Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui N. R., dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad remonto darbų užsakovas buvo fizinis asmuo – ieškovas D. R., kuris remonto darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t.y. suremontuoti Butą. Šios aplinkybės neginčijo nė viena bylos šalis. Remonto darbus atliko fizinis asmuo – atsakovas A. P., veikęs pagal verslo liudijimą, suteikiantį teisę atlikti/teikti statybos baigimo apdailos ir valymo darbų paslaugas. Verslininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 str. 2 d., nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip: registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla. Pažymėtina, kad įstatymas sutarties kvalifikavimo vartotojiška nesieja su vienos iš šalių pareiga informuoti kitą šalį, kad ji yra vartotojas, ar kitos šalies teise naudotis tokiu neinformavimu savo naudai ar netaikyti vartojimo rangą reguliuojančių nuostatų. Tai, kad šalių sudaryta Sutartis atitinka vartojimo rangos sutarties požymius, pripažino ir atsakovas (t. 1, b.l. 76). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.672 str. 2 d. nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.228¹-6.228¹⁶ str. nustatytos taisyklės.

Dėl atliktų darbų masto

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Konstatavus, dėl kokių remonto darbų susitarė Šalys, būtina konstatuoti, kokius darbus atsakovas atliko.

Dėl atliktų darbų trukumų

Specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009 ir kt.). Šiuo atveju UAB „Finance property“ Buto apžiūra, neatliktų darbų ir padarytų nuostolių skaičiavimas atliktas ieškovo užsakymu, todėl byloje pateikta Ataskaita pagal įrodomąją galią laikytina rašytiniu įrodymu, kuris neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai (CPK 177 str., 197 str.).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu įvertinti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalos arba nuostolių gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju verslininkas atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnis 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 str.: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Taigi, byloje nustatyta, kokius remonto darbus Bute atliko atsakovas. Kaip minėta, atsakovas nesutiko su Akto 1.3. p. nurodoma išvada, nurodydamas, kad jis tokių darbų, t.y. namo perdengimo, iš viso neatliko, dėl jų su ieškovu nebuvo tartasi; taip pat atsakovas nesutiko su Akto 4.2. p. nurodoma išvada, paaiškino, kad jis pastatė sienas, bet dėl šių darbų šalys nebuvo susitarusios, jie nėra įrašyti į šalių el. laiškais sutartą darbų sąrašą. Atsakovas nesutiko ir su Akto 9.1. p. bei 10.1. p. nurodomomis išvadomis, paaiškino, kad dėl šių darbų nebuvo tartasi. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Byloje taip pat nustatyta, kad Ataskaita parengta nenustačius aplinkybės, kokia buvo Buto būklė iki atsakovui pradedant remonto darbus Bute; be to, kaip parodė teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. J., jis, nustatydamas Bute neatliktus darbus ir atliktų remonto darbų trūkumus, Sutarties nereikalavo ir nematė, pagal užsakovo (ieškovo) paaiškinimus vertino, kokie darbai pagal Sutartį buvo atlikti, kokie darbai nebuvo atlikti ir kas buvo sugadinta atliekant remonto darbus.

Teismas konstatuoja, kad Ataskaita prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms: joje, be atsakovo atliktų Buto remonto darbų, vertinti darbai, dėl kurių šalys nebuvo sutarusios, tuo pačiu ir lokalinė sąmata sudaryta įtraukus ir darbus, kuriuos atliko ne atsakovas, todėl Ataskaita vertintina kritiškai ir priimdamas sprendimą teismas ja nesivadovauja. Teismas, atmesdamas Ataskaitą, taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad Ataskaita parengta nedalyvaujant atsakovui ir neišklausius bei neįvertinus jo paaiškinimų dėl nustatytų darbų trūkumų.

CK 6.662 str. 5 d. nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje šalys tokia teise nepasinaudojo, tačiau pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad ieškovas neužfiksavo, kokia buvo Buto būklė prieš atsakovui pradedant remonto darbus, o ieškovo teismui pateiktas reklaminis bukletas nelaikytinas tinkamu įrodymu konkretaus, t.y. ieškovo, Buto faktinei būklei prieš atsakovui pradedant remonto darbus konstatuoti.

CK 6.678 str. 1 d. nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 str.; užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 str.

Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 str. 2 d. įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 str. 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 str.).

Ieškovas teigė, kad šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl atsakovo, be priežasties nutraukusio Buto remonto darbus, kaltės; atsakovas teigė priešingai, t.y. kad šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl ieškovo, atsisakiusio finansuoti remonto darbus, kaltės. Ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo, teismas detaliau neanalizuoja ir nevertina šių šalių argumentų, tačiau konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad šalių sutartiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę.

CK 6.680 str. nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t.y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis, ieškovas turėjo teisę tik tol, kol darbai dar buvo nebaigti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalių sutartiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę. Nors ieškovas, remdamasis CK 6.334 str., ir nepareiškė reikalavimo nutraukti Sutartį, tačiau jis Sutartį laiko nutraukta, todėl netenka teisės pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis.

Faktą, kad atsakovas faktiškai atliko remonto darbus pagal Sutartį, patvirtina ir pats ieškovas, tačiau ieškovas įrodinėja, kad darbai buvo atlikti netinkamai, nekokybiškai ir dėl to ieškovas patyrė nuostolius. Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais atliktų darbų trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo–priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 str. 2 d.).

Pagal CK 6.662 str. 1 d. atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 str. 4 d. nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Taigi, paprastai darbų priėmimo-perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Pagal CK 6.662 str. 2 d. užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos perdavimo–priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo–priėmimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

Iš byloje esančio atsakovo 2015-04-29 elektroninio laiško, adresuoto ieškovui, matyti (t. 2, b.l. 162), kad atsakovas informavo ieškovą apie atliktus darbus. Iš minėto laiško matyti, kad atsakovas siuntė ieškovui sąmatą ir ataskaitą apie jau padarytus darbus ir medžiagų pirkimą. Ieškovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad tokį pranešimą iš atsakovo jis gavo.

Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui. Kaip ir kitais iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais, būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t.y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).

Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad, atsakovui informavus ieškovą apie šalių sutartus ir atsakovo atliktus darbus bei informavus, kad be tolesnių santykių dėl Buto remonto darbų neįforminimo papildomu rašytiniu susitarimu jis remonto darbų netęs, ieškovui atsirado pareiga nedelsiant pradėti atliktų darbų priėmimą, įforminant tai priėmimo-perdavimo aktu, tačiau šios pareigos jis neįvykdė; kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovas, jis nesutiko su atsakovo pasiūlymu dėl jau atliktų darbų perdavimo įforminimo, nes norėjo, kad atsakovas užbaigtų darbus už jam ieškovo jau sumokėtus pinigus.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ir esant atliktų darbų trūkumams, ieškovas privalėjo priimti atliktus darbus ir, vadovaudamasis Sutarties 2.5. p., pareikšti atsakovui pretenziją dėl netinkamos darbo rezultato kokybės ir savo pasirinkimu reikalauti iš atsakovo neatlygintinai pašalinti darbo trūkumus per protingą terminą arba sumažinti darbų kainą, arba pats pašalinti darbo trūkumus ir reikalauti iš atsakovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas jam pretenzijų nepareiškė, pašalinti darbų trūkumus nereikalavo; tai teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į tai atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad ieškovas neprivalėjo savo teisėtų interesų ginti, pareikšdamas pretenziją atsakovui pagal Sutarties 2.5. p.

Įstatymas neatleidžia vartotojo nuo pareigos laikytis bendrųjų sutarties vykdymo principų, suformuluotų CK 6.200 straipsnyje numatančiame, kad: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias rangos sutarties pagrindu. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, padėdami vienas kitam įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, keistis informacija, reikšminga prievolei vykdyti. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.205 str. numato jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tačiau viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.).

Teismo vertinimu, ieškovas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nors ir ne statybų srityje, sutartiniuose santykiuose su atsakovu nesielgė kaip atidus ir apdairus asmuo, t.y. nesielgė kaip vidutinis vartotojas, o būtent: prieš pasirašant Sutartį su atsakovu, ieškovas net nepasidomėjo, su kuo ją sudaro, net ir teismo posėdyje teigdamas, jog Sutartį sudarė su įmone „Home decor“, nors pasinaudodamas šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, kuriomis, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis aktyviai naudojasi, tokią galimybę, būdamas rūpestingas savo turto atžvilgiu, jis tikrai turėjo ir galėjo įsitikinti, ar tokia įmonė egzistuoja, kiek joje dirba darbuotojų, kokius darbus ir kokias technologijas naudojant atlieka; kaip nurodė teismo posėdyje pats ieškovas, prieš pasirašant Sutartį su atsakovu, jis (ieškovas) jos net neperskaitė; ieškovas nepasirūpino, kad prieš atsakovui pradedant remonto darbus Bute, būtų užfiksuota Buto, kurį ieškovas įsigijo su daline apdaila, būklė, kad Sutaryje būtų numatyti darbų atlikimo terminai, nesusitarė su atsakovu dėl atliktinų darbų sąrašo; nors Sutarties 1 p. nurodytas priedas Nr. 1 - darbų sąmata, ieškovas nepasirūpino ir nepareikalavo, kad atsakovas sudarytų darbų sąmatą, kuri, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą teisme, nebuvo sudaryta nei šalims sudarant Sutartį, nei prieš atsakovui pradedant Buo remonto darbus, o buvo sudaryta tik juos atlikus; nutraukęs bendradarbiavimą su atsakovu, neinicijavo jo atliktų darbų priėmimo-perdavimo, nepasiūlė jam dalyvauti ieškovo pasitelktų UAB „Finace property“ specialistų Bute neatliktų darbų ir atliktų remonto darbų trūkumų nustatyme, po to tęsti Buto remonto darbus pasamdė kitą asmenį, t.y. G. J., su kuriuo nesudarė sutarties, kuria būtų raštu susitarta dėl atliktinų darbų sąrašo.

Pagal CK 6.251 str., padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2003).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad atliko ne visus remonto darbus, kai kuriuos darbus atliko netinkamai. Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių. Tačiau, kaip minėta, ieškovas privalo ne tik įrodyti nuostolių faktą, bet ir tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį.

Kaip nurodyta anksčiau, Ataskaita, kurioje, be atsakovo atliktų Buto remonto darbų, vertinti darbai, dėl kurių šalys nebuvo sutarusios, teismo vertinama kritiškai ir atmestina; tuo pačiu ir lokalinė sąmata (t. 1, b.l. 40-41), kurioje nurodyta, kad Buto remonto darbų vertė (su PVM) yra 8960,05 Eur, sudaryta įtraukus ir darbus, kuriuos atliko ne atsakovas; be to, lokalinė sąmata neįrodo realių išlaidų remonto darbų trūkumams pašalinti.

Ieškovas nurodė, kad už atsakovo padaryto Buto remonto trūkumų šalinimo ir pabaigimo darbus jis sumokėjo liudytojui G. J. 6460 Eur, iš kurių 2000 Eur – pavedimu, bet tai patvirtinančio įrodymo neturi ir pateikti negali, o 4460 Eur sumokėjo grynais.

Ieškovui nepateikus rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis sumokėjo G. J. 2000 Eur banko pavedimu, ši ieškovo nurodyta aplinkybė atmestina kaip neįrodyta (CPK 12 str., 178 str.). Teismas konstatuoja, jog net ir padarius prielaidą, kad ieškovas sumokėjo G. J. 4460 Eur grynais, nėra pagrindo laikyti, kad būtent tokius nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovo netinkamai atlikto Buto remonto, kadangi, kaip paaiškino atsakovas, ir to nepaneigė, ieškovas, dėl katilinės (pagal Aktą – patalpa 2-2, t. 1, b.l. 39) remonto darbų, kuriuos, be kitų darbų, atliko G. J. ir už kuriuos, kaip nurodė ieškovas ir liudytojas G. J., ieškovas, kartu su užmokesčiu už visus G. J. atliktus Buto remonto darbus, sumokėjo G. J. 6460 Eur, šalys nesitarė, ir šių darbų atsakovas neturėjo atlikti ir neatliko; liudytojas G. J., be to, teismo posėdyje parodė, kad jis įrengė ieškovui dar ir garažą, todėl ieškovo nurodoma aplinkybė, kad už atsakovo padaryto Buto remonto trūkumų šalinimo ir pabaigimo darbus jis sumokėjo liudytojui G. J. 6460 Eur, iš kurių 2000 Eur – pavedimu, o 4460 Eur sumokėjo grynais, atmestina kaip neįrodyta (CPK 12 str., 178 str.). Taip pat iš atsakovo pateiktos Buto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopijos matyti, kad bendras Buto plotas yra 385,77 kv. m; ieškovas nurodė, kad po atsakovo atlikto remonto Butas buvo iš naujo ir pilnai suremontuotas G. J., kuriam jis už darbą sumokėjo 6460 Eur, o atsakovas, kaip nustatyta bylos medžiaga, atliko ieškovo Buto remontą tuo metu, kai Buto bendras plotas buvo 190,06 kv. m (t. 1, b.l. 22, 42), todėl padaryti išvadą, kad dėl atsakovo Buto remonto padarytų trūkumų šalinimo ieškovas patyrė 6460 Eur nuostolių, taip pat nėra pagrindo. Ieškovas nurodė, kad Butas buvo iš naujo ir pilnai suremontuotas, t.y. didžioji dalis atliktų atsakovo darbų ir panaudotos medžiagos buvo pašalintos, visi darbai buvo atlikti iš naujo, sudėtos naujai pirktos medžiagos, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias ieškovo nurodomas jo turėtas išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimo dalis dėl 786,05 Eur žalos atlyginimo priteisimo, su kuria atsakovas sutiko, yra pagrįsta ir tenkintina; ieškovo reikalavimo dalis dėl 8624,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsta, neįrodyta (CPK 12 str., 178 str.), todėl atmestina.

Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos jo prašomos priteisti penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. už 786,05 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-07-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.) (pažymėtina, kad ieškovas palūkanas prašė priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos; ieškinys teismui paduotas 2015-07-15).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1085,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 120) ir 85,00 Eur vykdymo išlaidos antstolei B. Č. už laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymą pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį. Prašydamas priteisti 85,00 Eur vykdymo išlaidas ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Atsakovas patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (teismo posėdyje pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir vietinio mokėjimo kvitas).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (8,35 proc.), t.y. 83,50 Eur (1000 Eur x 8,35 proc.), o atsakovui iš ieškovo proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (91,65 proc.), t.y. 549,90 Eur (600 Eur x 91,65 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Padarius atsakovui iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovo ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 466,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio ((786,05 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 96 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistinos 6,38 Eur bylinėjimosi išlaidos (6,96 Eur x 91,65 proc.), t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 str.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 0,58 Eur bylinėjimosi išlaidos (6,96 Eur x 8,35 proc.), susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi (t. 1, b.l. 54-55) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto akto identifikavimo kodas 2015043409) (t. 1, b.l. 58), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti D. R. iš A. P. 786,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 786,05 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-07-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti A. P. iš D. R. 466,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš A. P. 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš D. R. 6,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto identifikavimo kodas 2015043409) palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.