- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- eI2-1415-983/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01035-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Denverus“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Denverus“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Denverus“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2024 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33197 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad VDI 2023 m. gruodžio 19 d. 12.40 val. atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Denverus“. Patikrinimo metu rastas statybvietės tvarkymo darbus atliekantis Ukrainos Respublikos pilietis V. C., kuris VDI pateikė leidimą laikinai gyventi, bet patikrinus valstybinio socialinio fondo duomenų bazę nustatyta, kad užsienietis nėra draustas valstybinio socialiniu draudimu ir neturėjo skaidriai dirbančiojo ID kodo.
2023 m. gruodžio 29 d. pareiškėjos direktorius D. D. VDI pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad užsieniečio duomenys laiku nebuvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) dėl administratorės kaltės, šis pažeidimas įvyko 2023 m. gruodžio 19 d., tačiau jau tą pačią dieną duomenys buvo pateikti Sodrai. Jis pažeidimą pripažino, gailėjosi. Kartu su paaiškinimu pateikė ir darbo sutartį su užsieniečiu, jam sugeneruotą skaidriai dirbančiojo ID (kodas suformuotas 2023 m. gruodžio 19 d. 13.44 val., Sodra apie užsieniečio valstybinio socialinio draudimo pradžią informuota 2023 m. gruodžio 19 d. 13.29 val.).
Tvirtina, jog Nutarime nurodoma, kad Bendrovės naudai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. dirbo Ukrainos Respublikos pilietis V. C., tačiau VSDFV teritorinis skyrius apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka neinformuotas <...> pranešimą apie V. C. įdarbinimą pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. 13:29 val., t. y., po VDI atlikto patikrinimo.“; skaidriai dirbančio asmens identifikavimo „kodas suformuotas 2023 m. gruodžio 19 d. 13:44“ <...>
Vis tik pareiškėja VDI pateikė užsieniečio darbo sutartį ir paaiškinimą, iš kurių matyti, kad darbo sutartis su užsieniečiu buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 18 d., tačiau darbo pradžia numatyta – 2023 m. gruodžio 19 d., o ne 2023 m. gruodžio 18 d., kaip nurodo VDI. Be to, kartu su paaiškinimais pareiškėja VDI nurodė, kad pripažįsta konstatuotus nusižengimus ir gailisi dėl jų padarymo; nusižengimai padaryti nesant tyčinių veiksmų, o dėl žmogiškos klaidos – Bendrovės administracija laiku nesuformavo tinkamo pranešimo Sodrai parengimo; tą pačią dieną, kai buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, jau valandos bėgyje teisės aktų pažeidimai ištaisyti – apie užsienietį pranešta Sodrai ir gautas jo skaidraus darbo ID kodas; prašė neskirti baudos už nelegalų darbą, kadangi nusižengimas yra vienkartinis, Bendrovėje apie 80 procentų įdarbintų darbuotojų yra užsieniečiai. Taigi, Bendrovei paskyrus baudą už nelegalų darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, užsieniečiams bus panaikinami išduoti leidimai laikinai gyventi, kartu 1 metus draudžiant įdarbinti juos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad nurodyto pobūdžio pažeidimai padaryti pirmą kartą, Bendrovėje įdarbintas užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi ir su juo buvo sudaryta teisės reikalavimus atitinkanti darbo sutartis, padarytus administracinius nusižengimus pareiškėja pripažino ir dėl jų gailėjosi, bendradarbiavo su VDI teikiant paaiškinimus ir reikalingus dokumentus, pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios, o nurodyti teisės pažeidimai nedelsiant pašalinti. Be to, pažeidimai truko itin trumpą laiką, nėra jokių sunkinančių Bendrovės atsakomybę aplinkybių.
Šiuo atveju turėtų būti vertinama taikomos sankcijos atitiktis tiek proporcingumo principui, tiek teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog nagrinėjant bylą nekilo abejonių, kad Bendrovės naudai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. dirbo Ukrainos Respublikos pilietis V. C., tačiau VSDFV teritorinis skyrius apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo informuotas. Patikrinimo metu nustatyta, jog V. C. dirbo UAB „Partnerystės logistika“ bei vykdo individualią veiklą, tačiau kad dirbtų Bendrovėje duomenų nėra. Tai, kad 1-SD pranešimas apie V. C. įdarbinimą VSDFV pateiktas pavėluotai, pripažino ir pats Bendrovės vadovas D. D.. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius informavo, kad Bendrovės įgaliotas asmuo I 1-SD pranešimą apie V. C. įdarbinimą pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. 13.29 val., t. y. po VDI atlikto patikrinimo. Vien šios aplinkybės nustatymo pakanka, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas.
Administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012).
VDI įsitikinimu, nelegalus darbas yra priskiriamas prie sunkiausių ir pavojingiausių darbo teisės pažeidimų, kadangi asmenys dirba neturėdami jokių socialinių garantijų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. VDI priimdama Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, vadovaujantis teisės aktais įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 33197 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai 2023 m. gruodžio 19 d. 12.40 val. atliko tyrimą dėl darbo įstatymų pažeidimų, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu statybvietės viduje rastas sienos tvarkymo darbus atliekantis Ukrainos Respublikos pilietis V. C.. Inspekcijai patikrinus VSDFV duomenų bazę buvo nustatyta, kad darbuotojas nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. asmuo dirbo nelegaliai. Asmuo nepateikė skaidriai dirbančiojo ID kodo.
V. C. 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė paaiškinimą Inspekcijai, kuriame nurodė, jog dėl darbo susitarė su Denisu (Bendrovės direktorius). Dirba nuo 2023 m. gruodžio 18 d., atlieka darbus su gipso plokštėmis. Darbo sutartį 2023 m. gruodžio 18 d. pasirašė su UAB „Denverus“. Darbo instrumentai darbdavio. Susitarė dėl darbo užmokesčio 1200 (Neto) Eur/mėn. Skaidriai dirbančiojo ID neturi.
Pareiškėjos direktorius 2023 m. gruodžio 29 d. teikdamas paaiškinimą nurodė, kad „UAB „Denverus“ darbuotojas V. C. pradėjo dirbti statybų aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) neturėdamas QR kodo. Taip atsitiko dėl Bendrovės administracijos kaltės, nes jo duomenys nebuvo laiku pateikti Sodrai. Šis pažeidimas įvyko 2023 m. gruodžio 19 d. Duomenys buvo pateikti Sodrai 2023 m. gruodžio 19 d. V. C. QR kodas gautas 2023 m. gruodžio 19 d. Su pažeidimu sutinka.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VDI inspektoriai konstatavo, kad Bendrovė, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, Bendrovės naudai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. realiai dirbo Ukrainos pilietis V. C., kuris tokiais savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, tačiau apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Tuo pagrindu Inspekcija 2024 m. vasario 29 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 868 Eur baudą.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-513-1096/2024 pareiškėjos direktoriaus skundo netenkino ir Inspekcijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimą, kuriuo už nustatytą administracinį nusižengimą pareiškėjos direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir jam nutarimu skirta 1 000 Eur bauda paliko nepakeistą. Pareiškėjos direktorius minėtos nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi.
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 (1) straipsnyje (Statybvietėje esančių asmenų identifikavimas) 1 dalyje nustatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms (1 punktas); statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (2 punktas); prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims (3 punktas).
Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Taip pat to paties UTPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti. UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK. UTPĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.
Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.
Pareiškėja skunde nurodo, jog darbo sutartis su užsieniečiu buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 18 d., bet pati darbų pradžia buvo numatyta – 2023 m. gruodžio 19 d., o ne 2023 m. gruodžio 18 d.
Teismas pažymi, jog net jei darbo sutartis su užsieniečiu ir buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 18 d., tačiau patikrinimo metu 2023 m. gruodžio 19 d. 12.40 val. buvo nustatyta, jog darbuotojas nebuvo draustas valstybinio socialiniu draudimu ir neturėjo skaidriai dirbančiojo ID kodo. Kitaip tariant, byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja neužtikrino, kad statybvietėje (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 19 d. 12.40 val. Bendrovės darbuotojas V. C. turėtų darbo vietoje galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį kontrolės institucijoms atliekamo patikrinimo metu. Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, kad Bendrovės darbuotojui V. C. skaidriai dirbančiojo ID kodas buvo sugeneruotas tik 2023 m. gruodžio 19 d. 13.44 val., t. y. po VDI patikrinimo. Be to, Bendrovė apie V. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV informavo tik 2023 m. gruodžio 19 d. 13.29 val., t. y. taip pat po VDI patikrinimo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su tinkamu darbuotojų įdarbinimu (laiku informuoti VSDFV apie asmens įdarbinimą kaip yra numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje) ir leido savo darbuotojui V. C. dirbti nelegaliai.
Šiuo aspektu paminėtina, jog pati pareiškėja iš esmės pripažino kaltę dėl nelegalaus darbo fakto, pažymėdama, kad tai įvyko dėl žmogiškos klaidos – Bendrovės administracija laiku nesuformavo tinkamo pranešimo Sodrai apie užsieniečio įdarbinimą. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl žmogiškosios klaidos nepaneigia fakto, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir tai negali būti laikoma pagrindu atleisti pareiškėjos nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Teismas pastebi, kad juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, jis savo teises ir pareigas realizuoja per atsakingus fizinius asmenis, šiuo atveju – per direktorių D. D.. Taigi, Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas atsakomybei kilti (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012;). Taigi, būtent Bendrovės direktorius būdamas jos atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Bendrovės direktorius D. D. darbo sutartį su V. C. pasirašė pats, todėl galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas, taip pat ir susijusias su naujo darbuotojo įdarbinimu, ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti Bendrovės veiklą ir nustatyti tokią tvarką, kad tokia situacija, kai naujas darbuotojas pradeda atlikti darbines funkcijas jos naudai, nustatyta tvarka apie jo darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė, taigi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Atitinkamai, priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip fiziniam asmeniui bei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal Užimto įstatymo nuostatas.
Verta paminėti ir tai, jog pareiškėjos direktorius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-513-1096/2024 dėl jo atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Kas reiškia, jog su minėtoje nutartyje padaryta išvada dėl Bendrovėje nelegaliai dirbusio darbuotojo V. C. sutiko.
Taigi, teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-513-1096/2024, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Pareiškėja skunde nurodo, jog šiuo atveju turėtų būti vertinama taikomos sankcijos atitiktis tiek proporcingumo principui, tiek teisinės valstybės principui.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
Kaip matyti iš Nutarimo, Bendrovei už nelegaliai dirbusį asmenį, paskirtas baudos dydis atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą (868 Eur).
Teismo vertinimu, Inspekcija skirdama baudos dydį atsižvelgė į tai, kad nelegalus darbas kaip nusižengimas yra vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Taip pat į tai, kad pareiškėja už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą, į tai, kad Bendrovės direktorius D. D. pažeidimą pripažino ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, ką laikė kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Teismo nuomone, Inspekcija, skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą Bendrovei skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos minimumas, byloje nėra.
Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Be to, nors pareiškėja skunde nurodo, jog pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį sunki finansinė padėtis galėtų būti laikoma lengvinančia aplinkybe, tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų sunkios finansinės padėties faktą, t. y. kad Bendrovė neturėtų galimybės sumokėti skundžiamu Nutarimu paskirtos baudos.
Pareiškėja skunde nurodo, jog šiuo atveju Bendrovė baudžiama ne tik bauda, bet ir 1 metus trunkančiu draudimu įdarbinti užsieniečius (UTPĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl ko pareiškėjai, samdančiai užsienio darbuotojus, apribojus galimybę juos įsidarbinti, jos veiklos vykdymas būtų sunkiai įmanomas, o jau įdarbinti užsieniečiams būtų panaikinami išduoti leidimai laikinai gyventi.
Tačiau teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, pažymi, jog šios aplinkybės savaime nepaneigia padaryto teisės pažeidimo fakto, todėl negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Kaip jau minėta, Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl neužtikrinus tinkamos kontrolės, t. y., kad asmuo (V. C.) būtų įdarbintas teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, kilo neigiamos pasekmės, už kurias Bendrovė privalo prisiimti atsakomybę.
Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, tikslios Darbo kodekso normos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija 868 Eur) yra motyvuota, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Denverus“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.