- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2-2404-470/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00600-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- D. L.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Lina Gervelienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui D. L. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-4066-835/2015 nutartimi iš atsakovo D. L. nepilnamečiam sūnui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti sūnaus D. L. išlaikymui iš atsakovo D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui D. L. tėvo D. L. mokamu išlaikymu uzufrukto teise disponuoja vaiko motina D. J.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamoji vieta, atsakovo bendravimo su sūnumi ir jo auklėjimo tvarka bei išlaikymo klausimai. Atsakovas su sūnumi pagal nustatytą bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką nebendrauja, jo nelanko, neprisideda priėjo auklėjimo, todėl jai atitenka žymiai didesnė dalis vaiko išlaidų, nes numatytu laiku atsakovui nepasiėmus sūnaus, ji turiu tuo metu su juo užsiimti, jį maitinti, leisti su juo laisvalaikį, planuoti atostogas dviem mėnesiams, o ne vienam, samdyti auklę, taip pat turi visas numatytas valstybines šventes praleisti su vaiku. Visa tai atsiliepia jų šeimos biudžetui. Atsakovas išlaikymą sūnui D. teikia, nuo 2019 metų jis mokėjo po 150 Eur, o nuo vasario mėnesio jis pradėjo mokėti po 180 Eur. Nuo 2016 metų pasikeitė tiek pragyvenimo lygis, tiek nepilnamečio sūnaus poreikiai, nuo rugsėjo mėnesio jis eis į pirmą klasę, reikės vežioti į pradinę mokyklą, bus problema jį pasiimti iš mokyklos, nes dirba iki 18 val. Paprastai tokiais atvejais, kaip ir ligos metu, ji samdo vaikui auklę, kuri dienai kainuoja 20 Eur. Šiemet sūnus eis į pirmąją klasę, reikės patirti papildomų išlaidų uniformai, pratyboms, kuprinei, sportinei aprangai, mokymosi priemonėms, todėl tikslinga padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadybininke, jos realios pajamos iki karantino buvo 550 Eur, nuo balandžio mėnesio gauna apie 2000 Eur, taip pat prie vaiko išlaikymo ir pragyvenimo prisideda draugas, su kuriuo kartu gyvena.
Kiekvieną mėnesį reikalingos išlaidos: buto išlaikymas kainuoja kiekvienam po 90 Eur mėnesiui, maistui sūnui apie 100 Eur mėnesiui, drabužiams, avalynei išleidžia 80 Eur, būreliams (futbolo ir šokių) – 30 Eur, telefono papildymas, internetas – 15 Eur, higienos ir ūkinėms priemonėms – 20 Eur, kirpyklai – 5 Eur, draudimui – 50 Eur, jo laisvalaikiui ir kišenpinigiams reikia iki 50 Eur mėnesiui, darželis kainavo 78 Eur mėnesiui, vaistams, vitaminams išleidžia kas mėnesį po 30 Eur (sūnui jau prieš 5 metus yra nustatyta diagnozė – utopinis dermatitas), keturračio išlaikymui reikia apie 20 Eur, kurui vaiko poreikiams tenkinti apie 40 Eur. Tad kiekvienam iš tėvų tai turėtų kainuoti po 300 Eur mėnesiui. Vaikas yra gabus, todėl jo ir poreikiai yra didesni ir išlaikymas turi būti didesnis.
Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo pajamos yra virš 1000 Eur, todėl jos leidžia žymiai daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Po 2015 metų gruodžio mėnesio atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, jis 2016 m. birželio 1 d. įsigijo žemės sklypą su statiniais Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Pagal galiojančius teisės aktus atsakovas turėtų mokėti pusę MMA dydžio vaiko išlaikymui. Kadangi atsakovas su vaiku faktiškai nebendrauja (matosi 1-2 kartus per metus), tikslinga iš atsakovo priteisti didesnę pinigų sumą, t. y. minimaliai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus D. išlaikymui. Nurodo, kad jokio turto, kurį galėtų parduoti ir iš to pragyventi, neturi. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.
Atsiliepimas
Atsakovas D. L. nurodė, kad su ieškiniu sutinku iš dalies, sutinka padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. J.; kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. buvo priteistas 2015 m. gruodžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi po 130 Eur periodinėmis išmokomis. Atsižvelgdamas į sūnaus amžių, jo išaugusius poreikius, nuo 2019 metų jo išlaikymui mokėjo po 150 Eur, o nuo šių metų vasario mėnesio – po 180 Eur periodinėmis išmokomis. Šią sumą ir toliau gali mokėti, gali netgi padidinti iki 190 Eur. Mano, kad ji yra pakankama 7 metų vaikui, įvertinant, kad analogiška suma prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir jo motina, be to, valstybė kas mėnesį skiria po 60 Eur vaiko pinigų. Tokiu būdu, bendra tėvų skiriama ir valstybės mokama suma per mėnesį susidarytų 440 eurų, t. y. minimalų mėnesinį atlyginimą. Ieškovės prašomas 300 Eur išlaikymo dydis, bendrai sudėjus išlaikymui būtų 600 Eur, o įvertinus ir valstybės mokamą 60 Eur išmoką vaikui – būtų 660 Eur. Iš ieškovės pateiktų sūnaus poreikių matyti, kad dauguma išlaidų yra aiškiai per didelės, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Prašoma priteisti suma yra ganėtinai didelė ir neproporcinga sūnaus poreikiams bei jo turtinei padėčiai. Sūnui yra dar tik 7 metukai, jis yra sveikas ir jokių specialių poreikių neturi, dėl ko reiktų papildomų išlaidų.
Nenori sutikti su ieškovės teiginiu, kad buto išlaikymas kiekvienam jos šeimos nariui kainuoja po 90 Eur. Ieškovė gyvena sugyventinio bute, tad abejotina, kad buto išlaikymas 3 asmenų šeimai mėnesiui kainuotų 270 Eur. Sūnus neturi nuolatinių sveikatos problemų, kad kas mėnesį reiktų jam pirkti vitaminus, papildus, vaistus už 30 Eur, išskyrus tepaliuką, kuris kainuoja apie 12 Eur. Ieškovė kas mėnesį neperka sūnui drabužių ir avalynės už 80 Eur. Šios išlaidos yra aiškiai per didelės ir neįrodytos. Sūnus taip pat neturi ir savo mobilaus ryšio telefono, o internetas 7 metų vaikui yra nereikalingas, todėl jis neprivalo mokėti už šias hipotetines išlaidas. Aiškiai per didelės 20 eurų išlaidos higienos ir ūkinėms prekėms. Tokios sumos pakanka visos šeimos poreikiams, o ne vieno mažamečio vaiko poreikiams. Nepagrįstos 50 Eur išlaidos vaiko laisvalaikiui ir kišenpinigiams. Tokio dydžio išlaidas gali leisti tik pakankamai turtingas suaugęs žmogus sau, o ne vaikui. Neaišku, kokias išlaidas ieškovė patiria kurui 40 Eur sumoje, nes pagal pateiktus VĮ „Regitra“ duomenis ji transporto priemonės neturi. Taip pat nesutinka su keturračio išlaikymo išlaidomis bei sūnaus draudimo poliso išlaidomis, kur kas mėnesį mokama po 50 Eur įmoką. Be to, ieškovė turi įrodyti ir auklės samdymo išlaidas.
Nurodo, kad jis dirbu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo atlyginimas yra ne 1000 Eur, kaip teigia ieškovė. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, jam mokamas apie 666 Eur darbo užmokestis į rankas. Darbas susijęs su kasdieniniu važinėjimu po visą Lietuvą, todėl turi maitintis ne namuose, dėl ko patiria papildomas išlaidas. Po darbo į Alytų grįžta apie 18.30 val., dėl ko negali susirasti kokio nors papildomo darbo. 2016 m. birželio 1 d. nusipirko sodo žemės sklypą su sodo pastatu ir malkine, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo už banko paskolą. Tam tikslui su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pasiskolino 26 000 Eur sumą. Kas mėnesį bankui grąžina po 132,43 Eur paskolos kartu su palūkanomis. Pažymėtina, kad palūkanų norma kintanti ir turi tendenciją nuolat didėti, taigi, padidės ir bankui grąžinamo kredito suma. Taip pat patiria gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas: nuotekų traukimas 60–70 Eur metams; kietas kuras visam šildymo sezonui apie 600 Eur; žemės mokestis – 15 Eur metams; nekilnojamojo turto draudimas – 70 Eur metams; elektra – 50 Eur/mėn.; mobiliojo ryšio paslaugos – 39, 49 Eur/mėn.; internetas – 22,60 Eur/mėn.; mokesčiai SB „(duomenys neskelbtini)“ – 44,90 Eur/metams; vietinė rinkliava už komunalines atliekas – 21,53 Eur/metams. Taigi, kas mėnesį vidutiniškai patiria apie 307 Eur būtinųjų išlaidų gyvenamajam būstui išlaikyti kartu su grąžinamu bankui kreditu. Nurodo, kad turi 2005 metų laidos automobilį AUDI, kito turto neturi. Pažymėtina, kad ieškovė daro kliūtis bendrauti su sūnumi savaitgaliais, teigdama, kad išvažiuoja į kaimą ar nurodydama kitas priežastis. Karantino metu su sūnumi nebendravo, nes dirbdamas bendrauja su daugybe žmonių, bijojo užkrėsti virusu. Gimtadieniui ir šventėms nuperka dovanų vaikui, paskutinį kartą pirko „patrulių“ aprangą ir kuprinę mokyklai. Taigi, įvertinęs savo gaunamas pajamas, protingus sūnaus poreikius sutinka jo išlaikymui mokėti po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Ieškovės atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo bandė susitarti dar prieš kreipiantis į teismą. Ieškovei prašant didesnio vaikui išlaikymo atsakovas geranoriškai jį padidinti atsisakė. Be to, atstovė nurodė, jog ieškovės šeimai materialinę pagalbą teikia ieškovės draugas, su kuriuo ji gyvena.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Lina Gervelienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, D. L. išlaikymui iš atsakovo priteisti ne daugiau nei po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Atsakovo atstovė nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taigi turi pasikeisti vaiko poreikiai arba tėvų finansinė padėtis. Atstovė sutiko, kad vaiko poreikiai per 5 metus pasikeitė, tačiau ne taip kardinaliai, kaip nurodo ieškovė. Atstovės teigimu, ieškovės reikalavimas perteklinis ir nepagrįstas, siekiama maksimaliai gauti kiek įmanoma didesnį išlaikymą. Atsakovas ir taip geranoriškai išlaikymo dydį padidino nuo 130 Eur iki 180 Eur. Papildomai paaiškino, kad ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos, t. y. išlaidos maistui, būreliams, pramogoms ir kt., yra aiškiai per didelės, nes dauguma tėvų neturi tokių galimybių savo vaikams skirti tokio dydžio išlaikymą kas mėnesį, kokį nurodo ieškovė. Atstovės teigimu, net ir ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų sūnui skirti nurodyto dydžio išlaikymą.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės teikti sūnui išlaikymą turėtų būti nustatytos teismo proceso metu. Nustatant atsakovo turtinę padėtį turėtų būti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovės prašymas priteisti didesnę išlaikymo sumą vaikui neprieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. J. ir atsakovo D. L. sūnus. Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-4066-835/2015) buvo patvirtinta D. J. ir D. L. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad D. L. nuo šios taikos sutarties patvirtinimo įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-4066-835/2015) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. L. dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-4066-835/2015) priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, sveikatos problemomis, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, ženkliai pabrango prekės ir paslaugos.
Tuo tarpu atsakovas su priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. L. padidinimu sutinka tik iš dalies, teigdamas, jog jis susitarė su ieškove, jog teiks išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, gali jį padidinti iki 190 Eur, mano, kad nepilnamečio sūnaus pertekliniai poreikiai turėtų būti mažinami, jis mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą neišgali.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, šios pareigos tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. L. padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik penkeriems metams po Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta vaiko tėvų D. J. ir D. L. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad D. L. nuo šios taikos sutarties patvirtinimo įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui D. L. yra 7 metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.). Be to, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. L. lanko šokių būrelį ir futbolo treniruotes, dėl sveikatos būklės (jam nustatytas atopinis dermatitas), dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Taigi, įvertinus šias ieškovės nurodytas aplinkybes sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu iš atsakovo priteistos 130 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, sveikatos priežiūrai, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per daugiau nei 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
Kaip jau buvo minėta ankščiau, atsakovas neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, jog priteisto 130 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis išlaikymo sūnui šiuo metu nebeužtenka, dėl ko jis geranoriškai teikia didesnį išlaikymą, tačiau atsakovas ir jo atstovė nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo D. L. suma. Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, jog ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma - 600 Eur - yra aiškiai per didelė, neatitinkanti vaiko tėvų turtinės padėties, ir tai sąlygoja, jog iš atsakovo prašoma priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 300 Eur suma taip pat yra aiškiai per didelė, neatitinkanti atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.
Sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl prašomos iš atsakovo priteisti D. L. išlaikymui 300 Eur kasmėnesinių įmokų sumos, pagrįstumą, svarbu nustatyti vaiko poreikių dydį, o jau po to nuspręsti, kaip šį dydį paskirstyti tarp tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, šis orientacinis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Kaip jau minėta, ieškovė sūnaus D. L. poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo nutartį, kuria iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas 130 Eur išlaikymas, sūnus buvo 2 metų amžiaus, dabar – 7 metų, dėl vaiko amžiaus išaugo jo poreikiai maistui, pabrango apranga, batai, jam reikalingas papildomas lavinimas, ugdymas, papildomos lėšos sveikatos problemų sprendimui. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnamečio sūnaus D. L. poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 600 Eur sumos (neskaitant išlaidų, susijusių su sveikatos problemomis), kurią sudaro išlaidos: 1) maistui – 100 Eur; 2) vaistams, vitaminams – 30 Eur; 3) būsto išlaikymui – 90 Eur; 4) drabužiams, avalynei – 80 Eur; 5) higienos priemonėms – 20 Eur; 6) kirpyklai – 5 Eur; 7) telefonui, internetui – 15 Eur; 8) asmens draudimui – 50 Eur; 9) laisvalaikiui ir kišenpinigiams – 50 Eur; 10) kurui – 40 Eur; 11) keturračio išlaikymui – 20 Eur; 12) darželio išlaikymui – 78 Eur; 13) būreliams – 30 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, iš viso D. L. išlaikymui per mėnesį reikalinga suma – 608 Eur.
Grįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybės dėl D. L. išlaikymui reikalingos kasmėnesinės sumos ieškovė pateikė įrodymus dėl D. L. lankomų šokių būrelio ir futbolo užsiėmimų, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas. Be to, ieškovė pateikė įrodymus dėl vaiko draudimo patiriamų išlaidų. Kartu su ieškiniu taip pat buvo pateikti pirkinių kvitai, mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai, taip pat ieškovės sudaryti paskaičiavimai dėl sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų būtiniems jos poreikiams tenkinti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neišgali apmokėti brangių sūnaus laisvalaikiui skirtų pramogų keturračio išlaikymui, be to, atsakovo ir jo atstovės teigimu, išlaidos maistui, kitiems būtiniems poreikiams, nurodytos ieškovės paskaičiavime, įvertinus šalių turtinę padėtį, yra per didelės.
Pasisakydamas dėl ieškovės byloje pateiktų maisto produktų ir kitų prekių pirkimo kvitų teismas pažymi, jog šie kvitai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės (ir kurios) buvo pirktos būtent šalių nepilnamečiam vaikui, ar už visas prekes atsiskaitė būtent ieškovė. Be to, manyti, kad apskaičiavus per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, nėra racionalu, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas (kai kurios prekės yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį). Tai, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt., yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
Palyginti, kaip konkrečiai pasikeitė šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki ieškinio teismui padavimo dienos, teismas galimybių neturi, nes priteisiant D. L. 130 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą, kuris buvo susitartas šalių sudaryta taikos sutartimi, vaiko išlaikymui reikalinga suma nebuvo nustatinėjama. Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, teismui nekyla abejonių, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai esmingai pasikeitė lyginant juos su buvusiais 2015 m. gruodžio mėnesį. Visgi, siekdamas nustatyti, ar ieškovės nurodoma vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma – 600,00 Eur – yra protinga ir reali, teismas atsižvelgia į šalyje nustatytą minimalaus mėnesio atlyginimo dydį, vaiko amžių, vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, tėvų siekį pagerinti savo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.
Ieškinyje nurodytos ieškovės turtinę padėtį patvirtinančios aplinkybės įrodytos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovės, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas iki balandžio mėnesio buvo 550,00 Eur atskaičius mokesčius, nuo balandžio mėnesio – 2000,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė su sūnumi gyvena jos draugui priklausančiame bute, kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Ieškovė nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.
Atsakovas D. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, jo atlyginimas yra apie 666,00 Eur atskaičius mokesčius. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad įsigytas butas yra kreditinis, todėl bankui atsakovas kas mėnesį skiria ženklią dalį savo lėšų. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl teismas laiko, jog atsakovas turi galimybes pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti savo vaikui deramą išlaikymą.
Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą D. L. poreikių lentelę, šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo gabumus, šalių turtinę padėtį, šiuo metu šalyje nustatytą minimalaus mėnesio atlyginimo, atskaičius mokesčius, dydį – apie 450,00 Eur, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 600,00 Eur suma vaiko poreikiams tenkinti yra per didelė, neatitinkanti šalių turtinės padėties bei jų galimybių. Tokią išvadą teismas padarė nevertindamas atskirų ieškovės nurodytų išlaidų maistui, aprangai, batams, higienai, lavinimui, papildomiems užsiėmimams, mokesčiams už komunalines paslaugas, vitaminams, ekskursijoms ir pan., nes šios vaiko poreikių tenkinimui skiriamos lėšos vaikui gyvenant su motina skirstomos priklausomai nuo pasirinktų prioritetų.
Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į šalių sūnaus amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, jo gabumus ir poreikius, į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti bendrai ne mažiau kaip 450,00 Eur per mėnesį.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Darytina išvada, kad nėra pagrindo aukščiau nurodytą sumą 450,00 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui skirstyti po lygiai atsakovui ir ieškovei. Nustačius, kad šalių sūnaus racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 450,00 Eur per mėnesį, iš šios sumos atėmus 60,00 Eur vaiko pinigus, iš atsakovo priteistinas 220,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Jei ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju ieškinys patenkintas 73 procentais, atmesta ieškinio dalis sudaro 23 procentus. Ieškovė patyrė 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 862,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš ieškovės atsakovui – 149,50 Eur. Atlikus užskaitymą iš atsakovo ieškovei priteisiama 713,00 Eur.
Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteista išlaikymo suma per metus sudaro 960,00 Eur, todėl žyminis mokestis būtų 28,80 Eur, o kadangi byla užvesta elektroniniu būdu, mokėtina suma sudaro 21,60 Eur, kuri suapvalinta iki lygaus skaičiaus yra 22,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, 282 straipsniais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4066-835/2015 iš atsakovo D. L. nepilnamečiui sūnui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. kovo 12 d.) priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti D. J..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 713,00 Eur (septynis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 20,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.