Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo J. J. atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad pateiktame skunde yra aiškiai pažymėta, kad žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme yra turto netekimas, kurį fizinis asmuo, būtent pareiškėjas, patyrė dėl protokolo surašymo. O būtent, asmuo buvo priverstas samdytis teisininkus, kurie dalyvavo rengiant skundą ir dalyvavo bylą nagrinėjant Mažeikių apylinkės teisme. Tai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo turto netekimu, o būtent turėtomis išlaidomis, pinigais, t. y. žala. Šiuo atveju žala susijusi tiesiogiai, nes neteisėti veiksmai yra protokolas, kurį teismas panaikino, o pats atsakovo atstovas minėto protokolo panaikinimo neskundė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ne kiekvienas administracinio nusižengimo protokolo panaikinimas pats savaime yra neteisėtas ir tai nėra konstatuotina, tačiau skunde išsamiai pasisakyta, kad pareigūnai elgėsi aplaidžiai. Protokolas surašytas remiantis vieno asmens tarnybiniu pranešimu, kuriame nebuvo nurodytas nei pats pareiškėjas, nei Administracinių nusižengimų kodekso aktualios nuostatos. Protokolas buvo aplaidžiai surašytas, ką iš esmės patvirtino ir teismas. Žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais veiksmais, kuri tikrai nebūtų atsiradusi. Pats pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tiek dvasiniais išgyvenimais, tiek reputacijos pablogėjimu. Pareiškėjas jautėsi persekiojamas, jautėsi pažeidėjas, nes nesitikėjo, kad reikės vykti į teismą, duoti parodymus teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. J. skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno neteisėtai surašyto protokolo ir priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2018 m. gegužės 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 73-ANR_P-3612-2018 administracinėn atsakomybėn traukiamam J. J. dėl to, kad vairuotojas, neturintis teisės vairuoti, paliko stovėti automobilį atrakintą, kai juo galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Tą pačią dieną minėtas pareigūnas surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir nustatė, kad J. J. 2018 m. kovo 14 d. 9 val. 24 min., neturėdamas teisės vairuoti, paliko stovėti automobilį atrakintą, kai juo galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas paskyrė galutinę 300 eurų dydžio baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje padarytus pažeidimus.

2018 m. birželio 28 d. Telšių apylinkės teismas nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-169/2018 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1422-2018, kuriuo J. J. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 300,00 Eur nuobauda, panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną J. J. atžvilgiu nutraukė.

Telšių apylinkės teismas nustatė, kad vertinant surinktų duomenų visumą matyti, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. kovo 14 d. 9.24 val., ar, remiantis pranešėjos informacija, keletą dienų anksčiau, (duomenys neskelbtini) būtent J. J., neturintis teisės vairuoti, paliko stovėti atrakintą automobilį. Tiek Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės I. I. tarnybiniame pranešime, tiek pranešėjos V S. pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra įvardijamas asmuo, vairavęs minėtą automobilį. Kitų duomenų, kurie neabejotinai įrodytų administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. kaltę, byloje nėra. Priešingai, tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku J. J. negalėjo vairuoti ir palikti stovėti automobilį atrakintą, įrodė pats J. J., pateikęs įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai 2018 m. kovo 14 d. 8.40 val. J. J. buvo sulaikę ir patalpinę į areštinę. Todėl, atsižvelgiant į institucijos, inicijavusios administracinio nusižengimo bylą, atstovo nurodomus argumentus, kuriais yra įrodinėjama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, darytina išvada, kad šie įrodymai nėra pakankami ir patikimi siekiant pripažinti J. J. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje.

Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į atsakovų profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Pareiškėjas teigia, kad turėjo išlaidų dėl institucijos priimto nutarimo apskundimo, skundo rengimo bei jo interesų atstovavimo teismo posėdyje, todėl patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 600 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą. Minėto kodekso 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1. Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2. Liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3. Ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4. Daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos; 5. Kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas šioje konkrečioje situacijoje nėra taikomas, o minėtos žalos atlyginimui yra taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.272 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už <...> neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). <...> Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti institucijos veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi. Atsakovas teigia, kad pareigūnas R. S. priėmė atitinkamus sprendimus nepažeisdamas procedūrų, vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais, todėl nesant darbuotojo kaltės nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Teismas atsakovės atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareigūnas, skirdamas nuobaudą, nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas J. J. padarė administracinius nusižengimus, todėl nepagrįstai skirdamas administracinę nuobaudą tiesiogiai turėjo įtakos, kad pareiškėjas siekdamas apginti savo pažeistas teises kreipėsi į teismą, o dėl tinkamo atstovavimo – į teisininką. Pareiškėjo turėtos išlaidos pagrįstos į bylą pateikta 2018 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra MV 18/12-M bei 2018 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 911019 (b. l. 22, 24).

Pareiškėjas teismo prašė priteisti 300,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad dėl neteisėto protokolo surašymo dalyvavo teisminiame posėdyje, patyrė didelį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1422-2018 dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau atsakovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 17 d., surašant protokolą ir priimant nutarimą, nenurodė aplinkybių, kad 2018 m. kovo 14 d. negalėjo padaryti administracinio nusižengimo, nes tuo metu buvo suimtas ir kalinamas areštinėje, todėl pats prisidėjo prie ilgesnio teisminio proceso. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde prašė atlyginti bylos vedimo išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nenagrinėtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo J. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.