Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant ieškovo AS Parex banka atstovui V. Š., atsakovams V. A., V. M., R. M., jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovei B. M., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovams R. M., V. A., V. M., B. M., tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Denginys“, Danske bank A/S Lietuvos filialas, N. M. dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. M. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė bei teisme paaiškino, kad turėjo pirmenybės teisę įsigyti brolio R. M. parduodamą paveldėtą turto dalį, kuriai buvo būtinas remontas ir apie jo kreditorius neturėjo jokių žinių. Turtas buvo be jokių apribojimų, todėl, kuomet civilinėje teisėja galioja sąžiningumo prezumpcija, jį įsigijęs nelaiko savęs nesąžiningu. Vėliau pritrūkus pinigų, turtas buvo perleistas M. K.. Kilus ginčui, brolis turtą iš pastarojo asmens atpirko, siekdamas pašalinti atsakovui nemalones aplinkybes, susijusias su nepagrįstu jo įtraukimu į bylinėjimąsi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl laiduotojų atsakomybės

Atsakovai R. M. ir V. A., būdami BUAB „Denginys“ akcininkais, 2007-10-04 Laidavimo sutartimis, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), laidavo pastarosios prievolių pagal su ieškovu sudarytą 2007-10-04 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniu jos sąlygų pakeitimu įvykdymą. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2009-10-03 (I t., b.l. 24-29), tačiau kredito gavėjas prievolės neįvykdė. Kauno apygardos teismo 2010-02-18 nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla, kurioje 2010-09-08 nutartimi buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas. Atsakovai prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas praleido CK 6.88 straipsnyje nustatytą terminuoto laidavimo pabaigos terminą. Teismas laiko atsakovo argumentus dėl laidavimo pabaigos nepagrįstais. Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Šiuo aspektu nagrinėjamos bylos šalys Laidavimo sutarčių 9.1 punkte įtvirtino nuostatą, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Kasacinis teismas išaiškino, kad tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Laidavimo sutartyje buvo susitarta dėl laiduotojo ir kredito gavėjo solidariosios atsakomybės (3.1 p.), dėl laiduotojo atsakomybės ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjo (3.2 p.) ir dėl to, kad laiduotojas už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą atsako visu savo turtu (3.3 p.). Taip pat laiduotojai įsipareigojo, kredito gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, patenkinti banko reikalavimus sutartyje numatyta tvarka (4.1 p.). Sutartyje buvo numatyta, kad bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti (6.1 p.), todėl atsakovų argumentai dėl skolos išieškojimo eiliškumo pažeidimo yra nepagrįsti. Taip pat laiduotojai sutiko, kad kredito sutarties sąlygos, išskyrus kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo (6.2 p.). Laiduotojams buvo pranešta dėl UAB „Denginys“ įsipareigojimų bankui nevykdymo ir nustatytas 10 dienų terminas prievolei už skolininką įvykdyti. Laiduotojai R. M. ir V. A., kaip solidarūs bendraskoliai, prievolės už B UAB „Denginys“ neįvykdė, todėl ieškovo ieškinys jų atžvilgiu dėl skolos priteisimo, dėl kurios dydžio ginčo teisme nebuvo, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 178 str., CK 6.873 str. 1 d., 6.872 str., 6.71 str., 6.81 str.).

CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento, nes byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti (CK 6.37 str.2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui R.P.B., trečiasis asmuo BUAB „Dormeka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bylos Nr. 2A-248/2009).

Dėl actio Paulina

Pagal suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui: 1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. 2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. 3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. 4. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja, ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Kaip jau nurodyta pirmiau, ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią 1 335 086,71 LTL reikalavimo teisę laiduotojo atsakovo R. M. atžvilgiu. Šis atsakovas 2010-09-13 sudarė su savo broliu atsakovu V. M. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4886, pagal kurią buvo perleistas šis turtas: 65/1185 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/4 dalys buto, (duomenys neskelbtini); 20/400 dalys pastato - sandėlio, (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. M. šį turtą 2011-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi dar perleido sąžiningam įgijėjui Raimundui M. K., kurio atžvilgiu ieškovas ieškinio nereiškė. Vienok, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas R. M. šį ginčo turtą įsigijo iš sąžiningo jo įgijėjo Raimundo M. K. 2011-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi. Esant tokioms aplinkybėms teismui nėra pagrindo 2010-09-13 su atsakovu V. M. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4886 pripažinti negaliojančią, kuomet atsakovas susigrąžino ginčo turtą savo nuosavybėn ir kreditorius neprarado galimybės iš jo patenkinti savo reikalavimą. Atsakovo R. M. procesinį elgesį teismas vertina kaip ieškinio patenkinimą gera valia, ieškovui jau iškėlus bylą teisme. Tačiau ieškovas ieškinio šiuo pagrindu neatsisakė (CPK 140 straipsnio 1 dalis), todėl jis atmestinas, nesant pagrindo konstatuoti antrosios actio Paulina instituto taikymo sąlygos – kreditoriaus interesų ir teisių pažeidimo (CPK 178 straipsnis, 6.66 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai R. M. ir B. M. 2010-09-14 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4897, pagal kurią perleistas šis turtas: rūbų nuomos salonas su soliariumo patalpa, (duomenys neskelbtini). Šio sandorio kaina 180 000 LTL. Sprendžiant dėl actio Paulina sąlygų pakartotina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią 1 335 086,71 LTL reikalavimo teisę laiduotojo atsakovo R. M. atžvilgiu. Ginčo sandorį atsakovai sudarė suėjus B UAB „Denginys“ kredito pagal 2007-10-04 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniu sutarties sąlygų pakeitimu, grąžinimo terminui (2009-10-03) ir ieškovui pareikalavus iš laiduotojo R. M. įvykdyti prievolę už skolininką. Vienok, dar iki kredito grąžinimo termino pabaigos, 2008-03-13 šiam turtui buvo įregistruota hipoteka trečiojo asmens Danske bank A/S Lietuvos filialas naudai, atsakovės B. M. prievolių pagal 2007-07-12 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui. Atsiliepime šis bankas nurodė, jog sutiko su ginčijamos 2010-09-14 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4897 sudarymu tik todėl, kad turtas perėjo pačios skolininkės nuosavybėn. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo konstatuotina, jog jo galimybės nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į šį turtą yra susijusios su įkaito turėtojo rašytiniu sutikimu. Jeigu įkaito turėtojas Danske bank A/S Lietuvos filialas nesutiks, kad būtų išieškoma iš įkeisto turto, tai iš jo išieškoti nebus galima (CPK 747 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nepateikė įkaito turėtojo sutikimo raštu, kad jis galės nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į hipoteka įkeistą turtą (CPK 747 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuoti, kad ginčijamas sandoris, kurio sudarymas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, taip pat kaip ir hipotekos sandorio, pažeidė ieškovo interesus ir teises nėra pagrindo. Kadangi pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, tai ieškovo ieškinys, nenustačius kreditoriaus interesų ir teisių pažeidimo, atmestinas (CPK 178 straipsnis, 6.66 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju neturi teisinės reikšmės kitos aplinkybės, sudarančios esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui. Esant būtinumui įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad esant sudarytam hipotekos sandoriui, tolesnis ginčijamo turto perleidimas asmeniui, kurio naudai jis buvo sudarytas nerodo atsakovų R. M. ir B. M. nesąžiningumo. Pažymėtina, kad atsakovė B. M. pateikė su atsakovo R. M. 2007-07-01 sudarytą 180 000 Lt paskolos sutartį. Šios sutarties 2 punktu atsakovas sutiko įkeisti ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kas ir buvo padaryta dar iki ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo, todėl ieškovo argumentai, kad sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad pažeidžia kreditoriaus teisę nukreipti išieškojimą į perleistą turtą , yra nepagrįsti.

Reikalavimas taikyti restituciją yra susijęs su sandorių pripažinimo negaliojančiais teisiniais padariniais, kurie nagrinėjamu atveju, ieškinį atmetus, neatsirado (CK 6.145 straipsnis).

Kauno apygardos teismo 2010-04-11 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės į 65/1185 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. M.; 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio V. M.; 20/400 dalis sandėlio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio V. M.; rūbų nuomos saloną su soliariumo patalpa (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio B. M. perleidimo draudimo. Kauno apygardos teismo 2010-11-08 nutartimi laikomosios apsaugos priemonės atsakovo V. M. atžvilgiu buvo panaikintos (II t., b.l. 26-27). Todėl atmetus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, laikinosios apsaugos priemonės dėl įrašo įrašymo panaikintinos tik atsakovės B. M. atžvilgiu (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškinį apmokėjo 19 123, 75 Lt žyminiu mokesčiu (I t., b.l. 9). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies tik atsakovų R. M. ir V. A. atžvilgiu, priteisiant iš jų 1 335 086,71 Lt skolos, iš kiekvieno ieškovei priteistina po 8676 Lt žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovas taip pat patyrė 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui V. A. per antstolį, kurios priteistinos ieškovo naudai iš pastarojo atsakovo (I t., b.l. 108-109, II t., b.l. 53, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei 63,66 Lt tapačių išlaidų, susijusių su atsakove B. M. (II t., b.l. 54), tačiau ieškinį jos atžvilgiu atmetus, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Byloje patirta 40,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovų R. M. ir V. A. lygiomis dalimis po 20,20 Lt iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 279 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AS PAREX banka (registracijos Nr. 40003074590) buveinės adresas Respublikas Laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) iš atsakovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 1 335 086,71 Lt (vieną milijoną tris šimtus trisdešimt penkis tūkstančius aštuoniasdešimt šešis litus, 71 ct) skolos , 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 335 086,71 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 8676 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis) litus iš kiekvieno žyminio mokesčio bei iš atsakovo V. A. 70 (septyniasdešimt) litų procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. M. ir V. A. po 20,20 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-04-11 nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemonės – įrašytą įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į rūbų nuomos saloną su soliariumo patalpa (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių B. M. perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.