Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. D. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“)

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Astos Astrauskienės skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-165-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, D. D. neužtikrino, kad statybvietėje, (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 19 d. nuo 08.00 val. įmonės darbuotojas V. C. turėtų darbo vietoje galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį kontrolės institucijoms atliekamo patikrinimo metu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) įmonės direktorius/atsakingas asmuo D. D. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22 ¹ straipsnio 1 dalies ir UĮ 56 ¹ straipsnio reikalavimus (b. l. 5-8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

D. D. skundžiamu 2024 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-165-2024 patrauktas atsakomybėn už dviejų nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio ir 96¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bei to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. UTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos. UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Taip pat to paties UTPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti. UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK. UTPĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodrai teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šios dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad D. D. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Teismo posėdžio metu D. D. iš esmės neginčijo tų aplinkybių, kad priėmė į darbą V. C., kad su juo buvo sudaryta sutartis 2023 m. gruodžio 18 d., o darbuotojas pradėjo dirbti 2023 m. gruodžio 19 d., nes tada vyko į objektą. Jis neperdavė duomenų apie darbo sutartį Sodrai, nes tą buvo įpareigojęs padaryti administratorę A. J.. Kaip paaiškėjo, ji to nepadarė. Papildomai paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, nes kaip direktorius turėjo visa tai patikrinti ir įsitikinti. Šiuos duomenis patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga: nelegalaus darbo patikrinimo aktas (b. l. 12-14), tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 14-15), V. C. pasiaiškinimas (b. l. 19-20), darbo sutartis su V. C. (b. l. 44-46), Sodros duomenys (b. l. 38) ir kiti duomenys.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog D. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pažeidė imperatyvias DK bei UĮ nuostatas, t. y. esant darbo sutarties požymiams, leido nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 08.00 val. įmonėje dirbti V. C.. Teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinei įstaigai apie V. C. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teismas pažymi, kad patikslino skundžiamame nutarime nurodytą nusižengimo padarymo laiką, tačiau nurodytos aplinkybės patikslinimas, nekeičia D. D. nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo padarymo laikas patikslintas atsižvelgiant į pareiškėjo ir liudytojo duotus parodymus teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu D. D. nurodė, kad sutartis su V. C. buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 18 d., bet realiai asmuo pradėjo dirbti tik kitą dieną. Dokumentai buvo įforminti gruodžio 18 dieną. Dokumentų įforminimas ir pradėjimas dirbti yra du skirtingi dalykai. Mano, kad įvyko nesusipratimas bendraujant su VDI atstovais (b. l. 91). V. C. paaiškino, kad pasirašė sutartį 2023 m. gruodžio 18 d., 18 d. į objektą nevažiavo. Į objektą atėjo 19 d. Mano, kad pasirašius sutartį pradėjo dirbti. Darbo drabužius, šalmą, instrumentus, viską ryte išdavė (b. l. 92). Iš darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis su V. C. sudaryta 2023 m. gruodžio 18 d., tačiau joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. gruodžio 19 d. (b. l. 44-46). Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 19 d. rastas sienos tvarkymo darbus atliekantis V. C. (b. l. 12). 2023 m. gruodžio 19 d. V. C. darbo faktą patvirtino ir statybos darbų vadovas D. G. (b. l. 22-23). Pranešimas apie įdarbinimą Sodrai pateiktas pavėluotai, tai pripažino ir pats UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. D. (b. l. 90-91).

Tuo metinis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo tyčios jo veiksmuose (b. l. 91). Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. D. darbo sutartį su V. C. pasirašė pats, todėl galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas, taip pat ir susijusias su naujo darbuotojo įdarbinimu, ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti bendrovės veiklą ir nustatyti tokią tvarką, kad tokia situacija, kai naujas darbuotojas pradeda atlikti darbines funkcijas bendrovės naudai, nustatyta tvarka apie jo darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė, taigi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VDI tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė D. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas dar kartą pažymi, kad nusižengimo padarymo laiko patikslinimas nedarano įtakos institucijos nutarimo galiojimui, todėl Institucijos nutarimas paliekama iš esmės nepakeistas.

ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad UĮ nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsieniečius laikinai dirbti, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

UĮ 56¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skaidriai dirbančiu asmeniu laikomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą turintis fizinis asmuo, atliekantis darbą pagal darbo sutartį arba vykdantis savarankišką veiklą, kuriam (kuriai) atlikti (vykdyti) pagal specialiuosius įstatymus privaloma turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai tokiam asmeniui skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, privaloma turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad jo darbuotojai galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal specialiuosius įstatymus jiems privalu turėti, arba tais atvejais, kai jiems skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus turėtų darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu, darbdavio užsakovams, kuriems atlieka darbdavio pavestus darbus ar teikia paslaugas, taip pat specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu ir (ar) specialiuosiuose įstatymuose nurodytiems asmenims.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ir ABĮ) 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 22¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims.

Be kita ko, skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo nustatyta, kad D. D. neužtikrino, kad statybvietėje, (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 19 d. nuo 08.00 val. įmonės darbuotojas V. C. turėtų darbo vietoje galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį kontrolės institucijoms atliekamo patikrinimo metu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) įmonės direktorius/atsakingas asmuo D. D. pažeidė imperatyvius SĮ 22 ¹ straipsnio 1 dalies ir UĮ 56 ¹ straipsnio reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. D. būdamas darbdavio, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad įmonės darbuotojas V. C. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 19 d. atlikdamas statybos darbus turėtų jam suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. VDI atlikto patikrinimo metu (b. l. 12-14), darbuotojas V. C. neturėjo ir nepateikė, todėl užtenka vien to fakto pakanka konstatuoti, kad D. D. pažeidė įstatymuose reglamentuotas imperatyvias nuostatas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas dėl padarytų administracinių nusižengimų kaltės neneigia ir dėl padarytų nusižengimų prisipažįsta ir gailisi. Kaip pats nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės buhalterės padėjėja buvo atsakinga už QR kodus. Ji vesdavo ir tvarkydavo dokumentus susijusius su darbuotojais, įsakymus, QR kodus, darbo sutartis. Be to dėl QR kodų buvo tokia praktiką, kad buvo pateikiamas darbuotojų sąrašas generaliniam rangovui ir buvo pateikiami visi QR kodai. Tačiau tą dieną, 2023 m. gruodžio 19 d. nepatikrino dėl naujai priimto asmens V. C. QR kodo, todėl patikrinimo metu VDI specialistams buvo pateikta tik V. C. darbo sutartis (b. l. 91). Atsižvelgiant į visas nurodytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos parinkimą, baudos dydžio nustatymą reglamentuoja ANK 34 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ANK 34 str. 6 d., už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje užtraukia bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Nagrinėjamu atveju D. D. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė 1 000 Eur bauda. Akivaizdu, kad pareiškėjui paskirtos minimalios baudos, kurios buvo subendrintos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, VDI skirdama nuobaudos dydį atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra baudžiamas už dviejų administracinių nusižengimų padarymą, į tai, kad nelegalus darbas kaip nusižengimas yra vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, į tai, kad pareiškėjas už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, į tai, kad pripažino esmines aplinkybes ir į kitas anksčiau minėtas aplinkybes. Skundo argumentas, kad gali tekti uždaryti įmonę ir/ar tai, kad užsieniečiai neteks išduotų leidimų gyventi ir kt., nėra tos aplinkybės, dėl kurių teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti.

Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl D. D. atstovės advokatės Astos Astrauskienės skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo D. D. atstovės advokatės Astos Astrauskienės skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-165-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš esmės palikti nepakeistą. Nutarime patikslinti, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 08.00 val. iki nuo 2023 m. gruodžio 19 d. 12.40 val.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.