Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį, 163⁵ straipsnio 1 dalį, 173¹ straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 5 d., Kaune, Maišio g. 12, atlikus UAB (duomenys neskelbtini)operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovės kasoje 2016-05-05 turėjo būti 14633,96 Eur, tačiau Bendrovės direktorius T. V., atliekantis kasininko pareigas, pinigų skaičiavimui nepateikė. Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. V. už darbą M. L. 2015 m. lapkričio – 2016 m. sausio mėn. išmokėjo 1095,45 Eur, E. Č. 2015 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. išmokėjo 500 Eur, V. A. 2016 m. balandžio mėn. išmokėjo 130 Eur, S. G. 2016 m. balandžio mėn. išmokėjo 130 Eur (iš viso 1855,45 Eur), tačiau neužtikrino, kad išmokėta suma būtų įtraukta į darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščius, buhalterinės apskaitos registrus, pagal kuriuo turėjo būti priskaičiuojami privalomi sumokėti į biudžetą mokesčiai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. V. neužtikrino, kad nurodytiems asmenims išmokėta darbo užmokesčio nurodyta suma būtų įtraukta į buhalterinės apskaitos registrus. Šiais veiksmais T. V. pažeidė kasos darbo organizavimo kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179, 4 punktą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, patvirtintų įstatymo Nr. IX-574, 12 straipsnio 1 dalies punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. paaiškino, kad pripažįsta pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, kad kasoje buvo pinigų trūkumas. Kitų pažeidimų nepripažįsta. V. A. ir G. pinigus skolino per du kartus, jie dirbo apie pora savaičių. Bendrovėje numatyta atlyginimus mokėti vieną kartą per mėnesį 10-15 dienomis. Minėti asmenys prašė paskolinti pinigų, sakė, neturintys už ką važiuoti namo, neturi ką valgyti, todėl abiems davė 60 Eur. Po savaitės jie vėl paprašė paskolinti pinigų, tąkart davė 200 Eur. Vėliau dar kartą prašė paskolinti pinigų, tačiau jiems pasakė, kad bus mokami atlyginimai. Tada prasidėjo grasinimai, kad padarys, jog atlyginimai buvo mokami vokeliuose, G. filmavo, o vėliau parašė pareiškimą išeiti iš darbo. V. A. pareiškimo nerašė, bet jis buvo atleistas, nes nėjo į darbą. E. Č. buvo atleistas už pravaikštas ir girtuokliavimą. Pas juos ateina dirbti žmonės, kurie yra siunčiami iš darbo biržos. L. bandė pasikelti atlyginimą, dirbo, tačiau jam nedžiuvo tinkas, jam paaiškino, kad negali sumokėti už atliktą darbą. Sodrai apie atleidimus, nušalinimus nuo darbo ar neatėjimą į darbą praneša. A. pas juo dirbo apie pora savaičių. Iš V. A. ir G. paskolos raštelio nepaėmė. Su jais buvo pasirašyta darbo sutartis pusei etato, po mėnesio, jeigu gerai dirbtų, sutartis būtų perrašyta visam etatui. Jie skolos negrąžino. Šiuo metu, jeigu darbuotojas prašo pinigų, yra išrašomas avanso lapelis arba skolos raštelis. Bacevičiui buvo išmokėta 27000 Eur suma, jis turi individualią veiklą ir dirba su savo komanda, patys perka medžiagas. Su juo pasirašyta subrangos sutartis. Būna į sutartį įtraukti keli asmenys, tačiau pinigai pervedami Bacevičiui. Dėl atsiskaitymo – dirbo prie valstybės objekto, VIPE pasibaigė pinigai, todėl ir jie pinigų negaudavo 6-7 mėnesius, todėl atlyginimai vėlavo, taip buvo kelis mėnesius, bet algos buvo sumokėtos. Po VMI patikrinimo darbuotojai buvo įdarbinti pilnam etatui. Kitiems darbuotojas pilnas etatas netinka. Praktiškai visi darbuotojai dirba lauke. L. G. atlyginimą gavo į kortelę, o priedą už darbą lauko sąlygomis, gavo pagal žiniaraštį.

Institucijos atstovas V. J. parodė, kad V.buvo pripažintas padaręs pažeidimą. Vyksta ginčas dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose. Liudytojai ankstesniuose posėdžiuose parodė, kad atlyginimas buvo mokamas vokeliuose, prašo skirti baudą.

Liudytojas V. A. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2016 m. balandžio mėnesio, darbą rado pagal skelbimą. Darbo sutartį pasirašė su V. Dėl darbo užmokesčio buvo tartasi, reikėjo sutvarkyti namo išorę, namas apšiltintas, jį reikėjo perglaistyti ir uždėti struktūrinį tinką. Buvo sutarta 5 Eur už kvadratą. Po susitarimo pradėjo dirbi, dirbo kartu su G., su juo kartu ir darbinosi. Buvo darbų vadovas, kuris tikrindavo, jeigu gerai pamena, jo vardas Arūnas. Namo pabaigimui buvo likę apie 500 kvadratų, padarė maždaug pusė. Jis gyvena Šakių rajone, G.- Jurbarke, todėl jie paprašė pinigų, nes neturėjo už ką važiuoti į darbą, už ką valgyti. Jiems abiems davė 60 Eur, tų pinigų užteko savaitei. Pinigų prašė V. Darbo sutartyje buvo numatyta algos mokėjimo diena. Kai davė 60 Eur, neprašė kur nors pasirašyti. Po savaitės V. jie vėl paprašė pinigų, tada jiems davė po 100 Eur. V. prašė pakentėti, sakė, kad pinigų bus. Po kelių dienų pamatė, kad jų netenkins atlyginimas, todėl pranešė kad nedirbs. Jeigu būtų pabaigę objektą būtų gavę po 1000 Eur, bet atlyginimo nesulaukė. Vėliau dar kartą paprašė pinigų, kadangi darbų buvo padaryta daugiau. Darbo sutartyje nurodytas atlyginimas 350 Eur. Buvo pasirašyta, kad atlyginimas mokamas minimalus, o kita dalis atlyginimo mokama vokeliuose. K. V. davė pinigus, nesakė, kad reikės grąžinti. Per savaitgalį apsigalvojo, kad nedirbs, nes girdėjo kalbas, kad nemokami atlyginimai.

Liudytojo E. Č. parodė, kad kai išėjo iš darbo gavo 500 Eur, davė pasirašyti už kelis mėnesius žiniaraščiuose. Atlyginimas buvo mokamas į rankas, banko sąskaitos neturi. Jam buvo išmokėta 770 Eur. Kiek žadėjo mokėti – tiek nemokėjo. Sumokėjo už pusę etato, nors dirbo visą dieną. Dėl atlyginimo tarėsi su pačiu V., buvo pasakyta, kad gaus 600-700 Eur už normalų darbą. Žiniaraščiuose pasirašė du kartus. Norint gauti atlyginimą reikėjo skambinti ir maldauti.

Liudytojas R. B. parodė, kad V. įmonėje dirbo apie 5 metus, prieš mėnesį savo noru išėjo iš darbo. Atlyginimai vokeliuose mokami nebuvo, atlyginimą pervesdavo į kortelę. Paskutiniu metu gavo atlyginimo minimumą, po antstolio atskaitymo likdavo 250 Eur. Kiekvieną mėnesį uždirbdavo skirtingai. Kiek pamena pilnu etatu pradėjo dirbti 2016 m. birželio mėn.

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedirba apie 8 mėnesius. Dažnai būdavo nemokamose atostogose, tuo metu važiuodavo dirbti į Angliją. Dirbo prie fasadų šiltinimo. Žino, kad įmonė vėluodavo sumokėti atlyginimus, tačiau negirdėjo, kad atlyginimai būtų mokami vokeliuose.

Liudytoja G. R. parodė, kad V. A. ir S. G. matė, kaip jie įsidarbino,E. Č. nematė. Jie klausė kaip bus mokamas atlyginimas, jiems buvo pasakyta, kad alga mokama kartą per mėnesį. Jie neišdirbo pilno mėnesio. V. A. turėjo šeimyninių problemų, prašė pinigų. Praėjus 20 dienų jie pradėjo „streikuoti“, buvo nusiteikę priešiškai, jiems buvo paaiškinta, kad norint gauti atlyginimą, reikia išdirbti mėnesį. V. A. ir S. G. prašė pinigų kurui, konfliktas vyko direktoriaus kabinete. Ji girdėjo balsus, keiksmažodžius, ginčus. Buvo reikalauta pinigų. Po konflikto vienas iš jų parašė pareiškimą išeiti iš darbo, kitas – ne.

Liudytoja R. P. parodė, kad buvo atlikti patikrinimai, iškviesta 20 darbuotojų. Buvo tikrinami objektai Garliavoje, Babtuose, Kaune. Kaune dirbo 4 ar 5 žmonės. Babtuose buvo apklausta apie 10 žmonių. Žmonės paaiškinimus rašė patys. Ši įmonė turi ofisą, tačiau jame nėra jokių dokumentų, dokumentus buhalterė laiko namuose. Buhalterė dirba per atstumą, namuose. Įmonėje nerasta jokių užrašų. Dažniausiai objektuose yra mokami atlyginimai vokeliuose. Atlyginimai mokami grynais pinigais. Direktorius atsiveža didelę sumą pinigų. Atlyginimai mokami ir pavedimais. Kasoje buvo didelė grynųjų pinigų suma ir dar pinigai būdavo imami iš banko. Įmonė darbuotojus įdarbina pusei etato. Direktorius paaiškino, kad pinigus paėmė, kad avansu sumokėtų už medžiagas. Kol vyko tikrinimas, dokumentai dėl minėtų grynų pinigų, pateikti nebuvo.

Liudytojas D. G. parodė, kad dalyvavo tų asmenų apklauso metu, kurie kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl atlyginimų mokėjimo vokeliuose, tai M. L., E. Č., S. G., V. A.. Kiti darbuotojai buvo apklausti darbo vietose. Jei pinigai mokami vokeliuose, tai jokių dokumentų buhalterijoje nėra. Sąsiuvinių ar užrašų nerado.

Liudytojas A. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2010 m., iš darbo išėjo maždaug prieš 3 mėnesius. Dirbo puse etato, nes neleido sveikata dirbti pilnu etatu. Paskui dirbo visu etatu. Dažniausiai dirbdavo vienas. Atlyginimas nebuvo mokamas vokeliuose, tokio fakto nėra girdėjęs. Jo atlyginimas minimalus, buvo pervedamas į banko kortelę.

Liudytojas S. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pora savaičių, dirbo apdailininku. Dirbo pagal sutartį, pilnu etatu. Buvo nustatytas minimalus atlyginimas. Jam buvo sumokėtas atlyginimas vokelyje. Pradėjo dirbti nuo balandžio 4 d. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Po pirmos darbo savaitės paprašė pinigų. Paprašė pinigų, dėl kurių buvo sutarta žodžiu – už atliktą darbą pagal padarytus kvadratus. Vienas kvadratas 5-6 Eur. Jam direktorius davė 30 Eur, tiek pat davė ir V. A.. Direktorius sakė, kad šiuo metu neturi pinigų. Dirbo toliau ir tikėjosi kitą savaitgalį vėl gauti pinigų. Kitą savaitę davė 130 Eur. Direktorius neatsiskaitė su juo už tai ką sutarė žodžiu, tačiau pagal darbo sutartį direktorius atsiskaitė. Jeigu būtų nesutikęs, kad darbo sutartyje būtų įrašyta minimali alga, tai išvis negautų darbo. Kai pinigus gauni vokelyje niekur nepasirašai. Kai gavo 30 Eur buvo dirbęs vieną savaitę. Kitą savaitę gavo 130 Eur už savaitės darbą. Direktorius sumokėjo nevienodai, sakė, kad šiuo metu neturi daugiau pinigų. Iš pradžių į darbą važinėjo iš Jurbarko. Paskui pradėjo gyventi išnuomotame name Kaune. Iš kur V. A. važiuodavo į darbą nežino. Su V. A. buvo nuvykę pas direktorių nutraukti darbo sutartį ir klausė kada bus pinigai, tada su direktoriumi apsižodžiavo. Jis buvo atleistas pagal jo paties prašymą.

Liudytojas M. L. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. vasario mėnesio apdailininku. Visą laikotarpį dirbo puse etato, atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, atlyginimą pervesdavo į banko sąskaitą, kitaip pinigų jam nemokėdavo. Kai mokesčių inspekcijoje rašė paaiškinimą, buvo apsipykęs su direktoriumi. Atlyginimas jam buvo mokamas už pusę etato, nepamena kokio dydžio. Jis pats prašė, kad būtų įdarbintas puse etato. Mokesčių inspekcijoje rašant paaiškinimą buvo šioks toks spaudimas, tačiau sumas nurodė pats, jų niekas nediktavo. Teisme davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 60-61). Kai išėjo iš darbo su juo buvo pilnai atsiskaityta.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio pabaigos, darbų vykdytoju. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, jį pervesdavo į banko sąskaitą, kartu pervesdavo ir lauko priedą. Grynais pinigais jokie priedai mokami nebuvo. Direktorius duodavo grynųjų pinigų užsipilti kuro, nes darbo metu reikėdavo važinėti tarnybiniu automobiliu. Degalinėje užsipylęs kuro, sąskaitą parnešdavo. Kalbų apie mokėjimą vokeliuose nėra girdėjęs.

Liudytojas S. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo stogdengiu, dirbo tris savaites, kartu su B. Iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo dirbti į Klaipėdoje esančią įmonę, ten dirbo apie 3 mėnesius. Šiuo metu apie 2 mėnesius nedirba. Dirbo puse etato, su direktoriumi sutarė normaliai. Atlyginimą mokėdavo vieną kartą per mėnesį, kai jį gaudavo pasirašydavo algalapiuose, banko sąskaitos neturėjo. Kiek jam mokėdavo nepamena, nes dažnai keičia darbus. Dirbdavo apie 2-3 val. per dieną.

Liudytojas L. B. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. vasario mėnesio, nepilnai pusę mėnesio. Paskui dirbo Klaipėdoje. Šiuo metu niekur nedirba. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo stogdengiu, puse etato, apie 2-4 valandas per dieną. Atlyginimą gaudavo pagal algalapį, padarius darbą buvo mokamas atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos pažeidimų aplinkybės (b. l. 2-3), T. V. paaiškinimai (b. l. 4; 14), operatyvaus patikrinimo pažyma, (b. l. 5-9), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 10-13), M. L. paaiškinime nurodyta, kad iki 2016-04-04 jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pastatų apšiltintoju. Darbo sutartis buvo sudaryta 0,5 etato. Atlyginimą išmokėdavo pagal atliktą darbą. Uždirbdavo daugiau nei buvo parašyta darbo sutartyje, ar pervesta į banko sąskaitą. Minėtas skirtumas buvo išmokamas grynais pinigais, kurį išmokėdavo direktorius T. V. (b. l. 15), E. Č. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2016-01-15 pastatų renovatoriumi ir šiltintoju. D. T. V. žadėjo mokėti 600 Eur į rankas, darbo sutartis buvo sutaryta 0,5 etato. Oficialų ir neoficialų atlyginimą išmokėdavo grynaisiais (b. l. 16), V. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pastatų apšiltintoju. Jo darbo sutartyje buvo nurodyta dirbti pilną darbo dieną, už minimalų atlyginimą – 350 Eur per mėnesį. Oficialų atlyginimą pervedė į banko sąskaitą, o neoficialų išmokėjo T. V. grynaisiais pinigais. Už darbą 2016 m. balandžio mėn. jam buvo išmokėta 130 Eur grynais pinigais, juos gavęs niekur nepasirašė (b. l. 17), S. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo fasadų apšiltintoju. Jo darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas. Oficialų atlyginimą pervedė į banko sąskaitą, o neoficialų išmokėjo T. V. grynaisiais pinigais. Už darbą 2016 m. balandžio mėn. jam buvo išmokėta 130 Eur grynais pinigais, juos gavęs niekur nepasirašė (b. l. 18), kasos išlaidų ataskaitų kopijos (b. l. 19-23), atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio kopijos (b. l. 24-35), UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio kopijos (b. l. 38-40), darbuotojų sąrašas (b. l. 44-45), darbo sutarčių kopijos (b. l. 68-70; 71-73; 74-76; 77-79), tarnybinis pranešimas (b. l. 96), įsakymas skirti drausminę nuobaudą (b. l. 97), įsakymas dėl S. G. atleidimo iš darbo (b. l. 98), K. R. paaiškinimas (2 t., b. l. 35), I. V. paaiškinimas (2 t., b. l. 36), R. S. paaiškinimas (2 t., b. l. 37), G. V. paaiškinimas (2 t., b. l. 38), V. V. paaiškinimas (2 t., b. l. 39), I. J. paaiškinimas (2 t., b. l. 40), A. A. paaiškinimas (2 t., b. l. 41), A. B. paaiškinimas (2 t., b. l. 42), R. P. paaiškinimas (2 t., b. l. 43), D. A. paaiškinimas (2 t., b. l. 44), E. M. paaiškinimas (2 t., b. l. 45), E. P. paaiškinimas (2 t., b. l. 46), D. J. paaiškinimas (2 t., b. l. 47), R. C. paaiškinimas (2 t., b. l. 48), V. S. paaiškinimas (2 t., b. l. 49), E. J. paaiškinimas (2 t., b. l. 50).

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Kaip matyti, atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda už alternatyvias veikas, t.y. teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

T. V. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, už darbą M. L. 2015 m. lapkričio – 2016 m. sausio mėn. išmokėjo 1095,45 Eur, E. Č. 2015 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. išmokėjo 500 Eur, V. A. 2016 m. balandžio mėn. išmokėjo 130 Eur, S. G. 2016 m. balandžio mėn. išmokėjo 130 Eur (iš viso 1855,45 Eur), tačiau neužtikrino, kad išmokėta suma būtų įtraukta į darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščius, buhalterinės apskaitos registrus, pagal kuriuo turėjo būti priskaičiuojami privalomi sumokėti į biudžetą mokesčiai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. V. neužtikrino, kad nurodytiems asmenims išmokėta darbo užmokesčio nurodyta suma būtų įtraukta į buhalterinės apskaitos registrus.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį (nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1428/2007 ir kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas T. V. grindžiamas tik S. G., E. Č. ir V. A. paaiškinimais. Galima turėti tam tikrų abejonių dėl T. V. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad bendrovėje galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas, tai patvirtino liudytojai R. P. bei D. G., vykdę patikrinimą. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) neabejotinai patvirtinančių direktoriaus T. V. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Pačių buvusių įmonės darbuotojų S. G., E. Č. ir V. A. paaiškinimai, kuriais administracinio teisės pažeidimo protokole buvo grindžiamas kaltinimas ir teismo posėdžio metu jų duoti parodymai gan prieštaringi, neužtikrinti, netikslūs bei atsižvelgiant į bylos duomenis, leidžiantys manyti, kad į Valstybinę mokesčių inspekciją buvo kreiptasi dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su darbdaviu. Tokias aplinkybes pripažino liudytojas M. L., kuris paaiškino, kad į VMI kreipėsi po to, kai susipyko su T. V., teisme šias aplinkybes paneigė, paaiškindamas, kad šiuo metu bendrovėje nedirba, tačiau ant T. V. nepyksta. Pagal byloje esančias darbo sutartis (t.1 b. l. 68-79), nustatyta, kad S. G. bei V. A. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-04-06 iki 2016-04-28. Be to, nei šiuo metu dirbantys įmonėje, nei buvę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tai yra R. B., A. P., G. R., nurodęs, kad direktoriaus reikalavę mokėti pinigus S. G. ir V. A., atlyginimą „vokeliuose“ mokėjimą neigė liudytojai A. P., S. V. bei L. B.. Jie nepatvirtino, jog įmonėje mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas papildomai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 16 darbuotojų paaiškinimus, duotus patikrinimo metu (t. 2 b. l. 35-50), kuriuose darbuotojai neigė papildomo, neteisėto atlyginimo mokėjimą. Taigi, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Taigi konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. V. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant T. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, –užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, tikrinimo metu 2016-05-05 pagal kasos knygą 2016-05-05 pas kasininką – direktorių T. V., grynais pinigais turėjo būti 14633,96 Eur, tačiau direktorius T. V. pinigų skaičiavimui nepateikė, nurodydamas, kad juos yra išleidęs užstatui už prekes. Dokumentų pagrindžiančių užstato sumokėjimą T. V. nepateikė. Bendrovės kasoje buvo nustatytas 14633,96 Eur trūkumas. D. T. V., atliekantis kasininko pareigas neužtikrino, kad faktinis likutis kasoje atitiktų buhalterinį likutį, pinigų išėmimo iš kasos operacija būtų pagrįsta tik kasos išlaidų orderiais. Šiais veiksmais T. V. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. V. administracine tvarka nebaustas, tokių duomenų byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo padaręs teisės pažeidimą gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalies, 173¹ straipsnio 2 dalies sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 31 straipsniu, 163⁵ straipsnio 1 dalimi, 173¹ straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nutaria:

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ straipsnio 1 dalyje, skirti 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje, skirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, bylos teiseną T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058166014.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.