Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-17 · Civilinė byla Nr. 2S-2345-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
2S-2345-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00213-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
M. J.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo
J. V.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2345-450/2014Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-00213-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir atsakovo M. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – J. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės A. A. ieškinį ir atsakovo M. J. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ginčo šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pripažino, kad įsipareigojimai pagal atsakovo M. J. vardu su trečiuoju asmeniu J. V. sudarytą 2009 m. liepos 1 d. sutartį Nr. 2009 07 01 ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. vekselio priedą yra solidari ieškovės A. A. ir atsakovo M. J. prievolė; priteisė trečiajam asmeniui J. V. solidariai iš ieškovės A. A. ir atsakovo M. J. 603 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovė (pareiškėja) A. A. kreipėsi į teismą su prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu priteistą pinigų sumą, t.y. 26 171 Lt ir 603 Lt mokėjimą išdėstyti, nustatant, kad A. A. J. V. moka po 300 Lt į mėnesį, pradedant sprendimo vykdymą, t.y. išieškojimą nuo nutarties įsigaliojimo dienos. Nurodė, jog yra raginama sprendimą įvykdyti geruoju ir visa apimtimi, tačiau jos materialinė padėtis ir trumpas laikas vykdymui, neleidžia įvykdyti reikalavimų. Yra vieniša, augina dukrą, gimusią 2012 m., taip pat moka sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt. Vykdant sprendimą, antstolė areštavo ieškovės butą, (duomenys neskelbtini). Antstoliui iš varžytynių pardavus jos turto dalį, ji liks gatvėje su mažu vaiku, kadangi buto dalis yra jos vienintelis turtas. Ieškovė nurodė, kad ji gauna pašalpą iš Anglijos, be to, vaikui pradėjus eiti į darželį, ji susiras darbą ir dirbs, o vyrui išėjus iš pataisos namų, galbūt atsiras galimybė mokėti didesnę sumą kreditorei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. Išdėstė ieškovei A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2077-131/2013 pripažintą įsipareigojimą pagal M. J. su trečiuoju asmeniu J. V. sudarytą 2009 m. liepos 1 d. sutartį Nr. 2009 07 01 ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. vekselio priedą solidaria ieškovės A. A. ir atsakovo M. J. prievole bei trečiajam asmeniui J. V. priteistą 603 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą solidariai iš A. A. ir atsakovo M. J. mokėjimą trečiajam asmeniui J. V. 8 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį išieškant 1/8 dalį paminėtos skolos (įsipareigojimo ir bylinėjimosi išlaidų kreditoriui) iki visapusiško paminėtos skolos išieškojimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, įvertino ieškovės (skolininkės) turtinę padėtį bei abiejų šalių (skolininkės ir kreditorės) interesus. Nustatė, kad ieškovė šiuo metu augina dukrą E. P., gimusią 2012 m. rugsėjo 10 d., jokių socialinių išmokų negauna. Ieškovės sutuoktinis V. P. (V. P.) nuo 2013 m. birželio 15 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, galimybių atsiskaityti su kreditore visa pinigų suma iš karto nėra. Ieškovės pateikta pažyma apie 20,30 svarų sterlingų pervedimą kas savaitę vaiko pašalpai patvirtina, kad ieškovė gauna minimalias pajamas, duomenų, paneigiančių šį faktą, byloje nepateikta. Iš antstolės Daivos Prunskienės pažymos nustatyta, kad ieškovė pagal vykdomuosius dokumentus dėl 26 171 Lt bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriui J. V. nuo 2014 m. birželio 18 d. yra sumokėjusi 1 200 Lt skolos. Tai rodo, jog ieškovė jaučia pareigą atsiskaityti su kreditoriumi ir nors yra padengusi tik mažą skolos dalį, tačiau turi galimybę mokėti skolą. Teismas atsižvelgė į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog ji, kai dukra pradės lankyti darželį, susiras darbą, dirbs, be to, sutuoktiniui išėjus iš įkalinimo vietos 2015 m. rugpjūčio 4 d., jis susiras darbą ir taip pat prisidės prie skolos grąžinimo kreditorei. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 9 d. areštuota antstolės Daivos Prunskienės. Šiame bute ieškovė A. A. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą kartu su dukra E. P., todėl, pardavus buto dalį iš varžytinių, kartu būtų pažeisti ir mažamečio vaiko interesai, nes vaikas liktų be nuolatinės gyvenamosios vietos. Skolą išdėsčius dalimis (ilgesniam laikotarpiui), kreditoriui būtų sukeltos ženkliai mažesnės neigiamos pasekmės, lyginant su ieškovės (pareiškėjos) nekilnojamojo turto ir gyvenamosios vietos praradimu, kadangi kreditorius skolą atgaus, tačiau tik per ilgesnį laikotarpį. Visgi ieškovės prašomos skolos mokėjimo išdėstymo terminas, mokant po 300 Lt kas mėnesį, kas sudarytų 7 metus ir 6 mėnesius, yra ženkliai neproporcingas ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Remiantis išdėstytu, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir skolos mokėjimo terminą išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį išieškant 1/8 dalį nuo skolos (įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų kreditoriui) iki visos paminėtos skolos išieškojimo (CPK 284 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti jos prašymą visiškai.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: nors teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybės, tačiau nepaisant to pareiškėjos turimą skolinį įsipareigojimą išdėstė nepaaiškinamai trumpam terminui (8 mėnesiams), per kurį ji negalės grąžinti įsiskolinimo. Kas mėnesį gaudama apie 500 Lt pajamų bei viena augindama vaiką, ji privalo padengti 3 347 Lt, o tai šioje situacijoje yra visiškai nerealu. Neišdėsčius sprendimo įvykdymo, pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti paveldėto buto dalis galiausiai bus parduota iš varžytynių, o tai pažeis nepilnamečio vaiko interesus, nes pareiškėja neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su vaiku, todėl atsidurs gatvėje. Tokia teismo nutartis prieštarauja išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrai. Tik mokant 300 Lt per mėn. pareiškėja galės atsiskaityti su kreditore. Kadangi skolą solidariai taip pat turi grąžinti ir atsakovas M. J., todėl ji (skola) gali būti grąžinta bet kuriuo momentu, o ne po daugiau kaip 7 metų. Mano, kad nutartis neteisėta ir dėl to, kad priimta be išvadą teikiančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. V. su juo nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: apie egzistuojančią skolą kreditorei ieškovė žinojo jau tuo metu, kai atsakovas M. J. 2012 m. balandžio 18 d. pateikė teismui priešieškinį. Prašymą dėl mokėjimų išdėstymo ieškovė pateikė teismui 2014 m. sausio 8 d., tuo tarpu ieškovė savo mažametės dukros E. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 2014 m. kovo 17 d., t.y. po to, kai nurodytas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas antstolio patvarkymu ir net po to, kai teismui buvo pareikštas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Tokiu būdu prieinama prie išvados, kad ieškovė visais būdais veikia prieš greitą sprendimo įvykdymą ir siekia apsunkinti skolos išieškojimo procesą, o mažametės dukros gyvenamąją vietą deklaravo tik dėl teisminio proceso. Nagrinėdamas pareikštą prašymą, teismas nepagrįstai nevertino, ar E. P. tėvas (V. P.) turi/neturi nekilnojamojo turto, kur galėtų apsigyventi jo žmona (ieškovė) su nepilnamete dukra. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimo mažamečio vaiko interesų pažeidimo yra nepagrįsta. Ieškovė turi visas galimybės įvykdyti teismo sprendimą per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, t.y. realizavus jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, svarbi ir kreditorės turtinė padėtis. Ji nėra susituokusi, viena augina nepilnametę dukrą. Turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui. Kreditorė buvo pasiėmusi iš AB „Swedbank“ vartojamąją paskolą. Kreditorė yra suinteresuota kuo greičiau atgauti visą skolą. Ieškovė turi pareigą bendradarbiauti su atsakovu M. J. dėl skolos grąžinimo, ieškoti būdų kuo greičiau atsiskaityti, o ne perkelti šį rūpestį kreditorei. Spręstina ir tai, ar teismas galėjo priimti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir spręsti šį klausimą iš esmės (CPK 337 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas M. J. ir trečiasis asmuo antstolė Daiva Prunskienė atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išdėstytas teismo sprendimo vykdymas (CPK 284 str. 1 d.).

Spręsdamas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teismas remiasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.) bei įsitikina, ar nebuvo procesinių kliūčių civilinės bylos iškėlimui (CPK 337 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirajį skundą ir nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) A. A. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu iš jos priteistą pinigų sumą (26 171 Lt skolos ir 603 Lt bylinėjimosi išlaidų) J. V. naudai tokiu būdu, kad iš jos kas mėnesį būtų išieškoma po 300 Lt kreditorės naudai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) prašymą iš esmės, jį patenkino iš dalies, nustatydamas skolos išieškojimą 8 mėnesių laikotarpiui, mokant po 1/8 dalį visos skolos kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) prašymą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) A. A. prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą toje dalyje, kurioje, kaip ji teigia, iš jos priteista 26 171 Lt skolos ir 603 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditorės J. V. naudai. Byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje N2-2077-131/2013, įrodo, kad šioje byloje teismas atmetė kreditorės J. V. reikalavimą dėl skolos priteisimo iš solidarių skolininkų (A. A. ir M. J.), tačiau pripažino, kad atsakovo M. J. vardu atsiradę kreditiniai įsipareigojimai J. V. yra solidari ginčo šalių (sutuoktinių) prievolė (CK 3.109 str. 2 d.). Dėl to teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo konstatuota, jog įsipareigojimai pagal atsakovo M. J. vardu su trečiuoju asmeniu J. V. sudarytą 2009 m. liepos 1 d. sutartį Nr. 2009 07 01 ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. vekselio priedą yra solidari ieškovės A. A. ir atsakovo M. J. prievolė. Išsprendęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas priteisė trečiajam asmeniui J. V. solidariai iš ieškovės A. A. ir atsakovo M. J. 603 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu buvo konstatuota skolininkų A. A. ir M. J. prievolės, kylančios iš 2009 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 2009 07 01 ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. vekselio priedo, kreditorei J. V. rūšis (solidari prievolė), tačiau pati skola nebuvo priteista, o šios aplinkybės buvo žinomos ieškovės (apeliantės) prašymo pateikimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tokio prašymo priimti, o tuo labiau spręsti skolos, kuri nebuvo priteista, mokėjimo išdėstymo klausimą ir ją išdėstyti. Nors ieškovė prašė išdėstyti teismo sprendimą ir kitoje dalyje, t.y. dėl priteistos 603 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos, tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuo 2014 m. birželio 18 d. ieškovė yra sumokėjusi kreditorei 1 200 Lt, t.y. daugiau nei priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

Remiantis išdėstytu, teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 str.), neįsitikinęs šio proceso teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi buvo pagrindas minėtą prašymą atsisakyti priimti. Dėl išdėstytų argumentų skundžiama nutartis naikinama, o bylos proceso teisėtumo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį nurodytu pagrindu, atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nurodant, kad dėl jų priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti.

Civilinės bylos pagal ieškovės A. A. prašymą dėl priteistų mokėtinų sumų išdėstymo civilinėje byloje Nr. N2-2077-131/2013 proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Asta Radzevičienė