Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.19

2024 m. vasario 1 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir P. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. sausio 2 d. priimtas D. D., atstovaujamos advokato padėjėjos Ritos Vestertės, pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą po motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir B. M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, o P. M. yra mirusiųjų sūnus, pareiškėjos brolis. Per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, po V. M. ir B. M. mirties, jų palikimo niekas nepriėmė. Terminas palikimui priimti buvo praleistas, nes mirus mamai dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei ji nei tėtis, nes abu manė, kad visas sutuoktinių turėtas turtas automatiškai atitenka sutuoktiniui – pareiškėjos tėčiui. Aplinkybė, kad mamos turtas turėjo būti priimtas jai mirus, pareiškėjai tapo žinoma 2023 m. sausio mėn. iš notarės. Mamos palikimą planavo tvarkyti tėčio vardu, tačiau dėl tėčio amžiaus to padaryti greitai neapvyko, vėliau pablogėjo tėčio sveikata ir palikimo klausimas liko neišspręstas. Mirus tėčiui planavo susitvarkyti visus su palikimu susijusius dokumentus. Pažymi, kad dėl tėčio palikimo į notarą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tuomet notarė atostogavo ir palikimo byla nebuvo užvesta, antrą kartą į notarų biurą pareiškėja kreipėsi spalio mėn. pabaigoje (anksčiau nesikreipė, nes turėjo problemų su sveikata) ir tuomet sužinojo, kad praleido terminą palikimui priimti. Santuokos metu tėvai buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra vienintelis turtas, kuris liko tėvams mirus – turtas įgytas santuokos metu, registruotos B. M. vardu. Pareiškėja valią priimti tėvų palikimą turėjo, tik jos neišreiškė dėl suklydimo – mamos palikimo nepriėmė, nes manė, kad turtas atiteko tėčiui, o dėl susiklosčiusių aplinkybių – tėčio palikimo nepriėmė dėl notaro atostogų ir jos pačios ligos. Ji ne tik siekė priimti tėvų palikimą, bet ir rūpinosi tėvais – mirus mamai, viena pati prižiūrėjo seną tėtį, rūpinosi juo ir padėjo valdyti tėvo turėtą turtą. Terminą praleido dėl susiklosčiusių aplinkybių, o duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į notarą anksčiau, ji neturi, nes į notarų biurą buvo nuvykusi gyvai, todėl dokumentų, patvirtinančių apie notaro atostogas neturi, dėl savo sveikatos problemų į sveikatos įstaigas taip pat nesikreipė, todėl duomenų apie tai pateikti negali, todėl teismui pateikia paaiškinimus apie aplinkybes, dėl kurių praleido terminus (b. l. 1–2, 19, 21–22).

2. Suinteresuotas asmuo P. M. pateikė 2024 m. sausio 22 d. atsiliepimą, kuriame nurodyta, jog jis sutinka su D. D. pareiškimo reikalavimais, su ja bendrauja telefonu, jai perleidžia visas teises dėl palikimo tvarkymo (b. l. 57–58, 59, 61–62).

3. Suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas – pateikė atsiliepimą (DOK-1543), kuriame nurodoma, kad valstybė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. M. ir B. M. palikimo perėjimą valstybei, ir jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti po V. M. ir B. M. mirties, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas (b. l. 47–51).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

5. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

6. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos D. D. tėvai yra V. M. ir B. M. (b. l. 5, 6, 32–34), kurie (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoka (b. l. 32–34), santuokoje jiems, be pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. M. (b. l. 32–34). V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 32–34), B. M. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 32–34). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas V. M. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), o B. M. – (duomenys neskelbtini), tačiau palikimas nebuvo priimtas.

13. Nekilnojamojo turto registro išrašo išrašas patvirtina, kad B. M. nuosavybės teise priklauso pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 26–28), turto registruoto V. M. vardu nėra (b. l. 25), Suinteresuotas asmuo – P. M. – sutinka su D. D. pareiškimo reikalavimais, jai perleidžia visas teises dėl palikimo tvarkymo (b. l. 57–58, 59, 61–62).

14. D. D. yra savo motinos V. M. ir tėvo B. M. pirmos eilės įpėdinė (b. l. 5, 6), tačiau per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, po tėvų mirties, jų palikimo nepriėmė, nes kaip nurodo pareiškime savo paaiškinimuose, mirus motinai dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei ji nei tėvas, nes abu manė, kad visas sutuoktinių turėtas turtas automatiškai atitenka sutuoktiniui – pareiškėjos tėvui. Aplinkybė, kad motinos turtas turėjo būti priimtas jai mirus, pareiškėjai tapo žinoma 2023 m. sausio mėn. iš notarės (b. l. 11), ji motinos palikimą planavo tvarkyti tėvo vardu, tačiau dėl tėvo amžiaus to padaryti greitai neapvyko, vėliau pablogėjo tėvo sveikata palikimo klausimas liko neišspręstas, o mirus tėvui planavo susitvarkyti visus su palikimu susijusius dokumentus. Po tėvo mirties dėl tėvo palikimo priėmimo kreipėsi į notarą 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau notarė atostogavo ir palikimo byla nebuvo užvesta, antrą kartą į notarų biurą pareiškėja kreipėsi spalio mėn. pabaigoje, kaip pati nurodo, anksčiau nesikreipė, nes turėjo problemų dėl sveikatos, ir tuomet sužinojo, kad praleido terminą palikimui priimti ir po tėvo mirties (b. l. 10). Pareiškėja valią priimti tėvų palikimą turėjo, tik jos neišreiškė dėl suklydimo – mamos palikimo nepriėmė, nes manė, kad turtas atiteko tėvui, o dėl susiklosčiusių aplinkybių – tėvo palikimo nepriėmė dėl notaro atostogų ir jos pačios ligos.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytus argumentus daro išvadą, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą priimti V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą praleido dėl suklydimo, sąlygoto teisinių žinių stokos – kad palikimas savaime pereina mirusiosios sutuoktiniui – jos tėvui, o terminą priimti tėvo B. M., mirusio (duomenys neskelbtini), praleido dėl susiklosčiusių aplinkybių – nors laiku kreipėsi pas notarą, tačiau paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes notarė atostogavo, todėl antrą kartą kreipėsi vėliau, nes pati turėjo sveikatos problemų, tačiau sužinojo, kad jau praleido terminą palikimui. Pareiškėja sužinojusi apie praleistą terminą (-us) palikimui priimti buvo aktyvi, kreipėsi į teismą, tokiu būdu siekdama realizuoti savo teises į tėvų palikimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjos nurodytas priežastis pripažįsta svarbiomis terminų praleidimo priežastimis ir terminus palikimui, atsiradusiam po jos tėvų mirties priimti, atnaujina (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjai D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.