė, kad vartojo tik alų. Po to, kai suleido R. heroino dozę, maždaug po 10 min., pastebėjo, kad R. pasidarė toks apsnūdęs, lyg pradėjo knarkti. Greitosios medicinos pagalbos kviesti į savo butą nenorėjo, todėl nunešė R. prie R. buto durų. Atnešęs paguldė ant grindų laiptinėje ir pabeldė į jo buto duris. Žinojo, kad R. tėvas namuose ir suteiks pagalbą. Pabeldęs į duris pakilo iš antro į trečią aukštą ir ten stovėdamas girdėjo, kaip R. tėvas atidarė duris. Tada nuėjo namo ir po kiek laiko matė pro langą, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis tikrai nesitikėjo, kad R. pasidarys bloga nuo vienos dozės, nes R. pats paprašė būtent heroino. Galvojo, kad R. žino, ką daro. Tikrai nenorėjo jam niekaip pakenkti (t. 2, b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas I. K.paaiškino, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai. Labai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildė, kad negali pasakyti, kokią narkotinę medžiagą nusipirko 2018 m. spalio 3 d. su R. K. nuvykęs į romų taborą. (t. 2, b. l. 36-37).

2019 m. gegužės 27 d. apklaustas kaip įtariamasis I. K.paaiškino, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė jam yra aiški, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Dėl savo elgesio labai gailisi. (t. 2, b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. A. K.parodė, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 17.00 val., jo sūnus R. K. išėjo iš namų. Sūnus jam nepasakė, kur eina. Po poros valandų jis paskambino savo sūnui, bet šis neatsiliepė. Tada paskambino kaimynui V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). V. atsakė, kad jis su R. K. pasėdėjo prie namo laiptinės, parūkė ir išsiskirstė. V. pasakė, kad R. K. neatrodė apsvaigęs, jo elgesys buvo natūralus. Kadangi jis negalėjo prisiskambinti savo sūnui, išėjo į kiemą ir apėjo gretimus kiemus bei parduotuves, tačiau sūnaus nerado. Apie 00.00 val. jis nuėjo miegoti. 2018 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., išgirdo, kad už jo buto durų kažkas juda. Atidaręs duris pamatė, kad prie durų guli jo sūnus R. K.. Sūnus buvo be sąmonės, tik gargaliavo. Sūnus gulėjo laiptinėje kojomis link išėjimo iš laiptinės. R. K. drabužiai buvo pakelti. Susidarė toks vaizdas, kad jo sūnus buvo atitemptas - paimtas už kojų ir velkamas nuo viršaus į apačią. Įtempęs sūnų į namus jis iškvietė greitąją pagalbą. Tą pačią naktį sūnų išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL). Sūnus buvo paguldytas ūmių apsinuodijimų skyriuje. Po kelių dienų jam gydytoja pranešė, kad, atlikus tyrimus, jo sūnaus organizme rasta narkotinių medžiagų. Apie vieną savaitę R. K. buvo gydomas ūmių apsinuodijimų skyriuje, vėliau pervežtas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, po kelių dienų pervežtas atgal į RVUL Neurologijos skyrių. R. buvo diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas. Neurologijos skyriuje sūnus buvo gydomas apie dvi savaites. Šiuo metu R. K. gydomas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jo sūnus nuo vaikystės serga paranoidine šizofrenija. R. namuose vartojo raminamuosius vaistus Klonozepamą ir Olanzapinį. Alkoholinius gėrimus vartojo kiekvieną dieną. Dėl kraujo apytakos sutrikimo smegenyse sūnaus atmintis šiuo metu yra sutrikusi. Kokiu būdu sūnus galėjo suvartoti draudžiamą medžiagą, liudytojas nežino. Įtaria, kad narkotines medžiagas sūnui galėjo suleisti kaimynas I., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 36-39).

Papildomai apklaustas liudytojas V. A. K.parodė, kad jo sūnus R. nevartodavo narkotinių medžiagų. Kiek jis žino, vartodavo tik alų. Maždaug prieš porą metų R. prisipažino jam, kad I. vieną kartą pardavė narkotinių medžiagų, kokių – nežino. R. suleido narkotinių medžiagų. Tą kartą su I. dar buvo kažkoks draugas A., kurio liudytojas nepažįsta. Tada R. buvo rastas apsvaigęs netoli ,,Sodros“ pastato; kažkoks žmogus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje R. atgaivino ir paskui išvežė į Naujosios Vilnios ligoninę. Namuose R. vartodavo tik gydytojo skirtus vaistus, bet visi vaistai buvo tabletėmis, jokių injekcijų R. nedarė. R. kiekvieną mėnesį gaudavo pensiją - 230 eurų; šiuos pinigus visada turėdavo savo reikmėms, liudytojas iš sūnaus pinigų neimdavo. 2018-10-04, apie 03.00 val., išgirdo prie savo buto durų garsus, bet skambučio ar beldimo į duris nebuvo. Pro akutę pažiūrėjęs į koridorių pamatė, kad kažkas guli ant grindų ir lyg pasirodė, kad kažkas lipa į viršų. Atidaręs duris pamatė R., kuris gargaliavo. Iškvietė greitąją. 2018-09-30 vakare, jo sūnų R. namo atvedė kaimynas V.. Pastebėjo, kad R. tuomet buvo neįprastai apsvaigęs, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę. Tačiau tą vakarą nesuprato, dėl ko sūnus taip keistai atrodė. Dabar mano, kad tai buvo narkotikai. Šiuo metu R. burna ir liežuvis paralyžiuoti, jis nekalba, nerašo, sunkiai valdo ranką. Būklė stabili, jis vis dar slaugos ligoninėje (duomenys neskelbtini) g., kur bus iki balandžio pabaigos (t. 1, b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J.parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo name, bet kitoje laiptinėje gyvena kaimynas R.. Su R. susitikę kieme pašnekėdavo, bet draugais nebuvo. 2018 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, jis ėjo namo ir pamatė ant suoliuko sėdintį R., kuris jam pasirodė išgėręs, todėl jis pasiūlė R. palydėti iki buto. Negali pasakyti, ar R. buvo pavartojęs narkotikų. Palydėjo R. iki jo buto ir nuėjo namo. Kitą kartą, vakare, tikslios datos ir laiko neprisimena, susitiko su R. kieme, pasėdėjo, parūkė ir išsiskirstė. Kur tą vakarą R. nuėjo, jis nežino, jam neminėjo. Paskui R. ieškojo jo tėvas, bet jis pasakė, kad nežino, kur ir su kuo išėjo jo sūnus. Ar tą vakarą R. buvo išgėręs ar apsvaigęs, neprisimena. Po to jų susitikimo jis R. nebematė, nežino, kas su juo atsitiko. Kaimyną I. jis pažįsta, šis gyvena vienoje laiptinėje su R.. Artimai nebendrauja su I., tik pasisveikina. Keletą kartų matė I. kartu su R., galimai jie bendravo. Apie R. žino, kad jam kažkas negerai su galva ir jis mėgsta išgerti alaus (t. 1, b. l. 50).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad greitoji medicinos pagalba R. K. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo iškviesta 2018-10-04, 03.58 val. (t. 1 b.l. 88).

RVUL 2018-10-25 pažymoje Nr. 20 nurodyta, kad R. K. buvo hospitalizuotas RVUL Toksikologijos skyriuje nuo 2018-10-04, 06.30 val., iki 2018-10-11, 13.00 val. 2018-10-04 atliktas psichoaktyvių medžiagų nustatymas šlapime, kurio metu rasta benzodiazepinų, tramadolio, alpha PVP, etilgliukuronido. (t. 1, b. l. 90).

VšĮ Vilkpėdės ligoninė 2019-04-05 raštu informavo, kad nuo 2018-10-26 iki rašto pateikimo dienos R. K. yra gydomas šioje įstaigoje. Paciento sveikatos būklės diagnozė: lėtinė encefalopatija, būklė po anoksinio smegenų pažeidimo, po buvusio apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis ir narkotikais, psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, paranoidinė šizofrenija. R. K. parodymų duoti negali, nes nekalba (t. 1, b. l. 110).

2019-01-24 tarnybiniame pranešime ir 2019-05-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, išanalizavus I. K. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. K. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, jog I. K. 2018-10-03, 17.09 val., buvo celės (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Vilniaus romų taboro teritorija); nukentėjusysis R. K. 2018-10-03, 17.02 val., taip pat buvo celės (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Vilniaus romų taboro teritorija). Nuo 2018-10-03, 17.30 val., R. K. buvo celės (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2018-10-03, 17.43 val., I. K. buvo celės (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, po to kitas signalas užfiksuotas tik 2018-10-04, 05.29 val., celės (duomenys neskelbtini) aptarnaujamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 142, 143).

2018 m. spalio 31 d. atlikus kratą I. K. gyvenamojoje vietoje - bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančiame G. K., be kita ko buvo rasta ir paimta 8 vienkartiniai švirkštai, 2 metaliniai šaukšteliai, vienas stiklinis buteliukas su užrašu ,,Profofol“ (t. 1, b. l. 66-81).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5421)-IS1-6261 konstatuota, kad ant vienkartinių švirkštų, metalinių šaukštelių ir stiklinio buteliuko, paimtų 2018-10-31 kratos metu, paviršių rasta profofolio, narkotinių medžiagų – karfentanilio, metadono, morfino, psichotropinių medžiagų – midazolamo, diazepamo pėdsakų (t. 1, b.l. 114-116).

2018 m. rugpjūčio 25 d. epizodas dėl neteisėto svetimo dokumento įgijimo ir laikymo ir neteisėto disponavimo elektroninio mokėjimo priemone

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. K.paaiškino, kad 2018 metų vasarą dirbo taksi vairuotoju, važinėjo automobiliu ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Dirbo pagal verslo liudijimą. Su mobilia programėle „e-transport“ gaudavo užsakymus ir vykdavo pasiimti klientų. 2018 m. vasarą, tikslios datos negali pasakyti, gavo užsakymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten jį pasitiko du nepažįstami vaikinai ir mergina. Kokiu adresu važiavo, neprisimena. Vaikinas sumokėjo jam už taksi paslaugas apie 40 eurų, paskui visi keleiviai išlipo. Maždaug po pusvalandžio ar valandos jam paskambino vienas iš tų vaikinų, kuriuos vežė, ir paklausė, ar jis nerado savo taksi automobilyje piniginės. Jis paviršutiniškai apžiūrėjęs automobilio saloną ir nieko nepamatęs jam atsakė, kad nieko nerado. Praėjus kelioms dienoms, tvarkydamas automobilį, rado to vaikino piniginę už galinės sėdynės. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, banko kortelės, ir lyg apie 80 eurų. Telefono, kuriuo jam skambino vaikinas pametęs piniginę, jis neišsaugojo, kitų būdų kaip grąžinti piniginę savininkui nesugalvojo, taksi įmonės neklausė, kaip galėtų grąžinti žmogui jam priklausančią piniginę. Piniginėje buvusius pinigus išleido savo reikmėms. Piniginė iki šiol guli pas jį bute, galėtų ją grąžinti. Banko kortelėmis pasinaudoti nebandė. Asmens tapatybės kortele irgi neturėjo tikslo pasinaudoti. Tiesiog nežinojo, kur tuos daiktus dėti; padėjo į spintą ir pamiršo apie juos (t. 2, b. l. 28).

Papildomai apklaustas įtariamuoju I. K.paaiškino, kad dėl šio nusikalstamos veikos epizodo prisipažįsta visiškai. Labai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 36-37, 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. R.parodė, kad 2018-08-25 buvo mieste su draugais. Vėliau telefonu per programėlę „Etransport“ išsikvietė taksi automobilį prie (duomenys neskelbtini). Apie 3 val. atvažiavo taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vardu I.. Apie 4.19 val. taksi automobilis sustojo prie parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini) g. Liudytojas sėdėjo automobilyje, ant priekinės sėdynės. Jis ištraukė savo piniginę ir sumokėjo vairuotojui 50 eurų. Jam atrodė, kad jis įsidėjo piniginę atgal į kuprinę. Tuomet išlipo iš automobilio. Apie 5 val. ryto jis pasigedo savo piniginės netoli (duomenys neskelbtini) Maximos. Piniginėje buvo jo vardu išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė, moksleivio pažymėjimas, ,,Luminor“ banko kortelė, ,,Weststein" banko kortelė, ,,Citadelė“ banko kortelė, ,,Revolut“ kortelė, 140 eurų grynųjų pinigų. Piniginė buvo išskleidžiama, juodos spalvos, ,,Bershka“, 6 eurų vertės. Patyrė žalą, nes reikėjo pasiimti naują asmens tapatybės kortelę, už ją sumokėjo 19,60 eurų. Nauja „Citadelė“ banko kortelė kainavo 6 eurus. Kitos kortelės buvo nemokamos, dėl jų praradimo nepatyrė turtinės žalos. Pamatęs, kad prarado piniginę, užblokavo visas korteles, jomis pasinaudota nebuvo. Po to, kai prarado piniginę, skambino vairuotojui I. ir prašė pažiūrėti, ar jis nerado piniginės, bet šis pasakė, kad nerado. Po kiek laiko, išsimiegojęs, vėl paskambino vairuotojui pasiteirauti, ar tikrai nerado piniginės, bet I. vėl patikino, kad nieko nerado. I. skambino į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jam padaryta bendra 171,6 eurų žala. Į policiją dėl piniginės dingimo nesikreipė, nes galvojo, kad ją pametė ir vis tiek niekas jos neras ir negrąžins (t. 1, b. l. 53).

2018 m. spalio 31 d. atlikus kratą I. K. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančiame G. K., be kita ko buvo rasta ir paimta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. R. vardu, „Luminor“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Weststein“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Citadelė“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Revolut“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos M. R. vardu (t. 1, b.l. 66-81).

2019 m. balandžio 10 d. daiktų pateikimo protokolu I. K. motina G. K. pateikė tyrimui bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikytą juodos spalvos piniginę ,,Bershka“, priklausančią M. R., kurios apžiūra buvo atlikta 2019-05-21 (t. 1, b. l. 153-154, 155-157).

Iš Asmens dokumento išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos M. R. vardu, paieška paskelbta 2018-08-27 (t. 1, b.l. 132).

2019 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime, išnagrinėjus I. K. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad 2018-08-25, 05.29 val. ir 06.25 val., į šį telefono numerį buvo siųsti trumpieji pranešimai (SMS žinutės) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis priklausančio M. R. (t. 1, b. l. 139).

2018 m. rugpjūčio mėn. epizodas dėl neteisėto svetimo dokumento laikymo

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. K.dėl šio epizodo paaiškino, kad 2018 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ant žemės pamatė gulinčią asmens tapatybės kortelę ir ją pakėlė, nes vis dėl to dokumentas. Nežino, kodėl pasiliko šią asmens tapatybės kortelę, tiesiog nežinojo kur ją padėti, todėl laikė spintoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 2, b. l. 28).

Papildomai apklaustas įtariamuoju I. K.paaiškino, kad dėl šio nusikalstamos veikos epizodo prisipažįsta visiškai. Labai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 36-37, 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. P.parodė, kad 2018 metais, rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare grįžinėjo namo išgėręs iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į (duomenys neskelbtini) ir kažkur pakeliui namo pametė savo piniginę su dokumentais. Piniginėje buvo ir jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Namo, kiek prisimena, važiavo vienas, jokių konfliktų nebuvo. Ryte pamatė, kad pametė piniginę. Kadangi ją pats pametė, niekur dėl jos dingimo nesikreipė. Po kelių dienų kreipėsi į Migracijos valdybą ir pranešė, kad prarado asmens tapatybės kortelę. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena jau apie 2 metus, bet nepažįsta asmens vardu I. K.. Kaip pas šį asmenį galėjo atsidurti jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, negali pasakyti (t. 1, b. l. 47).

2018 m. spalio 31 d. atlikus kratą I. K. gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančiame G. K., be kita ko buvo rasta ir paimta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. P. vardu (t. 1, b.l. 66-81).

Iš Asmens dokumento išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos S. P. vardu, paieška paskelbta 2018-08-16 (t. 1, b. l. 133).

I. K. šioje byloje kaltinamas padaręs nsikastamas veikas, numatytas BK 264 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (M. R. ir S. P. epizodai).

BK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas objektyvieji požymiai – 1) padėjo asmeniui įsigyti, 2) vertė, 3) lenkė, 4) kitaip jį pratino – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

- M. R. priklausanti piniginė ,,Bershka“, kurios atsiimti M. R. nepageidavo, 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 160, 161), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina;