- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-293-354/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41562-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- E. G., A. B.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 264 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas E. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. 20.15 val. iki 2021 m. kovo 19 d. 15.05 val. (11 dienų).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:
- dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 MGL dydžio (500 eurų) bauda, kurią nustatyta sumokėti iki 2021 m. spalio 21 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 02.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 10.45 val. (1 para). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. B. į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendį, įskaitytas ir atliktas laikas.
Tuo pačiu nuosprendžiu K. P., I. N. ir K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. G. nuteistas už tai, kad jis padėjo įsigyti psichotropinių medžiagų K. K. ir I. N., o būtent: 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 00.56 val., I. N. per programą „Messenger“ kreipėsi į E. G. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo; E. G., žinodamas, kad A. B. turi psichotropinių medžiagų, programoje „Messenger“ I. N. parašė žinutę su nuoroda „A. B.“; 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.12 val., K. K., žinodama šią informaciją, programoje „Messenger“ A. B. parašė žinutę bei susiskambino ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.52 val., automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), A. B. už 21 eurą K. K. pardavė psichotropinių medžiagų – MDMA, kurių masė 0,511 g, o už 26 eurus I. N. pardavė psichotropinių medžiagų – MDMA, kurių masė 0,676 g.
2. A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei psichotropines medžiagas pardavė, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 28 d., iš nenustatyto asmens įgijo psichotropines medžiagas MDMA, kurios bendroji masė ne mažiau kaip 3,878 g, ir narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 11,348 g, nuo įsigijimo momento šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė su savimi, 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.52 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį psichotropinių medžiagų – MDMA, kurių masė 0,511 g, už 21 eurą pardavė K. K. ir psichotropinių medžiagų – MDMA, kurių masė 0,676 g, už 26 eurus pardavė I. N., o likusią dalį narkotinių medžiagų – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 11,348 g, ir psichotropines medžiagas – MDMA, kurių masė 2,691 g, laikė su savimi, iki tol, kol 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, asmens dalinės apžiūros metu striukės kišenėje ir už kelnių minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
3. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2020 m. vasario 7 d., apie 9.00 – 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prekybos ir pramogų centre „S. m.“, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė ne mažiau kaip 6,445 g, kurias turėjo su savimi iki tol, kol 2020 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., apžiūros metu kelnių kišenėje ir burnoje minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino bylos įrodymus. Teigia, kad nusikaltimo jis nepadarė, I. N. paprašius atsiųsti A. B. kontaktus, jis, neklausdamas, kam pastarajai to reikia, nusiuntė jai A. B. „Facebook“ kontaktą. Apie narkotines medžiagas jis su I. N. nekalbėjo ir nesusirašinėjo. Ką „koduota“ kalba reiškia simboliai „@” ir „ko“, jis nežino, tokių simbolių nenaudojo.
4.2. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo teiginį, kad jis žinojo, jog A. B. turi psichotropinių medžiagų, kad jis tuo metu bendravo su A. B., nurodė merginoms, kur vykti dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, jų niekur nevežė, nebuvo sulaikytas pareigūnų. Atkreipia dėmesį, kad psichotropines medžiagas įsigijusios merginos „mesendžeriu“ rašinėjo ir klausinėjo, kas turi narkotinių medžiagų (taip jos nurodė teismo posėdžiuose), todėl teismo išvada, kad būtent jis (E. G.) padėjo merginoms įsigyti narkotinių medžiagų, yra nepagrįsta. K. K. ir I. N. parodymai yra nekonkretūs, neišsamūs, todėl vertintini kaip siekimas palengvinti jų pačių teisinę padėtį.
4.3. Nuteistojo vertinimu, visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra tik tikėtini, todėl teismas šiuo atveju turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. Jo kaltumas negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis, prielaidomis ar abejotinais kitų kaltinamųjų parodymais.
5. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 4 mėnesių ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.
5.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad A. B. savo kaltę dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau šiuo atveju nebuvo galimybės atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą ir skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nes kaltu neprisipažino vienas iš kaltinamųjų – E. G.. Dėl to mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais turi būti sprendžiama dėl švelnesnės bausmės nuteistajam A. B. skyrimo.
5.2. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad kiti šioje byloje kaltinti asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o E. G., nors ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas jam atidėtas. Mano, kad tai nėra teisinga. Dėl formalių priežasčių neturėdamas pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, skirdamas A. B. bausmę, vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
5.3. Apelianto vertinimu, nors A. B. padarytos nusikalstamos veikos laikomos pavojingomis, tačiau atsižvelgus į sukeltas pasekmes, veikos pobūdį, nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas skirti A. B. minimalią sankcijoje numatytą bausmę, kaip alternatyvą BK 64¹ straipsniui pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir galutinę bausmę nuteistajam paskirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Taip būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai.
6. Apygardos teismo posėdyje nuteistųjų E. G. ir A. B. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. B. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistojo E. G. apeliacinio skundo
8. Nuteistojo E. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, K. K. ir I. N. parodymai yra nekonkretūs, neišsamūs, be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad jis žinojo, jog A. B. turi psichotropinių medžiagų, ir nurodė merginoms, kur vykti dėl šių medžiagų įsigijimo, todėl teismo išvada, kad būtent jis padėjo merginoms įsigyti narkotinių medžiagų, yra nepagrįsta. Su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina.
8.1. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).
8.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.
8.3. BK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie asmens veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020).
8.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. neneigia, kad jis nurodė I. N. A. B. kontaktus, tačiau tvirtina, jog nežinojo, kam pastarajai šių kontaktų reikia, nežino, ką reiškia simboliai @ ir „ko“. Šiuos nuteistojo skundo argumentus paneigia visuma byloje surinktų įrodymų. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos I. N. ir K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, jog sumaniusios pavartoti narkotinių medžiagų, jų ėmė ieškoti rašydamos per „Messenger“ programą, klausdamos, ar kas nors žino, iš kur jų gauti. E. G. į I. N. klausimą atrašė „A. B.“. Tuomet K. K. parašė A. B., o pastarasis jai atrašė, nurodydamas adresą, kur atvažiuoti, ir, merginoms atvykus, pardavė joms psichotropinių medžiagų (2 t., b. l. 115–116, 125–126; 3 t., b. l. 41–42, 50–51; 7 t., b. l. 10–11). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, iš I. N. ir K. K. parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra išsamūs, nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, be to, šiuos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tą vakarą jam telefonu paskambinęs ar per „Messenger“ programą parašęs E. G. pasakė, kad jo (A. B.) ieško draugai, ir tuomet per „Messenger“ programą jam parašė merginos, kurių jis anksčiau nepažinojo. Merginoms atvykus į jo nurodytą vietą, jis pastarosioms davė tablečių (4 t., b. l. 161–162). Šiuos parodymus A. B. patvirtino teisiamajame posėdyje (7 t., b. l. 9–10). Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką E. G. nurodė, jog I. N. jam parašė socialiniame tinkle, kuriame jis yra pasivadinęs „Edgars“, ir paklausė, gal jis žino „ko“. Iš šio klausimo jis suprato, kad I. N. prašo jo padėti įsigyti narkotinių medžiagų. Tuomet jis nusiuntė I. N. A. B. socialinio tinklo kontaktą, o ekrano nuotrauką su I. N. vaizdu nusiuntė A. B., kad pastarasis žinotų, kas į jį kreipsis. Žinojo, kad A. B. turi parduoti narkotinių medžiagų, nes pats iš A. B. yra jų pirkęs (2 t., b. l. 30–31).
8.5. I. N., K. K., A. B. parodymus bei paties E. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Iš K. K. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad patikrinus programą „Messenger“ nustatyta, jog ji rašydama žinutes ieškojo narkotinių medžiagų, naudodama simbolį @, bendravo su vartotoju „A. B.“ (1 t., b. l. 56–57, 59–66). Teisiamajame posėdyje K. K. patvirtino, kad rašydama per „Messenger“ programą ir ieškodama narkotinių medžiagų, ji naudojo simbolį @, nes jis reiškia tabletę. Iš I. N. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad ji, ieškodama narkotinių medžiagų, taip pat naudojo simbolį @, bendravo su vartotoju „E“, ir po klausimo: „Gal zn @“, iš pastarojo gavo atsakymą „A. B.“. Be to, E. G. klausė I. N., ar ji turės „kaip nulėkt?“, į klausimą: „Iki kur?“, atsakė: „P“ (1 t., b. l. 71–72, 74–85). Taigi, nors skunde E. G. teigia nežinantis, ką reiškia simbolis @ ir žodelis „ko“, taip pat teigia nežinojęs, kad A. B. turi psichotropinių medžiagų, šį jo skundo argumentą paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei I. N. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. G. net neklausė pastarosios, ko jai konkrečiai reikia, o iš karto pasiūlė kreiptis į A. B., iš kurio, kaip nurodė, anksčiau buvo pirkęs psichotropinių medžiagų, taip pat klausė, ar ji turės kaip nuvykti į pietinį miesto rajoną.
8.6. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad E. G. padėjo įsigyti psichotropinių medžiagų I. N. ir K. K. – pastarosios psichotropinių medžiagų iš A. B. įsigijo tik gavusios E. G. žinutę su nuoroda „A. B.“, t. y. būtent E. G., o ne kuriam nors kitam asmeniui, suteikus joms informacijos (nurodžius asmenį), iš ko galima gauti šių medžiagų. E. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pats K. K. ir I. N. pas A. B. nevežė ir policijos pareigūnų sulaikytas nebuvo, jo kaltės padarius BK 264 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepaneigia. Dėl to tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. G. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Dėl nuteistojo A. B. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinio skundo
10. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas prašo apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 4 mėnesių ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti A. B. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, minimalią sankcijoje numatytą bausmę, ir, kaip alternatyvą BK 64¹ straipsniui, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
10.1. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
10.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų.
10.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau jis buvo teistas 4 kartus, teistas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jam priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (4 t., b. l. 107–110, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teismui, o tai rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš savo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Be to, bylos duomenimis, A. B. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne kartą baustas už narkotinių medžiagų (amfetamino, metamfetamino, ekstazy) vartojimą be gydytojo paskyrimo (4 t., b. l. 98–106), nedirba (4 t., b. l. 96), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (4 t., b. l. 97). Kadangi A. B. prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę dėl minėtos nusikalstamos veikos lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad šias veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
10.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. B. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Įvertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba areštą būtų netikslinga, nes jis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, be to, ankstesniais nuosprendžiais paskyrus A. B. minėtas švelnesnes bausmes (areštą, baudą), tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.
10.5. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. B. už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 10 mėnesių ir laisvės atėmimas 3 metams, savo dydžiu yra mažesnės negu minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai), nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios bausmės per griežtos ir, kaip pageidauja nuteistojo gynėjas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę mažinti iki 1 metų 4 mėnesių. Pagrindo mažinti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir jo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju byloje nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą tik todėl, kad kaltu neprisipažino vienas iš kaltinamųjų, be to, kiti šioje byloje kaltinti asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o E. G., nors ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas jam atidėtas. Pažymėtina, kad teismai privalo individualizuoti skiriamas bausmes kiekvienam nusikaltimą padariusiam asmeniui, be kita ko, atsižvelgdami ir į asmenybę apibūdinančias aplinkybes, resocializacijos poreikius ir kt. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-511/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistus asmenis ir nuteistus asmenis apibūdinantys duomenys akivaizdžiai skiriasi, taigi nėra pagrindo išvadai, kad teismas, paskirdamas šioje byloje kaltintiems asmenims nevienodas bausmes, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
11. Minėta, kad nuteistojo A. B. gynėjas, be kita ko, skundu prašė sumažinti jo ginamajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymima, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K- 491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).
11.1. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam. Taigi taikyti A. B. BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
11.2. Kaip pirmiau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra nuteistojo A. B. asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir A. B. gynėjas. Įvertinus šios nutarties 10.3 punkte nurodytas A. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo padarytos veikos pavojingumą – A. B. nuteistas ir už tai, jog narkotines medžiagas atlygintinai platino kitiems asmenims, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. už abu nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pagrįstai konstatavęs, jog šiuo atveju nuteistajam A. B. nauju ir ankstesniu (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d.) nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, turi būti bendrinamos apėmimo būdu, paskyrė nuteistajam neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Pagal BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo atveju, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams 10 dienų ir 10 MGL dydžio bauda, griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams turėjo apimti švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams 10 dienų bei 10 MGL dydžio baudą, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. turėjo būti paskirta laisvės atėmimas 3 metams, o ne laisvės atėmimas 3 metams ir 10 MGL dydžio bauda. Dėl to nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
13. Atsižvelgiant į tai, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė teismui atidėti už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje, į kurį patenka ir BK 260 straipsnis, paskirtos bausmės vykdymą, nuteistojo gynėjo prašymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti, nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams 10 dienų ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.