Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, ir patvirtinti jų 396 000 Lt finansinius reikalavimus atsakovui (t. 1, b. l. 14–16; b. l. 27–30), kuriuos sudaro suma, jų laikyta kaip patikėtojų jų patikėtinio (brolio) (toliau trečiasis asmuo) atsakovo sąskaitoje, tokiu būdu atitinkamai sumažinant 792 000 Lt suma trečiojo asmens 2013-10-17 nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą atsakovui nuo 3 356 140,01 Lt iki 2 564 140,01 Lt. Pareiškėjai ir jų atstovas finansinių reikalavimų pagrįstumą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl Patikėjimo teisinių santykių. 2001-10-20 pareiškėjai su trečiuoju asmeniu sudarė turto patikėjimo sutartis (t. 1, b. l. 25, 39), kurių pagrindu trečiajam asmeniui perdavė patikėjimo teise po 396 000 Lt jiems priklausančių lėšų. Šios sutartys yra teisėtos ir galiojančios, nes jokių pareiškimų jų atžvilgiu nėra pareikšta, jų sąlygos nėra nuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to, nėra pagrindo netikėti sutarčių duomenimis ir jomis nesiremti. Tuo atveju, jeigu, vis dėlto, būtų nuspręsta nesiremti turto patikėjimo sutartimis (nors tam nėra jokio teisinio pagrindo), teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškėjų ir trečiojo asmens kvalifikuotini kaip patikėjimo. Trečiasis asmuo, gaudamas pareiškėjams priklausančius pinigus veikė kaip atstovas, patikėtojų interesais, t. y. pagal susitarimą valdantis, naudojantis ir disponuojantis jiems priklausantį turtą (tai buvo patvirtinta teismo posėdžio metu). Siekiant tinkamai disponuoti patikėtais pinigais bei bendro žodinio sutarimo su pareiškėjais pagrindu, jiems nuosavybės teise priklausančias lėšas 2008-07-29 trečiasis asmuo pervedė iš AB Vilniaus banko į AB Ūkio banke trečiojo asmens vardu atidarytą banko sąskaitą. Pareiškėjams priklausančios lėšos, buvusios AB Ūkio banke, jiems niekada nebuvo grąžintos. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad lėšos gautos už parduotus žemės sklypus buvo gražintos tik jo tetai M. A..

2. Dėl pareiškėjų kaip BAB Ūkio banko kreditorių. LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDĮ) 2 str. 3 d. reglamentuota, jog tuo atveju, kai fizinis (ar juridinis) asmuo laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas. Šio ginčo atveju, byloje esanti informacija patvirtina, kad pareiškėjai patikėjo savo lėšas trečiajam asmeniui, todėl laikytini patikėtojais, t. y. ir teisėtais banko kreditoriais. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjai nepripažintini kreditoriais, nes patikėjimo teisinio santykio neatskleidė lėšų pervedimo į banką momentu, yra nepagrįstas. Tarp atsakovo į bylą pateiktų banko vidaus taisyklių, nėra nei vienos tvarkos, kuri reglamentuotų kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti atidaroma banko sąskaita lėšoms, kurios ne visos priklauso sąskaitos valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad šio ginčo atveju į banko sąskaitą jos atidarymo dieną buvo pervesta 87 proc. lėšų, nuosavybės teise priklausančių trečiajam asmeniui (tikrajam sąskaitos valdytojui), o likusi mažesnioji dalis (13 proc.) – priklausė pareišėjams. Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad banke egzistavo tik atskiros tvarkos dėl banko sąskaitų, kuriose būtų laikomos lėšos tik asmenine nuosavybe, arba tik patikėjimo teise (t. 1, b. l. 152, 154, 168, 179, 194), atidarymo. Be to, ir patikėjimo teise atsidarant banko sąskaitas, ši tvarka buvo reglamentuota tik tuo atveju, kuomet jas atidaro notarai, advokatai ir antstoliai. Todėl ginčo atvejis realiai nebuvo reglamentuotas jokioje banko tvarkoje. Tačiau vien vidinių banko tvarkų nebuvimas savaime negali paneigti ieškovų nuosavybės teisių į 792 000 Lt pinigines lėšas, laikytas trečiojo asmens banko sąskaitoje AB Ūkio banke. Juo labiau, joks įstatymas nenumatė draudimo trečiajam asmeniui jo atsidarytoje banko sąskaitoje laikyti tiek asmenines lėšas, tiek pareiškėjams priklausančias lėšas, valdomas patikėjimo teise. Įstatymai taip pat nenumato, jog asmuo, kuris atidaro banke sąskaitą ir joje laiko ne tik savo asmenines lėšas, bet ir patikėtojui (ar keliems patikėtojams) priklausančius pinigus turi pareigą atskleisti apie tokiems pinigams taikytiną patikėjimo teisę. Kaip yra išaiškinta Lietuvos teismų praktikoje: „Turto patikėjimo teisės turinys taikytinas tik šalis siejantiems santykiams, ir pareiga [patikėtiniui] atskleisti, jog veikia [patikėtojo] vardu taikytina tik jo santykiams su trečiaisiais asmenimis“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2013). Tai reiškia, kad pareiga atskleisti, jog pinigai valdomi patikėjimo teise atsiranda tik tuomet, kuomet sandoris (šiuo atveju banko sąskaita) būtų atidaryta išimtinai vien tik patikėtojų interesais. Tačiau šio ginčo atveju banko sąskaitos atidarymo sandoris nepatenka į Civilinio kodekso (toliau CK) 6.955 str. taikymo apimtį, nes banko sąskaita buvo atidaryta trečiojo asmens vardu ir interesais, bet toje banko sąskaitoje buvo laikomos ne tik trečiojo asmens asmeninės lėšos, bet ir patikėtojų patikėjimo teise perduotos piniginės lėšos. Juo labiau, CK 6.955 str. įpareigoja atskleisti patikėjimo teisės faktą tik sandorių su trečiaisiais asmenimis metu, tuo tarpu trečiasis asmuo nesudarinėjo sandorių su trečiaisiais asmenimis, o tik laikė pareiškėjų pinigus banko sąskaitoje. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo pateikė kreditorinį reikalavimą, įskaitant ir pareiškėjams priklausančią 792 000 Lt sumą, savaime neeliminuoja ir nepaneigia, jų nuosavybės teisių į šias lėšas. Trečiasis asmuo pripažino, kad siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, jis sutinka, kad jo kreditorinis reikalavimas būtų mažintinas ieškovams priklausančios sumos dydžiu.

3. Dėl termino pateikti finansinį reikalavimą. Pareiškėjai nurodo, kad praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti dėl svarbių priežasčių. Tai, kad jie yra banko indėlininkai (kreditoriai), banką informavo dar 2013-03-18, dėl to pagrįstai tikėjosi, kad visa informacija, kuri yra skirta banko kreditoriams, pasieks ir juos. Tačiau iki šiol jokių oficialių pranešimų dėl finansinių reikalavimų pateikimo terminų, reikalavimų tvirtinimo tvarkos ir panašiai gyvenamosios vietos adresu, kuris laikinajam atsakovo administratoriui Adomui Ąžuolui Audickui buvo žinomas, negavo. Tokiu būdu bankroto administratorius užkirto kelią tinkamai ir laiku įgyvendinti ieškovės kaip kreditorės teises priimant sprendimus ir atliekant atitinkamus veiksmus dėl jos finansinio reikalavimo bankrutuojančiam bankui. Informacija apie tai, kad iki šiol jos finansinis reikalavimas nėra patvirtintas, ieškovę pasiekė pokalbio su broliu A. P. metu 2013-11-20. Šio pokalbio metu ji sužinojo ir tą aplinkybę, kad terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti suėjo 2013 m. rugpjūtį. Esant dar 2013-03-18 pateiktoms pretenzijoms, kurios savo esme laikytinos finansiniu reikalavimu, bankroto administratorė nesutikdama su ja, turėjo pretenziją pateikti svarstyti teismui (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.), o ne pati nuspręsti dėl finansinių reikalavimų nepatvirtinimo.