Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, pridėta visa 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausmė – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš Ž. G. 158,93 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 93 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 2 d. apie 19.02 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė 6 vienetus skutimosi galvučių „Gillette fusion proglide“, bendros – 143,94 Eur vertės, ir skėtį – 14,99 Eur vertės. Iš viso pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bendros – 158,93 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs Ž. G. kaltu, skirdamas bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį ir tikslus, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Iš nuteistojo Ž. G. apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra skundžiamas tik dėl paskirtos arešto bausmės. Apeliaciniame skunde, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis prašė neskirti realios arešto bausmės, jos vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti nuteistajam skirtą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant.

7. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo. BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d.) nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas Ž. G. paskyrė griežčiausios rūšies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, tačiau vien dėl to konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to Ž. G. buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti.

10. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai patvirtina, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme ir turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, buvo atsižvelgta ir jos tinkamai įvertintos. Nors Ž. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams, pagal pirmiau aptartas BK 54 straipsnio nuostatas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelė aplinkybė, vertintina skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, pagrįstai vertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės bei teistumai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaiko.

11. Buvo atsižvelgta į tai, kad Ž. G. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis teistas 10 kartų, vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei (didžioji dalis teistumų susijusi su svetimo turto vagystėmis, veikas kvalifikuojant pagal BK 271 straipsnio 1, 2 dalis (redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), 178 straipsnio 1, 4 dalis. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos ne tik švelnesnės viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bausmės, tačiau ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės vykdymą ne kartą atidedant. Ž. G. ne kartą baustas ir administracine tvarka, be kita ko – ir už nedidelės vertės svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka.

12. Pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip teikiančias pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis išvadų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, nors ir apgailestaudamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nedėjo jokių realių pastangų tam, kad savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeistų. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies bausmę – areštą, esant pirmiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, savo elgesį keisti nesistengia, taikytos bausmės jokio poveikio nedaro, tokiu sprendimu baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistajam bausmę individualizavo teisingai.

13. Skundo argumentai dėl darbo, šeimos išlaikymo, priešingos išvados nesuponuoja. Nors Ž. G. tvirtina, kad jis išlaiko savo šeimą, o jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nuteistasis dirba, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Jų nepateikė ir nuteistasis. Deklaratyviais laikytini ir skundo teiginiai dėl siekio sumokėti paskirtas baudas, atlyginti žalą, kadangi tokie teiginiai neatitinka paties nuteistojo elgesio. Būdamas ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, taip pat nuteistas baudos bausmėmis, Ž. G. galimybių įsidarbinti ir pajamų gauti teisėtu būdu nesistengė, paskirtų baudų nemokėjo.

14. Daroma apibendrinta išvada, kad bausmė Ž. G. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bendrinant Ž. G. paskirtą arešto bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausme, BK 64 straipsnio nuostatos taikytos tinkamai.

15. Nuteistajam prašant atidėti arešto bausmės vykdymą būtina pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų (kriterijų) nustatymu. Kaip nustatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

16. Ž. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu arešto bausmė paskirta pirmą kartą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, be atitikimo BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytam kriterijui, turi būti nustatytas ir materialus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kriterijus (pagrindas). Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio normoje nedetalizavo, į kokias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl materialaus kriterijaus buvimo, tačiau iš BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos turinio spręstina, kad materialus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susiję su bausmės tikslais. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Pirmiau aptartos, su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu, jo asmenybe bei elgesiu visuomenėje susijusios, aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas nenustatytas. Atsižvelgus į ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, keisti savo elgesį nesistengia, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į nuteistajam paskirtų ir atliktų bausmių (baudos, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo) neefektyvumą, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis Ž. G. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.

18. Kaip nurodyta pirmiau, veikos padarymo metu (2022 m. spalio 2 d.) galiojusio BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d.) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK 178 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau bausmių rūšys išliko nepakeistos: nustatyta, kad tas, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą tirtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

19. Taigi tiek veikos padarymo metu galiojęs, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą nustatė tokias pačias bausmes, todėl šis pakeitimas nelaikytinas nuteistųjų teisinę padėtį švelninančiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė ir BK 190 straipsnio 1 dalis išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje, į kurį patenka ir BK 178 straipsnis, nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistasis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 158,93 Eur, t. y. 3,17 MGL (158,93 Eur : 50 Eur), taigi nuteistojo teisinės padėties pasikeitęs turto vertės išaiškinimas taip pat niekaip neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo Ž. G. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti ir atitinkamai sušvelninti skirtą bausmę vien dėl to, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto vagystę numatyta kitoje BK 178 straipsnio dalyje (pasikeitus straipsnių numeracijai), nėra pagrindo.

20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam Ž. G., kurias sudaro 158,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris, nenustačius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti skirtą bausmę, atmetamas. Šioje byloje nuteistajam Ž. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirta gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. liepos 19 d. posėdyje, pasisakė baigiamosiose kalbose.

22. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie Ž. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą bei tai, kad nuosprendžiu nuteistajam, be arešto bausmės, skirta ir 1 700 Eur baudos bausmė, dėl kurios pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, nuteistasis turi nesumokėtų baudų administracinių nusižengimų bylose, nedirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 158,33 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 33 ct), iš nuteistojo Ž. G. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.