- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- A-2193-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00841-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros aktą Nr. 3S-11662; 2) įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2018 m. kovo 23 d. skundą (registracijos Nr. AP-8341).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas pateikti informaciją ir tinkamai neatsakydamas į jo skundą, nevydo savo pareigų, pareiškėją diskriminuoja bei trukdo jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 motyvuotai į procesą įtraukti trečiuosius asmenis. Tai trukdo pareiškėjui tinkamai apginti savo teises, nes prokurorė savo nutarime paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 25, 30 straipsnių nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, 5 straipsnį, 11 straipsnį, 12 straipsnį, 15 straipsnį, 19 – 26 straipsnius. Pabrėžė, kad pareiškėjo skundas, pateiktas atsakovui, yra aiškaus turinio, suprantamas, todėl nepagrįstai atsakovas rėmėsi Aprašo 53.10 punktu. Atsakovas nesilaikė ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3–4 straipsnių, 6, 13, 16 straipsnių reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo skundo (reg. Nr. AP-8341) dalis, kurioje pareiškėjas prašė per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos atlyginti pareiškėjui padarytą 260 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos yra nepagrįstas. Prokurorės nutarimas paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjui nėra pagrindo reikalauti atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kildinamą iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kuri įstatymų nustatyta tvarka atlyginta per žalos institutą. Kiti pareiškėjo skunde (reg. Nr. AP-8341) kelti reikalavimai dėl pareiškėjo persekiojimo, šmeižimo, diskriminacijos, jo teisių apribojimų, Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar kitų Lietuvos valstybės institucijų rusinimo sovietizavimo ir pan. Molotov-Ribbentrop pakto bei pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptąjį pridėtinį protokolą 1941 m. sausio 10 d. pasirašyto dar vieno slaptojo protokolo, įgyvendinimo įvertinti kaip nepagrįsti. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (toliau – ir Aprašas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo 1-282 redakcija) 53.10 punkte nurodyta, kad apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu „yra nesuprantamo turinio, neaiškūs dėl nekonkrečiai nurodyto prašymo dalyko ar aplinkybių, be kurių negalima nustatyti prašymo ar skundo dalyko, grindžiami akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais“. Todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis teigė, kad yra vykdomas pareiškėjo diskriminavimas, jo teisių apribojimas, valstybės institucijų rusinimas ir t.t., jo skundas šioje dalyje buvo paliktas nenagrinėtu. Pabrėžė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir pareiškėjui atsakyta Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pasirašytu 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3S-11662, kuris pareiškėjui buvo išsiųsta paštu tą pačią dieną. Todėl pareiškėjo skundo (reg. Nr. AP-8341) nagrinėti pakartotinai nėra pagrindo.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. Nr. AP-8341), kuriuo pareiškėjas prašė per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos atlyginti pareiškėjui padarytą 260 000 neturtinę žalą dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundus Nr. P-1888, P-1928, P-1942, P-1974, paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos. Pareiškėjas šiame skunde taip pat prašė nutraukti jo persekiojimą, šmeižimą, diskriminaciją, jo teisių apribojimus, Prezidentės raštu pareikalauti desovietizuoti, debolševizuoti, dekolonizuoti Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir jos padalinius Kaune, Panevėžyje, taip pat nutraukti Lietuvos valstybės ir jos institucijų rusinimą ir t.t. Į šį pareiškėjo skundą atsakovas atsakė 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3S-11662 (šioje administracinėje byloje ginčijamas sprendimas).
7. Ginčijame rašte atsakovas pareiškėjui nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. Nr. AP-7161), kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. V. 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundus Nr. P-l 888/2010, Nr. P- 1928/2010, Nr. P-1942/2010, Nr. P-1974/2010. Šiuose skunduose pareiškėjas teigė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados policijos pareigūnai jo atžvilgiu nepagrįstai panaudojo fizinę ir psichinę prievartą. 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. 17.2.-1616 Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame nurodė, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs visomis ginčo išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka galimybėmis. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1-282 redakcija) 73 punktas reglamentuoja, kad jeigu pareiškėjas yra pasinaudojęs visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, tai nurodoma atsakyme ir toks informacinio pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Šiame Generalinės Prokuratūros atsakyme taip pat nurodyta, kad susipažinus su skundų nagrinėjimo medžiaga bei Informacinės prokuratūros sistemos (IPS) duomenimis nustatyta, kad 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą 4 pareiškimais (Nr. P-l888/2010, Nr. P-1928/2010, Nr. P-1942/2010, Nr. P-1974/2010), informuodamas apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados policijos pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu panaudotą fizinę ir psichinę prievartą. Išnagrinėjus paminėtus pareiškimus, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė R. V. 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalyje, 228, 229, 237 straipsniuose, požymių. Kauno rajono apylinkės teisme išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimo, teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl šios nutarties, galutine ir neskundžiama 2011 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
8. Pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad atsakovas pareiškėjo skundo (reg. Nr. AP- 8341) dalį, kurioje pareiškėjas prašė per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos atlyginti pareiškėjui padarytą 260 000 Eur neturtinę žalą dėl prokurorės 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, atmetė kaip nepagrįstą, nes apylinkės ir apygardos teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo prokurorės nutarimo teisėtumą. Kitus skundo reikalavimus (dėl pareiškėjo persekiojimo, šmeižimo, diskriminacijos, jo teisių apribojimų, Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar kitų Lietuvos valstybės institucijų rusinimo sovietizavimo ir t. t.) atsakovas paliko nenagrinėtais, remdamasis Aprašo 53.10 punkto pagrindu – apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu yra nesuprantamo turinio, neaiškūs dėl nekonkrečiai nurodyto prašymo dalyko ar aplinkybių, be kurių negalima nustatyti prašymo ar skundo dalyko, grindžiami akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais.
Šalies argumentai
9. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2018 metais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė ieškinį dėl 255 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės (civilinė byla Nr. 2-14049-1070/2018). Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, padarytų tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. I-567-738/2015. Taip pat neturtinę žalą pareiškėjas kildino ir iš Garliavos policijos nuovados pareigūnų veiksmų, atliktų mušant ir kankinant pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškinys buvo atsisakytas priimti. 2018 m. liepos 3 d. ši nutartis įsiteisėjo. TIS Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2-12103-1070/2018 ir Nr. 2-12167-1070/2018, paliekant Nr. 2-12103-1070/2018. 2019 m. sausio 9 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pareiškėjo ieškiniai palikti nenagrinėti (civilinės bylos Nr. 2-480-1070/2019 duomenys). Kauno apygardos teismo bylos Nr. IS-146-383/2011 nutarties duomenys patvirtino, kad Baudžiamojo proceso kodekso normų pagrindu teisinis ginčas dėl prokuroro 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą baigtas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vertindamas surinktų įrodymų visetą bei darydamas išvadas šioje administracinėje byloje teismas taip pat vadovavosi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 15, 21 straipsniais.
11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. skundo Nr. AP-8431, taip pat šioje administracinėje byloje ginčijamo atsakovo 2018 m. balandžio 3 d. atsakymo pareiškėjui turinį, padarė išvadą, jog ginčijamu raštu (aktu) atsakovas atsakė į pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. skundą. Taigi, šis atsakovo raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Dėl to pareiškėjo ginčijamas raštas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Iš to sekė, kad šioje administracinėje byloje ginčijamam 2018 m. balandžio 3 d. aktui turi būti taikomi taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai. Įvertinęs paminėto ginčijamo akto turinį teismui pateiktų įrodymų visumos bei Viešojo administravimo įstatymo normų kontekste, teismas padarė išvadą, kad jis atitinka esminius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Iš jo turinio matyti, kad į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą buvo atsakyta išsamiai, atsakymai pagrįsti teisės aktų normomis. Ginčijamas 2018 m. balandžio 3 d. raštas pasirašytas kompetentingo pareigūno. Be to, pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo skundą, jokie esminiai Viešojo administravimo įstatyme numatytos administracinės procedūros pažeidimai nepadaryti, jokie terminai taip pat nepažeisti (ABTĮ 56 str.). Ginčijamame rašte atsakovas nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui pateikti skundą administraciniam teismui. Dėl to teismas šio pažeidimo nelaikė esminiu ir duodančiu pakankamą pagrindą jo panaikinimui (ABTĮ 56 str., 81 str. 1 p.).
12. Teismas pabrėžė, kad šis atsakovo sprendimas taip pat atitinka ir esminius Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo normų reikalavimus. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1, 4, 6, 15 straipsnių, Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 1, 2, 37 punktų nuostatas. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjo skundo bei ginčijamo akto turinį, darytina išvada, kad atsakovas jokių esminių pažeidimų nepadarė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į Aprašo 53.10, 73 punktų nuostatas.
13. Įvertinęs atsakovo pateiktą atsakymą į pareiškėjo skundą, teismas jokių esminių Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių, taip pat ir Aprašo normų pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio informacijos pareiškėjas prašė, atsakovas pagal savo kompetencijos ribas ir galimybes pakankamai išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjui. Sprendimas dėl informacijos pateikimo pasirašyti kompetentingo pareigūno, nurodyti pakankami argumentai, įvardinti šaltiniai, kuriuose pareiškėjas gali gauti jį dominančią informaciją, taip pat pasiūlytas pareiškėjui tinkamas ir realus teisiškai jo teisių gynimo būdas. Paminėto akto formos ir turinio analizė davė pakankamą pagrindą išvadai, kad jokių esminių pažeidimų, kurie galėjo pažeisti pareiškėjo teises, taip pat ir Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo bei visų kitų pareiškėjo patikslintame skunde išvardintų teisės aktų nuostatas, nenustatyta.
14. Teismas pabrėžė, kad į dalį pareiškėjo skundo argumentų duoti logišką ir nuoseklų atsakymą iš esmės neįmanoma. Jokių pagrindų, kurie leistų panaikinti atsakovo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą, teismas nenustatė. Dėl to nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2018 m. kovo 23 d. skundą (registracijos Nr. AP-8341) (ABTĮ 56 str.). Dėl paminėtų išvadų pareiškėjo patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
15. Teismas taip pat akcentavo, kad šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekso normų kontekste ginčas dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimo, priimto nagrinėjant pareiškėjo skundus Nr. P-1888, P-1928, P-1942, P-1974, teisiškai yra baigtas (tai patvirtina sprendime pamintų apylinkės ir apygardos teismų nutarčių duomenys). Atsakovas tai aiškiai ir suprantamai pareiškėjui išdėstė ginčijamame rašte. Siekdamas į civilinės bylos procesą įtraukti konkrečius atsakovus, trečiuosius asmenis, pareiškėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis, turi teisę pateikti tokį prašymą bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris privalės tokį prašymą spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Bendrosios kompetencijos teisme pareiškėjas taip pat turi teisę prašyti, kad teismas išreikalautų įrodymus, kurių jis pats negali gauti. Be to, pareiškėjo patikslintame skunde nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas. Dėl to atsakovo pateikta informacija civilinės bylos eigai jokios įtakos neturės.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Aprašo 53.10 punktu, dalis pareiškėjo skundo atsakovui (taip pat kaip ir patikslinto skundo teismui) argumentai yra nesuprantami, abstraktaus bei deklaratyvaus turinio, iš dalies politiniai, visiškai nesusiję su skundo pagrindu bei dalyku. Taigi, likusieji pareiškėjo skundo argumentai ir teismui pateikti dokumentai (dauguma jų pateikti pakartotinai) laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dalis jų logiškai nesuprantami, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
III.
17. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą sugrąžinti neteisėtai pašalintus trečiuosius suinteresuotus asmenis.
18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas sutrukdė pareiškėjui teikti ieškinį civiline tvarka ir pateikti skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Šis pažeidimas esminis, nes sutrukdė galimybę įrodymus apie atsakovo vykdomą pareiškėjo teisių pažeidimą teikti į bylas.
19. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas atsakovo individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo nurodytų teisės aktų ir normų pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai pašalino visus trečiuosius suinteresuotus asmenis. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kaip įrodymus į bylą išreikalauti bylų duomenis.
21. Teismas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, teisėtumo neanalizavo, aplinkybių nenustatė, įrodymų nenurodė ir neišreikalavo, argumentų, dėl kurių atmeta pareiškėjo argumentus ir reikalavimus, nenurodė, nuorodų į konkrečias normas, kurias taikė, nepateikė – skundo iš esmės nenagrinėjo dėl pareiškėjo politinio pobūdžio reikalavimų.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė joje motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. akto Nr. 3S-11662 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. skundą (registracijos Nr. AP-8341) pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą atsakymą į pareiškėjo skundą, konstatavo, kad atsakovas pagal savo kompetencijos ribas ir galimybes pakankamai išsamiai ir laiku jį pateikė pareiškėjui, teismas jokių esminių Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių, taip pat ir Aprašo normų pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo argumentų, nenustatė jo nurodytų pažeidimų, kad skundžiamas aktas nemotyvuotas, nėra nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nesutinka su tuo, kad buvo pašalinti jo nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys ir nebuvo išreikalauti kaip įrodymai jo nurodytų bylų duomenys.
27. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o šio įstatymo 3 straipsnio 13 punktas nustatė, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 3S-11662, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. skundą, veikė savo kompetencijos ribose, laiku ir tinkamai pareiškėjui pateikė atsakymą, kuris atitinka pareiškėjo skundo turinį. Ginčijamame rašte įvertintos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, kodėl dalis pareiškėjo skundo reikalavimų netenkinama, o kita dalis – paliekama nenagrinėta, bei nurodytos konkrečiu atveju aktualios teisės normos. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad ginčijamas raštas yra nemotyvuotas.
30. Nors Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 3S-11662 nebuvo nurodyta šio rašto apskundimo tvarka, laikyti šį trūkumą esminiu šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad tai užkirto kelią teikti skundą teismui – pareiškėjas skundą dėl šio rašto pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teismas pareiškėjo skundą priėmė ir išnagrinėjo. Pareiškėjo teiginiai, kad šio rašto apskundimo tvarkos nenurodymas užkirto kelią jam teikti įrodymus į kitas bylas, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs. Pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokių konkrečių įrodymų jis negalėjo pateikti, ir kaip tam turėjo įtakos būtent rašto apskundimo tvarkos nenurodymas, ypač turint omenyje, kad pareiškėjas, kaip minėta, pasinaudojo teise šį raštą apskųsti.
31. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju atsakovas, priimdamas 2018 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 3S-11662, jokių esminių Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių, Aprašo normų pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, naikinti šį raštą bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 23 d. skundą šiuo atveju nebuvo pagrindo.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nereiškia, kad kiekvienas įrodymas, ištirtas byloje turi būti nurodytas sprendime. Įrodymų viseto duomenų pagrindu teismas padaro išvadas, ar tam tikros aplinkybės yra nustatytos ir egzistuoja, ar jos nepasitvirtino (yra paneigtos). Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.
33. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, teigia, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo politinio pobūdžio reikalavimų, pažymėtina, jog ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (2 d.). Taigi, politinio pobūdžio ginčų administraciniams teismams teisės nagrinėti suteikta nėra. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismas ir neturėjo nagrinėti.
34. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos dalyvių pašalino jo nurodytus trečiuosius suinteresuotus asmenis. Pažymėtina, kad ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pareiškėjas savo skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo nurodęs: Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Policijos generalinį komisarą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Kauno apygardos teismo pirmininką, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, Europos parlamento informacijos biurą Lietuvoje, Europos komisiją, Europos komisijos pirmininką, Europos komisijos atstovybę Lietuvoje, Kauno apygardos teismą, Kauno apylinkės teismo pirmininką, Kauno apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Kauno rajono savivaldybės administraciją, Kauno rajono savivaldybės tarybą. Šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl minėtų asmenų teisių ir pareigų nustatymo, pasikeitimo ar panaikinimo, nebuvo daromos išvados, kurios turėtų įtakos šių asmenų teisinei padėčiai ar teisiniam statusui.
35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymų neišreikalavo jo nurodytų bylų duomenų, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kokią reikšmę jo nurodytų bylų duomenys turi šiuo atveju nagrinėjamai administracinei bylai ir kaip jie pagrįstų pareiškėjo reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis deklaratyvūs argumentai vertintini kaip pareiškėjo bylos aplinkybių subjektyvus traktavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui konstatuoti.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.