Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju sąžiningumo aspektu vertintinas pareiškėjo elgesys laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., į kurį patenka ir laikotarpis (nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. kovo mėnesio), kuriuo, pasak anksčiau pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėjusių teismų, pareiškėjo elgesys pripažintas nesąžiningu, sprendė, kad šiuo atveju dar nėra išnykusios priežastys, nulėmusios ankstesnį teismo atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti.

9. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismai pareiškėjo nesąžiningumą kildino iš ankstesnio laikotarpio, t. y. iki 2019 m. lapkričio mėnesio, o per šiam pareiškimui aktualų 3 metų laikotarpį aplinkybės, kurias vertino Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, iš esmės pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Visgi tokia teisė, kaip ir bet kuri kita teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos.

11. Gavęs procesinį dokumentą, teismas be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, kurių sąrašas yra baigtinis. Teismas atsisako priimti ieškinį (kitą procesinį dokumentą), be kita ko, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. FABĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek šios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą. Aptariamo įstatymo nuostatos nenustato pareiškimo pateikimo laiko aspektu ribojimų. Tai reiškia, kad fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindą iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

13. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys, taip pat duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. ne kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam (pareiškėjui) iškėlimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, vėliau pareiškėjui pakartotinai kreipusis į teismą, jo pareiškimą buvo atsisakyta priimti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Pareiškėjui kreipusis į teismą su nauju pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą, iš esmės remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Minėtą nutartį pareiškėjui apskundus, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi ją paliko nepakeistą, po ko, pareiškėjui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

14. Pareiškėjas savo atskirajame skunde akcentavo, kad teismai pareiškėjo nesąžiningumą kildino iš ankstesnio laikotarpio, t. y. iki 2019 m. lapkričio mėnesio, ir iš esmės nenagrinėjo 2019 m. gruodžio mėnesio – 2020 m. kovo mėnesio pareiškėjo veiksmų (ne)sąžiningumo aspektu, tačiau tokią pareiškėjo poziciją paneigia aukščiau paminėti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

15. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties matyti, jog vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, teismas nenustatė, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl jo tyčinių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bylą veiksmų, tačiau vertino visus byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo nesąžiningumo plačiąja prasme ir be kita ko nustatė pareiškėjo pasyvumą kaip nesąžiningą elgesį, nededant pastangų gauti didesnes pajamas. Tokiai išvadai pritarė ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas minėtoje 2021 m. sausio 29 d. nutartyje, kurioje minėtai išvadai pagrįsti be kita ko rėmėsi byloje esančiais su pareiškėjo įsidarbinimu susijusiais įrodymais, pavyzdžiui, tai, kad jis įsidarbino (duomenys neskelbtini) tik prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną teismui (2019 m. lapkričio 28 d.), o (duomenys neskelbtini) įsidarbino (2020 m. kovo 10 d.), jau po pareiškimo iškelti bankroto bylą teismui dienos, kartu atkreipiant dėmesį į pareiškėjo darbo laiką (teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo darbo laikas yra 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, (duomenys neskelbtini) pažymoje apie darbo užmokestį, nurodyta, kad darbuotojas dirba 160 val. ir daugiau per mėnesį, tai reiškia ne mažiau, kaip 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje numatyta, kad pareiškėjas dirba 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, kas, teismo vertinimu, yra neįtikėtina, be to toks darbo laikas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 straipsnio 2 punkto nuostatas). Panevėžio apygardos teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų; pareiškėjui, tapus faktiškai nemokiam, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo jis elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, ką įrodo jo elgesys prieš pareiškimo dėl bankroto iškėlimo padavimą, kuomet jis įsidarbino keliose įmonėse ir gauna didesnį nei minimalų atlyginimą. Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad pareiškėjas nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, matomai tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, o toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pozicijai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje 2021 m. gruodžio 8 nutartyje be kita ko sprendęs, kad teismų nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bei padaręs išvadą, kad šiuo atveju nustačius pagrindinių pareiškėjo skolų kilmę (kilo iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos) bei pareiškėjo, kuris yra jauno amžiaus ir turi darbinę patirtį bei sugebėjimus verslo srityje, sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (nuo 2017 m. kovo iki 2020 m. kovo), negalima daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai (elgesys) sąžiningumo aspektu buvo vertinami iki 2020 m. kovo mėnesio.

16. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasikeitimas, kuris turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindą iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi bankroto bylą pareiškėjui buvo atsisakyta iškelti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, jog per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. iki 2020 m. kovo mėnesio pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, be kita ko šiuo aspektu įvertinus ir su pareiškėjo darbine veikla susijusias aplinkybes. Šiuo atveju, pareiškėjas pareiškimą pateikė teismui 2022 m. lapkričio 10 d., taigi sąžiningumo aspektu būtų vertinamas trejų metų laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., kuris apima ir dalį aukščiau Panevėžio apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi įvertinto laikotarpio (iki 2020 m. kovo mėnesio), kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo metu dar neišnyko priežastys, nulėmusios ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

17. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kartu pažymėtina, kad kitos apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad jo vertinimu, per pareiškimui aktualų 3 metų laikotarpį situacija iš esmės pakito (pareiškėjas dėjo pastangas surasti geriau apmokamą darbą, ko pasėkoje buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis; pareiškėjas toliau aktyviai ieško geriau apmokamo darbo; 2022 m. buvo parduotas pareiškėjo turėtas turtas Panevėžyje ir dalinai atsiskaityta su kreditoriais, išieškojimo procese antstolio yra nustatyta kito turimo nekilnojamojo turto vertė, kurį yra rengiamasi parduoti; buvo deramasi su kreditore UAB „Lexforis“, kad pareiškėjo skolą išpirktų trečiasis asmuo) neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, kartu atkreipiant dėmesį dar ir į tai, kad šis pareiškimas ir jame nurodytas faktinis pagrindas iš esmės yra tapatus pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktam pareiškimui, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo T. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.