Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-1029-1081/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2YT-1029-1081/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00169-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
V. K., R. K., A. Ž., R. Ž., A. S., K. P., valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1029-1081/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00169-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., R. K., A. Ž., R. Ž., A. S., K. P., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. Ž. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad K. Ž. po savo sutuoktinės A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, o taip pat, kad pareiškėja V. Ž. po K. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad K. Ž. ir A. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje 1981 m. sausio 7 d. A. Ž. sudarė sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai sutartį, kurios pagrindu įgijo teisę neterminuotai naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojo šiame žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. 1982 m. sausio 12 d. A. Ž. gavo statybos leidimą ir sutuoktiniai vykdė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybą, statomame name kartu apsigyveno, tačiau statybų užbaigimo nedeklaravo ir Nekilnojamojo turto registre savo turto neįregistravo. (duomenys neskelbtini) mirus A. Ž., dėl jos palikimo priėmimo į notarą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. K. Ž. toliau liko gyventi ir rūpinosi namu, tokiu būdu priimdamas palikimą – pradėjęs faktiškai jį valdyti. Pablogėjus K. Ž. sveikatai, pareiškėja su šeima 2015 m. rugpjūčio 26 d. persikėlė gyventi į tėvo namus (duomenys neskelbtini), rūpinosi tėvu iki jo mirties (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties liko gyventi tėvo namuose, mokėjo mokesčius, tačiau kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo negalėjo, nes tėvo vardu nebuvo jokio turto. Ji pasirūpino, kad būtų tinkamai sutvarkyti namo dokumentai, teikė deklaraciją dėl statinių statybos užbaigimo bei įregistravo tėvų nekilnojamajį turtą nekilnojamojo turto register. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir naudotis paveldėtu turtu savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. K., R. K., A. Ž., R. Ž., A. S. ir K. P. atsiliepimų į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos V. Ž. tėvų K. Ž. ir A. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 1981 m. sausio 7 d. Sodybinio sklypo suteikimo individualinio namo statybai sutartimi A. Ž. neterminuotam naudojimui suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato statybai. 1981 m. sausio 12 d. A. Ž. išduotas leidimas Nr. 2 vykdyti individualinę statybą, kuriuo jai leista statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Statybos darbų užbaigimas ir minėtas turtas nekilnojamojo turto registre nei K. Ž., nei A. Ž. vardu iki 2019 m. gegužės 15 d. įregistruotas nebuvo. A. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. K. Ž. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems priklausiusiame name, ir gyveno ten iki savo mirties (duomenys neskelbtini) Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, pastatyto pagal 1981 m. sausio 12 d. statybos leidimą Nr. 2, garažo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla suformuota 2019 m. gegužės 9 d., garažo ir ūkinio pastato statybos užbaigimo deklaracija užpildyta V. Ž. vardu 2020 m. sausio 6 d. ir visi šie statiniai A. Ž. vardu įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuo 2020 m. sausio 7 d.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškime nurodytų aplinkybių apie tai, kad K. Ž. A. Ž. palikimo atsiradimo momentu gyveno jų santuokos metu pagal 1981 m. sausio 12 d. statybos leidimą Nr. 2 pastatytame gyvenamajame name ir gyveno ten iki savo mirties bei mokėjo mokesčius, o po jo mirties (duomenys neskelbtini) likusiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi pareiškėja V. Ž., neginčijo nei vienas iš A. Ž. pirmos eilės įpėdinių – suinteresuoti asmenys V. K., R. K., R. Ž., A. Ž., A. S. ir K. P., taip pat tai, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), A. Ž. vardu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2020 m. sausio 7 d. dėl aktyvių V. Ž. veiksmų, sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad K. Ž. po savo sutuoktinės A. Ž. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, o po K. Ž. mirties jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė pareiškėja V. Ž. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties buvo priėmęs jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė