Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-13 · Administracinė byla Nr. I-1261-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-13
Bylos Nr.
I-1261-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04024-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
UAB „Eugenija“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 12.13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1261-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04024-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 12.13.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eugenija“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Eugenija“ 2016-10-07 pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-06-30 sprendimą Nr. 69-77 (toliau – ir VMI Sprendimas), panaikinti 2016-03-23 Šiaulių apskrities VMI sprendimą Nr. (44.1)-FR0682-177 (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI Sprendimas) bei panaikinti 2016-09-16 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr. S-190(7-153/2016) (toliau – ir MGK Sprendimas) (b. l. 2–8).

Pareiškėja nurodo, kad VMI Sprendimu patvirtino Šiaulių apskrities VMI Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 79 118,69 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir 7 911 Eur GPM baudą. Nurodė, kad 2016-09-19 gavo MGK Sprendimą, kuriuo patvirtintas VMI Sprendimas.

Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą, netinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra suformavęs praktiką, kad mokesčių administratorius, pagrįsdamas mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, turi pateikti pakankamai įrodymų. Nurodė, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu konstatavo, kad pareiškėjos direktoriaus ir akcininko J. J. avansinėje apskaitoje nepanaudotų pinigų likutis 2009-01-01 sudarė 381 330,44 Lt, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 padidėjo iki 1 365 906,56 Lt. Nustatė, kad J. J. su pareiškėja neatsiskaitė, pareiškėja VĮ „Registrų centras“ pateiktoje finansinėje atskaitomybėje 2007-12-31 deklaravo 1 468 863 Lt nepanaudoto pelno likutį. Paaiškino, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 str. ir 69 str. nuostatomis, nuo pareiškėjos avansinėje apyskaitoje nepanaudotų 1 365 906,56 Lt pinigų likučio apskaičiavo papildomus mokėtinus mokesčius.

Skunde nurodo, kad su mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis nesutinka. Pažymi, kad jos atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos teisės aktų normos. Nurodo, kad VMI konstatavo, jog buvo sukurtos formalios sąlygos mokesčių įstatymams apeiti siekiant mokestinės naudos. Pareiškėja teigia, kad šiam teiginiui pagrindo nėra. Pažymi, kad VMI, siekdama įrodyti piktnaudžiavimą, turi pagrįsti ūkinių operacijų tikslą tik remdamasi objektyviais įrodymais. Mano, kad VMI išvados, jog pareiškėja galimai piktnaudžiavo ir nuo 2012-12-31 avansinėje apyskaitoje likučio neišskaitė ir nedeklaravo GPM, kaip nuo išmokėtų dividendų, yra pagrįstos prielaidomis. Paaiškina, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktame finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodė, kad atskaitingo asmens J. J. skola įmonei 2013-12-31 yra 1 527 351 Lt. Nurodo, kad 2008-2012 metų finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta dėl vyriausiosios finansininkės kaltės. Dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjos vadovas J. J., sužinojęs apie dideles sumas, kurioms pagrįsti dokumentai galimai nėra išsaugoti, sudarė su pareiškėja paskolos sutartį. Nurodo, kad J. J. išmokėtos sumos buvo naudojamos tik įmonės reikmėms. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai vadovaujasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2014-05-02 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad vadovas J. J. pasisavino didelės vertės pareiškėjos pinigus, nes Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2014-11-04 nutarimu byloje Nr. 06-1-3045-13 J. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Skunde pažymėjo, kad MAĮ 69 str. 1 d. nurodyta, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi, turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Mano, kad šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas aplinkybes. Mano, kad VMI neturi faktinio pagrindo taikyti MAĮ 10 str. ir 69 str. Nurodo, kad VMI nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos veiklos turinys ir išraiška skirtųsi.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal mokestinio patikrinimo metu pateiktą atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštį atskaitingo asmens skola 2013-01-01 pareiškėjai sudarė 1 349 174,66 Lt, 2013-07-31 – 1 500 520,71 Lt. Mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad nuo 2012-12-31 J. J. neišskaitė ir nedeklaravo 273 181 Lt GPM nuo išmokėtų dividendų. Teigia, kad pareiškėja, siekdama įgyti mokestinį pranašumą, elgėsi nesąžiningai. Mano, kad į pareiškėjos argumentus, kad dividendai nebuvo mokėti, direktorius nėra įgijęs jokio turto, viską naudojo įmonės reikmėms ir visada pateikdavo atsiskaitymo dokumentus, tačiau dokumentai buvo sunaikinti, atsižvelgti nėra pagrindo. Patikrinimo metu nustatė, kad J. J. skola pareiškėjai nuolatos didėjo, J. J. yra vienintelis pareiškėjos akcininkas. Teigia, kad pareiškėja, suteikdama lėšas J. J., išvengė mokestinių prievolių, kurios atsirastų, išmokėjus dividendus (b. l. 77–85).

Atsiliepime nurodė, kad pagal MAĮ 72 str. nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius, remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, todėl pagrįstai rėmėsi FNTT 2014-05-02 specialisto išvada. Paaiškino, kad mokestinio tyrimo ir FNTT tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos direktorius iš bendrovės sąskaitos ėmė neužpajamuotas lėšas. Teigia, kad aplinkybė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra kliūtis tyrimo metu surinktus įrodymus vertinti mokestinio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad FNTT 2014-05-02 surašė išvadą Nr. 5/4-35 (MGK byla, t. 1, b. l. 142–171) bei 2014-05-15 surašė išvadą Nr. 5/4-39 (MGK byla, t. 1, b. l. 172–204) (toliau kartu – ir Išvados), kuriose nurodė, kad į J. J. avanso apyskaitas neįrašyti ir pareiškėjos kasoje neužpajamuoti iš banko sąskaitos su mokėjimo kortelėmis paimti grynieji pinigai, neužfiksuoti iš pareiškėjos kasos pagal kasos išlaidų orderius J. J. atsiskaitymams nurašyti grynieji pinigai.

Šiaulių apskrities VMI, atlikusi pareiškėjos GPM, pelno mokesčio (toliau – ir PM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD) patikrinimą, 2015-12-11 patikrinimo aktu Nr. FR0680-858 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pareiškėjai papildomai apskaičiavo 5 910,57 Eur PVM, 66 501,36 Eur PM ir 79 118,69 Eur GPM (b. l. 50–67). Pareiškėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nei pareiškėja nei mokesčių administratorius neturi pakankamai duomenų savo apskaičiavimams pagrįsti. Nurodė, kad nepriemokos susidarė dėl vyr. buhalterės kaltės. Mano, kad pareiškėja ir mokesčių administratorius gali susitarti dėl apmokestinamojo objekto (MGK byla, t. 1, b. l. 60–66). Šiaulių apskrities VMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjos pastabas, Sprendimu iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą – patvirtino apskaičiuotą 79 118,69 Eur GPM, dalyje dėl apskaičiuotų 5 910,57 Eur PVM ir 6 6501,36 Eur PM nusprendė pavesti Šiaulių apskrities VMI atlikti pakartotinį patikrinimą (b. l. 32–49).

Pareiškėja 2016-04-19 pateikė VMI skundą dėl Šiaulių apskrities VMI Sprendimo (MGK byla, t. 1, b. l 18–21). VMI Sprendimu patvirtino Šiaulių apskrities VMI Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 79 118,69 Eur GPM ir 7 911 Eur GPM baudą (b. l. 23–31). Pareiškėja 2016-07-25 pateikė skundą MGK, kuriame prašė panaikinti VMI Sprendimą ir Šiaulių apskrities VMI Sprendimą (MGK byla, t. 1, b. l. 3–9). MGK Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 10–22).

Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus administracinių sprendimų pareiškėjai apskaičiuoti sumokėti 79 118,69 Eur GPM ir 7 911 Eur GPM baudą. Mokesčių administratorius mokestinio ginčo metu konstatavo, kad pareiškėja išmokėjo J. J. lėšas, kurios buvo skirtos ne pareiškėjos poreikiams tenkinti. Mokesčių administratorius papildomai mokėtinus mokesčius pareiškėjai apskaičiavo vadovaudamasis MAĮ 10 str. ir 69 str. Įvertinęs pareiškėjos finansinių operacijų turinį, mokesčių administratorius nusprendė, kad pareiškėja vieninteliam jos akcininkui J. J. išmokėjo dividendus, tačiau nuo jų nesumokėjo 79 118,69 Eur dydžio GPM. Pareiškėja teigia, kad J. J. išmokėtos lėšos nepagrįstai vertinamos kaip dividendai, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtiną GPM.

MAĮ 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Šį teisės principą detalizuoja MAĮ 69 str. 1 ir 2 d., nustatančios, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A145-602/2016). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas, taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 2 d.).

Pagal LVAT praktiką Mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 69 str., turi surinkti atitinkamus bei pakankamus įrodymus, kurių pagrindu galėtų padaryti išvadą, kad mokesčių mokėtojo viešai deklaruojama ūkinės operacijos atlikimo forma neatitinka realaus turinio. MAĮ 69 str. taikytinas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą.

Iš bylos duomenų ir pareiškėjos teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja yra gamybinę veiklą vykdanti įmonė, vienintelis jos akcininkas yra J. J., kuris yra pareiškėjos direktorius. Pareiškėja mokestinio patikrinimo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. dirbo pelningai, dividendai vieninteliam pareiškėjos akcininkui nebuvo mokėti (MGK byla, t. 3, 63–78).

Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad vienintelis pareiškėjos akcininkas J. J. pagal avansines apyskaitas pareiškėjai 2009-12-31 buvo skolingas 523 475,60 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 47), 2010-12-31 buvo skolingas 758 714,67 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 48–49), 2011-12-31 buvo skolingas 1 105 335,01 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 50), 2012-12-31 buvo skolingas 1 559 711,39 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 51), 2013-06-30 buvo skolingas 1 554 232,13 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 51). Pareiškėja VĮ Registrų centrui pateiktame 2013-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodė, kad J. J. skola įmonei 2013-12-31 sudaro 1 527 351 Lt. (MGK byla, t. 3, b. l. 83–88).

Mokestinis ginčas iš esmės kyla dėl to, kaip turi būti vertinamos pareiškėjos iki 2012-12-31 suteiktos išmokos vieninteliam pareiškėjos akcininkui J. J.. Pareiškėja teigia, kad minėtomis lėšomis buvo tenkinami pareiškėjos interesai, tuo tarpu mokesčių administratoriaus teigimu minėtomis lėšomis naudojosi J. J., todėl jos prilyginamos dividendams. Vieninteliam įmonės akcininkui išmokamos lėšos iš pareiškėjos nepaskirstytojo pelno faktiškai gali būti vertinami kaip išmokami dividendai arba kaip lėšos, kurias vienintelis įmonės akcininkas naudoja pareiškėjos poreikiams tenkinti.

Patikrinimo metu pagal pareiškėjos avansinių ataskaitų duomenis už 2019-2013 m. nustatyta, kad J. J. su pareiškėja neatsiskaitė už suteiktas lėšas (MGK byla, t. 2, b. l. 47–51, t. 3, b. l. 83–88), J. J. skola pareiškėjai nuolat augo, tuo tarpu pareiškėja minėtu laikotarpiu dirbo pelningai (MGK byla, t. 3, 63–78). Byloje pareiškėja nepateikė duomenų, kuriuose būtų nurodyta, kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojamos minėtos lėšos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nustatyti reikalavimai apskaitos informacijai. Pagal minėtus reikalavimus ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Byloje nėra duomenų, kurie atitiktų minėtus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir pagrįstų aplinkybes, kokiais tikslais vienintelis pareiškėjos akcininkas J. J. naudojo jam suteiktas lėšas. Priešingai, pareiškėja teismui nurodė, kad pareiškėjos apskaita buvo tvarkoma netinkamai dėl vyr. finansininkės A. R. kaltės, todėl pareiškėja negali pateikti duomenų, jog J. J. gautas lėšas naudojo pareiškėjos reikmėms. Šiuo aspektu aktualus Šiaulių apygardos teismo 2015-10-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-309/2015, kuriuo nuspręsta, kad A. R. padarė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) nustatytas nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 47–57). Teismas pažymi, kad dėl minėtų aplinkybių, jog pareiškėjos apskaitos dokumentai nebuvo tvarkomi, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra pagrindas taikyti MAĮ 10 ir 69 str., taip atkuriant tikrąsias aplinkybes, susijusias su pareiškėjos J. J. teiktomis lėšomis. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad J. J. buvo mokamas tik minimalus mėnesinis darbo užmokestis (MGK byla, t. 3, b. l. 43–44), todėl tokio dydžio sumų išmokėjimas vieninteliam pareiškėjos akcininkui nėra paremtas įprastine verslo logika.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19–21 str. nuostatas pareiga saugoti, atstatyti prarastus buhalterinės apskaitos dokumentus yra priskirta pačiam ūkio subjektui, kuriam ir tenka atsakomybė už netinkamą šių pareigų vykdymą. Ta aplinkybė, jog pareiškėjos vyr. finansininkė netinkamai tvarkė pareiškėjos apskaitos dokumentus, negali paneigti pareiškėjai tenkančios pareigos saugoti ir atstatyti buhalterinės apskaitos dokumentus ir, esant būtinybei, pagrįsti kokiais tikslais buvo naudojamos pareiškėjos lėšos, kadangi nuo šios faktinės aplinkybės nustatyti priklauso pareiškėjos mokesčio bazė ir apmokestinimo objektas. MAĮ 67 str. 2 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėja iš esmės nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad J. J. mokėtos lėšos buvo skirtos pareiškėjos poreikiams tenkinti.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad FNTT nutraukė tyrimą J. J. atžvilgiu, nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo vadovautis FNTT Išvadomis. Teismas pažymi, kad FNTT atliktas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius J. J. baudžiamosios veiklos požymių, tačiau tai nepaneigia FNTT Išvadose nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos išmokėtų lėšų. Priešingai, iš pareiškėjos ir J. J. veiksmų, pradėjus mokestinį patikrinimą, matyti, kad jie iš esmės sutinka su faktine aplinkybe, kad pareiškėja J. J. išmokėjo sumas, kurios pareiškėjos apskaitoje nebuvo aptartos kaip išmokos pareiškėjos poreikiams tenkinti. Aplinkybę, kad J. J. naudojosi įmonės lėšomis, patvirtina mokestinio tyrimo metu sudaryta 2014-01-02 paskolos sutartis Nr. 2014/1 tarp pareiškėjos ir J. J., kuria pareiškėjos apskaitoje neaptartos sumos pripažintos beprocentine J. J. skola pareiškėjai (MGK byla, t. 3, b. l. 30–31). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo mokestiniame ginče nesivadovauti Išvadose pateikta informacija.

Pažymėtina, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti nepriklausomai viena nuo kitos. Teismas taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos sudėčiai būtina nustatyti nusikaltimo sudėtį, o nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju įvertinti pareiškėjos J. J. mokėtų sumų paskirtį. Minėtos aplinkybės buvo nustatytos vadovaujantis mokestinėje byloje pateiktais duomenimis.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 72 str. nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai, remdamasis FNTT surinktais duomenimis bei mokestinės bylos medžiaga, apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas. Pabrėžtina, jog mokesčių administratorius visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, aiškiai, išsamiai ir detaliai pagrindė pareiškėjai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusias sumas, kaip tai nustato MAĮ 67 str. 1 d., todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, ginčijami Šiaulių apskrities VMI Sprendimas, VMI Sprendimas ir MGK Sprendimas laikytini pagrįstais ir teisėtais, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo juos keisti ar naikinti. Be to, akcentuotina, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių duomenų nepateikė, o savo nesutikimą su jam apskaičiuotomis GPM ir su juo susijusiomis sumomis grindžia tik bendro pobūdžio teiginiais. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad J. J. teiktos lėšos buvo pareiškėjos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius netinkamai apskaičiavo mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius, atlikęs tinkamą faktinių aplinkybių vertinimą ir remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė ginčijamus pareiškėjos pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti ginčijamus Šiaulių apskrities VMI Sprendimą, VMI Sprendimą ir MGK Sprendimą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Eugenija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė