Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl 2015 m. sausio 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., jam skirtas įpareigojimas per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. T. nuteistas už tai, kad 2014-08-30 apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savavaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10, 43 ir 45 p. reikalavimus, t. y. eidamas į kaimyno G. B. kiemą nusivedė savo mišrūną šunį be antsnukio ir pavadėlio, taip neužtikrindamas, kad šis nekels grėsmės kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, dėl ko kilusio konflikto metu nesuvaldė šuns, kuris užpuolė G. B., padarydamas jam kastines žaizdas viršugalvio srityje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kastines žaizdas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III-me piršte, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo pakeisti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir skirti 10 MGL dydžio baudą. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta 10 MGL dydžio bauda ir su tokia bausmės rūšimi jis visiškai sutiko. Mano, jog įvyko nesusipratimas, ir pastarasis baudžiamasis įsakymas neturėjo būti panaikintas. Jis, gavęs teismo įsakymą, nesuprato šio dokumento reikšmės, todėl papildomai išreiškė norą, kad būtų paskirta mažesnė bauda. Nesuprato, kad baudžiamasis įsakymas yra teismo nuosprendis ir kad juo jau skiriama bausmė. Manė, kad jis gali išreikšti savo nuomonę dėl baudos dydžio, todėl ir paprašė ją sumažinti. Sutinka, kad jam būtų paskirta 10 MGL dydžio bauda. Papildomai apeliantas nurodo, kad turėjo sveikatos problemų, jam buvo stipriai sužalota galva, nustatytas kaukolės lūžis bei smegenų sumušimas. Dėl šių sveikatos sutrikimų iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos gydėsi ligoninėje, o iki 2015 sausio mėnesio buvo nedarbingas, todėl galėjo neadekvačiai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes ir pateikti neteisingą savo nuomonę, nors visiškai sutiko su paskirta bauda. Papildomai apeliantas nurodo, jog pripažino savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus ir nuoširdžiai gailisi, o be to atlygino padarytą žalą, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pažymi ir tai, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jokių pretenzijų neturi, o apylinkės teismas nepagrįstai jo neblaivumą vertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors tai nedarė jokios įtakos nusikaltimo padarymui. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino ir jo kriminalinę padėtį, kadangi padarytas nusikaltimas yra neatsargaus pobūdžio, bei pabrėžia, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė jam yra itin nepalanki, kadangi jis šiuo metu dirba vairuotoju, dėl ko kartais kelioms dienoms ar net savaitei išvyksta iš namų.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu tik dėl jam skirtos bausmės ir jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria kaltinamajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi paskirta bausmė privalo būti ne tik adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tačiau ir atitikti teisingumo bei protingumo reikalavimus.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-12-01 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo S. T. pripažino kaltu pagal BK 139 str. 1 d. ir nubaudė jį 18 MGL (2340 Lt arba 677,71 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2014-08-31 iki 2014-09-01 ir nustatyta, jog galutinė bausmė yra 10 MGL (1300 Lt arba 376,51 Eur) dydžio bauda. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog tyrimo metu S. T. sutiko baudžiamąjį procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu bei faktiškai sutiko su jam pasiūlyta 12 MGL dydžio baudos bausme, tik prašė šią bausmę sumažinti (109 b. l.). Tačiau aptariamas baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjo, kadangi apylinkės teismas, 2014-12-11 gavęs S. T. prašymą sumažinti jam paskirtą baudą ar atidėti jos mokėjimo terminą, padarė išvadą, jog apeliantas iš esmės nesutinka su priimtu baudžiamuoju įsakymu ir nutarė surengti teismo posėdį. Šio proceso pabaigoje teismas priėmė skundžiamą nuosprendį ir paskyrė apeliantui kitą bausmę – nubaudė jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigodamas per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nubausti jį 10 MGL dydžio bauda, juo labiau kad yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam. Kolegijos nuomone, su tokiu apelianto prašymu nėra pagrindo nesutikti.

Išties, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, t. y. griežtesnę bausmę, nei nuteistajam buvo skirta pirmiau aptartu baudžiamuoju įsakymu. Žinoma, viena vertus, teismas taip elgtis gali, nes jis nėra saistomas prokuroro siūlymo ar teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšies ar dydžio tuomet, kai baudžiamasis procesas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo BPK 422 str. nustatyta tvarka tampa bylos nagrinėjimu teisiamajame posėdyje bendra tvarka. Kita vertus, tokiu atveju, skirdamas naują bausmę (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) teismas turi savo sprendimą motyvuoti ir nurodyti naujus argumentus, kurie nebuvo įvertinti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Šiuo konkrečiu atveju, skirdamas apeliantui griežtesnę bausmę (vietoje baudos skirdamas laisvės apribojimą) teismas nenurodė jokių naujų duomenų bei motyvų, kurie nebūtų buvę įvertinti priimant 2014-12-01 baudžiamąjį įsakymą. Tokia praktika nėra gera, jai nepritartina.

Apeliacinės instancijos teismo požiūriu bylos duomenys leidžia daryti kitokią išvadą, t. y. kad bausmės tikslai S. T. šiuo atveju tikrai gali būti pasiekti paskyrus jam baudą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo. Taigi, nuteistojo padarytas nusikaltimas yra visiškai kitokio pobūdžio nei ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Viso baudžiamojo proceso metu S. T. neginčijo prokuroro siūlytos bausmės rūšies – baudos, ir su ja iš esmės sutiko, papildomai nurodydamas, jog yra dirbantis ir gauna pajamas, t.y. šiuo metu jis dirba vairuotoju, dėl ko jis realiai galės sumokėti jam paskirtą baudą. Svarbu ir tai, kad S. T. iš esmės susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis neturėjo jam jokių priekaištų, prašė jo griežtai nebausti. Šios aplinkybės rodo, kad S. T. nevengė atsakomybės, pripažino elgęsis netinkamai ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui. Kartu reikšminga ir tai, jog S. T. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (101 b. l.), į psichiatro ligų įskaitą neįrašytas (91, 94 b. l.), metų laikotarpiu iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas administracine tvarka (95 – 98 b. l.). Be to, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis išties patyrė galvos traumą ir nuo 2014-11-16 iki 2014-12-18 buvo nedarbingas (116, 117 b. l.), todėl nėra galimybės paneigti jo parodymų, kad būtent šiuo laikotarpiu jis galėjo netinkamai vertinti susiklosčiusias aplinkybes bei formuluoti savo prašymus.

Iš bylos matyti, kad S. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi – tai visiškai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra ir kita jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą), kurios apylinkės teismas nenustatė. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog S. T. atlygino nukentėjusiajam G. B. padarytą turtinę žalą, t.y. 2014-09-01, praktiškai iškart po įvykio, kai tik buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo, nukentėjusiajam sumokėjo 7000 Lt. Su šia suma sutiko ir nukentėjusysis, patvirtino, jog kaltinimų S. T. atsisako, pykčio nelaiko ir jo atsiprašymą priima (44 b. l.). Tokias aplinkybes tiek tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis G. B., jo žmona I. B. bei S. T. (31, 45 – 46, 60, 65, 130 b. l.). Todėl, kolegijos nuomone, yra visos sąlygos šią aptariamą aplinkybę pripažinti S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, kolegija pripažįsta, kad laisvės apribojimo bausmė apeliantui šiuo atveju gali būti vertinama kaip per griežta, ji skirta teismui nemotyvavus savo sprendimo, nesant naujų duomenų, kurie nebūtų buvę įvertinti priimant baudžiamąjį įsakymą. Be to, teismas nepagrįstai nevertino ir nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p. Dėl to, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai apeliantui paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Apeliantas baudžiamas bauda. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas jam baudos dydį, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, santykius su nukentėjusiuoju, jo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus apeliantą teigiamai apibūdinančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo nustatyta S. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Matyti, jog praktiškai iškart po įvykio S. T. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas (69 b. l.), kas rodo, jog įvykio metu jis išties buvo apsvaigęs. Be to, nukentėjusysis G. B. ir jo žmona I. B. viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, jog įvykio metu S. T. buvo akivaizdžiai neblaivus ir elgėsi priekabiai, buvo atėjęs su savo šunimi, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio bei kuris, nukentėjusiųjų tvirtinimu, yra kovinis. Tokiu būdu nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai. Apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. T. yra teistas ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šie duomenys, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra asmenį charakterizuojanti informacija, į kurią atsižvelgiama nepriklausomai nuo to, kokia nusikalstama veika asmuo yra kaltinamas.

Esant tokioms aplinkybėms S. T. skiriama bauda, artimesnė šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui. Vadovaujantis BK 65 ir 66 str. nuostatomis į paskirtą bausmę įskaitytinas S. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Įvertinus tai, kad ši baudžiamoji byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta teisiamajame posėdyje bendra tvarka, taikyti BK 64¹ str. ir trečdaliu mažinti jam skiriamą bausmę pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu S. T. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikusi gynėja advokatė D. Baniulė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 28,03 Eur, bei prašė jas priteisti. Šis prašymas netenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p, teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

2015 m. sausio 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

Pripažinti S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.);

S. T., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., paskirti 14 MGL (527 Euro) dydžio baudą;

Pagal BK 65, 66 str., į paskirtą baudą įskaityti dvi paras, jo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014-08-31 iki 2014-09-01, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 10 MGL (376 Eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.