- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- A-385-552/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00718-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacija (toliau – ir Asociacija) padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. BRK-10518 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3R-34(AG-13/05-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą išmokėti Asociacijai visą paramos sumą; 4) priteisti Asociacijai iš Agentūros bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėjas nurodė, kad su Agentūra 2014 m. spalio 7 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį Nr. 1IG-KS-13-1-007242-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Atsakovui 2015 m. birželio 10 d. pateikė projekto „Pakruojo rajono Gegiedžių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartį Nr. 1 su AB „Meresta“. Agentūra 2015 m. liepos 15 d. pateikė išvadą Nr. BRK-6621 (15.6) (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad vykdant nurodytą projektą pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) (toliau – ir VPĮ) ir Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacijos vadovo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu patvirtintos Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės. Agentūra, vadovaudamasi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtinta Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcija) (toliau – ir Metodika) 1 priedo lentelės 7 punktu, pritaikė pareiškėjui 5 procentų dydžio sankciją. Išvadą Asociacija apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija), kuri 2015 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 3JA-430-338 konstatavo, kad Išvadoje nenurodyta, jog būtų paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, todėl toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Agentūra informavo Ministeriją ir Asociaciją, kad Išvada lieka galioti, nes Agentūros Bendrųjų reikalų departamento Viešųjų pirkimų skyrius pakartotinai įvertino pareiškėjo viešųjų pirkimų dokumentus ir naujų aplinkybių nenustatė. Agentūra 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10518 dėl 12 219,74 Eur melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų įsigijimo išlaidų nekompensavimo.Asociacija paaiškino, kad, viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų (toliau – ir konkurso sąlygos) 2 lentelės 1 ir 2 punktuose kvalifikacinius reikalavimus siedama su siūlomo pirkimo objekto verte, būtent ir siekė užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą bei pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą. Pareiškėjas, apibrėždamas ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus, dalį jų susiejo su pasiūlymo kaina tam, kad užtikrintų, jog viešajame pirkime (toliau – ir pirkimas) galėtų dalyvauti kuo platesnis ratas tiekėjų ir pigiau darbus atliekančiam tiekėjui nebūtų eliminuota teisė dalyvauti viešajame pirkime. Minėti konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose numatyti kriterijai apibrėžti konkrečiais dydžiais, suteikiančiais galimybę objektyviai ir visapusiškai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją.Pareiškėjas tvirtino, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo objektyvūs, aiškūs ir pagrįsti tiksliais kriterijais, dėl to buvo suteikta galimybė ir sąlygos konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti pirkimo sutartį, atsižvelgiant į pasiūlymo vertę. Tai aiškiai užtikrina lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.Asociacija, vykdydama viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vokus su pasiūlymais atplėšė dviejuose viešojo pirkimo konkurso komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje patikrino, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus raštu informavo tiekėją. Visi tiekėjo techniniai ir kvalifikaciniai kriterijai buvo įvertinti pirmame posėdyje, išskyrus konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose numatytus reikalavimus, kurie sieti su objekto verte. Toks kvalifikacijos vertinimas nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Asociacija 2015 m. gegužės 20 d. išsiųsdama tiekėjui AB „Meresta“ pranešimą apie atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams ir nurodydama, kad atitiktį konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose nurodytiems reikalavimams turės galimybę patikrinti tik po pasiūlymo kainos dalies atplėšimo, kadangi reikalavimai susiję su siūloma objekto verte, tik pavirtino, kad techniniai ir kvalifikaciniai reikalavimai įvertinti, o būtent pranešime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus įvertins po pasiūlymo kainos dalies įvertinimo. Visa tai aiškiai patvirtina, kad tiekėjas aiškiai žinojo vertinimo kvalifikacinius kriterijus, jam apie kvalifikacijos vertinimą pateikta informacija. Asociacija, tik atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikusi bendrą pasiūlymo įvertinimą ir įsitikinusi apie tiekėjo atitikimą visiems kvalifikaciniams reikalavimams, priėmė sprendimą sudaryti pirkimo sutartį. Viešojo pirkimo konkurso laimėtoju buvo paskelbtas kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis tiekėjas, tik visiškai patikrinus jo kvalifikaciją.Asociacija nurodė, kad šiuo atveju Agentūra, aiškindama ir taikydama Metodikos nuostatas, jas aiškino plečiamai, tuo pažeisdama teisėtumo principą. Sprendime atsakovas tik apsiribojo atskirų taisyklių, VPĮ nuostatų citavimu, tačiau nevertino vieno iš esminių kriterijų, suteikiančių teisę šiam viešojo administravimo subjektui taikyti sankciją, būtent – ar pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija). Pareiškėjas, atlikdamas viešojo pirkimo procedūras, laimėtoju paskelbė būtent tokį tiekėją, kuris atitinka konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus ir tuo pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimo tikslas.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo Asociacijos skundą kaip nepagrįstą.Agentūra paaiškino, kad sprendime nustatė, jog Asociacija konkurso sąlygose netiksliai apibrėžė tiekėjų ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai suformuluoti taip, kad jų turinys tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo siūlomos pirkimo objekto, t. y. rangos darbų, kainos. Tai patvirtino ir pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. elektroniniame laiške, atsakydamas į Agentūros 2015 m. birželio 26 d. paklausimą, siųstą elektroniniu paštu ir to neginčija pateiktame skunde. Tokiu būdu konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktų kvalifikacinių reikalavimų turinys yra neapibrėžtas ir neaiškus, nes priklauso nuo kiekvieno tiekėjo pasiūlytos kainos. Toks kvalifikacinis reikalavimas objektyviai neatitinka tikslumo ir aiškumo reikalavimų. Kvalifikacinis reikalavimas, išreikštas tiekėjo pasiūlymo kainos proporcine dalimi (0,8 ar 0,7), savo pobūdžiu yra kintamas ir atskirų tiekėjų atžvilgiu gali būti skirtingo turinio, priklausomai nuo pasiūlytos kainos. Dėl šios priežasties konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai taip pat neatitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo kriterijų, o pasirinkta formuluotė leidžia tiekėjams tam tikra apimtimi manipuliuoti siūloma viešojo pirkimo objekto kaina. Netikslūs ir neaiškūs konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai neleidžia nustatyti, kokie konkretūs pajėgumai ir patirtis laikoma minimalia ir pakankama pirkimo sutarčiai tinkamai vykdyti. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas netinkamai nustatė minimalius kvalifikacinius reikalavimus, Asociacija negalėjo tinkamai atlikti tolimesnę viešojo pirkimo procedūrą. Asociacijos sprendimas dėl tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams buvo suformuluotas su išlyga, kad atitiktį konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktų reikalavimams turės galimybę patikrinti tik po pasiūlymo kainos dalies įvertinimo, kadangi reikalavimai susiję su siūloma objekto verte. Tokiu būdu perėjusi į pasiūlymų kainos vertinimo stadiją ir atplėšusi B vokus su tiekėjų siūlomomis kainomis, Asociacija neteisėtai grįžo į ankstesnę viešojo pirkimo stadiją ir pakartotinai vertino tiekėjų kvalifikaciją pagal konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 reikalavimus. Pareiškėjas netinkamai atliko viešojo pirkimo procedūrą ir pažeidė VPĮ 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 6 dalies reikalavimus.Agentūra paaiškino, kad, vadovaujantis Metodikos 1 priedo lentelės 7 punktu ir 7.2 punktu bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustatyto pažeidimo pobūdį, pareiškėjui pritaikyta 5 procentų dydžio sankcija, o sankcijos dydis, vadovaujantis Metodikos 7.2 punktu, apskaičiuotas nuo paramos sumos. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Metodikos 1 priedo lentelės 7 punktą už nustatytą pažeidimą Asociacijai galėjo būti taikoma 25 procentų dydžio sankcija. Įvertinusi aplinkybes, Agentūra skyrė Asociacijai mažiausią, t. y. 5 procentų dydžio sankciją.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu prašė teismui sprendimą priimti savo nuožiūra. Ministerija paaiškino, kad pareiškėjui buvo pritaikyta Metodikos 1 priedo lentelės 7 punkte nurodyta sankcija, kuri taikoma už netinkamą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, kai laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija). Agentūros sprendime nėra nurodyta, kad būtų nustatyta, jog pirkimų laimėtoju būtų paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, todėl toks sprendimas, Ministerijos nuomone, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo Asociacijos skundą patenkino iš dalies – panaikino Agentūros sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo Agentūrą išmokėti Asociacijai likusią paramos sumą, kurią sudaro 12 219,74 Eur. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 5 procentų dydžio sankcija (12 219,74 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas nesutiko su Komisijos išvada, kad Agentūra pagrįstai vertino ne tiekėjo kvalifikaciją, o konstatavo VPĮ pažeidimus ir nurodė, kodėl ir kaip jie atlikti. Teismas pažymėjo, kad Metodikos 1 priedo lentelės 7 punkte numatyto pažeidimo turiniu apibrėžiama situacija, kai pirkimo laimėtoju paskelbiamas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas arba nepakankamai patikrinama tiekėjo kvalifikacija. Tai, kad nustatomas VPĮ ar viešųjų pirkimų principų pažeidimas savaime nereiškia, kad yra padaromas Metodikos 1 priedo lentelės 7 punkte numatytas pažeidimas. Teismas pabrėžė, kad viešojoje teisėje netaikytinas plečiamasis normų aiškinimas, ypač atsakomybės taikymo ir sankcijų skyrimo atvejais. Agentūros nurodomas VPĮ 32 straipsnio 7 dalies ir 39 straipsnio 6 dalies pažeidimas, t. y., kad pareiškėjas pirmiausia turėjo patikrinti kvalifikacinius reikalavimus, o tik po to pereiti prie kainos vertinimo, teismo nuomone, nereiškia, kad tiekėjas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. Agentūra nepateikė ir jokių duomenų, kad tiekėjo vidutinė metinė sausinimo sistemų statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų apimtis per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) buvo mažesnė kaip 0,8 siūlomos pirkimo objekto vertės (konkurso sąlygų 2 lentelės 1 punktas) arba per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) tiekėjas nebuvo sėkmingai įvykdęs bent vieno sausinimo sistemų statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 siūlomos pirkimo objekto vertės (konkurso sąlygų 2 lentelės 2 punktas). Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiekėjas atitiko šiuos kvalifikacinius reikalavimus.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvada, kad Komisija ir Agentūra ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai plečiamai aiškino Metodikos 1 priedo lentelės 7 punkte numatytos sankcijos dispoziciją, nei Komisija, nei Agentūra netyrė ir nenustatė, jog tiekėjas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, ar nepakankamai patikrino kvalifikacinius reikalavimus. Nurodyti VPĮ ir kitų teisės aktų pažeidimai savaime nereiškia, kad gali būti taikoma ši sankcija. Todėl teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o taikoma sankcija nėra pagrįsta ir motyvuota, dėl to Agentūros sprendimas ir Komisijos sprendimas naikintini. Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjas prašo įpareigoti išmokėti visą paramos sumą, kurią sudaro 52 765,40 Eur, tačiau Agentūra ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė kompensuoti 12 219,74 Eur sumą, o ne 52 765,40 Eur sumą. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui išmokėta 40 545,66 Eur suma. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą išmokėti 52 765,40 Eur sumą. Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigojo Agentūrą išmokėti 12 219,74 Eur sumą.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė išlaidų pagrįstumą patvirtinančius dokumentus. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė ne tik 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tačiau yra sumokėjęs ir žyminį mokestį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tiksliai suformuluotas, todėl jis paliktas nenagrinėtas.
III.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 3R-34(AG-13/05-2016).Apeliantas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Agentūros sprendime ir Komisijos sprendime išdėstytus argumentus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog Agentūros sprendimu pareiškėjui pritaikyta sankcija tariamai yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas sprendime akcentavo tik vieną Metodikos 1 priedo lentelės 7 punkte apibrėžto pažeidimo dalį, neatsižvelgdamas į tai, kad sankcija pagal Metodikos 1 priedo lentelės 7 punktą gali būti skiriama ir tuo atveju, kai teikėjų kvalifikacija nebuvo įvertinta pakankamai. Išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pirkimą Asociacija atliko netinkamai – nustatė neaiškius ir neapibrėžtus kvalifikacinius reikalavimus, nesilaikė pirkimo vykdymo tvarkos, dėl ko negalėjo pakankamai patikrinti tiekėjų kvalifikacijos. 2015 m. gegužės 20 d. pranešimą dėl atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams pareiškėjas tiekėjams išsiuntė dar nežinodamas ir dėl netinkamai suformuluotų kvalifikacijos reikalavimų negalėdamas žinoti, ar visi tiekėjai, kurie perėjo į sekantį pirkimo etapą (kainos vertinimą), atitiko nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Tai reiškia, kad sprendimą dėl tiekėjų tinkamumo pareiškėjas priėmė pakankamai nepatikrinęs jų kvalifikacijos. Pareiškėjas Asociacija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Agentūros apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Pareiškėjas pažymi, kad Metodikos 1 priedo lentelės 7 punkte įtvirtintas pažeidimas yra siejamas būtent su netinkamu tiekėjų kvalifikacijos nustatymu. Nei Agentūra, nei Komisija nenustatė, kad pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis laimėtojas. Pareiškėjas, apibrėždamas ekonominę ir finansinę būklę bei techninius ir profesinius pajėgumus įrodančius kvalifikacinius reikalavimus, dalį jų (konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktai) susiejo su pasiūlymo kaina tam, kad užtikrintų, jog viešajame pirkime galėtų dalyvauti kuo platesnis ratas tiekėjų ir pigiau darbus atliekančiam tiekėjui nebūtų eliminuota teisė dalyvauti viešajame pirkime. Konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose numatyti kriterijai apibrėžti konkrečiais dydžiais („0,8 siūlomos pirkimo objekto vertės“ ir „0,7 siūlomos pirkimo objekto vertės“), suteikiančiais galimybę objektyviai ir visapusiškai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją. Konkurso sąlygų 2 lentelės 1 ir 2 punktuose kvalifikacinius reikalavimus siedama su siūlomo pirkimo objekto verte, Asociacija būtent ir siekė užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslo pasiekimą. Pareiškėjas, tik atsižvelgęs į pasiūlymo kainą, atlikęs bendrą pasiūlymo įvertinimą ir įsitikinęs apie teikėjo atitikimą visiems kvalifikaciniams reikalavimams, priėmė sprendimą sudaryti pirkimo sutartį. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirkimo laimėtoju buvo paskelbtas kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis tiekėjas, tik visiškai patikrinus jo kvalifikaciją.Asociacijos nuomone, apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja atskiras teisės aktų nuostatas, tačiau visiškai nepateikia jokių argumentų ir aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą teigti ar sudarytų pagrįstas prielaidas abejoti, kad pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija). Agentūra, plečiamai aiškindama ir taikydama Metodikos nuostatas, pažeidė vieną iš esminių viešosios teisės principų – teisėtumo principą. Metodikos nuostatų plečiamasis aiškinimas yra negalimas.Asociacija prašo jai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme -450 Eurų, 2018 m. kovo 26 d. sumokėtų advokatui pagal sutartį dėl teisinės pagalbos ir 2018 m. kovo 21 d. sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo, taikant sankciją, pareiškėjui suteikta mažesnė paramos suma vietoje prašytos, bei dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo šis šalių ginčas nagrinėtas ikiteismine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą išmokėti visą paramos sumą.Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir pripažino, jog skundžiamas Agentūros sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, taikyta sankcija nėra pagrįsta ir motyvuota, todėl jį ir Komisijos sprendimą panaikino.Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Metodikos 1 priedo 7 punkte aptarto pažeidimo sampratą.Tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ skyrimo. Asociacija ir Agentūra sudarė Paramos sutartį, pagal kurią kuria Asociacija įsipareigojo įgyvendinti projektą „Pakruojo rajono Gegiedžių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstrukcija“ Nr. 1IG-KS-13-1-007242-PR001, nepažeisdama šios sutarties sąlygų, Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Vėliau Asociacija įvykdė viešąjį pirkimą ir pateikė atsakovui Projekto rangos darbų sutartį Nr. 1 su AB „Meresta“. Agentūra 2015 m. liepos 15 d. pateikė Išvadą, o 2015 m. gruodžio 30 d. - Sprendimą, kuriame teigė, kad vykdant nurodytą projektą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir, vadovaudamasi Metodikos 1 priedo lentelės 7 eilute, pritaikė Asociacijai 5 procentų paramos dydžio sankciją, t.y. pripažino netinkama finansuoti 12 219,74 Eur paramos sumą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių 33.2, 35.1, 92 ir 125 punktais, Administravimo taisyklių 197.1.2 ir 197.4 punktais ir Metodikos 7.2 papunkčiu ir 1 priedo lentelės 7 punktu, o jį pagrindė tuo, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pirkimo sąlygose nustatė neaiškius ir neapibrėžtus kvalifikacinius reikalavimus, nesilaikė pirkimo vykdymo tvarkos, dėl ko negalėjo pakankamai patikrinti tiekėjų kvalifikacijos.Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklių 125 punkte (Žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 3D-119 redakcija) nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 197.4 punkte (Žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 3D-13 redakcija) numatyta, kad paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką.Pagal Metodikos 7.2 papunktį sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos. Metodikos 1 priedo 7 punkte numatyta, kad už netinkamą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą, jeigu pirkimo laimėtoju paskelbtas kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas (t. y. nepakankamai patikrinta tiekėjo kvalifikacija), rekomenduojama 25 proc. dydžio sankcija, tačiau ši sankcija gali būti sumažinta iki 5 proc.Įvertinus Metodikos 1 priedo 7 punkte (eilutėje) numatyto pažeidimo, akcentuojamo atsakovo apeliaciniame skunde, turinį apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog šio pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti ir įrodyti, jog pareiškėjas (kaip pirkėjas) pirkimo laimėtoju būtų paskelbęs tiekėją, kuris neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, taip pat, kad pareiškėjas būtų nepakankamai patikrinęs tiekėjo kvalifikaciją.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktuose įrodymuose užfiksuotą konkretaus viešojo pirkimo eigą, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, sutinka su tuo, jog pareiškėjas nukrypo nuo Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje ir 39 straipsnio 6 dalyje numatytos tvarkos, tačiau, kolegijos vertinimu, šie numatytos tvarkos pažeidimai nesudaro Metodikos 1 priedo 7 punkte (eilutėje) numatyto pažeidimo sudėties, nes nėra nustatytų šio pažeidimo turinį sudarančių pasekmių, t. y. kad pareiškėjas pirkimo laimėtoju būtų paskelbęs tiekėją, kuris neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, arba kad pareiškėjas būtų nepakankamai patikrinęs tiekėjo kvalifikaciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. BRK-10518 turinį konstatuoja, kad Agentūra šiame sprendime nėra konstatavusi, o tuo labiau nėra įrodžiusi nei vienos iš Metodikos 1 priedo 7 punkte (eilutėje) numatyto pažeidimo turinį sudarančios aplinkybės. Sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pirkimo sąlygose nustatė neaiškius ir neapibrėžtus kvalifikacinius reikalavimus ir nesilaikė pirkimo vykdymo tvarkos, nėra pagrindas tokią pareiškėjo veiką kvalifikuoti kaip pažeidimą, nurodytą Metodikos 1 priedo 7 punkte. Nors atsakovas teigia, jog Metodikos 11 punktas leidžia kitus padarytus pažeidimus kvalifikuoti kaip artimiausius pagal turinį Metodikoje aprašytus pažeidimus, tačiau šiuo Metodikos punktu Agentūros sprendime remiamasi nebuvo. Viešojoje teisėje plečiamas teisės normos aiškinimas nėra galimas, ypač taikant sankcijas ūkio subjektams.Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Agentūra nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Metodikos 1 priedo 7 punkte (eilutėje) numatytą sankciją, t. y. sprendimo taikyti sankciją nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais) bei nemotyvavo taikomų poveikio priemonių.Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.Taigi ginčijamas Agentūros sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o tai yra pagrindas šį administracinį aktą, kaip neteisėtą iš esmės, savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Agentūros sprendimą bei Komisijos sprendimą. Panaikinus atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. BRK-10518 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, atsakovas privalo pareiškėjo Paraišką išnagrinėti iš naujo ir dėl jos priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui paramos sumą teisės aktuose nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjas Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacija prašo, kad jam iš atsakovo būtų atlygintos 450 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines konsultacijas, dokumentų teisinę analizę ir parengtą atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Šių išlaidų realumą pagrindžia byloje esantis 2017 m. kovo 21 d. advokato V. J. išrašyta sąskaita bei pateiktas 2018 m. kovo 26 d. mokėjimo pavedimas. Tai, kad pareiškėją turėjo teisę atstovauti šis advokatas, patvirtina byloje esanti 2016 m. kovo 2 d. atstovavimo sutartis. Asociacijos atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2016 m. lapkričio 21 d. ( b. l. 142-147). Pateikti atsiliepimą buvo pareiškėjo pareiga.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjas teisines paslaugas gavo 2016 m. IV ketvirtyje, taigi rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 455 Eur (1,3 x 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 43). Kaip matyti, pareiškėjo prašomas priteisti atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 450 Eur – neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra artimas jam. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 2, 8.11 punktų nuostatomis, vertina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų suma apima ir teisines paslaugas, kurių atlyginimas pagal Rekomendacijas nėra numatytas, rengiant atsiliepimą nereikėjo itin specifinių žinių, tas pats advokatas pareiškėjui atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl teisingumo bei protingumo kriterijus atitiktų 300 Eurų suma už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas iš dalies ir tokio dydžio pareiškėjo patirtos išlaidos priteistinos iš šioje administracinėje byloje atsakovu esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Gegiedžių melioracijos statinių naudotojų asociacijai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 300 ( tris šimtus) Eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.