- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-208-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybei, K. L., V. L., R. Š., J. Ž., I. J.
- Pareiškėjas
- V. R.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Joana Sarkelienė
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.8; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 12 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, suinteresuotam asmeniui V. M. , suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovėms Jolantai Garmuvienei ir Laimai Pušinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6524-429/2008 pagal pareiškėjos V. R. ieškinį suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, K. L. , V. L. , R. Š. , J. Ž. , V. M. , I. J. , dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 3-6), kuriuo prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį gyvenamojo namo lAl/m, į 1/6 dalį ūkio pastatų: 2J2/m , 3Jl/m , 4Jl/m, į ūkio pastatą 5Jp 24,48 kv.m. ploto, į 1/6 dalį žemės sklypo iš 1144 kv. m. su bendrais kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.
Ieškovė paaiškino, kad ji nuo 1983 m. gyveno faktinėje santuokoje su V. B. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, su juo vedė bendrą ūkį. Bendrą ūkį vedė ir kartu su V. B. tėvais. Iki mirties prižiūrėjo V. B. mamą, kuri prieš mirtį jai perdavė namo dokumentus, paprašė, kad ji viską valdytų. Po sugyventinio V. B. mirties 2007-10-01 ji jo dukrai K. L. pasiūlė kartu valdyti likusį po sugyventinio mirties nekilnojamąjį turtą, tačiau ši atsisakiusi. Nuo 1993 m. pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėja iš savo pajamų mokėjo visus mokesčius, reikalingus nekilnojamam turtui išlaikyti, jį prižiūrėjo ir valdė kaip savo. Adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji gyvena iki šiol, moka visus mokesčius. Mano, kad po sugyventinio motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė ji pati, į teismą dėl šio juridinio fakto patvirtinimo nesikreipė, jos sugyventinis V. B. dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Jai žinoma, kad po sugyventinio V. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi K. L. . Prašė tenkinti jos pareiškimą ir nustatyti faktą, kad ji nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą turtą įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutiko, kadangi nuosavybės teisės į 1/6 dalį gyvenamojo namo ir į 1/6 dalį ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, yra registruotos O. B. vardu. Ūkio pastato 5J1p patalpos yra savavališka statyba, tai pažymėta 1985 m. inventorizacijos byloje, patalpos pastatytos neturint statybos leidimo, todėl šis pastatas negali būti nuosavybėn įgytas įgyjamosios senaties būdu.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nesuformuotas ir priklauso Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, todėl minėto žemės sklypo 1/6 dalies įgijimui negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas. Taip pat negali būti nustatytas nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į pareiškėjos nurodytas statinių dalis, kadangi nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos O. B. .
Suinteresuotas asmuo K. L. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji yra V. B. , mirusio 2007-10-01, duktė. Ji kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas dėl to, kad jos tėvas V. B. nesikreipė dėl palikimo priėmimo po savo tėvų mirties. Jai žinoma, kad pareiškėja gyveno su jos tėvu V. B. , ji (pareiškėja) minėjusi K. L. , kad nesikreips dėl palikimo priėmimo, todėl pati nusprendusi kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir jos sugyventinis V. B. nebuvo susituokę, o po sugyventinio mirties pareiškėja jo dukrai K. L. pasiūlė kartu valdyti likusį po sugyventinio mirties nekilnojamąjį turtą, tačiau duktė atsisakiusi priimti pasiūlymą. Pareiškėjai žinant, kad po V. B. mirties yra įpėdinė, turinti teisę į palikėjo turtą, V. R. valdymas nepripažintinas sąžiningu. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos prašomi įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu statiniai pagal jos pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją yra registruoti O. B. vardu. Ši teisinė registracija nenuginčyta, įrašas yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjos nekilnojamojo daikto valdymo teisė, kaip savarankiška daiktinė teisė, nėra registruota viešame registre, todėl pareiškėja nelaikytina teisėta daikto valdytoja. Teismas, įvertinęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų duotus paaiškinimus, apklaustų liudytojų duotus parodymus, nustatė tik aplinkybę, kad pareiškėja gyveno ūkiniame pastate. Pareiškėja neįrodė, kad ji atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir kaip savo valdė visą pareiškime išvardintą nekilnojamąjį turtą, t.y. 1/6 dalį gyvenamojo namo 1A1/m pirmame aukšte (24,70 kv.m), 1/6 dalį ūkio pastatų: 2J2/m, 3Jl/m, 4Jl/m, ūkio pastatą 5J1/p, 1/6 dalį žemės sklypo iš 1144 kv. m. su bendrais kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Aplinkybę, kad ji daugiau kaip dešimt metų gyveno ūkiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, teismas laikė nepakankama patvirtinti, kad ji kaip savo valdė visą pareiškime išvardintą nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog ji pilnai įvykdė įstatymo nustatytus reikalavimus daikto valdymui, kaip savarankiškai daiktinei teisei. Be to teismas nustatė, kad ūkio pastatas (24,48 kv.m) 5J1/p nėra registruotas, sukurtas neteisėtai, todėl negali būti ne tik privačios nuosavybės teisės objektas, bet ir civilinių teisinių santykių objektas. Teismas atmetė ir prašymą pripažinti pareiškėjai nuosavybės teisę į 1/6 dalį žemės sklypo iš 1144 kv. m. su bendrais kiemo įrenginiais, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi nustatė, jog žemės sklypas yra nesuformuotas ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, jog nors pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, nes jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jai garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atmetus pareiškėjos pareiškimą, iš jos priteistinos suinteresuoto asmens K. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1.500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 171-174) pareiškėja V. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš pareiškėjos suinteresuoto asmens K. L. naudai 1.500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo dėl ūkio pastato 5J1/p ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti pareiškėjai V. R. įgyjamosios senaties faktą ir pripažinti nuosavybės teisę į ūkio pastatą 5J1/p, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruojant jį VĮ Registrų centro Kauno filiale. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisęs iš pareiškėjos 1.500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą K. L. naudai. K. L. teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė kaip suinteresuotą asmenį. Jai atstovaujanti advokatė Rasa Gradauskienė bylos nagrinėjime dalyvavo vienintelį kartą, anksčiau jokių teisinių veiksmų neatliko. Teismo proceso metu pasakė du sakinius, o bylos nagrinėjimas vyko tik 2008-10-06 nuo 9 val. iki 11 val. 30 min. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad K. L. bylos procese dalyvavo tik kaip suinteresuotas asmuo, kad pareiškėja buvo l grupės ir yra 3 grupės invalidė ir, kad apie atstovavimo išlaidų priteisimą pareiškėja sužinojo po klaidų ištaisymo sprendime. Apeliantė teigia, jog ūkio pastato 5Jl/p valdymas visiškai pasibaigė, kai valdytoja O. B. susirgo ir 1991 m. kovo mėn. atsisakė kaip valdytojos teisių į šį ūkio pastatą, t.y. atsisakė faktiškai valdyti šį daiktą ar turėti kaip savo ir perdavė valdyti jį pareiškėjai V. R. , todėl ūkio pastato 5Jl/p valdymas yra teisėtas. Šis ūkio pastatas buvo fiziškai užvaldytas ir pareiškėja naudojosi juo kaip savu. Kad V. R. ir O. B. sūnus V. B. nuo 1983 m. gyvena ūkio pastate 5Jl/p, kurį pareiškėja užbaigė statyti ir įsirengti savo jėgomis ir lėšomis, patvirtino bylos nagrinėjimo metu teismo procese dalyvavę suinteresuoti asmenys bei liudytojai. Pareiškėja su sugyventiniu V. B. ir jo tėvais vedė bendrą namų ūkį, mokėjo reikalingus mokesčius, visus juos slaugė ir palaidojo. Faktiškai ir nepertraukiamai pareiškėja pradėjo valdyti kaip savo O. B. ūkio pastatą 5Jl/p nuo 1991 m. kovo mėn., t.y. valdo virš 17 metų. Ūkio pastatas 5Jl/p niekieno vardu nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl manytina, kad nesudaro jokių kliūčių jį įregistruoti V. R. vardu. Šis ūkio pastatas su kitais statiniais buvo inventorizuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t.y. tokio pobūdžio ūkio pastatams statybos leidimų nereikėjo. Todėl teismas savo sprendime negalėjo nurodyti, kokį tuo metu galiojusį teisės aktą šio ūkio pastato statytojai pažeidė. Namo techniniame pase ir pastatų bei statinių charakteristikoje šis ūkio pastatas yra įtrauktas su kitais kiemo statiniais, atsispindi bendrame teritorijos plane ir pažymėta, kad jo pamatai betoniniai, yra vanduo, elektra, kanalizacija, suskystintos dujos. Todėl aišku, kad šis ūkio pastatas yra naudojamas kaip gyvenamoji patalpa. K. L. nori atstatyti senaties praleistą terminą paveldėjimui priimti ir pareiškėją išmesti į gatvę, tačiau ar galima žmogų išmesti į gatvę, kuris 24 metus jos seneliams ir jos tėvui tarnavo, slaugė, rūpinosi, vedė bendrą namų ūkį ir palaidojo. Todėl pareiškėja mano, kad teismas nesivadovavo nei teisingumo, nei sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 182-184) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą – prašo įregistruoti ūkio pastatą 5J1/p VĮ Registrų centre. Toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas (CPK 312 str.). Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, kad ūkio pastatas 5Jl/p su kitais statiniais buvo inventorizuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t.y. tokio pobūdžio ūkio pastatams statybos leidimų nereikėjo. Tačiau byloje esantys įrodymai tai paneigia. Kaip matyli iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.1522, sudarytos nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, statiniui 5Jl/p 1985-04-01 yra uždėtas savavališkos statybos spaudas, o tai reiškia, kad jau tuo metu, inventorizuojant namų valdoje esančius statinius, nebuvo pateikti reikalingi minėto statinio statybos teisėtumą patvirtinti dokumentai. Ši savavališkos statybos žyma nėra panaikinta, statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, todėl nėra pagrindo teigti, kad statinys 5Jl/p yra pastatytas teisėtai. Savavališkos statybos spaudo teisėtumo V. R. neginčijo pirmos instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde yra draudžiama kelti naujus reikalavimus, todėl aplinkybės, susijusios su tuo ar savavališkos statybos spaudas uždėtas teisėtai ar neteisėtai, negali būti nagrinėjamos apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisių objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamas daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Atsižvelgiant į tai, kad ūkio pastatui 5J1/p, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr.1522 yra uždėtas savavališkos statybos spaudas, tai įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Be to pastato 5J1/p valdymo teisės V. R. nėra įregistravusi, todėl valdymas negali būti laikomas atviru.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 186-188) suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja V. R. nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į prašomą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja neįrodė, kad įvykdė visas CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.1522 nustatyta, kad ūkio pastatas savavališkai pastatytas. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ūkio pastatas 5J1/p, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra įregistruotas. Kadangi ūkio pastatas sukurtas neteisėtai, nesilaikant įstatymo reikalavimų, todėl negali būti ne tik privačios nuosavybės teisės objektas, bet ir civilinių teisinių santykių objektas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos atstovė ir suinteresuotas asmuo V. M. prašė apeliacinį skundą patenkinti, o suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovės – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. priimtą sprendimą panaikinti iš dalies, t.y. tik dalyse, kuriose teismas nusprendė dėl ūkinio pastato 5J1/p, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo suinteresuotam asmeniui K. L.. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą, sprendžia tik dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog ūkio pastato 5Jl/p valdymas visiškai pasibaigė, kai valdytoja O. B. susirgo ir 1991 m. kovo mėn. atsisakė kaip valdytojos teisių į šį ūkio pastatą, t.y. atsisakė faktiškai valdyti šį daiktą ar turėti jį kaip savo ir perdavė valdyti jį pareiškėjai V. R. , todėl ūkio pastato 5Jl/p valdymas yra teisėtas. Šis ūkio pastatas buvo fiziškai užvaldytas ir pareiškėja naudojosi juo kaip savu. Kad V. R. ir O. B. sūnus V. B. nuo 1983 m. gyvena ūkio pastate 5Jl/p, kurį pareiškėja užbaigė statyti ir įsirengti savo jėgomis ir lėšomis, patvirtino bylos nagrinėjimo metu teismo procese dalyvavę suinteresuoti asmenys bei liudytojai.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantės reikalavimas nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą 5J1/p , negali būti patenkintas. Kaip matyli iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų ( b.l. 12-14 ir 26-35) statinys 5Jl/p yra laikomas savavaline statyba. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šis statinys yra pastatytas teisėtai. Statinio pripažinimo savavaline statyba teisėtumo V. R. neginčijo pirmos instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde ji neturi teisės kelti tokį, t.y. naują, reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisių objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. Atsižvelgiant į tai ūkio pastatui 5J1/p, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Dėl šios priežasties Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl ūkinio pastato 5J1p, negali būti laikoma neteisėta ir nepagrįsta, o todėl nenaikintina.
Prašydama panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjos priteistos suinteresuotam asmeniui K. L. bylinėjimosi išlaidos, pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisęs iš pareiškėjos 1.500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą suinteresuoto asmens K. L. naudai. K. L. teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė kaip suinteresuotą asmenį. Jai atstovaujanti advokatė Rasa Gradauskienė bylos nagrinėjime dalyvavo vienintelį kartą, anksčiau jokių teisinių veiksmų neatliko. Teismo proceso metu pasakė du sakinius, o bylos nagrinėjimas vyko tik 2008-10-06 nuo 9 val. iki 11 val. 30 min. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad K. L. bylos procese dalyvavo tik kaip suinteresuotas asmuo, kad pareiškėja buvo l grupės ir yra 3 grupės invalidė ir, kad apie atstovavimo išlaidų priteisimą pareiškėja sužinojo po klaidų ištaisymo sprendime.
Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis numato, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi ši speciali civilinio proceso norma įsakmiai neįpareigoja teismą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu buvo ir šiuo metu yra tik iš dalies darbinga 16 ir 24), jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui sumą sumažina iki 500 Lt, šioje dalyje pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš pareiškėjos V. R. priteistų K. L. išlaidų advokato pagalbai apmokėti išlaidų sumą iki 500 Lt (penkių šimtų litų).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.