- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- II-511-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00452-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Advokatai
- Nedas Valiulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Nedo Valiulio skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-153-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-153-2024 K. J. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda K. J. T. paskirta dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi atsakingu asmeniu, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, o būtent: nuo (duomenys neskelbtini) įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį A. E. (A. E.), gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buvo išnaudotos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (profesijos kodas pagal LPK (ISCO 08 – versija) – (duomenys neskelbtini)), įdarbinimo kvotos, o užsienietis neturėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) išduoto leidimo dirbti. A. E. profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) savo internetinėje svetainėje buvo viešai paskelbęs apie tai, kad kvotos buvo išnaudotos. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) leido vykdyti darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai jis neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, t. y. išnykus darbo sutarties sudarymo ir vykdymo teisėtam pagrindui (asmeniui, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu vadovaujantis UTPĮ 23 straipsnio 2 dalimi). Tokiais veiksmais (neveikimu) K. J. T. pažeidė imperatyvias DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto, UTPĮ 57¹ straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. T. atstovas advokatas N. Valiulis skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI2-8128-596/2023 medžiagą ir ją prijungti prie nagrinėjamos bylos. Skunde nurodo, kad su darbuotoju A. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbuotojas nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo darbuotojui laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. A. E., kaip nustatė VDI, sutarties sudarymo metu turėjo iki (duomenys neskelbtini) galiojančią Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, darbdavys su darbuotoju sudarė teisėtą darbo sutartį. Praktikoje taip vyksta, kai darbuotojas turi tinkamus dokumentus gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ir yra įdarbinamas, o vėliau atsižvelgiant į darbo pobūdį tvarkosi pratęsimo dokumentus tolimesniam darbui ir gyvenimui Lietuvos Respublikoje. Darbuotojas dėl reikalingų dokumentų, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kreipėsi į Migracijos departamentą, o šiam atsisakius pratęsti reikalingus leidimus, Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8128-596/2023 konstatavo, kad „Migracijos departamento surinkta informacija apie tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini), ar kad nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius, gyvenančius Lietuvoje, niekaip nepagrindžia, kad pareiškėjas kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėjo charakteristika, <...>“, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu konstatavo: A. E. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Teismas ištyręs visas aplinkybes, susijusias su A. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatęs, kad darbuotojas, kaip byloje teigė Migracijos departamentas dirbdamas nelegaliai, nekelia pavojaus valstybės nacionaliniam saugumui ir atitinkamai valstybei, todėl nepagrįstas VDI nutarimas, kuriuo konstatuota administracinės atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir atitinkamai atsakomybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. E. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tikslo užsieniečio darbo nuslėpti nuo valstybės, nemokėti už jį mokesčių, nusižengimu nebuvo siekiama padaryti žalos nei įdarbintam asmeniui, nei valstybei. Darbuotojas buvo atleistas (duomenys neskelbtini), kai Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3239-764/2024, atmetė pakartotinį A. E. prašymą. Šioje byloje teismas konstatavo, kad „byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėjo charakteristika, kurioje pareiškėjas charakterizuojamas kaip labai gerai savo darbą atliekantis darbuotojas, nepadaręs jokių darbo drausmės pažeidimų“. Migracijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas ir kitos valstybinės institucijos žinojo, kad darbuotojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), bet žinodamos apie tariamą pažeidimą per metus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė nei viena institucija, tik 2024 m. sausio 29 d. VDI pradėjo patikrinimą. Visos institucijos laukė Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo ir tik po šio sprendimo VDI ėmėsi baudimo procedūros. Migracijos departamentas tik 2023 m. gruodžio 29 d. raštu VDI pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas A. E., t. y. Migracijos departamentas galutinį sprendimą dėl darbuotojo grąžinimo į užsienio valstybę priėmė tik 2023 m. gruodžio 27 d., nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė tarpininkavimo raštą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimui, t. y. Migracijos departamentas visus metus nepriėmė sprendimo dėl minėto darbuotojo ir apie tariamą pažeidimą neinformavo VDI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba daugiau nei (duomenys neskelbtini) darbuotojų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, būtų neteisingą bausti įmonės vadovą dėl vieno darbuotojo, kurio darbo ir gyvenimo Lietuvoje byla teisme buvo nagrinėjama net du kartus. Teismui pasakius, kad piliečiui negalima gyventi ir dirbti Lietuvoje, darbuotojas buvo iš karto atleistas. VDI atlikdama tyrimą neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vadovauja įmonei, kurioje dirba virš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, vadovas yra delegavęs įvairias funkcijas atskiriems darbuotojams, todėl jis negali žinoti ir kontroliuoti kiekvieno darbuotojo įdarbinimo aplinkybių, nes tam yra atsakingi konkretūs įmonės darbuotojai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo K. J. T. atstovo advokato N. Valiulio skundo netenkinti, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog A. E. sutarties sudarymo metu turėjo iki (duomenys neskelbtini) galiojančią Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad darbdavys su darbuotoju sudarė teisėtą darbo sutartį. Nors sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) A. E. ir turėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą galiojantį dar 15 dienų (iki (duomenys neskelbtini)), tačiau įdarbinant užsienietį nesilaikyta UTPĮ 57¹ straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl to darbo sutarties su A. E. laikyti teisėta nėra teisinio pagrindo. Administracinis tyrimas dėl galimo užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas 2024 m. sausio 2 d. nedelsiant, gavus Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 29 d. pranešimą pateiktą raštu. A. E. nelegalaus darbo faktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtas tirti iki Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-3239-764/2024, o administracinio tyrimo ir nutarimo priėmimo metu buvo analizuojami ir vertinami visi įrodymai, tame tarpe ir šis Regionų administracinio teismo sprendimas. VDI administracinio tyrimo metu siekdama atmesti bet kokias abejones dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės kreipėsi į Migracijos departamentą išaiškinimo dėl A. E. pase esančio spaudo „(duomenys neskelbtini)“ bei dėl asmens buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo apskundus sprendimą neišduoti nacionalinės vizos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 23 d. raštu informavo VDI, kad A. E. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos Šengeno ar nacionalinė viza. Užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinės vizos išdavimo, pateikė (duomenys neskelbtini) vizą, kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pranešė, kad A. E. pase esantis spaudas „(duomenys neskelbtini)“ reiškia, kad užsienietis yra pateikęs prašymą išduoti nacionalinę vizą. Spaudu yra tiesiog „rezervuojamas“ paso puslapis vizai įklijuoti siekiant, kad į šį puslapį nebūtų uždedami kiti spaudai. Pabrėžė, kad remiantis UTPĮ 21 straipsnio 1 dalimi, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza. Taigi, A. E. pase esantis spaudas „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikia teisės būti Lietuvos Respublikoje. Informavo, kad Migracijos departamento sprendimo atsisakyti A. E. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje apskundimas nesuteikia teisės būti Lietuvos Respublikoje. Vertinant K. J. T. atsakomybę atsižvelgta į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatą. Iš atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad jam buvo žinoma, jog darbuotojas negavo nacionalinės vizos, tačiau jis nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, nesikreipė į kompetentingas institucijas išsiaiškinti ar darbuotojas gali tęsti darbo santykius. K. J. T. paaiškinime nenurodė konkretaus darbuotojo, kuris atsakingas už laiku nenutrauktus darbo santykius. Nutarimu skiriant pareiškėjui baudą aiškiai motyvuota, kad padarytas tyčinis pažeidimas. Faktą kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J. T. žinojo apie tai, kad A. E. neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento patvirtina jo paaiškinimo duomenys bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 3 d. teikė šio darbuotojo charakteristiką Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI.3-8128-596/2023. A. E. realiai dirbo – vykdė darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Realaus darbo faktą patvirtina šio laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas. A. E. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudaręs su įmone (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. A. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nes būdamas trečiosios šalies piliečiu, buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) įdarbino A. E. tuo metu, kai buvo išnaudotos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų įdarbinimo kvotos, o jis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) leido vykdyti darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai trečiosios šalies piliečiui A. E., tuo metu, kai jis neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. T. atstovas advokatas N. Valiulis paaiškino, kad neteisybė, kad darbuotojas, būdamas trečiosios šalies piliečiu, buvo įdarbintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai paneigia Užimtumo tarnybos 2022 m. lapkričio 15 d. leidimas. VDI pripažįsta, kad Šengeno viza įdarbinimo metu galiojo, A. E. galėjo būti Lietuvoje.
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas A. B. paaiškino, kad Institucija nesikreipė į Užimtumo tarnybą klausti, ar darbuotojui buvo suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje. Institucija tikrino sistemoje, bet tokio leidimo nerado. Buvo paprašyta darbdavio pateikti leidimą dirbti, darbdavys nepateikė tokio dokumento ir todėl buvo surašyta, kad darbuotojas neturi leidimo dirbti. Pateikus Užimtumo tarnybos leidimą, iš esmės situacija nesikeičia. Sutiktina, kad iš kaltinimo šalintinas laikotarpis dėl (duomenys neskelbtini) įdarbinimo ir leidimo dirbti, bet tai nepaneigia fakto, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) darbuotojas Lietuvoje buvo neteisėtai ir tuo metu jo darbas buvo nelegalus. Įdarbintas darbuotojas buvo teisėtai ir teisėtai galėjo dirbti iki (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. UTPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. UTPĮ 57¹ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. To paties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas, o 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad K. J. T. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.
Skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo nustatyta, kad K. J. T. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) leido vykdyti darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai jis neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, t. y. išnykus darbo sutarties sudarymo ir vykdymo teisėtam pagrindui. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. E. pase yra spaudas – „(duomenys neskelbtini)“. VDI pasikreipus į Migracijos departamentą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. E. ir paminėto spaudo, Migracijos departamentas informavo, kad A. E. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos Šengeno ar nacionalinė viza. Užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinės vizos išdavimo, pateikė (duomenys neskelbtini) vizą, kuri galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pranešė, kad A. E. pase esantis spaudas „(duomenys neskelbtini)“ reiškia, kad užsienietis yra pateikęs prašymą išduoti nacionalinę vizą. Spaudu yra tiesiog „rezervuojamas“ paso puslapis vizai įklijuoti siekiant, kad į šį puslapį nebūtų uždedami kiti spaudai. Pabrėžė, kad remiantis UTPĮ 21 straipsnio 1 dalimi, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad anksčiau minėtas A. E. pase esantis spaudas nesuteikė jam teisės būti Lietuvos Respublikoje ir vykdyti darbines funkcijas. A. E. viza galiojo tik iki (duomenys neskelbtini). Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu konstatavo, kad A. E. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui bei tai, kad darbuotojas buvo atleistas (duomenys neskelbtini), kai Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė pakartotinį A. E. prašymą, tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) A. E. jau neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, taigi K. J. T. neturėjo leisti jam vykdyti darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Be kita ko, skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo nustatyta, kad K. J. T. nuo (duomenys neskelbtini) įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buvo išnaudotos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (profesijos kodas pagal LPK (ISCO 08 – versija) – (duomenys neskelbtini)), įdarbinimo kvotos, o užsienietis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. A. E. profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas savo internetinėje svetainėje buvo viešai paskelbęs apie tai, kad kvotos buvo išnaudotos. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 15 d. Užimtumo tarnybos leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E. leista dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad nesikreipė į Užimtumo tarnybą klausti, ar darbuotojui buvo suteiktas leidimas dirbti Lietuvoje. Institucija tikrino sistemoje, bet tokio leidimo nerado. Sutinka, kad iš kaltinimo šalintinas laikotarpis dėl (duomenys neskelbtini) įdarbinimo ir leidimo dirbti. Atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytą informaciją darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutartis sudaryta tarp A. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) įdarbindama A. E. nepažeidė UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarime dėl administracinio nusižengimo dalyje dėl pažeidimo esmės yra nustatytas perteklinis kaltinimas K. J. T. atžvilgiu, nurodant, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buvo išnaudotos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (profesijos kodas pagal LPK (ISCO 08 – versija) – (duomenys neskelbtini)), įdarbinimo kvotos, o užsienietis neturėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. A. E. profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas savo internetinėje svetainėje buvo viešai paskelbęs apie tai, kad kvotos buvo išnaudotos. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik imperatyviai pažeidęs įstatymo normas, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jis elgiasi priešingai. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, iš nutarimo šalintina perteklinė kaltinimo dalis.
Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos parinkimą, baudos dydžio nustatymą reglamentuoja ANK 34 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismo nuomone, nors K. J. T. veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau nurodytas administracinis pažeidimas ilgalaikių ar esminių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad darbuotojas buvo nedelsiant atleistas, kai Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė pakartotinį A. E. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. K. J. T. neturėjo tikslo trečiosios šalies piliečio darbo nuslėpti nuo valstybės, nemokėti už jį mokesčių, nusižengimu nebuvo siekiama padaryti žalos nei įdarbintam asmeniui, nei valstybei. A. E. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaręs su įmone darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. J. T. apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo jo charakterizuoti neigiamai. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį K. J. T., todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-153-2024 keistinas, baudą sumažinant iki 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
K. J. T. atstovo advokato Nedo Valiulio skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-153-2024 pakeisti ir K. J. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 000 (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.