- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- ATP-739-397/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04122-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- T. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. V. surašytas už tai, kad 2016 m. gegužės 5 d., (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovės kasoje 2016 m. gegužės 5 d. turėjo būti 14633,96 Eur, tačiau bendrovės direktorius T. V., atliekantis kasininko pareigas, pinigų skaičiavimui nepateikė. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. už darbą M. L. 2015 m. lapkričio – 2016 m. sausio mėn. išmokėjo 1095,45 Eur, E. Č. 2015 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. išmokėjo 500 Eur, V. A. 2016 m. balandžio mėn. išmokėjo 130 Eur, S. G. 2016 m. balandžio mėn. išmokėjo 130 Eur (iš viso 1855,45 Eur), tačiau neužtikrino, kad išmokėta suma būtų įtraukta į darbo užmokesčio priskaitymo - išskaitymo žiniaraščius, buhalterinės apskaitos registrus, pagal kuriuos turėjo būti priskaičiuojami privalomi sumokėti į biudžetą mokesčiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. neužtikrino, kad nurodytiems asmenims išmokėta darbo užmokesčio nurodyta suma būtų įtraukta į buhalterinės apskaitos registrus. Šiais veiksmais T. V. pažeidė kasos darbo organizavimo kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 4 punkto, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutarimu T. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 2 d., ir administracines nuobaudas subendrinus iš dalies jas sudedant, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą 4500 Eur baudą.Apeliaciniame skunde T. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigia, kad pripažįsta, jog padarė ATPK 173¹ str. 2 d. ir 163⁵ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo nepadarė. Jo nuomone, Kauno apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl šio pažeidimo yra nepagrįstas, priimtas remiantis prielaidomis, subjektyviai iškeliant pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus ir nepagrįstai sumenkinant įrodymus paneigiančius jo kaltę.
3.2. Skunde kritikuojama teismo padarytos išvados dėl duotų liudytojų ir jo paties parodymų patikimumo ar nepatikimumo, šių išvadų nemotyvavimo.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas netyrė aplinkybės, jog su liudytojais E. Č., V. A., S. G. ir M. L. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio buvo kilęs konfliktas dėl pastarųjų netenkinančių darbo sąlygų, dėl griežtų darbo reikalavimų ir asmeninių nesutarimų, todėl mano, jog šie liudytojai, norėdami apeliantui atkeršyti, davė melagingus paaiškinimus.
3.4. Atkreipia teismo dėmesį, jog nėra užfiksuotas nei vienas neteisėto atlyginimo išmokėjimo faktas, nors apylinkės teismas sprendė, kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis remiantis tik darbuotojų, su kuriais buvo konfliktuota, paaiškinimais, objektyvių įrodymų, patvirtinančių šio pažeidimo padarymo faktą, nėra. Jo nuomone, bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o nepašalinus abejonių dėl asmens kaltumo, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Nurodoma Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliaciniame skunde ginčijamas nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tik dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., padarymo, kiek tai liečia neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą M. L., S. G. ir V. A., o dėl kitų pažeidimų nutarimo teisėtumo klausimas nekeliamas, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.Vertinant ginčijamą teismo nutarimą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojų, kurių parodymai gali turėti reikšmingos informacijos dėl tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog apeliantas savo kaltės nepripažįsta. Nustatyta, jog buvo atliktas operatyvus patikrinimas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Patikrinimo metu gauta informacija, jog darbuotojams buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis už kurį darbuotojai nepasirašydavo, o įmonės direktorius T. V. neužtikrino, kad išmokėto darbo užmokesčio suma būtų įtraukta į buhalterinės apskaitos registrus. Bylos duomenų ir medžiagos analizės pagrindu nustatyta, kad teismas, siekdamas įgyvendinti teisingumą ir teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendė jog reikalinga apklausti liudytojais asmenis, kurie davė paaiškinimus byloje bei kitus liudytojus, kurie patvirtintų ar paneigtų kaltinimus T. V.. Tačiau įrodymų tyrimo procesas nebuvo pakankamai tinkamai įgyvendintas.Apygardos teismo nuomone, teismas, nustatinėdamas tiesą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo kvietęs į teismo posėdį apklausai didesnį skaičių liudytojų nei buvo realiai apklausta. Iš teismo protokolo matyti, kad liudytojams L. B. ir S. V. teismo šaukimai nebuvo tinkamai įteikti ir papildomai jie į teismo posėdį nebuvo kviesti, manant jog pakankamai apklausta liudytojų, kad būtų nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės. Toks teismo sprendimas priimtas nepagrįstai. Aukštesniajam teismui kyla abejonių dėl nustatytų ir ištirtų įrodymų patikimumo, todėl spręstina, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintos visos priemonės tiesos byloje nustatymui ir būtina apklausti kitus liudytojus prieš priimant galutinį procesinį teismo sprendimą. Teismo nuomone, kaltės klausimas sprendžiamas vadovaujantis tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y. liudytojų parodymais. Vertinant bylos aplinkybes kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamo ir išsamaus įrodymų tyrimo proceso įgyvendinimo. Šiuo atveju reikšmingas įrodymų patikimumo klausimo svarstymas, nes be apklaustų liudytojų parodymų, kiti bylos rašytiniai įrodymai, operatyvaus patikrinimo aktas, yra tik išvestiniai įrodymai vertintini tik greta kitų tiesioginių įrodymų, tačiau šios bylos kontekste turi būti atliktas būtent neabejotinas ir išsamus įrodymų tyrimas, kuris pagrįstų arba paneigtų kaltės buvo faktą, t. y. padaryto pažeidimo fakto ir tyčios buvimą.Atsižvelgiant į tai, kad apklausus liudytoją M. L. ir jam teismo posėdyje duodant skirtingus nei jo 2016 m. balandžio 25 d. paaiškinime parodymus, esantys prieštaravimai nebuvo tinkamai pašalinti, nesiimta tam jokių priemonių ir teismas, vertinęs minėto liudytojo parodymus kaip melagingus, nepakankamai tyrė, jog pirminiai M. L. rašytiniai paaiškinimai duoti nesaistant jo galimai kilsiančios atsakomybės, todėl vertinant šias aplinkybes, turi būti į tai atkreipiamas dėmesys ir esančios aplinkybės dar labiau patikslintos bei atsiradę prieštaravimai pašalinti. Taip pat atliekant bylos aplinkybių tyrimą ir vertinant liudytojų S. G. bei V. A. parodymus, teismas sprendžia, jog apylinkės teismas tik apsiribojo jų paaiškinimais, bet nepakankamai atsižvelgė į T. V. atsikirtimus paaiškinimus dėl šiems liudytojams sumokėtų pinigų, kokiu tikslu juos davė (paskolino). Nebuvo aiškintos tikslesnės aplinkybės teismo posėdžio metu, nesiaiškinta ir reali situacija kodėl buvo mokami pinigai anksčiau laiko. Dėl liudytojo E. Č. parodymų, teismas jo parodymus, kaip pagrindžiančius kaltinimo aplinkybes, pašalino, bet atsižvelgiant į tai, kitų liudytojų parodymus vertino skirtingai, todėl neaišku kodėl šiuo aspektu įrodymų vertinimas buvo pasirinktas būtent toks. Teismo nuomone, be paminėtų atlikto įrodymų tyrimo trūkumų, taip pat būtų svarbūs kitų įmonės darbuotojų paaiškinimai apie bendrą situaciją įmonėje, apie susiklosčiusią darbo apmokėjimo praktiką, bei ir pačios Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovo paaiškinimai, kodėl būtent šių liudytojų paaiškinimais yra grindžiamas kaltinimas T. V., ar tai selektyviai parinkti asmenys ar ne, ar buvo vadovautasi kita tvarka juos pasirenkant kaip liudytojus, nes pasak apelianto, apklaustieji liudytojai, kuriais rėmėsi kaltinimas, turėjo konfliktinių santykių su įmonės direktoriumi (T. V.), kas galėjo įtakoti jų parodymų nepatikimumą. Šių aplinkybių išsiaiškinimas ir nustatymas labai svarbus veiksnys tam, kad tiesos procesas būtų akivaizdus ir neabejotinas. Teismo nuomone, nurodytos ir išvardintos aplinkybės apylinkės teismo nebuvo išsiaiškintos, sprendžiant dėl asmens kaltumo nepakankamai išnaudotos priemonės objektyviai tiesai nustatyti ir teisingam bei neabejotinam sprendimui priimti, todėl yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei pašalinti nustatytus trūkumus.Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas, T. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 302¹³ straipsniu,
nutaria:
T. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą panaikinti ir T. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.