Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-132-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-17
Bylos Nr.
2A-132-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34674-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
I. J.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“

Civilinė byla Nr. 2A-132-252/2020 Proceso Nr. 2-68-3-34674-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.2.8. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2275-235/2019 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl žalos atlyginimo, Teismas, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė I. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1463,39 Eur dydžio žalą ir 130 Eur transporto priemonės vertinimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų. 2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. policijos buvo informuota, kad nulūžus medžio šakai, buvo apgadintas jos automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs namo, (duomenys neskelbtini), kieme. Šio įvykio metu buvo sulankstytas automobilio variklio gaubtas, sulaužyti žibinto laikikliai, subraižytas automobilio stogas, dešinės pusės durys, bagažinės dangtis, priekinis keleivio pusės sparnas bei apgadintas dešinės pusės veidrodėlis. Nepriklausomų vertintojų biurui atlikus transporto priemonės įvertinimą, nustatyta, kad automobilio atstatomoji vertė yra 1463,39 Eur. 3. Pažymėjo, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos ir pasiūlyta dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Atsakovė atsisakė atlyginti jai žalą. 4. Mano, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas pagrindžia ieškovės vertinimą, kad savivaldybė, atlikdama želdinių priežiūros organizavimo ir tvarkymo funkcijas, neveikė taip, kaip reikalauja teisės aktai. Atsakovės neveikimas lėmė, kad buvo apgadintas ieškovės automobilis, todėl esant CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintoms bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1463,39 Eur žalą, 130 Eur patirtų išlaidų už transporto priemonės vertinimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 48 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 14,32 Eur pašto išlaidų. 6. Teismas atsakovės poziciją, išdėstytą 2018 m. spalio 17 d. rašte į ieškovės pretenziją, atsisakyti kompensuoti automobilio remonto darbus, nes iki šio įvykio niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl aptariamo medžio, vertino kaip nepagrįstą. 7. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra savivaldybių funkcija, o Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną ir be kita ko sprendžia medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus, teismas darė išvadą, kad atsakovė neturėjo „laukti“ iš trečiųjų asmenų pranešimo dėl galimai „avarinio“ medžio buvimo, o vykdyti nurodytuose teisės aktuose numatytas pareigas. 8. Teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo užtikrinti ir teritorijos, kurioje stovėjo ir buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė, želdinių priežiūrą. Konstatavo, kad savivaldybės kaltė yra jos neveikimas šalinant pavojingus medžius tam, kad užkirsti kelią panašiems įvykiams atsirasti. 9. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytoju apklaustas ieškovės sūnus G. J. paaiškino, kad medis nuo kurio atlūžusi šaka apgadino automobilį buvo supuvęs iš vidaus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojo pademonstruotos nuotraukos 10. Teismas atsakovės teiginius dėl „force majeure“ aplinkybės egzistavimo šiuo atveju laikė neįrodytais. Nors 2018 m. liepos 16 d. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vėjo greitis buvo 11 m/s, teismo vertinimu pagal Baforto skalę tokio stiprumo vėjo greitis negalėtų sąlygoti sveikų medžių stambių šakų lūžimo ir negali būti laikomas „force majeure“ atsirandančia sąlyga pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį. 11. Teismas vertino, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Sąlygų leidžiančių teismui mažinti ieškovei padarytos žalos dydį nėra. Atsakovė neįvykdė jai įstatymais nustatytų pareigų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 12. Kadangi atsakovė neginčijo ieškovės pateiktoje Nepriklausomų vertintojų biuro vertinimo ataskaitoje nurodytos sumos, teismas sprendė, kad transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė atsižvelgus į keičiamų dalių nuvertėjimą - 1 463,39 Eur, yra reali ir šią sumą priteisė iš atsakovės. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 14. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, nes priimtas pažeidžiant materialines ir procesinės teisės normas. 15. Atkreipia dėmesį, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų įgyvendinimo tvarka yra numatyta Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėse, kurių 3 punktas nurodo, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Savivaldybė kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškieji resursai, pareigas vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje, buvo atliekami tinkamai. 16. Teigia, kad kiekvieno medžio patikrinimas yra sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga savivaldybės pareigą susijusią su želdinių priežiūra suabsoliutinti iki pareigos prižiūrėti kiekvieną medį ir įvertinti jo būklę. 17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino „force majeure“ aplinkybės bei automobilio valdytojo neatsargių veiksmų. Juolab, kad policijos medžiagoje nurodyta, kad žala atsirado gamtos stichijų veiksnių pasėkoje. Automobilio valdytojas turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir esant stipriam vėjui neparkuoti automobilio po medžiais, todėl teismas nepagrįstai nesumažino žalos dydžio atsižvelgiant į minėtus neatsargius veiksmus. 18. Nesutinka su teismo vertinimu dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovės veiksmuose. Teismas formaliai vertino, kad savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos prižiūrėti želdynus netinkamu vykdymu. Pažymi, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą. 19. Mano, kad teismas neišsiaiškino ar visi darbai, nurodyti ieškovės pateiktame vertinime buvo būtini ar nebuvo ankstesnių automobilio apgadinimų. Be to, teismas vadovavosi ieškovės sūnaus paaiškinimais, nors jis į įvykio vietą atvyko kitą dieną, kuomet UAB „Grinda“ visus įvykio padarinius jau buvo pašalinusi. Apeliantės įsitikinimu, žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai įrodytas. 20. Teigia, kad teismas nenustatinėjo nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio šioje byloje, todėl neaišku kuo remiantis sprendė, kad ieškovei padaryta žala yra savivaldybės veiksmų rezultatas. 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės jos naudai 400 Eur atstovavimo išlaidų. 22. Pabrėžia, kad savivaldybėje yra želdynų poskyris, kuris turi organizuoti medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo ir tolesnės priežiūros darbus bei priežiūrą. Atsakovė laiku nenupjovė nudžiuvusio medžio prie ginčo namo. Želdinių būklės stebėjimui, apsaugai, pertvarkymui ir medžių persodinimui ar kirtimui jokie terminai nėra nustatyti, todėl savivaldybė tokias funkcijas turi vykdyti nuolat. 23. Pritaria teismo vertinimui, kad atsakovė „force majeure“ aplinkybių neįrodė. Atsakovė neteikė teismui įrodymų, kad ieškovei yra padaryta kitokio dydžio žala, nei ji prašė atlyginti. Atkreipia dėmesį, kad medžio šaka užgriuvo ant abiejų automobilio pusių ir dešinėje apgadinimai yra didesni nei kairėje. 24. Atsakovė buvo atsakinga už nukritusios ant jos automobilio medžio šakos priežiūros organizavimą, tačiau neįvykdė įstatymais jai nustatytų pareigų dėl ko atsirado turtinė žala ir yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašo jį tenkinti. 26. Nurodo, kad UAB „Grinda“ į bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta tik dėl to, kad yra sudariusi su atsakove sutartį dėl avarinių situacijų likvidavimo, nors jokio tiesioginio materialinio suinteresuotumo šioje byloje neturi. Pagal kasacinio teismo praktiką savivaldybė neabejotinai atsakinga dėl ieškovės atžvilgiu padarytos žalos atlyginimą. 27. Teigia, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 17 val. 39 min. buvo gautas pranešimas dėl ant automobilio užvirtusios medžio šakos. Minėtą įvykį fiksavo policijos pareigūnai, o UAB „Grinda“ pašalino medžio šaką nuo automobilio. 28. Nurodo, kad nėra aišku ar visa ieškovės patirta žala atsirado dėl šio įvykio. Atkreipia dėmesį, kad nepriklausomų vertintojų biuro vertinimo ataskaitoje nurodomi ne tik automobilio dešinės, bet ir kairės pusės pažeidimai, todėl palaiko atsakovės prašymą dėl žalos mažinimo. Ieškovė neteikė įrodymų, jog remonto išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti automobilio trūkumai atsirado šio įvykio metu. Juolab, kad automobilis nėra naujas, todėl tam tikri trūkumai galėjo būti įtraukti ir nepagrįstai. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 14 val. automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas namo, (duomenys neskelbtini), kieme. 2018 m. liepos 16 d. gautas pranešimas, kad dėl lūžusios medžio šakos šis automobilis buvo apgadintas. 2018 m. liepos 31 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio ir pasiūlyta ieškovei kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Ieškovė kreipėsi į Nepriklausomų vertintojų biurą dėl automobiliui padarytos žalos įvertinimo. Iš vertinimo ataskaitos matyti, kad atkuriamoji transporto priemonės vertė yra 1463,39 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. spalio 17 d. atsakydama į ieškovės pretenziją atsisakė kompensuoti automobilio remonto darbus, tuo pagrindu, kad jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, o iki šio įvykio dėl minėto, galimai avarinio medžio niekas į savivaldybę nesikreipė. 31. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda delikto - įstatyme nustatytos teisinės pareigos ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, kad nebūtų kitiems padaryta žalos, pažeidimo pagrindu. CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės taisyklės nustato atsakomybę už valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kuri nėra siejama su tų institucijų ar jų atstovų kalte. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. 32. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis,<...> parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 2 punktas nurodo, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1 punktas nustato medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus. Taisyklėmis taip pat turi vadovautis savivaldybės (3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – šalinti pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas (43 punktas), taip pat patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (44 punktas). 33. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama savo savarankiškas funkcijas pagal Savivaldos įstatymo 6 straipsnį, būdama atsakinga be kita ko ir už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą (26 punktas), privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės tiek žmonėms, tiek ir jų turtui. 34. Apeliantės nurodomas Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punktas, įtvirtinantis, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad savivaldybė privalėjo užtikrinti ir teritorijos, kurioje stovėjo ir buvo apgadinta ieškovės automobilis, želdynų priežiūrą. Nors sutiktina su apeliante, kad patikrinti kiekvieną medį yra sudėtinga ir tam reikalingi pakankami žmogiškieji ištekliai, tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdynų ir želdinių, esančių valstybinėje žemėje, fiziologinės būklės nustatymo ir priežiūros pareigą būtent savivaldybėms, todėl tokia pareiga turi būti vykdoma nuolat ir vykdoma tinkamai. 35. Kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausia, kiek ir konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per tam tikrą laiko tarpsnį, koks kiekis žmonių turėtų tai atlikti, yra organizaciniai klausimai, kuriuos turi spręsti pati atsakovė. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad aptartų funkcijų įgyvendinimas yra reglamentuojamas atsakovės lokaliais teisės aktais, kaip antai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo“ patvirtintomis Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d įsakymu Nr. 30-2503/18(2.1.1E-TD2) patvirtintais Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nuostatais ir pan. Tai, kad apeliantei kyla neaiškumų ar abejonių, kaip ji turi vykdyti tam tikras savo funkcijas, nesudaro pagrindo spręsti, kad žala, kurią patyrė ieškovė, dėl atsakovės netinkamai atliekamų funkcijų, neturėtų būti atlyginta. 36. Atsakovė neteikė į bylą jokių duomenų apie jos deklaruojamą (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančių želdynų inventorizavimo funkciją, kur būtų fiksuota, kad ginčo medis būtų apžiūrėtas, nustatyta jo būklė ir inventorizuotas. Kita vertus, želdinių inventorizavimo atlikimas yra tik viena iš teisės aktais nustatytų savivaldybės pareigų želdinių tvarkymo srityje, tačiau be želdinių inventorizacijos yra nustatyta pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ar nėra pažeistos jų šakos, jei reikia, juos pašalinti. 37. Skirtingai nei vertina apeliantė, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visų nagrinėjamu atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Savivaldybės veiksmai vykdant želdynų priežiūrą neatitiko teisės aktų reikalavimų, šį neteisėtą neveikimą lėmė netinkamas želdynų priežiūros proceso vykdymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinį priežastinį ryšį, t. y. įvertino, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėto neveikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiniai padariniai (civilinės atsakomybės taikymo požiūriu) nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad padaryta žala turi būti ieškovei atlyginta (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). 38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netinkamai sprendė dėl jos nurodomos „force majeure“ aplinkybės egzistavimo bei automobilio valdytojo neatsargių veiksmų. 39. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių 1.1 punktą prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriama labai smarkus vėjas, kurio greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės nurodomas aplinkybes, kad pagal 2018 m. liepos 16 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis vėjo greitis buvo 11 m/s. Atsižvelgiant į įvykio dieną Hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą vėjo greitį paminėto Stichinių, katastrofinių, meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių kontekste, pakankamo pagrindo spręsti dėl atsakovės atsakomybę šalinančios aplinkybės, nėra. 40. Pirmiau aptarto vertinimo nekeičia ir tai, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad turtas sugadintas nepriklausomai nuo žmogaus valios, t.y. gamtos stichijų veiksnių pasėkoje. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai ir toks nutarimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso civilinėje byloje. Esminė aplinkybė, kurią vertino nutarimą priėmęs policijos pareigūnas yra tai, kad žala nėra padaryta tyčiniais asmens veiksmais, todėl vertinimas, kokios kitos priežastys galimai lėmė medžio šakos lūžimą, prejudicinio fakto galios, neturi. 41. Apeliantė nepagrindė kuo pasireiškė jos nurodomi ieškovės transporto priemonės valdytojo neatsargūs veiksmai. Kaip matyti iš nuotraukų, leistinoje vietoje pakankamai tolimu atstumu nuo ginčo medžio, pastatęs automobilį, objektyviai numatyti galimą medžio šakos kritimo riziką, automobilio valdytojas, taikant jam vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartus, tikrai neturėjo jokių galimybių. Toks apeliantės argumentas tik patvirtina, jog želdinių priežiūros funkcijos prioritetiškai turėtų būti vykdomos būtent medžių stovinčių šalia statinių, aikštelių ar žmonių judėjimo vietų, kur ir kyla didžiausia grėsmės žmonių ir jų turto saugumui kilimo tikimybė, bet nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. 42. Ieškovė automobilio apgadinimus ir jai padarytos žalos dydį grindė Nepriklausomų vertintojų biuro transporto priemonės vertinimo ataskaita. Atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų aptartą vertinimo ataskaitą ir ieškovės nurodomus automobilio apgadinimus neteikė, neprašė jų išreikalauti, pati nesikreipė dėl vertinimo bei nesiūlė skirti teismo ekspertizę savo abejonėms patvirtinti ar paneigti. Todėl hipotetinio pobūdžio svarstymai ar visi automobilio remonto darbai buvo būtini ar visi automobilio pažeidimai sąlygoti šio įvykio, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei padarytos žalos dydis nustatytas teisingai, nepažeidžiant CPK reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu. 43. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ dėstoma nuomone, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad transporto priemonė nėra nauja, todėl tam tikri apgadinimai, kurių pašalinimas įtrauktas į reikalavimą atlyginti nuostolius, galėjo atsirasti iki įvykio, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. 44. Atsižvelgiant į byloje esančias pačios UAB „Grinda“ nuotraukas, padarytas iki medžio šakos pašalinimo nuo automobilio, abejoti ieškovės nurodoma automobilio apgadinimų lokalizacija, pagrindo nenustatyta, o paskaičiuojant ieškovės automobilio remonto kaštus atsižvelgta ir į nusidėvėjimą bei atitinkamai mažinta remonto kaštų suma, todėl mažinti žalos atlyginimą ar spręsti, kad jis nėra tinkamai įrodytas pagrindo nėra. 45. Skirtingai nei vertina apeliantė, teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės sūnaus – ginčo automobilio valdytojo paaiškinimais. Būtent jis galėjo nurodyti faktines aplinkybes kada automobilis buvo pastatytas, kada jam pranešta apie įvykį ir kokius padarinius sukėlė turtui kritusi šaka, o tai, kad jis į įvykio vietą atvyko jau po to, kai UAB „Grinda“ vykdydama savo funkcijas buvo pašalinusi medžio šaką nėra reikšminga, nes liudytojas jokių paaiškinimų kaip vyko šakos šalinimo darbai neteikė, reikalavimas taip pat reiškiamas ne dėl UAB „Grinda“ veiksmų, o dėl atsakovės neveikimo. Kita vertus, UAB „Grinda“ fiksavo kaip jai atvykus medžio šaka buvo užvirtusi ant automobilio ir kaip minėta, vertinti, kad ieškovės nurodyti apgadinimai priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovės neveikimu tinkamai vykdyti želdinių priežiūrą, nėra jokio pagrindo. 46. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas visą ieškovės patirtą žalą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 47. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas, kaip teigia apeliantė. 48. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. 49. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra patyrusi 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, šias išlaidas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovės naudai priteisia iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (CPK 93 ir 98 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė