- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- A-2655-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04270-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 25S163822 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Migracijos departamento jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2025 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, nes buvo priimtas į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Panevėžio kolegijos (toliau – ir Kolegija) verslo vadybos programą. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą gyventi dėl įtarimo, jog pareiškėjas siekia patekti į Šengeno erdvę. Pareiškėjo teigimu, jis studijuoti Kolegijoje nusprendė dėl siūlomo aukšto lygio išsilavinimo, o jo tikslas – įgyti išsilavinimą ir grįžti dirbti į Maroką.
3. 2025 m. gegužės 26 d. įvyko pareiškėjo nuotolinė apklausa, kurios metu, pasak Migracijos departamento, jis teikė abejotiną ir netikslią informaciją, tačiau Sprendime atsakovas nenurodė, kokios apklausos metu pateiktos aplinkybės sukėlė abejones ir buvo netikslios. Pareiškėjas niekada nepažeidė migracijos taisyklių, o jo socialiniai bei ekonominiai ryšiai yra Maroke. Tai yra pirmasis jo bandymas atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neturi ryšių.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 46 straipsnio reikalavimus, o Migracijos departamentas Įstatymo 35 straipsnį taikė subjektyviai, be faktinio pagrindo. Vien tai, kad apklausos metu atsakyta nepakankamai išsamiai, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad pateikta informacija būtų klaidinanti ar sąmoningai melaginga. Sprendime trūksta aiškių įrodymų, kodėl vien neinformatyvūs atsakymai apklausos metu lemia tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą ar ketinimą piktnaudžiauti leidimu gyventi.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad 2025 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Kolegijoje. Vykdant pareiškėjo apklausą, Migracijos departamentas nustatė, kad pateikta informacija nesutapo su pareiškėjo Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis, todėl, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p.) priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apklausoje nurodė, jog Lietuvos Respublikoje jo pažįstamų asmenų nėra, tačiau jau skunde teismui teigė, kad jo 6 draugams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje tomis pačiomis aplinkybėmis. Apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Vykusioje apklausoje pareiškėjas į klausimus atsakė trumpai ir lakoniškai, nepaaiškino, kodėl ir kaip nusprendė studijuoti būtent Lietuvoje. Nors pareiškėjas nurodė, kad lygino skirtingų šalių studijų programas, bet pateikė tik 2 šalis, iš kurių programų rinkosi (Ispanijos ir Lietuvos), todėl kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis. Su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamento vertinimu, siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui nepateikiant atsakymų ar pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus – atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, o ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką.
II.
7. Regionų administracinio teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje studijų Kolegijoje pagrindu. Atsakovas 2025 m. liepos 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas yra priimtas studijuoti Kolegijoje, verslo vadybos bakalauro studijų programos pirmame kurse. Studijų pradžia 2025 m. rugsėjo 1 d., planuojama studijų pabaiga – 2028 m. birželio 30 d.
9. Teismas akcentavo, kad, vertinant pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti pareiškėjo tikslą Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs pareiškėjo apklausos protokolą, teismas nustatė, jog pareiškėjas, paklaustas, kodėl studijoms pasirinko Lietuvos Respubliką, atsakė, jog palygino studijų bei pragyvenimo kainas, vyraujančias Lietuvos Respublikoje, su kitomis Europos valstybėmis, ir nustatė, jog Lietuvos Respublikoje yra žemiausios studijų bei pragyvenimo kainos. Tuo tarpu paklaustas, kokia situacija yra kaimyninėse Lietuvos Respublikos valstybėse, pareiškėjas atsakė, jog kaimyninių Lietuvos Respublikos valstybių netyrinėjo, domėjosi tik Ispanija ir Vokietija. Taigi pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui tikslios informacijos, kodėl studijoms pasirinko būtent Lietuvos Respubliką.
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė konkretaus atsakymo į apklausos metu jam užduotą klausimą, ar ketina vykti į kitas užsienio valstybes studijų metu, todėl jo atsakymai į Migracijos departamento įgalioto darbuotojo klausimus yra trumpi, lakoniški ir neatskleidžia siekio studijuoti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl ir kaip nusprendė studijuoti būtent Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikoje neturi socialinių, šeiminių ryšių, tačiau skunde nurodė, jog 6 jo draugai Lietuvoje analogiškomis aplinkybėmis yra gavę leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjui pateikus lakoniškus atsakymus į apklausoje užduotus klausimus, nepateikus aiškių pagrindimų, kilo pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Kolegijoje.
11. Remdamasis pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje metu surinktais duomenimis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, siekdamas įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
12. Teismo vertinimu, tai, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, jam nėra žinoma statybų sektoriaus terminologija, pareiškėjas nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, kilo pagrįstos abejonės dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, pareiškėjo siekio studijuoti Kolegijoje, verslo vadybos bakalauro studijų programoje, pirmame kurse, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje bei įvertino, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
13. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.
14. Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nes su pareiškėja darbo sutartis yra nutraukta, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą (išnagrinėjo pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus) ir padarė surinktų duomenų visuma pagrįstas išvadas, kurių pareiškėjas nepaneigė ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistavo realus pagrindas jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek įstatymų, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
16. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
III.
17. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra nesusijusios su nagrinėjama byla, kadangi pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu, darbo sutarties su jokiu darbdaviu nenutraukė ir jam niekada nebuvo panaikintas leidimas laikinai gyventi – jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, o apie jo pragyvenimo lėšų dydį ginčo nebuvo. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjui nėra žinoma statybų sektoriaus terminologija, nors pareiškėjas yra priimtas studijuoti į verslo vadybos bakalauro studijų programą, todėl nėra aišku, kodėl jis turi išmanyti statybų sektorių. Pareiškėjo manymu, teismas nesigilino į bylos esmę, parašė faktines aplinkybes iš anksčiau nagrinėtų bylų, todėl akivaizdu, kad toks sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą, nes teismo sprendimas nėra pagrįstas faktine bylos medžiaga, priešingai, jis yra grindžiamas kitos bylos medžiaga, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos. Teismo sprendime nenurodoma, kokia informacija pareiškėjo pateikta informacija neatitinka tikrovės.
19. Teismas, priimdamas sprendimą, darė priešingas išvadas byloje esantiems įrodymams. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepasisakė, kodėl nusprendė studijuoti Lietuvoje, tačiau citavo pareiškėjo žodžius, kad jis palygino studijų bei pragyvenimo kainas, vyraujančias Lietuvos Respublikoje, su kitomis Europos valstybėmis, ir nustatė, jog Lietuvos Respublikoje yra žemiausios studijų bei pragyvenimo kainos. Apklausa ir jos metu duoti atsakymai vertinami pakankamai subjektyviai t. y. nėra taisyklių, kaip asmuo turi atsakyti į atitinkamus klausimus. Pareiškėjas apklausos metu sakė tiesą ir nurodė tikras aplinkybes, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas apklausos metu teikė melagingą informaciją.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas akcentuoja, kad tuo metu, kai pareiškėjas pildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo Lietuvoje, jis neturėjo jokių pažįstamų, tačiau teikiant skundą teismui keli jo pažįstami jau buvo gavę teigiamus sprendimus iš atsakovo, t. y. jiems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, todėl pareiškėjas šią faktinę aplinkybę paminėjo skunde, bet ši aplinkybė net nebuvo vertinama.
21. Pareiškėjas pateikė konkretų atsakymą, apie tai, kad vykti į užsienio šalis neplanuoja, kadangi bus dėmesį sutelkęs į studijas, todėl jam neaišku, kodėl teismas teigė, kad jis į šį klausimą Migracijos departamento inicijuotos apklausos metu atsakė nekonkrečiai.
22. Teismas visiškai nevertino to, kad atsakovas nenustatė jokių aplinkybių dėl pareiškėjo nelegalios migracijos, tačiau vis vien nurodė, jog Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas Sprendime nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, o nenustačius realios nelegalios migracijos grėsmės, skundžiamas Sprendimas laikytinas nepagrįstu.
23. Pareiškėjas ne tik pagrindė, tačiau ir rašytiniais įrodymais įrodė savo atvykimo į Lietuvą tikslą. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas Kolegijos tarpininkavimo raštas, studijų sutartis. Pareiškėjas yra sumokėjęs studijų mokestį. Kolegija suteikė jam galimybę pradėti studijas kiek vėliau, t. y tuo metu, kai jis gaus leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjui nei iš skundžiamo Sprendimo, nei iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kas laikoma tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Sprendime nenurodoma, kokie pareiškėjo duomenys neatitinka tikrovės ir kaip jie buvo patikrinti arba nustatyti, atsiliepime į skundą atsakovas taip pat nedetalizavo šios aplinkybės.
25. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis Įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, kadangi jis jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė. Skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti, nes tokio sprendimo priėmimas taip pat ateityje gali tapti pagrindu priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos šalis 3 metus.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas nurodo, kad 2025 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Kolegijoje. Apklausos metu pateikta informacija nesutapo su pareiškėjo Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis priėmė, Sprendimą.
28. Atsakovas pažymi, kad šios bylos dalykas yra Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjas nepagrįstai teikia argumentus pagal faktiškai neegzistuojančią situaciją. Atsakovas šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs jokių kitų sprendimų.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas nenustatė, kokie duomenys laikomi tikrovės neatitinkančiais, taip pat nenustatyta aplinkybių dėl pareiškėjo nelegalios migracijos, yra deklaratyvūs. Pareiškėjas ignoruoja bet kokias Migracijos departamento ar pirmos instancijos teismo nurodomas aplinkybes ir bet kokia ne pareiškėjo pusėn nurodoma argumentacija jam yra ir bus nepakankama.
30. Teismas atliko faktinę šios bylos analizę, įvykdė įrodymų tyrimą, pasisakė dėl byloje pateiktos medžiagos ir išsprendė šioje byloje kilusį ginčą. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašytinius apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas priimant nutartį, nepranešus proceso šalims. Pareiškėjo nurodyti su byla nesisiejantys teiginiai laikytini rašymo apsirikimais, tačiau šie rašymo apsirikimai nėra esminiai, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.
Šalies argumentai
31. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas keičia savo poziciją su kiekvienu pateiktu procesiniu dokumentu. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad pažįstamų Lietuvos Respublikoje neturi, o skunde jau nurodė, kad kiti jo 6 draugai, pateikę analogiškus dokumentus, gavo leidimus gyventi. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde pateikta versija apie leidimų gavimą tik po skundo padavimo teismui – gynybinė pareiškėjo versija. Tai, kad pareiškėjas neatskleidė aplinkybių, apie tai, jog 6 jo draugai kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir jų gavimo, patvirtina atsakovo padarytas išvadas.
32. Migracijos departamentas neprivalo įrodinėti, kad pareiškėjas apklausos metu teikė melagingą informaciją, nes atsakovas tokios išvados sprendime ir nepadarė. Atsakovas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas per apklausą nurodė, jog nebuvo vykdomas interviu su studijų įstaiga, studijas Kolegijoje pasirinko, nes studijos vykdomos mažame mieste. Pareiškėjas nenurodė, kaip sužinojo apie studijų įstaigą ar studijų programą, tačiau, akivaizdu, kad jo tikslas Lietuvoje nebuvo studijos, nes jis iš esmės rūpinosi formaliai atitikti studento reikalavimus studijų įstaigoje, tačiau negalėjo pagrįsti deklaruoto studijų tikslo. Nors taisyklių pareiškėjų atsakymams nėra, tačiau jie turi tinkamai pagrįsti savo dokumentuose deklaruojamą vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Tikslo nepagrindus konstatuojama, kad duomenis, kuriuos teikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės.
34. Teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus. Taip pat yra pagrindas manyti, jog asmuo gali piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas neprivalo nustatyti, kad pareiškėjas pažeidinėjo migracijos procedūras, nes Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad pakanka nustatyti rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 25S163822, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus, taip pat jog Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra nesusijusios su nagrinėjama byla, taip pat teismas darė priešingas išvadas byloje esantiems įrodymams.
38. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
39. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).
42. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas ginčo faktinėmis aplinkybėmis bei atsakovo atsiliepimo į skundą motyvais. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė savo argumentų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas, o iš esmės perrašė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, jiems pritardamas.
43. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad dalis Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo neturi sąsajų su ginču. Pavyzdžiui, apskųsto teismo sprendimo 7 lape antroje pastraipoje nurodoma, kad „<...> pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, jam nėra žinoma statybų sektoriaus terminologija, todėl pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjo nurodomas leidimo gyventi Lietuvoje tikslas neatitinka tikrovės, o tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos neįrodytos“. Taip pat skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad „Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėja neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nes su pareiškėja darbo sutartis yra nutraukta, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.“, nors šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakyta išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu.
44. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, bei apeliaciniame skunde, nurodytas aplinkybe, t. y. ginčas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.
45. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
46. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės nagrinėti šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
47. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.