Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras V. Gulenkovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo pagal BK 228 str. 2 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. ir T. V. išteisinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (epizodas dėl piktnaudžiavimo, susijusio su neteisėtu naudojimusi telefono aparatu „HTC Desire A8181“) panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. P. pripažinti kalta pagal BK 228 str. 2 d., (epizodas dėl piktnaudžiavimo, susijusio su neteisėtu naudojimusi telefono aparatu „HTC Desire A8181“) ir nubausti ją teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. (epizodas dėl piktnaudžiavimo, susijusio su neteisėtu naudojimusi telefono aparatu „HTC Desire A8181“) ir nubausti ją 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4 d., subendrinti iš dalies ir visiškai sudedant su 2012-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nubausti ją galutine bausme –teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

T. V. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. (epizodas dėl piktnaudžiavimo, susijusio su neteisėtu naudojimusi telefono aparatu „HTC Desire A8181“) ir nubausti jį teisės dirbti darbą, susijusį su materialinių vertybių pardavimu, atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 300 str. 1 d. (epizodas dėl piktnaudžiavimo, susijusio su neteisėtu naudojimusi telefono aparatu „HTC Desire A8181“) ir nubausti jį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir nubausti jį galutine bausme –teisės dirbti darbą, susijusį su materialinių vertybių pardavimu, atėmimu 3 (trejiems) metams ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, anot prokuroro, tai, kad šis telefonas buvo R. P. įsigytas ligoninės sąskaita ir perduotas naudoti ne jai, o būtent trečiam asmeniui, jos draugui M. J., ir jog šis šiuo telefonu naudojosi, įrodo ne tik šie telefoniniai pokalbiai, bet ir šio telefono laikymo pas M. J. laikotarpis, kuris šiuo telefonu naudojosi apie du mėnesius tol, kol LR STT pareigūnai jį iš jo paėmė. Tai įrodo 2010-06-29 poėmio protokolas, iš kurio matyti, kad mobilusis telefonas HTC DESIRE poėmio metu 2010-06-29 buvo rastas ir paimtas iš M. J., ir 2010-07-28 slapto sekimo bei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, darant garso įrašus protokolas, kuriame užfiksuotas 2010-04-21 susitikimo R. P. ir T. V. garso įrašas (duomenys neskelbtini) g. 45, Klaipėdoje, kabinete Nr. 7, kai R. P. priėmė minėtą telefoną iš T. V..

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ją kalta dėl šio epizodo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai palygino šiuos įrodymus su kitais, tačiau nuosprendyje neaptartais nors byloje ištirtais įrodymais, todėl pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, taip pat neteisingai taikė ir aiškino BK 228 str. Teigia, kad iš V. K. parodymų matyti, jog dėl šio pirkimo ji pati atliko preliminarius darbų kainos apskaičiavimus (sąmatą), kuriuos pateikė vyr. gydytojui. Iš jos pačios parodymų matyti, jog įstaiga siekė sužinoti preliminarią darbų kainą bei siekė gauti tokios sumos Valstybės finansavimą. V. K. prašymu tiekėjas Klaipėdos regiono keliai buvo pateikusi kelias sąmatas 800000 Lt, o vėliau 600000 Lt, todėl dėl šių lėšų suteikimo raštais kreiptasi į Susisiekimo ministeriją. 2009 metų vasarą Susisiekimo ministro įsakymu šiems darbams skirta 200 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė grąžino 70 000 Lt skolą įstaigai, todėl galutinė suma, skirtina šiems darbams, buvo 270 000 Lt. Vyriausiasis gydytojas liepė V. K. apskaičiuoti, kiek darbų būtų galima atlikti už tokią sumą. V. K. pristatė vyr. gydytojui skaičiavimą, pagal kurį už 270 000 Lt būtų buvę galima padaryti tik vieną pėsčiųjų taką. V. K. tokią kainą apskaičiavo pagal darbų analogiją, nes „(duomenys neskelbtini)“ prieš dvejus metus klojo trinkeles kitoje vietoje. Kadangi vyr. gydytojui ir jai kilo abejonių dėl tokios didelės kainos, todėl buvo nutarta kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši įmonė apskaičiuotų, kiek darbų galėtų atlikti už 200000 Lt. Kreiptis į tiekėjus dėl preliminarios kainos nustatymo buvo įprasta praktika įstaigoje, nes įstaiga neturėjo verčių skaičiavimo specialistų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko matavimus ir sudarė kelias sąmatas – vieną – 200 000 Lt sumos, kitą – 250 000 Lt sumos ir šias per R. P. pateikė vyr. gydytojui, kuris jas gavęs nurodė V. K. organizuoti pirkimą. Iš K. B. parodymų matyti, jog darbus įstaiga planavo už 200000 Lt. Iš telefoninių pokalbių išklotinių tarp jos ir I. S. matyti, jog būsimo pirkimo klausimai buvo derinami su vyr. gydytoju. Iš I. S. parodymų matyti, jog dėl darbų apimties ir sąmatos sudarymo ji nurodė I. S. kreiptis į V. K.. Iš J. S. parodymų matyti, jog V. K. buvo atsakinga už sąmatų skaičiavimą. Iš J. K. parodymų matyti, jog šios parodymai atitinka jos parodymus dėl įstaigos planavimo pirkti darbus apytiksliai už 270 000 Lt. Taip pat ši liudytoja parodė, jog įstaiga prieš pirkimus ieškodavo galimybių, kaip sužinoti kainas, ir būdavo, kad atvažiuodavo tiekėjai, nes darbuotojo, kuris skaičiuotų sąmatas, įstaiga neturėjo, tai vykdavo su vadovo žinia.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsta ir nuosprendžio išvada, jog už laimėtą pirkimą ji iš I. S. gavo 27 000 Lt atlygį per du kartus. Nuteistosios manymu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuosprendžio išvadas apie nurodytų pinigų perdavimą ir šių priėmimą, todėl teismo išvados grįstos prielaidomis. Teismo nustatytos aplinkybės dėl 5000 Lt 2009-08-21 perdavimo jai įstaigoje šiuos pakišant po jos kabineto durimis bei dėl 22 000 Lt 2009-08-31 perdavimo jai automobilyje vėliau šiuos įnešant į savo banko sąskaita patvirtinus I. S. ir A. M. parodymais, SMS žinučių turiniu, banko sąskaitų išrašais, atmetamos kaip nepagrįstos ir prieštaraujančios kitiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir niekaip neįvertintiems įrodymams. R. P. teigimu, A. M. teisme parodė, jog aplinkybes dėl pinigų mokėjimo R. P. sužinojo iš I. S., o jis pats jokių susitarimų dėl pinigų mokėjimo tarp I. S. ir R. P. negirdėjo, pinigų perdavimo nematė, pinigų nedavė, nes, kaip jis pats nurodė, jis su R. P. bendraudavo tik dėl smulkmenų, nes R. P. nenorėdavo bendrauti su juo, pažymėjo, jog R. P. su I. S. bendraudavo paslapčia. Šios aplinkybės, nuteistosios manymu, rodo, jog A. M. negalėjo žinoti apie mokamas pinigų sumas, nes su juo ji nebendravo, be to, šis nebuvo įmonės vadovas ir nesprendė jokių įmonės finansinių klausimų. Vertintina ir tai, jog nors ir A. M. su I. S. kurį laiką vedė bendrą ūkį, tačiau pinigine prasme gyveno kiekvienas sau, taigi ši aplinkybė taip pat paneigia nuosprendžio išvadas apie tai, jog A. M. žinojo apie I. S. nurodytas mokamas sumas už pirkimų laimėjimą. Aplinkybė, jog A. M. matė, kaip I. S. nuėjo su voku pinigų į įstaigą, nereiškia ir neįrodo, jog šiame voke buvo pinigai, jog šie buvo skirti ir perduoti R. P., nes tai tik kaltinimo prielaida. Byloje esančių SMS žinučių bei telefoninių pokalbių turinys taip pat neatskleidžia, jog nurodyta pinigų suma buvo perduota jai ir šios priimta. Atkreipia dėmesį, jog jai neigiant bet kokių pinigų sumų gavimą iš I. S., tokių I. S. nurodytų aplinkybių (apskritai dėl pinigų perdavimo) neįmanoma patikrinti, taip pat nebuvo atsakyta į klausimą, ar vokas su pinigais galėjo pratilpti pro kabineto durų apačią ir ar iš tiesų pinigus I. S. pakišo po R. P. kabineto durimis. Apeliantė pažymi, kad didelę įrodomąją reikšmę dėl pinigų perdavimo teismas teikė jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašams apie pinigų išgryninimą ir jų įnešimą, tačiau aptartų įrodymų kontekste niekaip neįvertino jos pačios į bylą pateiktų rašytinių dokumentų (VMI išviešintų deklaracijų, pinigų dovanojimo sutarčių) bei šios parodymų, liudytojo E. P. nurodytų aplinkybių dėl finansinių santykių su I. S. turėjimu, taip pat niekaip nebuvo įvertinti šio asmens pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys jo nurodytas aplinkybes, nurodyti duomenys nebuvo sugretinti su kitais bylos įrodymais, todėl neteisingai nustatytos svarbios bylos aplinkybės.

Apeliantė įsitikinusi, kad pinigų perdavimo nepatvirtina ir išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, iš kurios matyti, jog 2009-08-31 buvo išgryninta 19 000 Lt, o ji 2009-08-21 papildė savo banko sąskaitą 5000 Lt ir 2009-08-31 – 14 000 Lt, nes tai teismo prielaida. Priešingai nei teigia I. S., iš jos banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2009-08-21 ji įnešė jos tėvo dovanotus 5000 Lt, kurių paskirtis, nurodyta dovanojimo sutartyje, yra „skoloms padengti“, o 2009-08-31 ji įnešė jos tėvo dovanotus 14 000 Lt, kurių paskirtis, nurodyta dovanojimo sutartyje, yra „įsiskolinimams pagal kredito sutartį padengti“ – šios dovanos deklaruotos Mokesčių inspekcijoje, dovanojimo faktą patvirtina byloje esančios dovanojimo sutartys bei liudytojo E. P. parodymai, kurių teismas niekaip nevertino. Nesant pinigų perdavimo ir jų priėmimo fakto nėra pagrindo ir šių sumų konfiskavimui. Taigi, nuteistosios teigimu, A. M. parodymai nepatvirtina, jog pinigai buvo perduodami jai už laimėtus pirkimus, nes šis to nematė, o žino tik iš I. S. žodžių. Šio liudytojo parodymais teismas neturi vadovautis, nes I. S. ir A. M. siejo faktiniai šeimyniniai santykiai, apie kurių pasibaigimą byloje jokių duomenų nėra, todėl I. S. ir A. M. turi suinteresuotumą bylos baigtimi dar ir dėl to, jog bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra jie abu, todėl šiems gali būti pareikšti reikalavimai, susiję su žalos atlyginimu įmonės kreditoriams, nes kaip matyti iš bylos, šių veiksmai ir neūkiškumas galėjo privesti įmonę prie bankroto. Teismas laikydamas įrodytomis aplinkybės dėl 27 000 Lt perdavimo ir priėmimo, niekaip neįvertino bei nenustatinėjo, ar nurodyta pinigų suma realiai galėjo būti sumokėta kaip atlygis už laimėjimą konkurse, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš šio pirkimo realios naudos (pelno) tiek, jog šiai apsimokėtų minėtą sumą sumokėti už teisę atlikti darbus, ar dėl šio pirkimo nepatyrė nuostolių ir pan. Pažymi, kad iš I. S. parodymų matyti, jog darbų atlikimo pelningumą apskaičiuodavo A. M., realaus pelno ji nežino, vėliau teismo posėdžio metu spėliojo galimus įmonės pelnus, tačiau tokių savo spėliojimų niekaip nepagrindė jokiais buhalteriniais dokumentais. Iš A. M. parodymų taip pat matyti, jog jis pelno neskaičiuodavo, jį skaičiuodavo I. S., taipogi nežino, ar įmonė iš pirkimų turėjo pelno. Todėl, apeliantės nuomone, yra akivaizdu, jog minėti asmenų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, prieštaraujantys elementariai ir gyvenimiškai logikai, todėl teismas šiuos tinkamai turėjo įvertinti ir nesuteikti didesnės įrodomosios galios šių asmenų parodymams. Iš liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės D. G. parodymų matyti, jog įmonė nedirbo pelningai, dėl to vėliau tapo nemoki ir šiai iškelta bankroto byla, nors pasak jos, buhalterija yra tvarkinga – išimtos sumos pateisintos buhalteriniais dokumentais, nežino, ar įmonė turėjo pelno iš minėtų pirkimų. Iš byloje esančių įrodymų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo bei sutarties dėl darbų atlikimo, jų priedų, sąskaitų, aktų) matyti, jog juose nėra nurodyto planuojamo įmonės pelno – tik vienos sąnaudos ir mokėtini mokesčiai, todėl daro išvadą, jog įmonė pelno nebūtų turėjusi arba jo nebūtų turėjusi tiek, kad iš šio būtų pakakę papildomai sumokėti 27 000 Lt pirkimą protegavusiam asmeniui. Kituose skirtinguose įstaigos konkursuose dalyvavę tiekėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai nurodė, jog realus įmonės pelnas galėtų būti nuo 2 proc. iki 3 proc. Taigi nesant byloje finansinių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną iš šio pirkimo, darytina išvada, jog įmonė galėjo tikėtis pelno, kuris sudarytų nuo 2 proc. iki 3 proc. nuo bendros pirkimo kainos su sąlyga, jog darbai bus atlikti laiku, kokybiškai ir pagal sutarties sąlygas. Taigi I. S. teiginys dėl 27 000 Lt atlygio susitarimo ir jo mokėjimo už laimėjimą konkurse jai yra neteisingas, visiškai nelogiškas ir nepagrįstas jokiais buhalteriniais duomenimis. Byloje nustačius tokią aplinkybę bei atsižvelgus į I. S. turėtus įsipareigojimus kreditoriams, jos gaunamą apie 1500 Lt mėnesio užmokestį bei neturint kitų jokių pajamų, su sugyventiniu A. M. bendrą ūkį tvarkant atskirai, akivaizdu, jog perdavus minėtą sumą jai ar kitam asmeniui nebūtų galima pateisinti buhalteriniais dokumentais išgrynintų sumą dėl lėšų trūkumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir įstaigos patvirtintas Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisykles ir taip padarė didelę neturtinę žalą. Atmesdamas šias kaltinime nurodytas aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ji nėra valstybės tarnautoja ar šiam prilygintas asmuo, kad byloje nėra duomenų, kad ji veikė savanaudiškais tikslais, iš tiesų buvo siekiama ūkiškumo ir kad remonto darbai būtų atlikti greitai, kokybiškai ir už mažiausią kainą, kad buvo vykdomi įstaigos vadovo nurodymai. Byloje nėra duomenų, kad paslaugos įsigytos žymiai aukštesne nei rinkos kaina, kad darbai atlikti nekokybiškai, todėl šių aplinkybių visuma lemia išvadą, kad jos veikose nėra būtino piktnaudžiavimo požymio – didelės žalos (šiuo atveju – viešajai įstaigai). Byloje nėra jokių duomenų, kad įstaigai padaryta turtinio ar neturtinio pobūdžio žala. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į įstaigą prašant informuoti, ar įstaigai kaltininkės veiksmais buvo padaryta materialinė ar neturtinio pobūdžio žala, ar bus reiškiamas civilinis ieškinys, tačiau jokie turtinio pobūdžio reikalavimai pareikšti nebuvo, taip pat nebuvo pranešta, kad padaryta neturtinio pobūdžio žala. Tokia aplinkybė, nuteistosios manymu, reiškia, jog nėra grėsmės žalai atsirasti ir ateityje, todėl laikytina, jog apskritai žalos nėra padaryta. Teismo posėdyje apklaustas įstaigos vyriausiasis gydytojas J. S. parodė, jog dėl šio inkriminuoto epizodo jokios žalos nėra. Be to, ikiteisminio tyrimo metu taip pat negauta jokių duomenų apie žalą. Nesant jokių neigiamų pasekmių, nėra pagrindo išvadai apie didelės žalos padarymą įstaigai ir neturtinės žalos padarymą įstaigai ir Valstybei, todėl dėl šių priežasčių nelaikytina, kad tokia veika padarė didelę žalą šiems asmenims ir jų interesams. Jos veikoje nėra būtinų BK 228 str. 1 d. numatytų nusikaltimo požymių – didelės žalos, o be šio negali būti taikoma ir BK 228 str. 2 d. nustatyta atsakomybė, kartu nenustačius ir asmeninės turtinės ar neturtinės naudos siekio, todėl tokia aplinkybė sudaro atskirą pagrindą išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvu keitimo darbu epizodas (BK 228 str. 2 d.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nevertindamas jos parodymų bei laikydamas juos gynybine versija, o prioritetą suteikdamas I. S. parodymams, padarė byloje esančioms faktinėms aplinkybėms priešingą išvadą, jog ji neteisi teigdama, kad faktiškai sprendimus dėl laimėtojo priimdavo vyriausiasis gydytojas. Dėl šio pirkimo procedūra pradėta 2009-09-01 V. B. prašymu, 2009-09-02 išsiųsti pasiūlymai tiekėjams, 2009-09-03-04 gauti trys tiekėjų pasiūlymai, 2009-09-07 parengta ir komisijos pirmininko A. L. patvirtinta tiekėjų pažyma – laimėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-09-14 sudaryta rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-09-23 sudarytas rangos sutarties priedas dėl papildomų dviejų šviestuvų, 2009-10-07 sudarytas rangos sutarties priedas dėl darbų (numatytų darbų dalis nebus atlikti, o vietoje jų už tą pačią sumą bus atlikti kiti darbai). Iš 2009-09-03 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2009-09-03 vykdomi baseino remonto darbai. Iš A. M. parodymų matyti, jog iki pirkimo pradžios šiam teko dėl pirktinų darbų bendrauti su vyriausiuoju gydytoju ir pirkimų komisijos pirmininku, vyriausiasis gydytojas iš pateikto katalogo rinkosi šviestuvus. Iš jos parodymų matyti, jog sprendimą dėl laimėtojo priėmė A. L., kuriam pritarė vadovas. Šie bylos duomenys rodo, jog vyriausiasis gydytojas dar iki pirkimo žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks ir fontano darbus. Iš teisme duotų K. B. parodymų matyti, jog jos ir vyr. gydytojo santykiai buvo geri ir reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sprendė per ją. Iš A. L. duotų parodymų teisme matyti, jog visus prašymus dėl pirkimų vizuodavo vyr. gydytojas, o dėl tiekėjų pasirinkimo kartais bendrauja su vyr. gydytoju, nes visi pirkimai vykdomi tik su jo palaiminimu, jo įsitikinimu, R. P. jokių tiekėjų neprotegavo. J. K. parodė, jog visus sprendimus dėl pirkimų faktiškai priimdavo vyr. gydytojas, viskas vykdavo tik su jo žinia. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių galima pamatyti, jog visi pirkimo veiksmai buvo vykdomi vyr. gydytojo nurodymu: skaičiuojamos darbų sąmatos, vertinami darbų kiekiai, ieškoma tiekėjų. Nuteistoji daro išvadą, kad šio pirkimo laimėtojas ir jo pasiūlyta kaina tiek įstaigos vyriausiajam gydytojui, tiek pirkimų komisijos pirmininkui, tiek K. B. buvo žinomi iš anksto dar nepradėjus pirkimo, nes fontano remonto darbai, jų kiekiai, preliminari kaina, šviestuvų rinkimasis buvo pradėti dar iki pirkimo ir šiems veiksmams bei darbams pritarė pats vyriausiasis gydytojas. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo kaltinimo išvadai apie tai, jog ji iš anksto buvo susitarusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šią protegavo pirkime. Priešingai, iš aptartų bylos įrodymų matyti, jog sprendimus konkurse priimdavo pats įstaigos vadovas, nors šią funkciją turėjo atlikti pirkimų komisija.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsta ir nuosprendžio išvada, jog už laimėtą pirkimą ji iš I. S. gavo 14 000 Lt atlygį per du kartus. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuosprendžio išvadas apie nurodytų pinigų sumų perdavimą ir šių priėmimą, todėl teismo išvados grįstos prielaidomis. Teismo nustatytos aplinkybės, dėl 4000 Lt 2009-09-15 perdavimo jai automobilyje bei dėl 10 000 Lt 2009-10-13 perdavimo jai įstaigoje patvirtinus I. S. ir A. M. parodymais, telefoninių pokalbių turiniu, banko sąskaitų išrašais, slapto sekimo 2010-07-28 protokolais atmetamos kaip nepagrįstos ir prieštaraujančios kitiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir niekaip neįvertiems įrodymams.

Didelę įrodomąją reikšmę dėl pinigų perdavimo teismas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašams apie pinigų išgryninimą ir jų įnešimą, tačiau aptartų įrodymų kontekste niekaip neįvertino pačios į bylą pateiktų rašytinių dokumentų (VMI išviešintų deklaracijų, pinigų dovanojimo sutarčių) bei šios parodymų, liudytojo E. P. nurodytų aplinkybių dėl finansinių santykių su I. S. turėjimu, taip pat niekaip nebuvo įvertinti šio asmens pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys jo nurodytas aplinkybes, nurodyti duomenys nebuvo sugretinti su kitais bylos įrodymais, todėl neteisingai nustatytos svarbios bylos aplinkybės. Byloje esantys duomenys apie pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgryninimą nepatvirtina I. S. teiginių, jog ji R. P. 2009-09-15 sumokėjo 4000 Lt, o 2009-10-13 – 10 000 Lt, nes pinigai būdavo išgryninami nuolat ir didelėmis sumomis. Vien 2009 metų rugsėjo mėnesį I. S. iš įmonės banko sąskaitos išgrynino 60000 Lt (2009 09 01 – 19000 Lt; 2009 09 04 – 19500 Lt; 2009 09 07 – 1500 Lt; 2009 09 15 – 20000 Lt), spalį – 69000 Lt (2009 10 02 – 5000 Lt; 2009 10 06 – 7000 Lt; 2009 10 13 – 26000 Lt; 2009 10 14 – 31000 Lt).

Kiti duomenys, kuriais rėmėsi teismas dėl šio epizodo pripažindamas ją kalta, yra 2010-07-28 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, „ ... kad gali būti jog R. P. 2009-10-13 skaičiuoja pinigus, kuriuos perdavė I. S.“, pasak apeliantės, taip pat negali būti vertinami turintys įrodomąją reikšmę, nes minėtą garso įrašą ištyrus teisme jį perklausant paaiškėjo, jog girdimas garso įrašas yra tik kaltinimo prielaida, tačiau nėra aišku ir jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, jog šis garsas – tai pinigų skaičiavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, laikydamas aplinkybes įrodytomis dėl 14000 Lt perdavimo ir priėmimo, niekaip neįvertino bei nenustatinėjo, ar nurodyta pinigų suma realiai galėjo būti sumokėta kaip atlygis už laimėjimą konkurse, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš šio pirkimo realios naudos (pelno) tiek, jog šiai apsimokėtų minėtą sumą sumokėti už teisę atlikti darbus, ar dėl šio pirkimo nepatyrė nuostolių ir panašiai. Į šiuos klausimus atsakyti būtina, nes tik taip galima patikrinti asmens, prisipažinusio dėl šių sumų perdavimo, parodymų logiškumą, nuoseklumą, patikimumą.

Kaip anksčiau minėta, iš I. S. parodymų matyti, jog darbų atlikimo pelningumą skaičiuodavo A. M., realaus pelno ji nežino, vėliau teismo posėdžio metu spėliojo galimus įmonės pelnus, tačiau tokių savo spėliojimų niekaip nepagrindė jokiais buhalteriniais dokumentais. Iš A. M. parodymų matyti, jog jis pelno neskaičiuodavo, jį skaičiuodavo I. S., taipogi nežino, ar įmonė iš pirkimų turėjo pelno. Akivaizdu, jog minėti asmenų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, prieštaraujantys elementariai ir gyvenimiškai logikai, todėl teismas šiuos tinkamai turėjo įvertinti ir nesuteikti didesnės įrodomosios galios šių asmenų parodymams.

Iš liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės D. G. matyti, jog įmonė nedirbo pelningai, dėl to vėliau tapo nemoki ir šiai iškelta bankroto byla, nors, pasak buhalterės, buhalterija yra tvarkinga –paimtos sumos pateisintos buhalteriniais dokumentais, nežino, ar įmonė turėjo pelno iš minėtų pirkimų. Iš bylos duomenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo bei sutarties dėl darbų atlikimo, jų priedų, sąskaitų, aktų) matyti, jog nėra nurodyto planuojamo įmonės pelno — tik vienos sąnaudos ir mokėtini mokesčiai, todėl galima padaryti išvadą, jog įmonė pelno nebūtų turėjusi arba jo nebūtų turėjusi tiek, kad iš šio būtų pakakę papildomai sumokėti 27000 Lt pirkimą protegavusiam asmeniui. Kituose skirtinguose įstaigos konkursuose dalyvavę tiekėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai nurodė, jog realus įmonės pelnas galėtų būti nuo 2 proc. iki 3 proc. Taigi nesant byloje finansinių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną iš šio pirkimo, darytina išvada, jog įmonė galėjo tikėtis pelno, kuris sudarytų nuo 2 proc. iki 3 proc. nuo bendros pirkimo kainos su sąlyga, jog darbai bus atlikti laiku, kokybiškai ir pagal sutarties sąlygas. Taigi I. S. teiginys dėl 14000 Lt atlygio susitarimo ir jo mokėjimo už laimėjimą konkurse yra neteisingas, visiškai nelogiškas ir nepagrįstas jokiais buhalteriniais duomenimis. Byloje nustačius tokią aplinkybę bei atsižvelgus į I. S. turėtus įsipareigojimus kreditoriams, jos gaunamą apie 1500 Lt mėnesio užmokestį bei neturint kitų jokių pajamų, su sugyventiniu A. M. bendrą ūkį tvarkant atskirai, akivaizdu, jog perdavus minėtą sumą jai ar kitam asmeniui nebūtų galima pateisinti buhalteriniais dokumentais išgrynintų sumą dėl lėšų trūkumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ją kalta dėl šio epizodo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai palygino šiuos įrodymus su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, taip pat neteisingai taikė ir aiškino BK 228 str.

Nuteistoji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas jos kaltę dėl šio epizodo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai palygino šiuos įrodymus su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, taip pat neteisingai taikė ir aiškino BK 300 str. Ji nuteista už tai, jog sukurstė I. S. suklastoti 2010-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, kuris faksu buvo pateiktas įstaigai. Šis kaltinimas grindžiamas I. S. prisipažinimu apie pačios suklastotą kito asmens parašą, šio pasiūlymo (gauta faksu) kopija, paties A. E. parodymais, jog kopijoje yra ne jo parašas. Apeliantės teigimu, iš A. E. teisme duotų parodymų (2012-05-03 teisiamojo posėdžio protokolas) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie pirkimą, todėl galėjo įstaigai išsiųsti komercinį pasiūlymą. Papildomai šis asmuo nurodė, jog pateiktasis pasiūlymas buvo realus ir įmonė būtų buvusi pajėgi už pasiūlymo kainą atlikti darbus. Be to, šis liudytojas teisme nepatvirtino, jog pasiūlymo kopijoje ne jo parašas. Tai, jog I. S. prisipažino suklastojus parašą pasiūlyme, tačiau šios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Iš pasiūlymo kopijos matyti, jog šio dokumento originalo nėra. Tokia aplinkybė reiškia, jog nėra galimybės nustatyti (skiriant užduotį specialistams ar ekspertams) bei patikrinti, ar dokumento kopijoje rankraštinį įrašą padarė tas asmuo, kuris tai teigia. Pasak apeliantės, nėra pagrįsta nuosprendžio išvada jokiais byloje esančiais įrodymais apie tai, jog ji sukurstė I. S. suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, visiškai nenurodyta ir nepagrįsta kada, kaip ir kokiais veiksmais buvo sukurstyta suklastoti dokumentą. Byloje taip pat nėra gauta jokių duomenų apie žalą, atsiradusią dėl dokumento suklastojimo, taip pat nėra dėl šio nusikaltimo pripažintų nukentėjusiųjų. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog šiuose veiksmuose nėra jokių inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo motyvais. Teismas ištyrė visus įrodymus, surinktus nagrinėjamoje byloje, ir nustatė, kad nėra šiam nusikaltimui būtino elemento – tiesioginės tyčios. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi T. V. parodymais, jog jis neturėjo tyčios klastoti sąskaitas faktūras ir jas panaudoti. Jis tiesiog pateikė ligoninei sąskaitą faktūrą su neteisingais rekvizitais. Tokie liudytojo parodymai nebuvo paneigti. Priešingai, buhaltere ligoninėje dirbusi J. K. patvirtino, kad tuo metu įmonėje keitėsi rekvizitai, tai patvirtino T. V. parodymus. T. V. taip pat parodė, kad tokias sąskaitas teikdavo visada, nes ne pirmus metus bendradarbiauja su VšĮ (duomenys neskelbtini), o jei kas nors sąskaitose neatitikdavo, tai buhalterija jų nepriimdavo, kaip atsitiko ir šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi T. V., R. P., J. K., B. N. parodymais, kurie visi vienodai patvirtino aplinkybę, kad sąskaita buvo pateikta ligoninės buhalterei, o ne teisininkei ir būtent buhalterė nustatinėdavo sąskaitų trūkumus. Nepagrįstas prokuroro teiginys, kad teismas vertindamas minėtų asmenų parodymus juos vertino atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų. Teismas rėmėsi 2011-06-22 dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad PVM sąskaita faktūra (su klaidomis) buvo laikoma VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 11218 nustatė, kad telefono aparatas HTC Desire A8181 įtrauktas į apskaitą kaip ilgalaikis turtas, tai nepatvirtina prokuroro argumento, kad R. P. siekė, jog telefonas būtų įtrauktas į apskaitą kaip trumpalaikis turtas, jog būtų sudaryta galimybė telefonu naudotis M. J.. Apygardos teisme kaip liudytojas apklaustas J. S. patvirtino aplinkybes, kad iš auditorių niekada nebuvo jokių pastabų. Nebuvo to, jog įstaigoje trūktų kokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto. Kaip liudytoja apklausta J. K. posėdžio metu apygardos teisme taip pat parodė, kad nuo 2010-01-01 viešajame sektoriuje įsigaliojo Viešojo sektoriaus apskaitos standartai. Pagal dvyliktą standartą, jeigu turtas gaunamas už vieną litą, jis turi būti vertinamas realia turto pirkimo kaina. Kai pirmą kartą buvo išrašyta sąskaita už vieną litą, tai buvo paprašyta ją perrašyti, kad būtų įrašyta nuolaida. Taip yra orientuojamasi, kokiam turtui daiktą priskirti. Kadangi telefonas buvo virš tūkstančio litų vertės, tai jis buvo priskirtas prie ilgalaikio turto. Tvarkos buvo laikomasi. Jei sąskaitos būdavo blogos, tai ji jas sugrąžindavo. Iš auditorių pastabų neturėjo. Šios aplinkybės byloje taip pat nebuvo paneigtos.

Teismas sprendė, kad nei T. V. kaltė dėl to, kad jis įkalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vakarų regiono padalinio darbuotojus suklastoti PVM sąskaitą faktūrą ir ją pateikė ligoninės teisininkei, nei R. P. kaltė dėl to, kad ji įkalbėjo T. V. suklastoti PVM sąskaitą faktūrą bei siekė, jog mobilusis telefonas būtų įtrauktas į apskaitą kaip trumpalaikis turtas, kad turėtų galimybę neteisėtai užvaldyti mobilųjį telefoną, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis, kas negali būti apkaltinamojo nuosprendžiu pagrindu. Apkaltinamajame nuosprendyje neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punktas, Teismų praktika Nr. 19, 2003). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, dėl T. V. ir R. P. kaltės, suklastojant PVM sąskaitą faktūrą, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl R. P. apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu R. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 228 str. 2 d. (4 epizodai: ligoninės pėsčiųjų tako taisymo (remonto) ir vejos bordiūrų keitimo epizodas; vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų epizodas; vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų epizodas; Nefrologijos skyriaus patalpų remonto epizodas; vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų epizodas), pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų epizodas), panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: ją pagal BK 228 str. 2 d. (4 epizodai: ligoninės pėsčiųjų tako taisymo (remonto) ir vejos bordiūrų keitimo epizodas; vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų epizodas; vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų epizodas; Nefrologijos skyriaus patalpų remonto epizodas; vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų epizodas) ir pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų epizodas) išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė nuteista pagal BK 228 str. 2 d., kuri numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Nagrinėjamoje byloje nuteistoji yra juridinio asmens samdoma darbuotoja – teisininkė, todėl kvalifikuojant jos veiksmus pagal BK 228 str. 2 d. visų pirma būtina nustatyti, ar ji pagal savo pareigas (atliekamas funkcijas) gali būti šios nusikalstamos veikos subjektu.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais asmens pareigas, vykdomas funkcijas, jo teises, pareigas ir turėtus įgaliojimus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka BK 230 str. 3 d. numatytus požymius. Pagal šią normą asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame viešajame ar privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas).

Byloje nustatyta, kad R. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) dirba 2008-09-29 darbo sutarties Nr. 1824 pagrindu, kurioje apibrėžta, kad R. P. užima teisininkės pareigas vadovybėje. Pagal pareigų instrukciją į R. P. tiesiogines funkcijas patenka įgaliojimas kontroliuoti, kad žinoma įstaigos veikla nepažeistų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Taip pat instrukcijose numatytas įgaliojimas atstovauti įstaigos interesams teisiniuose ginčuose, t. y. R. P. suteikiama teisė veikti įstaigos vardu. Be to, nustatyta, kad R. P. buvo įtraukta į viešųjų pirkimų komisijos narių sąrašą. Pagal Viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos reglamentą nustatyta, kad komisija sprendimus priima savarankiškai, veikia VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Be to, komisija turi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose tesės aktuose įtvirtintas teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šie duomenys patvirtina, jog R. P. pagal pareigas ir įgaliojimų turinį atitinka BK 230 str. 3 d. nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, todėl gali būti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., subjektu.

Kaip minėta, pagal šią normą baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, fizinis ar juridinis asmuo. R. P. veiksmuose nustatyti visi būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Piktnaudžiaudama savo įgaliojimais, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos nario vardą, sumenkino valstybės institucijos – viešosios įstaigos – autoritetą ir prestižą, iškreipė VšĮ (duomenys neskelbtini) principus bei funkcijas. Tokia neturtinė žala laikytina didele žala, padaryta valstybei ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus R. P. statusui nustatyti, ir pripažindamas, jog ji atitinka šiame straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, pagrįstai nuteisė R. P. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi viršijant savo įgaliojimus.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. (4 epizodai: ligoninės pėsčiųjų tako taisymo (remonto) ir vejos bordiūrų keitimo epizodas; vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų epizodas; vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų epizodas; Nefrologijos skyriaus patalpų remonto epizodas; vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų epizodas).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo, kaltinamojo išteisinimo ar jo nuteisimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl R. P. nuteisimo.

Nors apeliantė ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl R. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d., 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad R. P. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad nuteistoji siekia, jog būtų panaikintas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistosios išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. BK 228 str. numatyta veika (piktnaudžiavimas) yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 str. 2 d. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo), pasinaudodamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktomis teisėmis bei pareigomis, jas panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui bei tokiu savo veikimu ar neveikimu padaro didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui (ar kitiems BK 228 str. dispozicijoje nurodytiems asmenims). Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinė byla Nr.2K-7-512/2004). Didelės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažemintas pareigūno vardas, institucijos autoritetas, prarastas visuomenės pasitikėjimas. Didelės žalos požymis turi būti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 228 str. numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Šioje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkė, kuriai keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Neabejotina, kad bet kokie tokio asmens nusikalstamo pobūdžio veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, pakerta pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir visa VšĮ (duomenys neskelbtini), nes jos darbuotojas vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo atveju R. P., veikdama bendrininkų grupe su I. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdama administracinius įgaliojimus kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininke ir viešųjų pirkimų komisijos narė, iš anksto susitarusi su I. S. veikti jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, proteguodama šią bendrovę, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-08-31 tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama gauti turtinės naudos iš I. S., kai I. S. suteikė informaciją, kuri negalėjo būti perduota tretiesiems asmenims ir kurią R. P. sužinojo atlikdama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigas – apie planuojamą atlikti VšĮ (duomenys neskelbtini) viešąjį pirkimą apklausos būdu, dėl ligoninės pėsčiųjų takų taisymo (remonto) ir vejos bordiūrų keitimo: planuojamų darbų apimtis, finansavimo už juos šaltinius bei galimas ligoninės mokėtinas pirkimo sumas. 2009-08-19 R. P. nurodė I. S. surašyti tris komercinius pasiūlymus nuo skirtingų bendrovių ir 2009-08-19 I. S. surašytus komercinių pasiūlymų projektus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrino. R. P. žinojo, jog šie trys komerciniai pasiūlymai surašyti tuo tikslu, kad tarp būtinų pateikti trijų tiekėjų komercinių pasiūlymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta darbų kaina būtų mažiausia ir dėl to ši bendrovė būtų išrinkta kaip mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas numatytiems darbams atlikti. Be to, R. P., veikdama bendrininkų grupe su I. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdama administracinius įgaliojimus kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkė ir viešųjų pirkimų komisijos narė, būdama atsakinga už korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigoje, iš anksto susitarusi su I. S. veikti jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, proteguojant šią bendrovę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tyčia, veikdama priešingai savo pareigoms ir atstovaujamos įstaigos interesams, kai siekdama turtinės naudos iš I. S. jai suteikė informaciją, kuri negalėjo būti perduota tretiesiems asmenims ir kurią R. P. sužinojo atlikdama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigas – apie planuojamą VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu dėl vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų, planuojamų darbų apimtis, finansavimo už juos šaltinius bei galimas ligoninės mokėtinas sumas. 2009-09-03 R. P. nurodė I. S. parengti tris komercinius pasiūlymus nuo skirtingų bendrovių ir žinodama bei matydama, kad I. S. konkursui pateiktas 2009-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užregistruotas ligoninėje 2009-09-03 Nr. VP1-407) komercinis pasiūlymas ir UAB (duomenys neskelbtini)“ 2009-09-02 I. S. faksu atsiųstas (užregistruotas ligoninėje 2009-09-04 Nr. Vp1-408) komercinis pasiūlymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-03 komercinis pasiūlymas, buvo surašyti tuo tikslu, kad tarp būtinų pateikti trijų tiekėjų komercinių pasiūlymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta darbų kaina būtų mažiausia ir dėl to ši bendrovė būtų išrinkta kaip mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas numatytiems darbams atlikti, pati, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkė ir viešųjų pirkimų komisijos narė, 2009-09-07 tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai apie jai žinomas šių komercinių pasiūlymų surašymo aplinkybes nepranešė viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui ar kitam komisijos nariui. Taip pat R. P., veikdama bendrininkų grupe su I. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdama administracinius įgaliojimus kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkė ir viešųjų pirkimų komisijos narė, iš anksto susitarusi su I. S. veikti jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, proteguodama šią bendrovę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tyčia veikdama priešingai savo pareigoms ir atstovaujamos įstaigos interesams, laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki 2009-12-02 I. S. suteikė informaciją, kuri negalėjo būti perduota tretiesiems asmenims ir kurią R. P. sužinojo atlikdama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigas – apie 2009-aisiais metais įvykusio supaprastinto atviro konkurso, organizuoto VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl Nefrologijos skyriaus patalpų remonto Nr. 78874, dalyvavusių konkurse tiekėjų komercinių pasiūlymų kainas ir pateikė šių komercinių pasiūlymų kopijas, siekdama gauti turtinės naudos – apie 45 000 Lt iš I. S., tikintis, kad dėl tuo metu vykusių teisminių ginčų pripažinti šį konkursą neteisėtu, paskelbus šiuos konkurso rezultatus negaliojančiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų ateityje sudalyvauti pakartotiniame viešojo pirkimo konkurse dėl Nefrologijos skyriaus patalpų remonto kaip mažiausią kainą pasiūlęs rangovas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaryta rangos sutartis dėl šių statybos darbų atlikimo VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. R. P., veikdama bendrininkų grupe su I. S., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdama administracinius įgaliojimus kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkė ir viešųjų pirkimų komisijos narė, būdama atsakinga už korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigoje, iš anksto susitarusi su I. S. veikti jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, proteguodama šią bendrovę, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tyčia, veikdama priešingai savo pareigoms ir įstaigos interesams, kai siekdama turtinės naudos iš I. S., jai suteikė informaciją, kuri negalėjo būti perduota tretiesiems asmenims ir kurią R. P. sužinojo atlikdama savo kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas – apie planuojamą VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą apklausos būdu dėl vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų, planuojamų atlikti darbų apimtis, finansavimo už juos šaltinius bei sumas. R. P., siekdama padėti I. S., kad jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinta tinkamiausiu tiekėju šiems darbams atlikti, pati, tyčia veikdama priešingai savo tarnybos pareigoms ir atstovaujamos įstaigos interesams, į paraiškos pirkimui 2010-05-07 projektą įrašė tris siūlomų pakviesti dalyvauti pirkimo procedūroje tiekėjų elektroninius paštus, kurie du ((duomenys neskelbtini)@yahoo.com, (duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).lt) buvo patekti kaip atskiri tiekėjai, žinodama, kad šie priklauso I. S.. Akivaizdu, kad anksčiau nurodytų nuteistosios atliktų veiksmų visuma nepadėjo pakelti VšĮ (duomenys neskelbtini) autoriteto visuomenės akyse. Todėl konstatuotina, kad R. P. savo veikomis iškraipė VšĮ (duomenys neskelbtini) funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Todėl nuteistosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 str. 2 d. ir ji pagrįstai nuteista dėl minėtų veikų padarymo.

R. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl jos asmeninės iniciatyvos proteguojant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad iš V. K. parodymų matyti, jog dėl šio pirkimo ji pati atliko preliminarius darbų kainos apskaičiavimus (sąmatą), kuriuos pateikė vyr. gydytojui. Iš jos pačios parodymų matyti, jog įstaiga siekė sužinoti preliminarią darbų kainą bei tokiai sumai siekė gauti valstybės finansavimą. V. K. prašymu, tiekėjas Klaipėdos regiono keliai pateikė kelias sąmatas 800000 Lt, o vėliau 600000 Lt, todėl dėl šių lėšų skyrimo raštais kreiptasi į Susisiekimo ministeriją. 2009 metų vasarą Susisiekimo ministro įsakymu šiems darbams skirta 200 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė grąžino 70 000 Lt skolą įstaigai, galutinė suma, skirtina šiems darbams, buvo 270 000 Lt. Vyriausiasis gydytojas liepė V. K. apskaičiuoti, kiek darbų būtų galima atlikti už tokią sumą. V. K. pristatė vyr. gydytojui skaičiavimą, pagal kurį už 270 000 Lt būtų buvę galima padaryti tik vieną pėsčiųjų taką. V. K. tokią kainą pasiskaičiavo pagal darbų analogiją, nes „Klaipėdos regiono keliai“ prieš dvejus metus klojo trinkeles kitoje vietoje. Kadangi vyr. gydytojui ir jai kilo abejonių dėl tokios didelės kainos, todėl buvo nutarta kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog ši įmonė apskaičiuotų, kiek darbų galėtų atlikti už 200000 Lt. Kreiptis į tiekėjus dėl preliminarios kainos nustatymo buvo įprasta praktika įstaigoje, nes įstaiga neturėjo verčių skaičiavimo specialistų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko matavimus ir sudarė kelias sąmatas: vieną – 200 000 Lt sumai, kitą 250 000 Lt ir šias per R. P. pateikė vyr. gydytojui, kuris jas gavęs nurodė V. K. organizuoti pirkimą. Iš K. B. parodymų matyti, jog darbus įstaiga planavo už 200000 Lt. Iš telefoninių pokalbių išklotinių tarp jos ir I. S. matyti, jog būsimo pirkimo klausimai buvo derinami su vyr. gydytoju. Iš I. S. parodymų matyti, jog dėl darbų apimties ir sąmatos sudarymo ji nurodė I. S. kreiptis į V. K.. Iš J. S. parodymų matyti, jog V. K. buvo atsakinga už sąmatų skaičiavimą. Iš J. K. parodymų matyti, jog šios parodymai atitinka jos parodymus dėl įstaigos planavimo pirkti darbus apytiksliai už 270 000 Lt. Taip pat ši liudytoja parodė, jog įstaiga prieš pirkimus ieškodavo galimybių, kaip sužinoti kainas, ir būdavo, kad atvažiuodavo tiekėjai, nes darbuotojo, kuris skaičiuotų sąmatas, įstaiga neturėjo, tai vykdavo su vadovo žinia. Apeliantės tvirtinimu, nurodytų asmenų parodymai ir kiti bylos įrodymai prieštarauja nuosprendžio išvadoms dėl jos asmeninės iniciatyvos proteguojant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak nuteistosios, nei vyriausiasis gydytojas, nei įstaigos pirkimų komisijos pirmininkas, nei kiti įstaigos darbuotojai nenurodė, jog ji pirkimuose protegavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kurį nors kitą tiekėją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistoji pateikia asmenų parodymų vertinimą, kurie, jos įsitikinimu, paneigia nuosprendyje padarytą išvadą dėl jos asmeninės iniciatyvos proteguojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad R. P. proteguojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė asmeniškai, grindė visuma byloje esančių duomenų. Analizavo ir vertino pačios nuteistosios parodymus, I. S. parodymus, liudytojų L. D., V. K., K. B., J. P., A. M. parodymus, analizavo nuteistosios kompiuteryje rastus dokumentus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, „Skype“ programoje užfiksuotus pokalbius tarp R. P. ir I. S. ir priėmė pagrįstą išvadą, kad R. P. protegavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , siekiant, jog įmonė laimėtų konkursą dėl ligoninės pėsčiųjų takų taisymo (remonto) ir vejos bordiūrų keitimo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. P. protegavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskelbto vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo darbų konkurso. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pačios nuteistosios parodymus, I. S. parodymus, liudytojų A. L., J. S. parodymus pagrįstai nustatė, kad R. P. pateikė informaciją ir pasiūlė I. S. teikti paraišką dalyvauti supaprastintame viešųjų pirkimų konkurse dėl vidinio kiemo fontano įrengimo. Išvadą, kad R. P. pasiūlė I. S. sudaryti kitų dviejų įmonių sąmatas ir pateikti komercinius pasiūlymus, pirmosios instancijos teismas priėmė vertindamas ne tik R. P. ir I. S. parodymus, bet vertindamas ir kitą į bylą surinktą rašytinę medžiagą, t. y. 2011-04-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus telefoninius pokalbius. Šias nustatytas aplinkybes pagrindė ir liudytojų A. M., S. P., A. E. parodymais. A. M. patvirtino, kad dviem kitoms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatas, kurias vėliau teikė VšĮ (duomenys neskelbtini), sudarinėjo jis. S. P. patvirtino, jog I. S. pateikus skaičiavimus, jis sudarė komercinį pasiūlymą, į kurį įkėlė I. S. pateiktus skaičiavimus ir išsiuntė atgal I. S., kad ši pateiktų pasiūlymą ligoninei. Teismas rėmėsi ir R. P. kompiuteryje rastais dokumentais, t. y. „Komercinis pasiūlymas (duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas be darbų vadovo A. E. parašo 2009-09-02 data dėl vidinio kiemo fontano įrengimo ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo 125017,20 Lt (X bylos tomas, b. 8)), išsaugotas ir keistas 2009-09-03 14 val. 31 min.– 10999\Failai\17-Komercinis pasiūlymas (duomenys neskelbtini); dokumentas pavadinimu „Lempos“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas be vadovo parašo ir datos dėl vidinio kiemo fontano įrengimo ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo 100351,51 Lt sumai (X bylos tomas, b. 13)), sukurtas 2009-09-03 13 val. 26 min. ir keistas 2009-09-03 13 val. 29 min.-10999\Failai\43-Lempos.xls; dokumentas pavadinimu „Baseinas kitas“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas 2009-09-02 data komercinis pasiūlymas dėl vidinio kiemo fontano įrengimo 4100,0 projektas), sukurtas 2009-09-03 13 val. 26 min. ir keistas 2009-09-03 13 val. 29 min. – 10999\Failai\40-Baseinas kitas.xls; dokumentas pavadinimu „F Dėl paramos ne kursams“ (R. P. rengtas raštas „Dėl paramos“ 2009-09-02 Nr. 12-1205 UAB „Tele 2“, kuriuo prašoma paremti VšĮ (duomenys neskelbtini) 80000 Lt ligoninės vidinio kiemelio fontano remontui (XI bylos tomas, b.l. 170)), sukurtas 2009-09-02 10 val. 19 min. - 10999\Failai\5-F Dėl paramos ne kursams.doc (XV bylos tomas, b.l. 134–142). Remiantis visuma byloje esančių duomenų apylinkės teismas priėmė pagrįstą išvadą, su kuria negali nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas, kad R. P. pasiūlė I. S., o I. S. parengė įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinius pasiūlymus įrašydama už juos kainas ir darbus, taip sudarydama sąlygas konkursą laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra įrodytas R. P. asmeninis UAB „(duomenys neskelbtini)“ protegavimus paskelbus konkursą dėl Nefrologijos skyriaus remonto darbų. Nors nuteistoji šią pirmosios instancijos išvadą laiko nepagrįsta ir teigia, kad šis epizodas grindžiamas iš esmės tik I. S. prisipažinimu, nes jos manymu, operatyviniu būdu gauti duomenys nėra tokie aiškūs ir pakankamai kaltinimui pagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apylinkės teismas vertino ne tik I. S. duotus parodymus, o savo išvadas grindė ir pačios nuteistosios parodymais, 2011-05-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis, kuriuose užfiksuotas R. P. ir I. S. pokalbis, jog R. P. atsiųs I. S. pasiūlymų kainas, jog žinotų ateičiai. Be to, teismas vadovavosi ir 2010-07-28 slapto sekimo bei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, darant garso įrašus, protokolu, kuriame užfiksuotas R. P. ir I. S. pokalbis apie pasiūlymų kainas, dokumentų kopijas. Taip pat teismas rėmėsi 2011-06-16 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo ir slaptos dokumentų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis – 2009-11-24 R. P. darbo kabinete kompiuteryje rasti duomenys optinėje skaitmeninėje laikmenoje Nr. CD-4-129-09. Nors apeliantė mano, kad operatyviniu būdu gauti duomenys nėra aiškūs ir patikimi, kad būtų galima pagrįsti kaltinimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra tik teismo prerogatyva. Žemesnysis teismas vertindamas operatyviniu būdu gautus duomenis nenustatė, kad šiuo būdu gauta informacija būtų neišsami, o priešingai konstatavo, kad šie duomenys tik patvirtina I. S. parodymus ir paneigia R. P. gynybinę poziciją, su tuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų viseto, operatyviniu būdu surinkti duomenys yra tik vienas iš įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. P. kaltę bei leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistoji asmeniškai protegavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekdama sau naudos. Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog konkursui pateikta medžiaga (pasiūlymas ir jo priedai) būtų slapta (konfidenciali), todėl daro išvadą, kad tokia informacija galėjo būti skelbiama tretiesiems asmenims, tačiau apylinkės teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas konstatavo, kad R. P. gynybinė pozicija, jog informacija nebuvo konfidenciali visiškai paneigtina, ši aplinkybė net neįrodinėtina, kadangi įstatymas aiškiai apibrėžia asmenų ratą, kuriems informacija, susijusi su viešųjų pirkimų konkursu, jų dalyvių teiktais pasiūlymais, kainomis gali būti pateikiama ir atskleidžiama apskritai, t. y. dalyviams bei kandidatams. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad šie nuteistosios apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, paneigiami byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Nuosprendį priėmęs teismas dėl viešųjų pirkimų informacijos slaptumo pateikė motyvuotas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Apeliantė taip pat nesutinka protegavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vejos įrengimo ir esamos velėnos nukasimo darbų. Teigia, kad ši išvada yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus nesutinka su nuteistosios išdėstyta pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. protegavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl viešųjų pirkimų dėl vejos apželdinimo darbų. Šias savo išvadas grindė ne tik I. S. parodymais, bet ištyrus ir įvertinus visą rašytinę bylos medžiagą, garso, vaizdo įrašus, SMS žinutes, liudytojos I. Z. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad dėl vejos apželdinimo darbų viešojo pirkimo pildė paraišką, R. pildė paraišką ranka, o ji tik perrašė kompiuteriu. Kokius įrašyti tiekėjus, padiktavo R. P.. Taip pat teismas vadovavosi 2011-05-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtino, kad R. P. žinojo, kokios įmonės dalyvauja konkurse. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstytas nuteistosios duomenų vertinimas teismui nėra privalomas. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad vienokį ar kitokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis atrinktais įrodymais. Tai, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka apeliantės lūkesčių, nedaro sprendimo neteisėto ir nepagrįsto.

Apeliantė laiko nepagrįstomis teismo išvadas, jog už laimėtus pirkimus ji iš I. S. gaudavo pinigus. Nuteistosios manymu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimą ir šių priėmimą, todėl teismo išvados grįstos prielaidomis. Nurodo, jog didelę įrodomąją reikšmę dėl pinigų perdavimo teismas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašams apie pinigų išgryninimą ir jų įnešimą, tačiau aptartų įrodymų kontekste niekaip neįvertino pačios į bylą pateiktų rašytinių dokumentų, t. y. VMI išviešintų deklaracijų, pinigų dovanojimo sutarčių, jos parodymų bei liudytojo E. P. parodymų, todėl neteisingai nustatytos svarbios bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes nuosprendžio išvados yra pagrįstos teismo ištirtais ir pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įrodyta, kad R. P. gavo pinigus iš I. S. remdamasi visuma byloje esančių duomenų: t. y. liudytojo A. M. parodymais, I. S. parodymais, SMS žinučių išklotinėmis tarp I. S. ir R. P., banko sąskaitų išrašų duomenimis, „Skype“ programos išrašų duomenimis, telefoniniais pokalbiais tarp I. S. ir R. P., kurie užfiksuoti 2011-05-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, taip pat 2010-07-28 slapto sekimo bei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, darant garso įrašus, protokolo duomenimis, 2010-05-20 vaizdo įrašo medžiaga. Teisėjų kolegija išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog aplinkybės, kad R. P. gavo pinigus iš I. S., yra įrodytos. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti dovanojimo rašteliai, deklaracijos yra apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu paskelbti bei ištirti, o tai, kad jos nuosprendyje nėra aptarti, nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų R. P. kaltės klausimu.

Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik I. S. prisipažinimu, jokie kiti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad ji įvykdė nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. P. negali nurodyti priežasčių, kokiu pagrindu I. S. galėjo ją apkalbėti, priešingai, nurodė, kad jas siejo draugiški santykiai. Tokių aplinkybių nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Net ir tikint versija, kad I. S. turėjo motyvų apkalbėti R. P., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad I. S. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl manyti, jog jie melagingi, ir jais nesiremti nėra pagrindo. Byloje yra vertinama įrodymų visuma ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl paskirtos bausmės.