Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-15 rašte nurodyta, kad ieškovės žiniomis šalių nepilnametis vaikas gyvena pas atsakovo tėvus Skaudutiškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. Ieškovė gyvena viena jos dalyje paveldėto namo Žemojoje g. 64-2, Vilniuje, 2 kambarių bute, būsto būklė gera, 2012-01-30 bute buvo labai šalta, radiatoriai šalti, buvo 2 pašaliniai asmenys. Motina vaiko nematė dvejus mėnesius, atsakovas ir jo tėvai motinos prie vaiko neprileidžia. Tėvų susitarimu buvo sudaryta bendravimo su vaiku tvarka (b.l. 26-29). Atsakovo 2012-04-26 buities tyrimo akte nurodyta, kad atsakovas su sūnumi gyvena jo motinai priklausančiame 2 kambarių bute Didlaukio g. 28-31, Vilniuje, kur vaikui sudarytos geros gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Vaikas lanko darželį, futbolo ir piešimo būrelius. Vaikas nurodė, kad mamos nepasiilgo, nori gyventi su tėvu, pokalbio metu buvo 4 metų amžiaus (b.l. 69-70). 2013-01-14 išvadoje nurodyta, kad skyrius neprieštarauja, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, iš motinos būtų priteistas išlaikymas, atitinkantis vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Skyrius prašė byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 171, 173).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2007-04-14 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 875). 2007-08-10 šalims gimė sūnus I. J., kuris šiuo metu gyvena su tėvu (b.l. 171).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 str. 1 d., sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris neleidžia ieškovei su sūnumi bendrauti. 2010 m. kovo mėn. atsakovas grasindamas ieškovei smurtu pasiėmė sūnų ir paliko šeimą. Atsakovas vaiko pats neaugina, jį augina atsakovo tėvai, kurie taip pat neleidžia ieškovei bendrauti su sūnumi.

Atsakovas atsiliepime, priešieškinyje, teismo posėdžiuose paaiškino, kad jis pasiėmė sūnų ir paliko ieškovę dėl to, kad sutuoktinė nustojo maitinti sūnų, pradėjo rūkyti, piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, narkotikais, nepalaikė tvarkos namuose, buvo neištikima, pradėjo negrįžti namo naktimis. Tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Ieškovė nurodė, kad alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis nepiktnaudžiauja, pateikė teismui pažymą, kad į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 68). Įvertinęs bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti (CK 3.27 str.), dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str.).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovei grąžintina ikisantuokinė pavardė A., atsakovui paliktina turima pavardė J. (CK 3.69 str.).

LR CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. LR CK 3.156 str. nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Vaikas šiuo metu gyvena su tėvu, taigi, yra nusistovėjusios jo gyvenamoji, ugdymo (lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Kurpaitė“) (b.l. 171), laisvalaikio, savaitgalių praleidimo aplinkos, vaiko bendravimas su motina yra nutrūkęs, epizodinis, nėra pastovus ne dėl motinos kaltės, o ieškovė teigimu todėl, kad atsakovas nesudaro jai galimybių matytis su vaiku. Atsakovas teigė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaiko interesų, nes ji negali sukurti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, geros aplinkos, piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais, yra neprognozuojama, tačiau minėtas aplinkybes teismas pripažįsta neįrodytomis (CPK 178 str.). Byloje nėra įrodymų apie motinos netinkamą valdžios įgyvendinimą, nėra nustatyta, kad vaiko buvimas su motina kenktų jo interesams. Byloje taip pat nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios įgyvendinimą sūnaus atžvilgiu. Byloje yra duomenys, kad ieškovė susilaukė dar vieno vaiko, buvo išvažiavusi gimdyti į užsienį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nei viena iš šalių nepateikė (b.l. 160). Šalių vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, nurodė, kad mamos nepasiilgo (b.l. 171). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vaiko amžių (5 metų amžiaus), teismas nekvietė vaiko į teismą išklausyti jo nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos ir bendravimo su kitu iš tėvų tvarkos nustatymo. VTAS savo išvadoje pažymėjo, jog neprieštarauja, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Įvertinus paminėtą, atsižvelgiant į VTAS nuomonę, vaiko interesus, teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju yra svarbu išlaikyti nusistovėjusios vaiko gyvenamosios tvarkos, aplinkos ir bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarkos, susiformavusių santykių su visais šeimos nariais stabilumą, todėl nepilnamečio I. J. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (CK 3.3 str., 3.169 str.). Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nepareikštas, todėl šalims išaiškintina, kad motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; Tėvas neturi teisės kliudyti motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; Kilus ginčui, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str.).

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, tikslių duomenų apie jos gaunamas pajamas teismas neturi, VTAS duomenimis ieškovė gauna apie 1500 Lt vieno mėnesio pajamas (b.l. 69). Pagal 2011 m. pajamų deklaraciją atsakovo vieno mėnesio pajamas sudarė apie 1800 Lt neatskaičius mokesčių (b.l. 81-85). Atsakovas nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui sudaro 1000 Lt per mėnesį (b.l. 61). Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Įvertinus bylos aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, šalių turtines padėtis, iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis įmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2012-04-18, iki vaiko pilnametystės (atskaičius ieškovės suteiktą laikiną išlaikymą pagal 2012-08-20 nutartį) bei išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2011 m. vasario mėn. pabaigos (kai atsakovas pasiėmė sūnų ir paliko ieškovę (b.l. 49)) iki priešieškinio teismui pateikimo dienos 2012-04-18, skaičiuojant po 425 Lt per mėnesį (b.l. 97), viso 5950 Lt (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas atsakovas (CK 3.185 str. 1 d.).

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Vadovaujantis CK 3.82 str. ir 3.87 str., preziumuojama, kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo. Šalių santuokos metu įgytas turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.127 str.). Remiantis CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, ieškovės vardu yra registruotas paveldėtas nekilnojamasis turtas (b.l. 6-7). Atsakovo vardu registruoti 3 lengvieji automobiliai: C. G. Voyager valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), T. S. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Ieškovės vardu yra registruoti 3 lengvieji automobiliai: T. S. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), F. S. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir C. G. Voyager valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Šalių prašymu, kiekvienai iš jų priteistini jų vardu santuokos metu registruoti automobiliai. Atitinkamai ieškovei priteistini automobiliai T. S. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir C. G. Voyager valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), o F. S. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nedalintinu, nes įgytas iki santuokos sudarymo, o atsakovui priteistini C. G. Voyager valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir C. G. Voyager valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), o T. S. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nedalintinu, nes įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.118 str. 1 d).

CK 3.127 str. nustatyta, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei jų sutikimus, teismas ieškovei priteisia šalių santuokos metu įgytą rąstinį namą, esantį Žemojoje g. 64, Vilniuje, o atsakovui iš ieškovės priteisia 21500 Lt kompensaciją (CK 3.127 str.).

Teismas nutraukdamas santuoką bei išspręsdamas turto padalinimo klausimą, taip pat išsprendžia klausimą dėl sutuoktinių turimų prievolių. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi prievolę trečiajam asmeniui J. V. pagal 2009-07-01 sutartį ir vekselį (2010-08-31 priedą prie vekselio), (b.l. 153, 177-182), skolos išieškojimas jau vykdomas iš atsakovo (b.l. 183). Trečiasis asmuo nurodė, kad nutraukus santuoką minėta prievolė pripažintina solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, ir skola priteistina solidariai iš abiejų šalių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas (CK 3.109 str. 1-3 d.). Teismas atmeta trečiojo asmens reikalavimą dėl skolos priteisimo iš abiejų šalių solidariai, nes nesumokėtas žyminis mokestis dėl šio reikalavimo bei skolos išieškojimui jau išduotas vykdomasis raštas, išieškojimas jau vykdomas, tačiau, remdamasis trečiojo asmens, liudytojų parodymais, byloje esančių duomenų visuma, pripažįsta, kad atsakovo vardu atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui laikytini solidariais abiejų šalių skoliniais įsipareigojimais (CK 3.109 str. 2 d.). Ieškovė neįrodė, jog atsakovo vardu atsiradusi prievolė yra jo asmeninė prievolė (CPK 178 str.).