- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-543-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41483-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Eglė Gruodienė, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- K. A.
- Advokatai
- Domantas Skebas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Marijaus Kursevičiaus ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. A. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo
K. A. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., 18.13 val., iki 2019 m. rugsėjo 29 d., 13.31 val. (2 paros).
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintina.
Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, K. A. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtus pinigus – 245,40 Eur (pagal 2019 m. spalio 10 d. kvitą A serija AAC Nr. 005118), saugomus Vilniaus AVPK – nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu kratos metu iš K. A. paimtoms piniginėms lėšoms (245,40 Eur) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas buvo pratęstas teismo nutartimis, paliekant galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. A. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 59 (penkiasdešimt devynis) folijos lankstinukus su viduje esančia narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio bendroji masė 0,00066 g, ir narkotine medžiaga – metadonu, kurios bendroji masė 0,049 g, laikė juodos spalvos moteriškame bate, paslėptame lapų ir šiukšlių krūvoje, žemutiniame romų tabore, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. rugsėjo 27 d., 13.43 val., kol minėtos narkotinės medžiagos 13.48 val. buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios K. A. gynėjai advokatai Domantas Skebas ir Mažvydas Misiūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. A. išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde gynėjai laikosi pozicijos, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog K. A. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (karfentanilio) ir nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos (metadono) turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
2.2. Advokatų vertinimu, įrodymų, ypač tokių, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumas neturi kelti abejonių. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką ir nepaneigia pareigūnų suklydimo galimybės.
2.3. Gynėjų nuomone, teismas nesant tam pagrindo klaidingai konstatavo, kad K. A. buvo visų narkotinių medžiagų, 2019 m. rugsėjo 27 d. rastų žemutiniame tabore, Meistrų g. Vilniuje, šiukšlių krūvoje, bate, „savininkė“.
2.4. Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad nuosprendyje nurodytas prieštaringas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos konstatavimas. Nuosprendžio 17 lape nurodyta, kad yra įrodytas narkotinių medžiagų įsigijimas, bet nieko neminima apie tai, kad įrodytas laikymas. Kitoje nuosprendžio dalyje įgijimas pašalinamas iš kaltinimo, tačiau nepateikiami jokie motyvai apie tai, kokie įrodymai patvirtina laikymą.
2.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, fragmentiškai tyrė ir vertino, neteisingai interpretavo kaltinamosios parodymus, jos gynėjų argumentus bei įvykio aplinkybes, padarė nelogiškas išvadas dėl narkotinių medžiagų laikymo, neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu.
2.6. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog kaltinamajai nenurodžius draugės, neva kuriai priklausė kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos, tokia nuteistosios pozicija vertintina kaip pasirinkta gynybinė versija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Nuteistoji neprivalėjo nurodyti asmens, kuriam priklausė narkotinės medžiagos, rastos bate, nepriklausomai, koks nuteistosios ryšys su narkotikų savininke bebūtų (ar ji buvusi nuteistosios giminaitė, draugė ar kitas trečiasis asmuo). Apeliantai pabrėžia, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
2.7. Apeliantų teigimu, teismas kaltinamosios versiją apie tai, kad ji nedisponavo bate rastomis narkotinėmis medžiagomis, o tik patikrino, ar jos nėra pavogtos, pripažino nepagrįsta gynybine versija iš esmės tik todėl, kad nuteistoji neatskleidė asmens, kurio naudai nuteistoji atliko tokį patikrinimą. Tačiau šis neatskleidimas neįrodo nuteistosios kaltės ir nereiškia, kad tomis narkotinėmis medžiagomis disponavo nuteistoji. Šiuo atveju nuteistosios nurodyta versija apie įvykio eigą yra nepaneigta, bet priešingai – vaizdo įrašu patvirtinta. Nepaisant to, kad nuteistoji neatskleidė, kas ta romė draugė, kurios narkotikus rado policijos pareigūnai, tačiau byloje yra ir kitų duomenų apie šį asmenį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant miltelių pakuotės yra rasta V. V. rankų pėdsakai (1 t., b. l. 93). O ir pareigūnai vertino, kad bate yra šios romės narkotinės medžiagos, nes būtent ją nurodė savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose. Nuosprendyje šios aplinkybės neįvertintos.
2.8. Nesutinkama su teismo vertinimu ir daroma išvada, kad kaltinamoji nueidama nesinešė bate buvusių narkotinių medžiagų siekdama jas suvartoti, o priešingai – ji šias medžiagas paliko bate, šakų krūvoje. Pažymi, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos. Visgi, šios aplinkybės teismo nebuvo tiriamos. Jei narkotinės medžiagos priklausė ne nuteistajai, kaip kad šioje situacijoje, jei nuteistoji prieš tai pardavė jai priklausančias narkotines medžiagas arba jei pati vartojo karfentanilį, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu – svetimų, ne jai priklausančių, narkotinių medžiagų, buvusių bate, ji negalėjo nei pasiimti, nei vartoti.
2.9. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2022 m. kovo 14 d. nuteistosios duotus išsamius, nuoseklius ir, gretinant įrodymus tarpusavyje, neprieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams, parodymus. Teismas, „avansu“ nepatikėdamas nuteistąja, neištyręs faktinių aplinkybių dėl to, kad nuteistoji, kaip ji teigė, pardavinėjo ne karfentanilį, padarė nepagrįstą išvadą, jog ji pardavinėjo būtent tokias medžiagas, kokios buvo bate (t. y. karfentanilį), ignoruodamas kitus byloje surinktus įrodymus. 2020 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 65) aiškiai ir nedviprasmiškai buvo konstatuota, kad K. A. pateiktuose rankų nuoplovose narkotinių medžiagų nerasta. Pažymima, kad difenilhidramino pėdsakų gal ir rasta, tačiau difenilhidraminas nėra įtrauktas į narkotinių medžiagų sąrašą ir nėra draudžiama medžiaga. Taigi, gretinant šiuos byloje surinktus duomenis, gautus iškart po įvykio, liko nepaneigta, kad nuteistoji pardavinėjo, kaip ji parodė, „narkotines medžiagas, bet ne karfentanilį“, t. y. medžiagas, kurios net nėra įtrauktos į draudžiamųjų medžiagų sąrašą. Taigi, aiškėja, kad nuteistoji, 2022 m. kovo 14 d. duodama parodymus teisiamajame posėdyje, nenorėjo atskleisti, kokias nelegalias medžiagas platino prieš pasišalindama iš taboro. Todėl neradus ant jos rankų karfentanilio nuoplovų, kurios randamos daugumoje atvejų pas narkotikų prekeivius, parduodančius karfentanilį, darytina išvada, kad nuteistoji galimai pardavinėjo difenilhidraminą. Taigi, tokiu būdu nuteistoji galimai imitavo, kad parduoda narkotines medžiagas asmenims, nors jos parduotoje medžiagoje, likusioje ant nuteistosios rankų, nebuvo nelegalių narkotinių medžiagų. Galimai tokiu būdu nuteistoji apgavo narkotines medžiagas vartojančius asmenis parduodama taip vadinamą ibuprofeno pakaitalą. Šios bylos aplinkybės būtent ir patvirtina nuteistosios parodymus, kad ji pardavinėjo ne karfentanilį, kuris buvo rastas bate.
2.10. Akcentuojama, kad teismas ignoravo arba neteisingai interpretavo nuteistosios parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, dėl aplinkybių, kada galėjo atsirasti jos pirštų antspaudai ant lankstinukų, rastų bate. 2022 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje nuteistoji aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį savo draugei, kurios narkotinės medžiagos rastos bate, perdavė kepimo foliją (lankstinukus), todėl būtent nuteistosios biologiniai pėdsakai (bet ne pirštų antspaudai, kaip teigiama nuosprendyje), galėjo būti aptikti tyrimo metu. Teismo vertinimas yra selektyviai paimamas iš ankstesnių nuteistosios parodymų, kurių nuteistoji nebepalaikė ir teisme nenurodė. Iš vaizdo įrašo galima matyti, kad nuteistoji per itin trumpą laiką negalėjo atidaryti bate esančio turinio su folijos lankstinukais ir palikti ant jų savo pirštų antspaudų, tačiau biologiniai pėdsakai pilnai galėjo likti dėl to, kad nuteistoji gamino folijos lankstinukus, kuriuos prieš įvykį perdavė draugei (pagal kitus rankų pėdsakus – tai V. V.).
2.11. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai argumentavo išvadą, kad nuteistoji neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, o būtent, laikė juodos spalvos moteriškame bate. Teismas išsamios motyvacijos dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, K. A. kaltės, įrodymų pakankamumo nepateikė. Buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiškia esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, kadangi teismas tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, kiekvieną iš jų vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų.
2.12. Teismas neaptarė ir neįvertino aktualių įrodinėtinų konkrečių bylos aplinkybių: a) kas įdėjo į batą narkotines medžiagas (galėjo įdėti) 2019 m. rugsėjo 27 d., prieš įvykį arba dar ankščiau, b) kas galėjo ištraukti iš bato narkotines medžiagas 2019 m. rugsėjo 27 d. ar vėliau, c) kieno žinioje buvo narkotinės medžiagos iki įvykio momento bei po įvykio, d) kas turėjo realią galimybę su narkotinėmis medžiagomis elgtis savo nuožiūra, e) kada tikrasis narkotinių medžiagų savininkas turėjo realią galimybę su narkotinėmis medžiagomis elgtis savo nuožiūra.
2.13. Nėra teismo išvadų, ar reikšminga baudžiamosios atsakomybės taikymui yra aplinkybė, kad nė vienoje byloje pagal baudžiamąjį įstatymą nenustatytas S. V., S. V. ir V. V. bendrininkavimas disponuojant dideliu kiekiu (ne mažiau kaip 0,00066 g) narkotinės medžiagos karfentanilio ir nedideliu kiekiu (ne mažiau kaip 0,049 g) narkotinės medžiagos metadono, nors būtent S. V. nufilmuota veikianti kartu su nuteistąja įvykio metu, o ant bate rastų folijos lankstinukų rasti V. V. rankų pėdsakai.
2.14. Apeliantų nuomone, būtina patikrinti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadą, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai teisingai įvertinti ir pan. Skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir platinimas nebuvo neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma.
2.15. Apeliantų įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad rastos bate narkotinės medžiagos priklausė ne K. A..
2.15.1. 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 72) pažymima, kad ant bato, paimto 2019 m. rugsėjo 27 d. šiukšlių krūvoje, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakai, iš kurių vieno vyro pėdsakai. Ant kai kurių iš 59 vnt. folijos lankstinukų rasti ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišę biologiniai pėdsakai. Ant kitų yra aiškiai konstatuota, kad biologiniai pėdsakai yra ne K. A..
2.15.2. 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 92) pažymi, kad rankų pėdsakai ant folijos lankstinukų, rastų bate, yra palikti (net 12 kartų) V. V..
2.15.3. 2020 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 102) konstatuojama, kad atsakyti į klausimą, ar pėdsakai palikti V., S. ar K. A., nėra galimybės, nes pateikta jos daktiloskopinė kortelė atlikta tradiciniu daktiloskopavimo būdu, t. y. ne visos rankų zonos pilnai atspindi.
2.15.4. Lietuvos Respublikos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte (1 t., b. l. 78) nustatyta, kad ant folijos lankstinukų iš bato rankų antspaudai yra V. V..
2.15.5. Pareigūnų galimos klaidos tiriant nusikalstamą veiką tikimybė yra ypač didelė. Nėra pagrindo kaltinti išskirtinai K. A. turėjus tikslą platinti rastas bate narkotines medžiagas.
2.15.6. Nuo pat bylos pradžios pareigūnai įtarė bate rastų narkotinių medžiagų platinimu V. V. ir S. V., kurios „numetė ant žemės tamsios spalvos batą“ (1 t., b. l. 61).
2.15.7. S. V. paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d. nuvažiavo pas K. A. į butą išsimaudyti ir „kad būtent ji (S. V.) rado polietileninį maišelį su folijos lankstinukais; ji įdėjo į batą, tai padarė ji (S. V.), bet ne S.“ (1 t., b. l. 30). Apie K. A. sąsajas su narkotikais bate iš viso savo parodymuose neužsiminė.
2.15.8. Tai, kad narkotinės medžiagos yra ne nuteistosios ir jai nepriklauso, parodo ir nuteistosios bei kitų moterų veiksmų seka. Nuteistoji, išpardavusi savo narkotines medžiagas, greitai pasišalina, tuo tarpu kitos moterys, kurios buvo kartu su ja, o būtent, S., S. V., V. V. pasilieka ir sukiojasi aplink šiukšlių krūvą. Iš viso byloje minimos ne mažiau nei šešios romų tautybės moterys, besisukiojančios šalia šiukšlių krūvos (1 t., b. l. 60).
2.15.9. Tikėtina, kad narkotinės medžiagos greičiausiai priklauso vienai iš jų arba joms visoms. Tai patvirtina, kad net atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, vaizdo įraše matyti, kaip moterys stovi šalia šiukšlių krūvos ir tarsi neleidžia prieiti policijos pareigūnams, stengiasi nukreipti jų dėmesį bei trukdo pareigūnams rasti galimai joms priklausančias narkotines medžiagas, esančias bate. Taigi, tokie jų veiksmai, kai netgi atvykus policijos pareigūnams jos nepasišalina, nebijodamos toliau būna, kalbina pareigūnus, trukdo jiems rasti narkotines medžiagas bate, parodo, kad jos gerai žinojo, jog šiukšlių krūvoje yra galimai joms priklausančios narkotinės medžiagos. Tokie moterų veiksmai negali būti logiškai paaiškinami niekaip kitaip, kaip tik noru, kad pareigūnai nerastų joms priklausančių narkotinių medžiagų.
2.16. Apeliantai pabrėžia, kad nuteistosios parodymai visiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaip pažymėta, vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra vaizdo įrašas, darytas Vilniaus miesto savivaldybės kameromis. Jį teisme peržiūrint ir sinchroniškai leidžiant nuteistajai teikiant parodymus, sekundžių tikslumu, kartu atsakant į visus teisėjos ir prokurorės klausimus, buvo aiškiai atgaminta įvykių seka bei išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės tam, kad neliktų pareigūnų klaidos ir būtų teisingai kvalifikuotas nusikaltimas.
2.17. Nuteistoji savanoriškai davė išsamius, nuoseklius ir, gretinant įrodymus tarpusavyje, neprieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams parodymus. Šie nuteistosios 2022 m. kovo 14 d. parodymai liko nepaneigti ir patvirtina tikrąją 2019 m. rugsėjo 27 d. nusikaltimo dienos įvykių seką, o būtent:
2.17.1. 2.17.1. Nuteistoji, kuri, prieš kelias minutes pardavinėjusi asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas, gausiam susirinkusių būriui logiškai mąstant nebūtų atsisakiusi parduoti jai priklausančių narkotinių medžiagų, esančių bate, vos 5 metrų atstumu nuo jos, ypač kai patys pirkėjai tokių medžiagų primygtinai prašo.
2.17.2. Nuteistoji, kaip logiškai mąstantis asmuo, nepaliktų jai priklausančių narkotinių medžiagų, t. y. 59 folijos lankstinukų, numestų vietoje, kurioje kiti asmenys galėtų rasti ir paimti. O būtent, kaip paaiškėjo iš įvykio dalyvių parodymų, toji šiukšlių krūva jau buvo žinoma gausiam ratui asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, kaip vieta, kurioje padėtos įvairios narkotinės medžiagos.
2.17.3. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nuteistoji, išpardavusi savo narkotines medžiagas, priėjusi prie šiukšlių krūvos, paėmusi batą, nieko iš jo nepaėmė ir nieko neįdėjo. Tai atitinka nuteistosios parodymus, kad ji tik patikrino, ar draugės ten paslėptų narkotinių medžiagų nepavogė kiti asmenys.
2.17.4. Toks nuteistosios elgesys akivaizdžiai parodo, kad ji neketino pardavinėti bate esančių narkotinių medžiagų, nes iškart po to, kai išpardavė savąsias narkotines medžiagas, pasišalino iš taboro, nors jai buvo visos galimybės išparduoti ir papildomas narkotines medžiagas. Vietoj to, ji nepaėmė bate buvusio polietileninio maišelio, o tiesiog numetė atgal batą į šiukšlių krūvą, nepasižiūrėjusi netgi, kurioje tiksliai vietoje jis nukris, ar gerai pasislėps. Tokia nuteistosios veiksmų seka parodo, kad ji nesirūpino tomis narkotinėmis medžiagomis, kaip jai asmeniškai priklausančiomis, nesistengė jų greičiau ar vėliau parduoti ar kitaip realizuoti, geriau paslėpti.
2.17.5. Be to, rasti 59 lankstinukų kaina rinkoje būtų keli šimtai, o tokios sumos galimas netekimas nuteistajai būtų žymus finansinis nuostolis. Šių pajamų praradimas buvo ypač realus žinant, kad būtent toje vietoje narkotikų ieško ir kiti asmenys, vartojantys narkotines medžiagas. .
2.17.6. Nuteistoji 2022 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pamatė, kaip narkomanas pradėjo knaisiotis tose šiukšlėse, ir ji žinojo, kad toje krūvoje buvo paslėpti draugės narkotikai. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kad toje vietoje, kur gulėjo batas, buvo pritūpęs ir kažko ieškojo vaikinas, kuris irgi pilnai galėjo ieškoti, įdėti ar paimti iš toje pačioje šiukšlių krūvoje esančius daiktus, o taip pat ir narkotines medžiagas.
2.17.7. 2022 m. kovo 14 d. nuteistoji teisiamajame posėdyje pripažino, kad žinojo, jog toje šiukšlių krūvoje yra ne tik jos draugės narkotikai, tačiau ir kitų čigonų narkotikai.
2.17.8. 2022 m. kovo 14 d. tiriant vaizdo įrašą bei gretinant su nuteistosios parodymais išaiškėjo aplinkybė, kad nuteistoji jos turėtas (išparduotas) medžiagas slėpė ne šiukšlių krūvoje, o prie savęs. Tai taip pat buvo užfiksuota fotonuotraukoje Nr. 4. „Vaizdas, kaip ketvirtoji moteris įkiša ranką po palaidine iš kairės pusės“ (1 t., b. l. 59).
2.17.9. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistoji, prieš prekiaudama savo narkotinėmis medžiagomis, nebuvo priėjusi prie šiukšlių krūvos, nepasiėmė ir neišsinešė bate esančių narkotinių medžiagų, išpardavusi savąsias medžiagas pasakė kitiems priėjusiems asmenims, kad daugiau tokios rūšies, kurias išpardavė, o ir bet kokios kitos rūšies (įskaitant karfentanilį su metadonu, esančius bate, vos 5 metrai nuo jos) ji neturi.
2.18. Apeliantai nurodo, kad liudytojų, pareigūnų V., Š., M. ir kt. parodymuose yra akivaizdžių loginių spragų ir prieštaravimų objektyviems bylos įrodymams.
2.18.1. Akivaizdžiai prieštaringi liudytojo pareigūno S. V. parodymai, kuris nurodė: „K. A. pasilenkė prie šakų krūvos ir pakėlė nuo žemės juodos spalvos batą bei į jį kažką įdėjo, po ko numetė kažkokią šiukšlę. Vėliau staigiu judesiu numetė batą į šakų krūvą, po ko šiukšlę numetė į žolę ir pasišalino link mūrinio pastato“ (1 t., b. l. 147). Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą aiškiai matyti, kad šie pareigūno parodymai nepasitvirtino, nes K. A. prieš paimdama batą nieko neturėjo rankoje, kad galėtų įdėti į batą. Ypač politileninio paketo, kuris buvo ne mažesnis nei delno dydžio, t. y. net su 59 lankstinukais. Jei tokia įvykių seka, kaip S. V. parodė, būtų, tuomet kiltų klausimas, iš kur ji galėjo ištraukti visą paketą su 5 lankstinukais ir įdėti į batą, jei rankose nieko neturėjo. Kai prieš akimirką ji visas savo nelegalias medžiagas išpardavė, jas ji laikė po palaidine. Todėl akivaizdu, kad papildomo paketo su 59 lankstinukais po palaidine (kartu ir su jos išparduotomis nelegaliomis medžiagomis) ji nebūtų sutalpinusi.
2.18.2. Prieštaringi parodymai pateikti ir įtariamosios laikino sulaikymo protokole (2 t., b. l. 4), kuriame buvo pažymėta, kad: „įtariamąją sulaikęs asmuo T. Š. nurodė, kad užklupo būtent V. V., darančią nusikalstamą veiką, t. y. V. su dukra S., kurios numetė ant žemės tamsios spalvos batą, kurio viduje 59 folijos lankstinukai.
2.18.3. 2.18.3. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą ir įvykio fiksavimą BPC kortelėje (1 t., b. l. 8). Teismas nevertino, kad jau šiuose pradiniuose dokumentuose prasideda pareigūnų klaidos ir nesusipratimai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, remiantis šiuose dokumentuose nurodyta aiškiai tikrovės neatitinkančia informacija, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., 15 val., sulaikyta V. V. su dukra S. numetė ant žemės tamsios spalvos batą, kurio viduje 59 lankstinukai su šviesios spalvos milteliais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. V. iš viso nesimato videomedžiagoje (bet paliko savo rankų pėdsakus ant lankstinukų), o jos dukra S. baudžiamajame procese yra apklausta liudytoja. Jai kaltinimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis nepateikti.
2.19. Apeliantai pabrėžia, kad teismas nevertino, jog bylos duomenys irgi rodo, kad pareigūnai, nepaisant kaltinimo sunkumo, elgėsi gana nerūpestingai, nepasirūpino tinkamu įrodymų įforminimu ir saugumu.
2.19.1. Po nuteistosios sulaikymo, bato su lankstinukais viduje paėmimo, kratų, pirminių apklausų, tarnybinių pranešimų protokolų surašymo, visa pareigūnų surinkta medžiaga ir daiktiniai įrodymai buvo išmėtyti ir neaišku, kieno žinioje. Paskui, 2019 m. rugsėjo 30 d., tyrėjas A. B., pasivadinęs tyrėju A. N., surašė tarnybinį pranešimą dėl medžiagų persiuntimo (1 t., b. l. 14), kuriame nurodė, kad persiunčia tolimesniam nagrinėjimui įvairias medžiagas, tarp jų ir nagrinėjamo įvykio medžiagą, nurodydamas, kad ją sudaro 6 lapai ir 2 vokai.
2.19.2. Įvykio vietos apžiūros metu, buvo suformuota pakuotė Nr. 489732 ir vokas Nr. 1 (1 t., b. l. 15), kratos pas kaltinamąją metu buvo paimta dar įvairių daiktų ir pinigų, kurie supakuoti į 9 paketus ir 1 voką. Taigi, iš viso pareigūnų žinioje 2019 m. rugsėjo 27 d. turėjo būti 2 vokai ir 10 paketų (pakuočių) (1 t., b. l. 35).
2.19.3. 2019 m. rugsėjo 30 d. tyrėjas tolimesniam tyrimui perdavė 6 lapus ir 2 vokus. Sugretinus šį lydraštį su įvykio vietos apžiūros protokolu ir kratos protokolu, darytina išvada, kad A. B. perdavė voką su įvykio vietoje rastu batu ir voką su kratos metu rastu folijos ritiniu. Byloje nėra jokios informacijos, kur dingo likę dešimt paketų (pakuočių), įskaitant pakuotę Nr. 489732 su milteliais, ir kur dingo dalis protokolų, nes jų buvo 2019 m. rugsėjo 27 d. surašyta akivaizdžiai daugiau nei 6 lapai.
2.19.4. 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus AVPK 2 PK tyrėja Ž. V. paskyrė užduotį specialistui ir nurodė, kad siunčia 4 vokus ir 3 paketus.
2.19.5. Taigi, paketai, vokai byloje tai „dauginasi“, tai „apnyksta“, kas baudžiamajame proceso yra visiškai nepriimtina. Tyrėja specialistui siuntė ir paketą Nr. 489732 su milteliais, nors yra neaišku, kaip ir iš kur ji gavo šį daiktinį įrodymą, nes tyrėjas A. B. jai šio daiktinio įrodymo nepersiuntė. Taigi, paties svarbiausio daiktinio įrodymo (miltelių su galimais narkotikais) atsiradimo pas Ž. V. kelias yra visiškai neaiškus ir prieštarauja tyrėjo A. B. lydraščiui. Apklausta teisme tyrėja apie šio paketo patekimą jos žinion nieko konkretaus nepaaiškino.
2.19.6. Byloje yra minėto paketo fotonuotrauka. Nuotraukoje matyti, kad ant paketo iš viso nėra jokių užrašų, nei numerio, nei aprašymo (1 t., b. l. 22). Taigi, nėra aišku, kaip byloje paketui su milteliais buvo suteiktas Nr. 489732, nes nuotraukoje tokio numerio nėra, paketas be jokių užrašų.
2.19.7. Anot apeliantų, esant tokiai situacijai atsiranda labai reali pareigūnų klaidos, paketų supainiojimo galimybė, dėl kurios apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas. Griežti reikalavimai dėl paimtų narkotinių medžiagų tinkamo supakavimo ir įforminimo (numeracijos) būtent ir yra skirti tam, kad tokių klaidų neįvyktų. Pareigūnams aplaidžiai nesilaikant šio reikalavimo daiktinių įrodymų šaltinis (autentiškumas) tampa nepatikimi. Taigi byloje negalima daryti išvados, kad pas specialistą tyrimui pateko būtent tie patys milteliai, kurie buvo rasti bate įvykio vietos apžiūros metu.
2.19.8. Pareigūnai, stebėję vaizdo kamerų fiksuotą vaizdą, teigė, kad vaizdo įraše matosi, kad nuteistoji kažką turėtą rankose įkišo į batą. Tokie pareigūnų teiginiai neteisingi, nes vaizdo įraše tokios aplinkybės nesimato. Objektyviau dėl šios aplinkybės pasisakė tyrėja Ž. V. šio vaizdo įrašo apžiūros protokole. Ji neteigė, kad vaizdo įraše matoma, jog nuteistoji kažką įkiša į batą. Tyrėja objektyviai nurodė, kad vaizdo įraše matoma, kad nuteistoji pakelia batą ir šiukšlę, tuomet staigiu judesiu numeta batą bei šiukšlę ir nueina. Taigi tyrėja nepagrąžino aprašymo, nenurodė to, ko objektyviai vaizdo įraše nesimato.
2.19.9. Taigi byloje nėra įrodymų, kad nuteistoji, pakėlusi iš šakų krūvos batą, ką nors į jį įkišo. Policijos pareigūnai tokią aplinkybę grindžia spėjimu, o tokiu spėjimu negalima grįsti asmens kaltės ir apkaltinamojo nuosprendžio. Be to, nėra duomenų apie tai, kas buvo bate iki nuteistajai jį pakeliant – ar jis buvo tuščias, ar jame jau buvo kokios nors medžiagos, paliktos galimai kito asmens.
2.19.10. Apklausti policijos pareigūnai, ypač tyrėjas T. Š., yra asmenys, nuolat gaudantys narkotinių medžiagų platintojus, todėl savo parodymuose apie kaltinamosios veiksmus su batu jie perteikia savo nusistatymą, numanymą iš patirties, o ne ką realiai matė.
2.19.11. Teismas nepadarė aiškios išvados apie tai, ar nuteistoji įkišo į batą ar ne narkotines medžiagas pareigūnų filmavimo metu (o jei taip – koks vaizdo įrašo momentas tą patvirtina).
2.19.12. Nuteistoji yra policijai žinoma kaip prekiavusi narkotinėmis medžiagomis, todėl šis jos neigiamas įvaizdis suponuoja tam tikrą stereotipą, kuris yra subjektyviai perkeltas į kaltinimą ir teismo poziciją. Negalima nuosprendžio grįsti spėjimu, kad nuteistoji įkišo į batą maišelį su narkotinėmis medžiagomis, nes vaizdo įraše to nesimato. Negalima nuosprendyje ir „apeiti“ šią aplinkybę nepadarant jokios išvados šiuo klausimu.
2.20. Apeliantų teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad pareigūnų parodymuose nurodytas nuolatinis taboro stebėjimas vaizdo kameromis nėra sankcionuotinas sekimas. Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 15 straipsnis apibūdina kriminalinės žvalgybos veiksmo – sekimo – sankcionavimą. Nagrinėjamu atveju tokios sankcijos nebuvo gauta. Tačiau pareigūnų veiksmai faktiškai atitiko KŽĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą sekimo apibūdinimą: sekimas – tai kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą.
2.21. Apklaustas teisme pareigūnas T. Š. patvirtino, kad jis vaizdo kameros pagalba nuolat slapta rinko duomenis apie taboro gyventojų elgesį – tai buvo įprasta jo kasdienio darbo dalis. Taigi šis pareigūnas atliko slaptą sekimą.
2.22. Pabrėžiama, kad teismas neįvertino, jog nuteistosios ir kitų taboro gyventojų ar lankytojų slaptas sekimas turėjo būti sankcionuotas policijos įstaigos viršininko. Nesant slapto sekimo sankcionavimo negalima remtis duomenimis, kurie buvo surinkti slapta stebint romų taborą. Negali būti remiamasi T. Š. parodymais apie tai, kokią būtent informaciją šis pareigūnas rinko atlikdamas nesankcionuotą slaptą sekimą. Jei pareigūnai norėjo slapta stebėti taboro gyventojus ir lankytojus bei užklupti juos darant nusikaltimą, tokiu atveju jiems nebuvo kliūčių tai padaryti profesionaliai ir teisėtai – surengti kriminalinės policijos operaciją, sankcionuotai sekti nuteistuosius, pasitelkti legalias technines priemones ir legaliai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus.
2.23. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų pateiktu vaizdo įrašu, kurio autentiškumo neįmanoma patikrinti. Nėra duomenų apie tai, kokios techninės priemonės buvo naudotos, kieno jos nuosavybėje ir kokiu teisiniu pagrindu jos perduotos policijos žinion. Bylos dokumentuose ir pareigūnų parodymuose šios techninės priemonės įvardijamos „miesto kameros“, „Vilniaus miesto kameros“, „Vilniaus miesto savivaldybės kameros“, „Vilniaus miesto stebėjimo kameros“. Sprendžiant iš pareigūnų pozicijos, šių techninių priemonių panaudojimo teisėtumo klausimas, techninių priemonių pobūdis neva yra savaime aiškus dalykas ir todėl net jų aprašymo nereikia. Taigi, bylos duomenimis, pareigūnai seka taboro gyventojus naudodami neaišku kokias ir kieno kameras. Akivaizdu, kad tai turėjo būti labai reikšminga kliūtis apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes negalima įsitikinti esminio įrodymo šaltinio teisėtumu.
2.24. Apeliantai daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai nėra vieningi, vienareikšmiškai nepagrindžia, kad nuteistoji K. A. padarė nusikalstamą veiką.
2.25. Skunde pažymima, kad šioje byloje teismas nesirėmė K. A. gynėjų išsakytais argumentais, motyvais, neatsižvelgė į advokatų vertinimus ir bylos duomenų analizę. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismui darant išvadą, jog nuteistoji K. A. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdama jas parduoti ar kitaip platinti turėjo pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to apeliantai mano, kad teismo nuosprendžio išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tai yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.
2.26. Apeliantai nesutinka ir su teismo paskirta ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kuri yra aiškiai per griežta ir neteisinga, jos dydis neleis pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, tik nubaudimą.
2.26.1. Atkreipia dėmesį, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos tretiesiems asmenims, nepateko į rinką, t. y. nesukėlė ne tik jokių padarinių, bet ir realaus pavojaus BK 260 straipsnio saugomai vertybei – visuomenės sveikatai. Šios aplinkybės rodo sąlyginai mažesnį nuteistosios įvykdytos veikos pavojingumą nei tipinės BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos pavojingumas.
2.26.2. Ilgalaikis nuteistosios izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jos neišsivysčiusį vaisių, turimus socialinius ryšius, būsimus darbo santykius ir atitinkamai resocializacijos galimybes, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiai nuteistajai, bet ir jos būsimam vaikui, taip pat priežiūros reikalingiems tėvams.
2.26.3. Apeliantai pabrėžia teismų praktikos pavyzdžius, kai už labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio K. A. taip pat nuteista, netgi nesant jokių išskirtinių aplinkybių, tačiau teismams tinkamai įvertinus tiek veikos pavojingumą (ypač kai narkotinės medžiagos paimtos pareigūnų ir nepateko į apyvartą), tiek kaltininko pavojingumą, kuris dažnai buvo netgi didesnis nei K. A. atveju, taip pat bausmės tikslų pasiekimą, pripažįstama, kad net minimali BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Todėl yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė.
2.26.4. Akcentuoja, kad reikia ieškoti pusiausvyros tarp dviejų socialinių vertybių, o teismas neįvertino, kad nuteistoji nuosprendžio priėmimo metu ir skundo padavimo metu yra nėščia.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o apeliantės gynėjai – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios K. A. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno apeliacinis skundas atmetamas
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistosios gynėjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir K. A. nuteisimu dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistosios gynėjai apeliaciniu skundu taip pat ginčija K. A. paskirtos bausmės dydį. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
6. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistosios nusikalstamos veikos požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
8. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų.
8.1. Nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020, 20 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
8.2. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų būtinasis požymis, reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt.
Dėl K. A. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
9. K. A. gynėjai apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nuteistoji prieš nagrinėjamą įvykį savo draugei, kuriai ir priklausė bate buvusios narkotinės medžiagos, šios prašymu perdavė kepimo foliją (lankstinukus). K. A., priėjusi prie šiukšlių krūvos, tik patikrino, ar draugės ten paslėptų narkotinių medžiagų nepavogė kiti asmenys. Anot gynėjų, K. A. išpardavė galimai difenilhidraminą, kurį slėpė ne šiukšlių krūvoje, o prie savęs, ir iš karto pasišalino iš taboro.
10. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras reikšmingas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 8.2 papunktyje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaip minėta, apeliaciniame skunde argumentuojama, kad K. A. prieš nagrinėjamą įvykį savo draugei, kuriai priklausiusios narkotinės medžiagos vėliau buvo rastos bate, šios prašymu perdavė kepimo foliją (lankstinukus), į kuriuos draugė ir įdėjo narkotines medžiagas. Tokia nagrinėjamo įvykio versija neįtikinama dėl žemiau nurodomų priežasčių.
11.1. Pati K. A. teisiamajame posėdyje apie šį momentą parodė, kad prieš tai ta draugė pas ją prašė folijos, todėl jai davė folijos atraižų. Matė, kaip ji slėpė narkotikus. Draugei foliją davė ryte. Į taborą atėjo, dar nebuvo 2 val. (apygardos teismo pastaba: turėtų būti 14 val.). Draugei foliją davė prie kiosko. Folija buvo pas ją namuose. Draugė jai skambino ir paklausė, ar gali duoti kelias juosteles. Ji irgi naudojo rūkymui, dėl to jai ir davė.
11.2. Apygardos teismas pastebi, kad, visų pirma, neaišku, kokią konkrečiai draugę K. A. mini savo parodymuose. Tai kelia abejonių dėl realaus tokio asmens dalyvavimo šiame įvykyje.
11.3. Antra, iš tokių K. A. parodymų neaiški tolesnė įvykio eiga, pavyzdžiui, ar nenustatyta draugė į folijos lankstinukus įdėjo narkotines medžiagas, ar tuos lankstinukus ji po to įdėjo į maišelį, o po to maišelį įdėjo į batą, ar nunešė tą batą prie šakų krūvos ir pan. Taigi, pagal šiuos parodymus negalima daryti išvados, kad ne K. A., o jos nenustatyta draugė įdėjo maišelį į batą ir kad būtent nuteistosios jai perduota folija ir buvo surasta įvykio metu bate lankstinukų forma.
11.4. Trečia, ant vieno iš folijos lankstinuko buvo rasti tik nuteistosios K. A. biologiniai pėdsakai, kas reiškia, kad jos draugė ar kiti asmenys šio lankstinuko nelietė. Nes kitų lankstinukų atvejais, ant jų buvo rasti bent dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Taigi, tokia nuteistosios versija atmetama.
12. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiama ir kita įvykio pradžios versija. Remiamasi S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2019 m. spalio 16 d. ji nuvažiavo pas K. A. į butą išsimaudyti ir „kad būtent ji (S. V.) rado polietileninį maišelį su folijos lankstinukais, ir kad ji įdėjo į batą, be to, parodė, kad tai padarė ji (S. V.), bet ne S.“ (2 t., b. l. 30). Teisėjų kolegija taip pat atmeta tokią versiją, kadangi šios versijos nepatvirtina liudytojos S. V. parodymai.
12.1. Iš S. V. duotų paaiškinimų matyti, kad ji eidama iš viršutinio taboro į apatinį krūmuose pamatė morkinės spalvos polietileninį maišelį, pakėlė jį ir pamatė folijos lankstinukus. Atvykusi pas K. į butą, ji išvyniojo maišelį ir pamatė folijos atraižas, kurios buvo tuščios. Tas folijos atraižas ji išmetė į šiukšliadėžę, o likusius lankstinukus su milteliais ji paėmė sau ir sudėjo į permatomą ir į juodą, ir nuvyko į apatinį taborą. Rado kedą, į kurį paslėpė tą maišelį su milteliais (2 t., b. l. 30). Atkreipiamas dėmesys, kad šiuos paaiškinimus ji davė būdama neįspėta už melagingų parodymų davimą, nes nebuvo apklausta liudytoja.
12.2. Apklausiama įtariamąja 2019 m. spalio 16 d. S. V. nurodė panašias aplinkybes. Ji parodė, kad išėjus iš vonios jai pasidarė smalsu sužinoti, kas yra viduje jos surasto krūmuose oranžinės spalvos maišelio ir ji minėtą maišelį ištraukė iš striukės išorinės kišenės. Minėtame maišelyje pamatė sulankstytus folijos lankstinukus, kiek konkrečiai buvo sulankstytų folijos lankstinukų, ji nurodyti negali, nes neskaičiavo. Taip pat pastebėjo, kad iš kai kurių folijos lankstinukų buvo išbyrėję baltos spalvos milteliai. Ji suprato, kad tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Minėtame maišelyje taip pat gulėjo folijos lankstinukų atplaišos be narkotinių medžiagų, kiek jų buvo, nurodyti negali, ir ji tuščius folijos lankstinukus išmetė į šiukšliadėžę, kurioje buvo „Lays“ čipsų tuščias pakelis, mėlynos spalvos, į kurio vidų ji folijos atplaišas įdėjo. Ji suvokdama, kad oranžiniame maišelyje guli narkotinės medžiagos, suprato, kad jų platinti nenori, kad juos gali atiduoti narkomanams suvartojimui. Tuomet ji folijos lankstinukus su narkotine medžiaga iš oranžinio maišelio perdėjo į kitą, juodos spalvos šiukšlių maišą, kadangi oranžiniame maišelyje buvo likusios išbyrėjusios narkotinės medžiagos. Ji oranžinio maišelio turinį iškratė į šiukšliadėžę, o patį oranžinį maišą įdėjo į juodą maišą su narkotinėmis medžiagomis. Ji apsivilko pilką tiesų sijoną, žydros spalvos trumpų rankovių tuniką iki kelių, buvo palaidais plaukais, taip pat užsivilko tą pačią juodos spalvos striukę ir juodą polietileninį maišelį su narkotinėmis medžiagomis įsidėjo į išorinę striukės kišenę. Tuomet apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali, ji taksi automobiliu atvyko į žemutinį taborą, adresu Metalo g., Vilniuje. Minėtame tabore ji pamatė K., prie kurios priėjo ir padavė šiai raktus nuo buto. K. jos paprašė, kad ji kartu su pastarąja bei S. V. nueitų į atokesnę vietą, kadangi K. norėjo atlikti gamtinius reikalus. Ji sutiko ir jos visos nuėjo prie medžio (kur netoliese ji prieš tai buvo radus oranžinės spalvos maišelį su narkotinėmis medžiagomis). K. pritūpė prie medžio, atliko savo gamtinius reikalus, o ji kartu su S. ją uždengė, kad kiti pašaliniai nematytų. Po to jos visos nuėjo atokiau ir K. automobiliu išvyko, tačiau kur, ji nežino. Ji liko stovėti su S.. Ji suvokdama, kad nenori turėti su savimi maišelio su narkotinėmis medžiagomis, nuėjo atokiau nuo S. ir krūmuose rado juodos spalvos sportinį batą (kedą), kurį pakėlė ir į bato vidų įdėjo juodos spalvos maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Kodėl ji sugalvojo minėtą maišą su narkotinėmis medžiagomis įdėti į batą, ji nežino, tiesiog norėjo, kad narkotikai atitektų narkomanams ir kad ji jų neturėtų. Bato minėtoje vietoje anksčiau nėra mačius, jį matė pirmą kartą (2 t., b. l. 35–37).
12.3. Vis dėlto, S. V. teisiamajame posėdyje paneigė tokius savo parodymus. Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareigūnams melavo, nes jie gąsdino. Narkotikų į batą nedėjo. Visi duoti parodymai melagingi, narkotikų nerado, į batą nedėjo. Ją pareigūnai gąsdino, kad mama ir K. atsisės ir jų nepaleis. Nuėjo pas pareigūnus ir pradėjo kalbėti šitas nesąmones. Ji į batą nieko nedėjo. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šie S. V. parodymai yra patikimesni ne tik dėl to, kad jie buvo duoti teisme, tačiau ir dėl to, kad S. V. davė parodymus teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apklausta įtariamąja K. A. parodė, jog S. išmetė į šalia esančius krūmus kažką pailgos formos tamsios spalvos ir kažkur pasišalino (2 t., b. l. 65–66). K. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. ji pamatė einant draugę, kuri paėmė batą. Ėjo kiti čigonai, ji pardavinėjo. Ji batą padėjo pusė 12 ar 12 val. Apygardos teismas kritiškai vertina šiuos K. A. parodymus, kadangi ji juos davė būdama įtariamoji (kaltinamoji), būdama suinteresuota bylos baigtimi, be to, jų nepatvirtina teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos S. V. parodymai. Taip pat K. A. teisiamajame posėdyje plačiau neparodė, nei kokia draugė, ar tai S. V., ar tai galbūt ta draugė, kuriai pagal ankstesnę įvykio versiją prie kiosko davė folijos atraižų, be to, iki galo nedetalizavo, kur ta draugė padėjo batą.
13. Minėta, kad K. A. laikosi pozicijos, jog ji išpardavė galimai difenilhidraminą, kuris nėra draudžiama narkotinė medžiaga, ir kurį slėpė ne šiukšlių krūvoje, o prie savęs, ir iš karto pasišalino iš taboro. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jog K. A. pardavinėjo galimai difenilhidraminą. Iš tolesnių įvykio aplinkybių ir žemiau išdėstomų įrodymų iš tiesų matyti, jog K. A. platino tam tikras tiksliai nenustatytas medžiagas kitiems asmenims.
13.1. Pirmiausia, aplinkybę, jog K. A. išpardavė galimai difenilhidraminą, patvirtina 2020 m. kovo 5 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „<...> birios medžiagos sudėtyje yra difenilhidramino, metadono ir karfentanilio. Ant tyrimui pateiktų plastikinių maišelių yra difenilhidramino pėdsakų ir metadono pėdsakų <...> Difenilhidraminas neįtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) sąrašus.“ (1 t., b. l. 65–65).
13.2. 2019 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad 13.39.04 val. penktoji romų tautybės moteris (stambesnio kūno sudėjimo, šviesiai rudų plaukų, surištų į žemą kuodą. Apsirengusi juodos spalvos, trumpomis rankovėmis palaidine. Dėvi juodos spalvos kelnes, avi sportinius batelius. Ant juosmens užsirišusi juodos spalvos striukę. Apygardos teismas pastebi, kad ši moteris yra K. A.. Ji prieina prie medžio iš kairės pusės ir atsitupia. Prie jos atsistoja vaizdo įraše iš nugaros ketvirtoji romų tautybės mergina (tamsių, ilgų plaukų, surištų į palaidą kasą. Dėvi juodos spalvos, ilgomis rankovėmis palaidinę. Sijonas rudos spalvos, iki kelių, per vidurį susagstomas sagomis, su tokios pačios spalvos diržu. Apsirengusi juoda, iki kelių liemene. Avi juodos spalvos žemais batais). Apygardos teismas pastebi, kad ši moteris yra S. V.. Laikotarpiu nuo 13.39.04 val. iki 13.41.43 val. matosi, kaip narkotines medžiagas linkę vartoti asmenys kažką paima iš prie medžio esančių romų tautybės moterų, dedasi į kišenes iš pasišalina. Tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtoji romų tautybės mergina pastovai kažką įsideda į liemenės dešinę kišenę. 13.41.43 val. romų tautybės moterys nueina, vaizdo įraše į kairę pusę nuo medžio, link mūrinio pastato ir dingsta už jo. 13.41.32 val. ketvirtoji ir penktoji romų tautybės moterys, kuri kažką dalina narkotines medžiagas linkusiems asmenims. 13.43.02 val. penktoji moteris įkiša ranką po palaidine į kairę pusę. 13.43.13 val. ketvirtoji mergina įkiša ranką į liemenės dešinę kišenę, iš ten kažką paima ir užsikiša po palaidine iš kairės pusės (1 t., b. l. 56–60). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. liudytojai G. S., T. Š., S. V. parodė matę tokias pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir 2019 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 138–139, 143, 147). Nuosprendyje taip pat yra nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jog K. A. tą pačią dieną platino narkotines medžiagas (to ir pati kaltinamoji neneigė).
13.3. K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ji atvažiavo 14 d. (apygardos teismo pastaba: turėtų būti 14 val.) į žemutinį taborą prekiauti nelegaliomis narkotinėmis medžiagomis. Pritūpė prie medžio ir pardavinėjo narkotines medžiagas. Ten ne karfentanilis, kitos narkotinės medžiagos. Prie to medžio tupėjo narkomanai. Ten nebuvo karfentanilis, tą dieną viską išpardavė.
13.4. Bendrai apie prie medžio, romų tabore, buvusį didelės žmonių grupės susirinkimą, vaikščiojimą, romų moterų medžiagų padavinėjimą, dalinimą kitiems asmenims, pasiėmimą iš moterų, iš grupės asmenų skirtingų asmenų nuėjimą į šoną ir pan. parodė liudytojai policijos pareigūnai M. J., G. S., T. Š., S. V., kurie tai matė per vaizdo stebėjimo kameras.
13.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks galimai ne narkotinių medžiagų (ar jų imitacijos) platinimo epizodas savaime nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, kad K. A. laikė folijos lankstinukus su viduje esančia narkotine medžiaga karfentaniliu ir narkotine medžiaga metadonu juodos spalvos moteriškame bate, paslėptame lapų ir šiukšlių krūvoje. Šiuo atveju svarbu ne tai, ką nuteistoji veikė iki bato pakėlimo, bet kokie baudžiamojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog būtent nuteistoji laikė bate buvusias narkotines medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Šios nutarties 9 punkte buvo minėta, kad apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog K. A., priėjusi prie šiukšlių krūvos, tik patikrino, ar draugės ten paslėptų narkotinių medžiagų nepavogė kiti asmenys. Gynėjai tokią poziciją grindžia keletu argumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas aptars žemiau.
15. Pirmiausia, apeliantai argumentavo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nuteistoji prieš prekiaudama savo narkotinėmis medžiagomis nebuvo priėjusi prie šiukšlių krūvos, nepasiėmė ir neišsinešė bate esančių narkotinių medžiagų. Išpardavusi savąsias medžiagas pasakė kitiems priėjusiems asmenims, kad daugiau tokios rūšies, kurias išpardavė, o ir bet kokios kitos rūšies (įskaitant karfentanilį su metadonu, esančius bate, vos 5 metrai nuo jos) ji neturi.
15.1. Iš vaizdo įrašo 13 val. 38 min. – 13 val. 39 min., iš tiesų, yra matyti, kad K. A. prieš prekiaudama savo narkotinėmis medžiagomis nebuvo priėjusi prie šiukšlių krūvos.
15.2. Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog K. A. prieš prekiaudama savo galimai narkotinėmis medžiagomis nebuvo priėjusi prie šiukšlių krūvos, nepasiėmė ir neišsinešė bate esančių narkotinių medžiagų, nėra ginčijama. Vien tai, kad nuteistoji iki prekybos savo turėtomis medžiagomis ar jos metu nekontaktavo su batu, nereiškia, kad ji nėra susijusi ir nelaikė bate buvusių medžiagų. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad situacija, susijusi su batu, įvyko ne prieš prekiaujant savo medžiagomis, o po šios prekybos – būtent po to sekę nuteistosios veiksmai, juos vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, yra reikšmingi nustatant nuteistosios veiksmuose nusikalstamos veikos požymius.
16. Apeliaciniame skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistoji 2022 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog pamatė, kaip narkomanas pradėjo knaisiotis tose šiukšlėse, ir ji žinojo, kad toje krūvoje buvo paslėpti draugės narkotikai. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kad toje vietoje, kur gulėjo batas, buvo pritūpęs ir kažko ieškojo vaikinas, kuris irgi galėjo ieškoti, įdėti ar paimti iš toje pačioje šiukšlių krūvoje esančius daiktus, o taip pat ir narkotines medžiagas. Be to, argumentuojama, kad 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 72) pažymima, jog ant bato, paimto 2019 m. rugsėjo 27 d. šiukšlių krūvoje, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakai, iš kurių vieno vyro pėdsakai. Ant kai kurių iš 59 vnt. folijos lankstinukų ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakai. Ant kitų yra aiškiai konstatuota, kad biologiniai pėdsakai ne K. A..
16.1. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 4 d., apklausta įtariamąja K. A. parodė, kad ji būdama netoli vaizdo įraše matomo medžio apie 13:37-38 (vaizdo įraše tuo metu jos nesimato), apie 10 metrų atstumu nuo minėto medžio, pastebėjo, kad jai nepažįstamas vaikinas apie 13:38:28 pritupia prie lapų ir šiukšlių krūvos. Apie 13:39:02 ji priėjo prie medžio ir pritūpė, nes kažkas iš šalimai stovinčių jai nepažįstamų asmenų šūktelėjo sakydami kad turi įvairių prekių – apatinių rūbų bei bižuterijos. Ji pritūpdama prie medžio apžiūrinėjo minėtas prekes. Tuo metu taip pat pastebėjo, kad tas vyras, kuris buvo pritūpęs prie šiukšlių ir lapų krūvos, vis dar ten tebetupėjo ir kažką darė. Tai ją sudomino, nes pagalvojo, ką jis ten gali veikti. Ji pastebėjo, kad tas vyras 13:39:33 atsistojo ir priėjo prie visų susirinkusių, kurie buvo šalia jos. Po to jis nuėjo atokiau. Pagal įrašą mato, kad jis tupėjo labai ilgai, apie 1 min. laiko. Jai tai pasirodė keista (2 t., b. l. 132).
16.2. K. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog matė, kad tas narkomanas knaisiojosi tose šiukšlėse. Žinojo, kad ten buvo draugės paslėpti narkotikai.
16.3. Iš vaizdo įrašo 13 val. 38 min. 30 sek. – 13 val. 39 min. 35 sek. matyti, kad prie šakų krūvos buvo pritūpęs ir kažko ieškojo vaikinas.
16.4. Apygardos teismas pabrėžia, kad byloje esančiais įrodymais nėra nustatyta, ką pritūpęs prie šiukšlių ir lapų krūvos darė nenustatytas vyras. Taip pat, kaip jau buvo minėta, K. A. versija apie jos draugės bate paslėptus narkotikus nepasitvirtino. Teisėjų kolegija sutinka, kad vyras galėjo liesti batą ir palikti ant jo savo biologinius pėdsakus, tačiau nėra nustatyta, kad jo pėdsakai buvo surasti ant maišelio, folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis.
17. Gynėjai nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kas buvo bate iki nuteistajai jį pakeliant – ar jis buvo tuščias, ar jame jau buvo kokios nors medžiagos, paliktos galimai kito asmens. K. A., prieš paimdama batą, nieko neturėjo rankoje, jog galėtų į jį įdėti. Paketo su 59 lankstinukais po palaidine (kartu ir su jos išparduotomis nelegaliomis medžiagomis) ji nebūtų sutalpinusi. Be to, byloje nėra įrodymų, jog nuteistoji, pakėlusi iš šakų krūvos batą, ką nors į jį įkišo. Vaizdo įraše nematyti, kad nuteistoji kažką turėtą rankose įkišo į batą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nuteistoji, išpardavus savo narkotines medžiagas, priėjusi prie šiukšlių krūvos, paėmusi batą, nieko iš jo nepaėmė ir nieko neįdėjo.
18. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliantais, kad iš byloje esančių įrodymų negalima neabejotinai teigti, jog narkotines medžiagas į batą įdėjo nuteistoji – to nesimato iš byloje esančio vaizdo įrašo, šios aplinkybės nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad tokios aplinkybės nenustatė ir apylinkės teismas, nepagrįstai nuosprendyje šią aplinkybę apskritai nutylėdamas. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į K. A. parodymus, kurie plačiau paaiškina paminėtą gynėjų argumentą.
18.1. 2020 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja K. A. parodė, kad iš įrašo mato, jog 13:43:12 ji prisiminė apie tą vyriškį, kuris buvo pritūpęs prie tos šiukšlių krūvos ir priėjo pasižiūrėti, kodėl jis ten tupėjo ir ką jis ten darė. Tuomet ji šiukšlių krūvoje pamatė tuščią butelį, jį pakėlė, numetė. Iškart pamatė netoliese esantį tamsios spalvos batą. Jį pakėlė, įkišo ranką į bato vidų ir įkišdama ranką į bato vidų pajuto polietileninį maišą, kuriame buvo folijos lankstinukai, nes ji juos palietė. Ji išsigando, suprato, kad ten gali būti kažkas draudžiamo, todėl batą numetė atgal į šiukšlių krūvą ir išėjo. Daugiau jos tas batas nedomino, todėl mano, kad minėtą batą paliko tas vyras. Buvo vasara, buvo sušilusi, todėl mano, kad dėl šios priežasties ant folijos lankstinukų išliko jos pėdsakai (2 t., b. l. 132).
Žemesnės instancijos teismas
18.2. K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai visi nuėjo nuo jų, ji priėjo prie to bato pažiūrėti, ar yra likę narkotikų. Žinojo, kad bate paslėpė narkotines medžiagas. Ten visi čigonai slepia narkotines medžiagas. Ji pakėlė batą, pažiūrėjo, ar yra maišelis, ir padėjo atgal, ir nuėjo, nes norėjo pavartoti kitas narkotines medžiagas. Batą pakėlė, bet neištraukė. Matė, kad draugė ten paėmė batą ir ten pasidėjo, įkišo. Kai ištraukė batą, tai suprato, kad ten yra. Kai įkišo ranką, jis ten nebuvo dingęs. Paėmė batą. Tas batas nebuvo paslėptas giliai. Paimant batą ji rankose nieko neturėjo.
18.3. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog K. A. matė, kad draugė paėmė batą ir ten pasidėjo, įkišo medžiagas, jau buvo paneigta šioje nutartyje. Be to, K. A. teisiamajame posėdyje parodė apie draugę, kuri paliko bate narkotikus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog tai padarė pritūpęs vyras. Taigi K. A. pozicija kito ir nebuvo nuosekli.
19. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant to, jog byloje nėra duomenų (tokios išvados negalima daryti ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, nes jame nesimato nuteistosios rankos turinys, kai ji kišo ranką į batą), ar narkotinės medžiagos buvo bate iki nuteistajai jį pakeliant, ar ji ten jas įdėjo, nenustačius ir to, koks asmuo (pavyzdžiui, ar tai buvo nuteistoji) jas ten įdėjo, tačiau galima daryti neabejotiną išvadą, jog būtent K. A. neteisėtai disponavo bate buvusiomis narkotinėmis medžiagomis (dideliu jų kiekiu) – neteisėtai jas laikė. Tokias išvadas leidžia daryti žemiau išdėstyti argumentai.
19.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Neteisėto laikymo veikai konstatuoti nėra svarbi narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta, jei nustatoma, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikymu pripažįstamas ne tik medžiagų turėjimas su savimi, bet ir jų turėjimas patalpoje ar kitoje vietoje. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikos inkriminavimui įtakos neturi ir tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2008, 2K-228-511/2017). Taigi, net nėra svarbu nustatyti, kad bate rastos narkotinės medžiagos priklausė K. A., o svarbu tai, ar šios medžiagos buvo jos žinioje ir ar ji suvokė, jog ten yra narkotinės medžiagos.
19.2. 2019 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad 13.43.17 val. penktoji moteris pasilenkia prie šakų krūvos ir pakelia nuo žemės juodos spalvos batą bei kažkokią šiukšlę. Staigiu judesiu numeta batą į šakų krūvą, o šiukšlę į žoles kairėje pusėje ir sparčiu žingsniu pasišalina link mūrinio pastato kairėje (1 t., b. l. 56–60). Panašiai parodė 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir liudytoja policijos pareigūnė G. S., kuri stebėjo vaizdo įrašą („<...> pakelia nuo žemės juodos spalvos batą bei kažkokią šiukšlę, po ko ji staigiu judesiu numeta batą į šakų krūvą, o šiukšlę į žolę <...>“) (1 t., b. l. 138–139). Apygardos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašo 13 val. 43 min. 10 – 21 sek., pastebi, kad K. A. iš pradžių stovėjo šonu į kamerą, buvo sunėrusi ar kažką kita darė su rankomis, į jas (žemyn) žiūrėjo, žvalgėsi aplinkui, po to užtikrintai pasilenkė, paėmė juodą batą, paėmė kitą daiktą (butelį), kurį iš karto numetė, tada įkišo į batą ranką, kelias sekundes ranką laikė bate, po to ranką ištraukė ir batą iš karto išmetė atgal į tą pačią vietą šakų krūvoje, o galiausiai užmetė šaką ant tos vietos, po to dar šiek tiek pastovėjo ir nuėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios vaizdo įraše matomos aplinkybės patvirtina faktą, kad K. A. žinojo apie narkotinių medžiagų buvimo vietą, stebėjo ir kontroliavo šių medžiagų buvimą bate ir paties bato buvimo vietą, galimai net saugojo jas. Akivaizdu, kad kilus grėsmei, jog narkotines medžiagas paims kiti asmenys, ji galėjo jas paimti ar pakeisti jų buvimo vietą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad su batu, kuriame buvo narkotinės medžiagos, ji elgiasi drąsiai ir ryžtingai, žinodama tiek apie jo turinį, tiek apie tai, jog ji turi „teisę“ šias medžiagas paimti, t. y. jomis disponuoti (laikyti). Šiame kontekste pažymima, kad vien narkotinių medžiagų paėmimas (net ir trumpam laikui) į rankas, suvokiant, kokios medžiagos yra laikomos ir turint teisę jomis disponuoti, gali būti pakankamas pagrindas išvadai apie neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Apie tai, kad nuteistoji žinojo, jog bate yra narkotinės medžiagos (neva draugės) pripažino pati nuteistoji, apklausta apylinkės teismo posėdžio metu.
19.3. 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-754 (8.1) nurodyta, kad vienas delno pėdsakas ir penki rankų pirštų pėdsakai ant pakete Nr. 489727 pateiktų tirti juodos spalvos plastiko atraižos (apygardos teismas pastebi, kad tai gali būti maišo atraižos (1 t., b. l. 35) ir penkių folijos atraižų, rastų ir paimtų 2019 m. rugsėjo 27 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka (1 t., b. l. 67–71). 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje, be kita ko, yra nurodyta, kad trys rankų pirštų pėdsakai (žr. 16, 17, 19 pav.; 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-754) yra palikti K. A. kairės rankos mažyliu ir bevardžiu pirštais (1 t., b. l. 92–94). Taigi, ant pas K. A. namuose rastų folijos atraižų buvo surasti jos pirštų pėdsakai. Tokie duomenys, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, leidžia spręsti apie nuteistosios veiksmus, gaminant folijos atraižas, skirtas narkotinių medžiagų pakavimui.
19.4. Taip pat 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-1008 (8.1), be kita ko, nurodyta, kad ant 10 vnt. folijos lankstinukų, kurie tiriant pažymėti Nr. 1–10, pasirinktų atsitiktine tvarka iš pateiktų tirti 59 vnt. folijos lankstinukų, paimtų 2019 m. rugsėjo 27 d.: ant folijos lankstinuko, tiriant pažymėto Nr. 7, rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su moters biologinių pėdsakų, rastų ant folijos lankstinuko Nr. 7, genotipu; ant folijos lankstinuko, tiriant pažymėto Nr. 6, rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti abiejų asmenų. Vieno asmens genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų, rastų ant folijos lankstinukų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, genotipu, kito asmens genotipas sutampa su asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų, rastų ant folijos lankstinukų Nr. 2, Nr. 9, Nr. 10, genotipu. (t. 1, b. l. 72–76). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro rašte nurodyta, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vieno iš dviejų asmenų biologinių pėdsakų, rastų ant folijos lankstinuko, tiriant pažymėto Nr. 6, ir asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų, rastų ant plastiko skiautės ir folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, paimtų 2019 m. rugsėjo 27 d., genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77).
19.5. Taigi, iš tirti atsitiktinai atrinktų dešimties bate rastų lankstinukų, ant keturių iš jų buvo surasti K. A. biologiniai pėdsakai. Apygardos teismas sprendžia, kad K. A. paliko šiuos biologinius pėdsakus ant minėtų folijos lankstinukų, kai juos lietė pakuodama narkotines medžiagas. Nors apeliaciniame skunde argumentuojama, kad biologiniai pėdsakai galėjo likti dėl to, kad nuteistoji gamino folijos lankstinukus, kuriuos prieš įvykį perdavė draugei, tačiau visų 59 folijos lankstinukų perdavimo draugei versija buvo jau paneigta aukščiau. Papildomai dėl šių apeliantų argumentų pažymima ir tai, kad neatrodo logiška ir įtikinama, jog prieš perduodama draugei nuteistoji pagamino atskirus mažus folijos lankstinukus, ant jų palikdama savo biologinius pėdsakus, ir juos perdavė, o nedavė draugei viso ar dalies folijos ritinio. Be to, minėta, kad ant vieno iš folijos lankstinukų (Nr. 7) buvo surasti vien tik K. A. biologiniai pėdsakai, kitų asmenų pėdsakų nebuvo rasta – šie įrodymai paneigia nuteistosios versiją, kad ji tik perdavė folijos atraižas, o narkotines medžiagas į foliją supakavo draugė.
19.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šie biologiniai pėdsakai ant folijos lankstinukų negalėjo atsirasti tuo metu, kai K. A. įkišo ranką į batą. Apylinkės teismas pagrįstai argumentavo, kad, jei, kaip teigė K. A., ji tik patikrino, ar narkotinės medžiagos yra bate, ji pirmiausia turėjo atsukti plastikinį tamsios spalvos susuktą maišelį ir tik tada paliesti jo viduje buvusius lankstinukus, ant kurių rasti jos pirštų antspaudai. Pažymima, kad nors apylinkės teismas šioje vietoje padarė fakto klaidą, nes ant folijos lankstinukų iš bato buvo surasti ne K. A. pirštų antspaudai, o biologiniai pėdsakai (DNR), tačiau iš esmės tokia išvada reiškia, kad nuteistosios pėdsakai įvykio metu paimant ir trumpai palaikant batą ant folijos lankstinukų negalėjo atsirasti. Objektyviai ji palikti savo pėdsakų negalėjo, nes jos kontaktas su daiktu (batu) buvo momentinis, trukęs per mažai laiko, kad ji galėtų atsukti plastikinį tamsios spalvos susuktą maišelį ir tik tada paliesti jo viduje buvusius lankstinukus, taip paliekant savo pėdsakus.
19.7. Apibendrindama išdėstytus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistoji K. A. neteisėtai laikė bate surastą didelį kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilį ir metadoną, t. y. šios medžiagos buvo jos žinioje: ji suprato ir žinojo, kad šios medžiagos yra bate, dalyvavo jas pakuojant, galėjo laisvai jas paimti, tikrinti, kontroliuoti jų buvimo vietą, jas stebėti ir saugoti.
20. Apeliaciniame skunde pastebima, kad įtariamojo laikino sulaikymo protokole (2 t., b. l. 4) buvo pažymėta, jog „įtariamąją sulaikęs asmuo T. Š. nurodė, kad užklupo būtent V. V. darant nusikalstamą veiką, t. y. V. su dukra S., kurios numetė ant žemės tamsios spalvos batą, kurio viduje 59 folijos lankstinukai.“.
20.1. 2019 m. rugsėjo 27 d. įtariamojo sulaikymo protokole yra nurodyta, kad „2019 m. rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., Vilniuje, Meistrų g., buvo sulaikytos pil. V. V. <...> su dukra S. V. <...>, kurios numetė ant žemės tamsios sp. batą, kurio viduje buvo 59 folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis viduje.“.
20.2. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. įtariamojo sulaikymo protokole aprašant galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo nurodytos V. ir S. V., reiškia, jog tyrimo pradžioje buvo keliama tokia veikos padarymo versija. Ikiteisminio tyrimo metu ši versija nepasitvirtino ir pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas ir nuteistajai. Beje, 2019 m. rugsėjo 27 d. laikinai sulaikyta buvo ir nuteistoji.
21. Gynėjai taip pat pažymėjo, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad ant miltelių pakuotės yra rasti V. V. rankų pėdsakai (1 t., b. l. 93), o ir pareigūnai vertino, kad bate yra šios romės narkotinės medžiagos, nes būtent ją nurodė savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose.
21.1. 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje, be kita ko, yra nurodyta, kad du rankų pėdsakai (žr., 5, 14 pav.; 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-754) yra palikti V. V. kairės rankos didžiuoju pirštu ir kairės rankos delnu (1 t., b. l. 92–94). Vis tik, šie pėdsakai buvo rasti ne ant folijos lankstinukų, kuriuose buvo narkotinės medžiagos, o pagal minėtas specialisto išvadas matyti, jog V. V. kairės rankos pėdsakai buvo rasti ant folijos ritinio ir juodos spalvos plastiko atraižos, kurie buvo rasti nuteistosios namuose.
22. Apeliaciniame skunde pastebima, kad 2020 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 65) aiškiai ir nedviprasmiškai buvo konstatuota, jog K. A. pateiktuose rankų nuoplovose narkotinių medžiagų nerasta.
22.1. 2020 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-727(8.1) nurodyta, kad tyrimui pateiktose K. A. rankų nuoplovose (vokas Nr. 2) narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (1 t., b. l. 64–66).
22.2. Apygardos teismas pažymi, kad narkotinės medžiagos buvo supakuotos į folijos lankstinukus, nėra aišku, kiek laiko praėjo nuo jų supakavimo, todėl K. A. rankų nuoplovose jų galėjo būti ir nerasta.
23. Apeliantai ginčija K. A. tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas nurodydami, kad nuteistoji neketino pardavinėti bate esančių narkotinių medžiagų, nes iškart po to, kai išpardavė savąsias narkotines medžiagas, pasišalino iš taboro, nors jai buvo visos galimybės išparduoti ir papildomas narkotines medžiagas. Vietoj to, ji nepaėmė bate buvusio polietileninio maišelio, o tiesiog numetė atgal batą į šiukšlių krūvą, nepasižiūrėjusi netgi, kurioje tiksliai vietoje jis nukris, ar gerai pasislėps. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati K. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog baigė prekiauti. Jas išpardavė. Priėjo dar kitas asmuo ir pasakė, kad neturi narkotinių medžiagų. Prie jos priėjo narkomanas ir paklausė, ar turi. Pasakė, kad neturi. Palaukė, kol visi išeis, nuėjo patikrinti. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistosios gynėjų pozicija, kad K. A. neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas.
23.1. Pirmiausia, atsižvelgiama į tai, kad, kaip jau buvo nustatyta ir įvertinta šioje nutartyje, K. A. pardavinėjo tiksliai nenustatytas medžiagas aplink ją susibūrusiems asmenims. Be to, taip pat nustatyta ir įvertinta, jog K. A. bate laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų.
23.2. Pastebima, jog bate buvo laikomos kelių rūšių narkotinės medžiagos (karfentanilis ir metadonas). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šios medžiagos buvo supakuotos į 59 folijos lankstinukus. Svarbu ir tai, kad batas, kuriame buvo narkotinės medžiagos, buvo padėtos šalia vietos (prie medžio, lapų ir šiukšlių krūvoje, žemutiniame romų tabore), kur paprastai vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis.
23.3. Byloje neginčijamos aplinkybės, jog K. A., padėjusi batą į šakų krūvą, iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino iš įvykio vietos. Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai privažiavo pareigūnai, K. nebuvo. Prieš tai ji buvo. Apygardos teismo vertinimu, toks K. A. pasišalinimas iš taboro bendrame įvykio kontekste gali būti taip pat vertinamas kaip siekis išvengti sulaikymo.
23.4. Pritariama ir pirmosios instancijos teismo nurodytam motyvui, kad, „<...> kaip matyti iš vaizdinės medžiagos, kaltinamoji nueidama nesinešė bate buvusių narkotinių medžiagų siekdama jas suvartoti, priešingai – ji šias medžiagas paliko bate, šakų krūvoje, be to, pati nurodė, jog platino narkotines medžiagas neva kitos sudėties nei buvo bate. Taigi, aptarti kaltinamosios gynėjų argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog kaltinamoji neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų.“.
23.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vien argumentai, kad K. A. iš karto neišpardavė visų turėtų medžiagų ar kad nepažiūrėjo, kur nukris jos numestas batas, neįtikina apygardos teismo, jog K. A. neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jos veiksmai pardavinėjant kitas turėtas medžiagas, rastų narkotinių medžiagų rūšys ir kiekis, jų laikymo vieta, taip pat kitos nurodytos aplinkybės, leidžia spręsti, jog K. A. turėjo tikslą šias medžiagas platinti.
24. Apeliaciniame skunde keliamas vaizdo įrašo gavimo teisėtumo klausimas, nes negalima įsitikinti esminio įrodymo šaltinio teisėtumu. Tokie apeliantų argumentai nėra pagrįsti.
24.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimas buvo išaiškintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams M. J., G. S., T. Š., S. V. stebint Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros duomenis, o pareigūnams M. M., S. S. ryšio priemonėmis bendraujant su minėtais pareigūnais ir nuvykus į įvykio vietą. Tai patvirtina žemiau išdėstomi įrodymai.
24.2. 2019 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašas iš vaizdą žemutiniame Romų tabore, Meistrų g., Vilniuje, filmuojančios kameros. Vaizdo įrašas iš Vilniaus miesto savivaldybės įrengtos vaizdą fiksuojančios kameros, įrengtos Meistrų g., Vilniuje. Vaizdas filmuojamas žemutiniame romų tabore, Meistrų g., Vilniuje. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra 2019 m. rugsėjo 27 d. ir trunka nuo 13.38 val. iki 13.52 val. (1 t., b. l. 56–60).
24.3. Liudytojas vyresnysis tyrėjas M. J. parodė, kad jie buvo Vilniaus antrame policijos komisariate, turi nuotolinę darbo vietą, tarnybines patalpas, gali viešą tvarką stebėti iš darbo kabineto, matyti savivaldybės įrengtas kameras. Dėl stebėjimo kamerų yra sutartis su savivaldybe. Jie užtikrina viešą tvarką ir saugumą, jei yra pažeidimas, į tai reaguoja. Sekimo neatliko. K. įdėjo narkotines medžiagas ir išmetė batą į krūmus, jie iškvietė pareigūnus.
24.4. Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad per stebėjimo kameras pastebėjo, jog vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Narkotines medžiagas platino 3 moterys. Stebėjo nuotoliniu būdu 2 komisariate. Kameros priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Per radijo ryšį buvo nurodyta patruliams, kurie atvažiavo, rado tą daiktą ir pasakė, kad galimai tai narkotinės medžiagos, buvo sulaikyta. Visą laiką buvo tiesiogiai palaikomas ryšys, per radijo ryšį. Patvirtino, kad tiesiogiai bendravo su vaizdo įraše matomu pareigūnu. Kokio dokumento pagrindu suformuotas tikslas - reikia kreiptis į vyriausiąjį policijos komisariatą, negali į tai atsakyti. Yra darbo vieta, suteikta teisė dirbti su šia prieiga. Kameras tą dieną gal sukinėjo jis. Kamerų tikslas viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų užkardymas. Negali atsakyti, kada stebėjo taborą, pagal poreikį. Kamera įrengta stebėti romų taborą. Vaizdo įrašas paimtas iš stebėjimo kameros, kuris priklauso savivaldybei. Jis užkardė, sulaikė asmenis. Jų skyrius užsiima prevencija. Važiuoja, bendrauja, atlieka prevencijos priemones. Kai suprato, jog vykdoma nusikalstama veika, susisiekė su patruliais, kad vyktų link tos vietos.
24.5. Liudytojas S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kolegomis per savivaldybės kameras stebėjo romų taborą bei prieigas. Kameras turėjo stebėti su Š. ir J.. Tai nebuvo operacija ir tam nebuvo ruoštasi. Per kameras buvo žiūrima romų taboro teritorija. Informaciją visi analizavo bendrai. Romų tabore kiekvienoj vietoj nuolat prekiaujama, dėl to įrengtos miesto kameros. Patruliams nurodyta ta vieta, kurioje galimai išplatintos narkotinės medžiagos. Tos kameros yra Vilniaus miesto savivaldybės, jie turi prieigą prie kamerų. Jos viešai tvarkai užtikrinti.
24.6. Liudytoja G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad girdėjo, jog pareigūnai radijo stotele susisiekė su mieste patruliuojančiais kolegomis ir pasakė, kad tabore prekiaujama narkotinėmis medžiagomis ir kad veika būtų užkardyta. Vaizdo kameros nukreiptos į taborą, įrengtos stebėti taborą. Tabore vykdomos nusikalstamos veikos. Visos kameros skirtos stebėti aplinką. Kas valdo kameras, nežino. Kameros valdomos iš kitur.
24.7. Liudytojas S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ieškojo jis, nes su juo buvo palaikomas tiesioginis ryšys. Telefonu kalbėjo su tyrėju M. J..
24.8. Liudytoja M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko radijo ryšiu. Jie įvažiavo į žemutinio taboro teritoriją. Kolega S. S. telefonu bendravo su kažkuriuo tyrėju. Ji užtikrino tvarką dėl didelio kiekio romų tautybės asmenų susibūrimo.
24.9. Apygardos teismas pažymi, kad pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas ir, jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (BPK 160, 160¹ straipsniai). Kita vertus, asmuo darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi, įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2021, 21 punktas).
24.10. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Atitinkamos policijos funkcijos nustatytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 30-1532/19 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir jų fiksuotų duomenų naudojimo tvarkos aprašo 25 punktą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijai, tikslais, taip pat viešosios tvarkos užtikrinimo, teisės pažeidimų prevencijos ir teisėto baudimo už juos tikslais vaizdo duomenys perduodami Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
24.11. Vien tai, jog stebint viešąją tvarką naudojantis savivaldybės įrengta vaizdo stebėjimo kamera buvo užfiksuota ir vėliau stebėta konkreti nusikalstama veika ir nuteistosios veiksmai, nesudaro pagrindo teigti, jog vaizdo kamera buvo įrengta būtent informacijai apie šį asmenį rinkti ar jį sekti. Todėl nėra pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip slaptą sekimą, atitinkantį BPK 160 straipsnio nuostatas.
24.12. Atsižvelgdama į pateiktą teisinį reguliavimą ir jo teisminį aiškinimą teisėjų kolegija sprendžia, kad vaizdo stebėjimo kamerų duomenys buvo teisėtai perduoti policijos įstaigai, o pareigūnai, įgyvendindami nusikalstamų veikų prevenciją, juos teisėtai stebėjo. Dėl šios priežasties tai negali būti prilyginta nuteistosios K. A. gynėjų apeliaciniame skunde nurodytam kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdui – sekimui, ir nereikalauja sankcionavimo, o padarytas vaizdo įrašas atitinka įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą. Tokia išvada atitinka teismų formuojamą praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-574/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-908/2022).
25. Apeliantai argumentuoja, kad negalima daryti išvados, jog pas specialistą tyrimui pateko būtent tie patys milteliai, kurie buvo rasti bate įvykio vietos apžiūros metu.
25.1. Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti tikslaus narkotinių medžiagų perdavimo tarp policijos pareigūnų, tačiau nepaisant to tai nekelia reikšmingų abejonių objektų tyrimo patikimumu.
25.2. 2019 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta, kad apžiūrima vieta yra Meistrų g., Vilniuje (Žemutinis taboras). Ant žolės yra sukrauta sausų šakų krūva, krūvos krašte, žolėje matyti tamsios spalvos batas. Apžiūrėjus batą, jame rastas plastikinis tamsios spalvos susuktas maišelis, kurį atsukus buvo rasta 59 vnt. folijos lankstinukų su milteliais viduje (1 t., b. l. 15–22).
Žemesnės instancijos teismas
25.3. Liudytojas S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad mano, jog batą apžiūrėjo vizualiai, pakuotės nepraplėšė. Mano, kad nedavė niekam bato čiupinėti. Batas buvo padėtas į vietą ir pati vieta saugoma iki tyrėjo atvykimo. Batą paėmė tyrėjai.
25.4. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 9 d., liudytojas M. J. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą joje buvo surastas aukščiau minėtas tamsios spalvos batas su viduje esančiais 59–iais folijos lankstinukais su šviesios spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis, viduje (1 t., b. l. 134).
25.5. Liudytojas vyresnysis tyrėjas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad batas galėjo būti įdėtas į plastikinį paketą su numeriu arba į voką. Narkotinės medžiagos paimtos ir nufotografuotos patogiai atsisėdus į automobilį. Galimai buvo trys paketai ir vienas vokas. Paketas buvo supakuotas ir užantspauduotas, perduotas. Galbūt buvo atneštas į automobilį ir užrašytas. Gal viskas buvo perdėta į du didelius paketus.
25.6. Liudytojas S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad bate buvo maišelis ir lankstinukai. Numeris ant pakuotės 489732 užrašyta gamykliškai, jie numerio nerašo, pakuotė turi individualų numerį. Gali būti, kad buvo perduota pristatytų asmenų dokumentai, apžiūros, kai juos uždarinėjo į areštinę.
25.7. Pagal tyrėjo A. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybinį pranešimą dėl medžiagų persiuntimo, adresuotą Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkui, medžiagoje ROIK 0119000520689 išsiųsti pagal teritorinį priklausomumą nagrinėti 6 lapai ir 2 vokai (1 t., b. l. 15).
25.8. Pagal kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašą 2019 m. rugsėjo 27 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas, be kita ko, folijos ritinys, kuris supakuotas į voką (1 t., b. l. 35).
25.9. Iš šių policijos pareigūnų parodymų yra matyti, kad įvykio vietoje buvo surastas batas, kurio viduje buvo juodos spalvos maišelis, o jame buvo folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis. Šis batas buvo saugomas iki kitų pareigūnų atvykimo. Galima spręsti, kad šis batas buvo įdėtas į voką, o folijos lankstinukai buvo išimti iš maišo, nufotografuoti ir įdėti į pakuotę, kuriai iš anksto, gamykliškai, buvo suteiktas Nr. 489732, paketas buvo užantspauduotas. Nors apeliantai ginčija, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo perduoti pagal teritorinį priklausomumą 6 lapai, 2 vokai, kuriuose, anot jų, viename buvo batas, o kitame folijos ritinys, kas reikštų, jog paketas Nr. 489732 su narkotinėmis medžiagomis nebuvo perduotas, tačiau 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje yra padaryta atitinkama išvada, remiantis būtent šia pakuote, be to, kaip ir pastebėjo apeliantai, neaišku, ar buvo perduoti dar 9 paketai.
25.10. Kaip matyti iš 2019-10-03 užduoties atlikti objektų tyrimą, specialistams buvo perduoti iš viso 7 objektai, tarp kurių buvo ir paketas Nr. 489732 su 59 vnt. folijos lankstinukų iš įvykio vietos. Būtent šie lankstinukai, kartu su kitais objektais, ir buvo ištirti specialistų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad galbūt ne visi paketai (vokai) buvo nurodyti 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime, galėjo būti nulemta techninės klaidos, kuri nesudaro pagrindo abejoti specialistui pateiktų tirti medžiagų autentiškumu.
26. Apeliantai pastebėjo, kad nuosprendžio 17 lape nurodyta, jog yra įrodytas narkotinių medžiagų įsigijimas, net nieko neminima apie tai, kad įrodytas laikymas.
26.1. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog jame yra nurodyta, kad teismui nekyla abejonių, jog ne kas kitas, o būtent K. A., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas, o būtent, didelį kiekį (ne mažiau kaip 0,00066 g) narkotinės medžiagos karfentanilio ir nedidelį kiekį (ne mažiau kaip 0,049 g) narkotinės medžiagos metadono.
26.2. Kita vertus, nuosprendyje pažymima, kad K. A. nepagrįstai pareikštas kaltinimas neteisėtai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas yra preziumuojamas remiantis nustatytu šių medžiagų laikymo faktu, nes tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Dėl to iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad K. A. turint tikslą parduoti ar kitaip platinti tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo kaltinime nurodomas narkotines medžiagas.
26.3. Apygardos teismas sutinka su apeliantais, kad žemesnysis teismas skundžiamame nuosprendyje dviprasmiškai nurodė dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Vis dėlto, tai neturi reikšmės, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nustatė aplinkybę, kad K. A. ne įgijo, o tik laikė šias medžiagas. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad K. A. kaltę pagrindžia vaizdo kameroje užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų M. M. ir S. S. parodymai, daiktiniai įrodymai, rasti bate, bei specialistų išvados dėl pirštų antspaudų ant folijos lankstinukų. Taigi, nėra pagrindo sutikti su gynėjais, kad apylinkės teismas nenurodė narkotinių medžiagų laikymo įrodymų.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas K. A. veiksmus kaip BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl K. A. paskirtos bausmės
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas K. A. bausmę ir parinkdamas bausmės rūšį, trukmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.
29. K. A. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Nuteistosios padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantis rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistoji K. A. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo (laikė) dviejų rūšių narkotines medžiagas (karfentaniliu ir metadonu) turėdama tikslą jas platinti. Nors apeliaciniame skunde argumentuojama, kad jos turėtos medžiagos nebuvo realizuojamos ar platinamos, t. y. nepateko į rinką, todėl nesukėlė žalos įstatymo saugomiems teisiniams gėriams, tačiau akivaizdu, kad turint tikslą jas platinti jos būtų buvę išplatintos, įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę ir už ketinimą išplatinti šias medžiagas.
30. Pažymima, kad K. A. disponavo narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio bendroji masė 0,00066 g, ir narkotine medžiaga metadonu, kurios bendroji masė 0,049 g.
30.1. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 155¹ punktą karfentanilio didelis kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g. Taigi K. A. laikytas karfentanilio kiekis yra 1,1 karto didesnis už minimalų šios medžiagos didelį kiekį (0,00066 g / 0,0006 g), tačiau apytiksliai 14,09 karto mažesnis už didelio ir labai didelio kiekių vidurkį, kuris yra 0,0093 g (0,0006 g + 0,018 g / 2).
30.2. Pagal Sąrašo 163 punktą metadono nedidelis kiekis yra 0,2 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 1 g. K. A. laikytas metadono kiekis yra 0,245 karto didesnis už minimalų šios medžiagos nedidelį kiekį (0,049 g / 0,2 g), tačiau 10,71 karto mažesnis už nedidelio ir didelio kiekių vidurkį, kuris yra 0,525 g (0,049 g + 1 g / 2).
31. K. A. Lietuvos Respublikoje iki šio nusikaltimo padarymo buvo teista du kartus: 1) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 9 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Po šio veikos padarymo ji buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų (nuosprendis neįsiteisėjęs). Darytina išvada, kad K. A. yra linkusi daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat ir analogiško pobūdžio veikas, o jai paskirta netgi ir reali laisvės atėmimo bausmė teigiamo poveikio nepadarė.
32. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
33. K. A. turi naujagimį, gyvenamąją vietą, nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
34. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta K. A. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmę, kuri vienintelė galima pagal šio nusikaltimo sankciją.
35. K. A. paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas K. A. paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra vidurkį. K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl skiriant vidurkį atitinkančią bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąją, tiek jos padarytą veiką.
36. Nuteistosios gynėjai apeliaciniame skunde argumentavo, kad ilgalaikis nuteistosios izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jos neišsivysčiusį vaisių, turimus socialinius ryšius, būsimus darbo santykius ir atitinkamai resocializacijos galimybes. Apygardos teismas pastebi, kad šiuo metu nuteistoji jau yra pagimdžiusi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 151–153 straipsniai nustato nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus; byloje nėra duomenų, kad nuteistoji jais negalėtų pasinaudoti. Jos turėti socialiniai ryšiai neapsaugojo jos nuo nusikalstamos veikos padarymo. Nėra pagrindo ir tikėtis, kad jos būsimi darbiniai ryšiai ją nuo to apsaugos.
37. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant dydį, konstatuoja, jog K. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė bei nustatytas jos dydis yra proporcingi ir nėra per griežti. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nei mažinti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nei švelninti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios K. A. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno apeliacinį skundą atmesti.