- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- eI1-4143-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00308-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui G. D. ir jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo atsakovams Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. D.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. NB-272A „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 2S-113 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 20.40 val., Ligoninės 321-ojoje patalpoje atliekamos planinės kratos metu vienoje iš trijų patalpoje buvusių kalinamų asmenų striukių kišenėje buvo rastas draudžiamas turėti daiktas – žiebtuvėlis. Ligoninės administracija be jokių priežasčių nusprendė, kad žiebtuvėlis priklausė pareiškėjui. Prieštaraudamas tokiai išvadai, pareiškėjas atsisakė pasirašyti kratos protokole. Nežiūrint to, Ligoninė priėmė Nutarimą ir paskyrė jam nuobaudą. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad Nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą ir kaltę, todėl nuobaudą panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas teigė, kad nuobauda jam skirta nepagrįstai. Teigė, kad kratos metu patalpoje buvo trys vienodos striukės, priklausančios trims nuteistiesiems, todėl neaišku, kurio nuteistojo striukėje buvo rastas žiebtuvėlis, ir dėl kokių priežasčių Ligoninės pareigūnai padarė išvadą, kad rastas žiebtuvėlis priklauso pareiškėjui ir buvo rastas būtent jam priklausančioje striukėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. D. ir jo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašė tenkinti skundą.
Teikdamas paaiškinimus L. D. iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes ir rėmėsi jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjas pabrėžė, kad aišku, kuo remdamiesi, pareigūnai nustatė, jog rastas žiebtuvėlis priklausė jam.
Atsakovų Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento atstovai į teismo posėdžius, vykusius 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d., neatvyko, apie teismo posėdžių vietą ir laiką atsakovams pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimais į skundą prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Kalėjimų departamentas atsiliepimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė, kad, išnagrinėjus su nuobaudos skyrimu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, jog 2020 m. spalio 15 d., apie 20.40 val., Ligoninės 12-ojo korpuso 321-ojoje patalpoje atliktos planinės kratos metu G. D. striukėje buvo rastas ir paimtas žiebtuvėlis. Taip pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ligoninės direktorius, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 43.1 punkto ir taip pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nutarimu paskyrė nuobaudą – papeikimą. Ligoninė teigė, kad Nutarimas priimtas, surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą ir pareiškėjo kaltę. Duomenų, kad pateikta dokumentinė medžiagą neatitinka tikrovės, nenustatyta, todėl nėra pagrindo netikėti priesaiką davusių statutinių valstybės tarnautojų surašytais dokumentais. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjui skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl nėra teisinio pagrindo Nutarimą naikinti. Atsakovė taip pat paaiškino, kad Ligoninėje ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) nuostatomis, veikė Drausmės komisija.
Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas L. D. 2020 m. lapkričio 24 d. skundas, kuriame pareiškėjas teigė, kad jam paskirta nuobauda yra nepagrįsta. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Nutarimas priimtas, surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą ir pareiškėjo kaltę, rašytiniai duomenys laikytini tinkamais ir reikšmingais įrodymais. Kalėjimų departamentas neturi jokių duomenų, kad Ligoninės pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir siektų jį nubausti be teisėto pagrindo, ginčo situacijoje pareigūnai vykdė savo tiesiogines pareigas. Kalėjimų departamentas teigė, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skirta pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nuobaudą panaikinti nebuvo teisinio pagrindo. Kalėjimų departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo visą dokumentinę medžiagą, susijusią su pareiškėjo padarytu pažeidimu, priėmė išsamų ir pagrįstą Sprendimą, kuris neturi būti naikinamas dėl to, kad netenkina pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad L. D. iš pataisos įstaigos buvo atvežtas į Ligoninę konsultacijai ir gydytas 12-ojo korpuso 321-ojoje palatoje.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai R. Š. ir L. Š. 2020 m. spalio 15 d., 20.40 val. 12-ojo korpuso 321-ojoje palatoje, dalyvaujant nuteistajam G. D., atliko planinę kratą, kurios metu buvo paimtas žiebtuvėlis, surastas striukėje, priklausančioje G. D.; kratos rezultatai metu buvo užfiksuoti surašytame nustatytos formos protokole, kurį nuteistasis pasirašyti atsisakė, nuteistojo pareikštų pretenzijų 2020 m. spalio 15 d. planinės kratos protokole Nr. PS-14663 neužfiksuota.
Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai R. Š. ir L. Š. 2020 m. spalio 15 d. parengtuose tarnybiniuose pranešimuose „Dėl daiktų, kurių nėra nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąraše turėjimo“ nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 20.40 val., 12-ajame korpuse planinės kratos metu 321-ojoje palatoje, kurioje buvo kalinamas nuteistasis G. D., šio nuteistojo striukėje buvo rastas ir paimtas žiebtuvėlis. Pareigūnai vertino, kad G. D., turėdamas su savimi žiebtuvėlį, nesilaikė Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 30.1 punkto reikalavimų ir taip pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas L. Š. 2020 m. spalio 15 d. surašytame protokole Nr. PS-14589 „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ nurodė, kad G. D., 2020 m. spalio 15 d. pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisakė pasiaiškinti raštu, žodžiu paaiškino, kad nerašys paaiškinimo.
Ligoninėje veikianti Drausmės komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą dėl G. D. 2020 m. spalio 15 d., apie 20.40 val. 12-ojo korpuso 321-ojoje palatoje padaryto nustatytos tvarkos pažeidimo, kai planinės kratos metu nuteistojo striukėje buvo rastas ir paimtas žiebtuvėlis, 2020 m. spalio 23 d. teikime Nr. 19-524 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nurodė, kad G. D. nesilaikė Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 43.1 punkto reikalavimų, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir Ligoninės direktoriui pasiūlė skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą.
Ligoninės direktorius 2020 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr. NB-272A „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo, nustatęs, jog G. D. padarė nustatytos tvarkos pažeidimą, t. y. nesilaikė Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 43.1 punkto reikalavimų ir taip pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes 2020 m. spalio 15 d., apie 20.40 val. 12-ojo korpuso 321-ojoje palatoje planinės kratos metu G. D. striukėje buvo rastas ir paimtas žiebtuvėlis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais, G. D. paskyrė nuobaudą – papeikimą.
G. D. pateikė 2020 m. lapkričio 24 d. skundą Kalėjimų departamentui ir prašė panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas šiame skunde, be kita ko, nurodė, kad kiekvienam į Ligoninę atvykusiame nuteistajam yra išduodami įstaigos drabužiai, kurie nesiskiria vieni nuo kitų, ir teigė, kad kratos metu šalia jam išduotos striukės kabėjo dar dvi tokios pat striukės, išduotos kitiems su juo gydytiems nuteistiesiems. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra nerūkantis, todėl žiebtuvėlis jam nereikalingas, bei teigė, kad pareigūnai psichologiškai jį spaudė ir privertė pasirašyti ant jų parašyto tarnybinio pranešimo.
Kalėjimų departamentas 2021 m. sausio 12 d. sprendime Nr. 2S-113 „Dėl skundo nagrinėjimo“ padarė išvadą, kad Nutarimas priimtas, surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą ir pareiškėjo kaltę; nuobauda paskirta, laikantis teisinio reglamentavimo, neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skirta pažeidimą padariusiam asmeniui. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimo skirti nuteistajam nuobaudą ir Kalėjimų departamento priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Minėta, kad Nutarimu nuobauda pareiškėjui buvo skirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 43.1 punkto pažeidimą.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. To paties straipsnio 2 dalies 9 punktas, kurio pažeidimą nurodė Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai R. Š. ir L. Š. 2020 m. spalio 15 d. tarnybiniuose pranešimuose, nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalis nustato, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (žr. adresu: http://www.kaldep.lt/lt/lavl/teisine-informacija_536/direktoriaus-isakymai_769.html) 43.1 punktas nustato, kad pacientams ir nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje, draudžiama turėti tabako gaminius ir reikmenis (pypkę, popierių, filtrus, vienkartinius žiebtuvėlius, degtukus) ir rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes). Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės, kurių 30.1 punktas (jo pažeidimą nurodė Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai R. Š. ir L. Š. 2020 m. spalio 15 d. tarnybiniuose pranešimuose) nustatė, kad pacientui draudžiama turėti tabako gaminių ir rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes), nebegaliojo. Teismas mano, kad aplinkybė, jog Ligoninės pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė nebegaliojančią teisės normą, nedaro Nutarimo neteisėtu, kadangi jame pareiškėjo veika kvalifikuota, remiantis galiojančiu tesiės aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – papeikimas. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis, nustatantis, kad šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (1 dalis); skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam (3 dalis); nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (4 dalis); nuteistasis turi teisę šio kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą; skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo (7 dalis); apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai; nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikiama nuteistajam (9 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2436-1062/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1949-520/2020 ir kt.); sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3081-624/2020, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Apsaugos ir priežiūros instrukcija) 139 punktas nustato, kad, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Šios instrukcijos 140 punktas, be kita ko, nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento ar įstaigos direktoriumi ir kitų struktūrų pareigūnai; kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Apsaugos ir priežiūros instrukcijos 148 punkte, be kita ko, numatyta, kad, paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.
Nustatyta, kad pareiškėjas tvirtino, jog 2020 m. spalio 15 d. Ligoninės 321-ojoje palatoje buvo trys nuteistieji, įskaitant ir jį; Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas L. Š. 2021 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 8-APS-2638 nurodė, kad kartu su pareiškėju buvo dar vienas ar du nuteistieji, o Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus specialistas R. Š. tarnybiniame pranešime Nr. 8-2475 - kad kartu su pareiškėju buvo dar du nuteistieji.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad, 2020 m. spalio 15 d. atliekant planinę kratą 321-oje patalpoje, joje buvo trys nuteistieji, įskaitant ir pareiškėją.
Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 11.1.4 ir 11.2.4 punktai numato, kad pacientui atvykus planine tvarka (planinei konsultacijai) ar neplaninei konsultacijai, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pasirašytinai išduodami Ligoninės drabužiai. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 11.1.4 ir 11.2.4 punktų nuostatas, Ligoninė atskiriems pacientams neprivalo išduoti skirtingų (modelių, spalvų ir kt.) striukių.
Žemesnės instancijos teismas
Išanalizavus skunde nurodytus ir 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjo ir dar dviejų kartu su juo buvusių 321-ojoje palatoje nuteistųjų pakabintos striukės buvo vienodos, be jokių skiriamųjų ženklų, numerių, XL dydžio.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra aišku, kuo remdamiesi Ligoninės pareigūnai padarė išvadą, kad žiebtuvėlis buvo rastas būtent jam priklausančioje striukėje ir yra būtent jo. Analogiškus teiginius pareiškėjas pakartojo ir teismo posėdyje. Teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, kad jis atsisakė pasirašyti kratos protokolą, kuriame buvo nurodyta, jog rastas žiebtuvėlis priklausė jam, nes su tokiu nurodymu nesutiko, bei teigė, kad žiebtuvėlis striukėje galėjo būti užsilikęs, t. y. žiebtuvėlis priklausė nuteistajam, kuriam prieš tai buvo išduota ta striukė.
Teismas, spręsdamas dėl aplinkybės, ar 2020 m. spalio 15 d. kratos 321-ojoje palatoje metu rastas žiebtuvėlis priklausė pareiškėjui, remiasi Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų R. Š. ir L. Š. 2020 m. spalio 15 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl daiktų, kurių nėra nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąraše turėjimo“. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai nurodė, kad žiebtuvėlis buvo rastas pareiškėjo striukėje. L. Š. 2021 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 8-APS-2638 „Dėl pas nuteistąjį G. D. rasto žiebtuvėlio“ ir R. Š. tarnybiniame pranešime Nr. 8-2475 „Dėl bendrosios planinės kratos atlikimo“ irgi nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. vykdant tarnybą 12-ajame korpuse, buvo atliekama krata 321-ojoje kameroje, į kurią tuo metu buvo paskirti G. D. ir dar du kiti nuteistieji. be to, pareigūnai nurodė, kad ant sienos kabyklos kabančioje striukės kišenėje L. Š. rado žiebtuvėlį; paklausus, kam priklauso ši striukė, iš karto niekas neprisipažino, tačiau pasakius, kad striukė bus paimta kaip bešeimininkė, nuteistasis G. D. pripažino, kad tai jo striukė. Specialistai paaiškino, kad, įvertinus tai, jog pareiškėjas prisipažino, kad striukė, kuriame buvo rastas žiebtuvėlis, yra jo, žiebtuvėlis buvo priskirtas G. D., kuris tuo metu dėl to prieštaravimų nepareiškė.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama ir į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto L. Š. 2020 m. spalio 15 d. protokolo Nr. PS-14589 „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ duomenys leidžia teigti, kad šio reikalavimo buvo laikomasi ir pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu, tačiau jis atsisakė pasinaudoti šia teise. Tai patvirtina Protokole Nr.PS-14589 „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ esantis įrašas, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, o žodžiu paaiškino, jog nerašys pasiaiškinimo.
Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad pareigūnai jam nesiūlė pasiaiškinti raštu, ir kad šią aplinkybę galėtų patvirtinti registratoriaus vaizdo įrašas, bei vertino, kad Protokole Nr.PS-14589 „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ esantis įrašas apie jo atsisakymą pasiaiškinti yra neteisingas.
Apsaugos ir priežiūros instrukcijos X skyriaus „Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimas ir užfiksuotų duomenų išsaugojimas“ nuostatos (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. sausio 29 d.) nustatyta, kad vaizdo registratoriai, be kita ko, privalomai naudojami ir vykdant suimtųjų (nuteistųjų) nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą (211.2 punktas); bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu (211.3 punktas), kitais atvejais, užtikrinant Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymo kontrolę (211.9 punktas).
Ligoninė, vykdydama teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties prašomosios dalies 5 punktą, pateikė tik dokumentinę medžiagą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus, vadovaujamasi ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Taigi, įrodinėjimo procese yra reikšmingi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Be to, ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o šie duomenys nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (1 ir 2 dalys). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų L. Š. ir R. Š. tarnybiniuose pranešimuose, planinės kratos protokole, protokole „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ pateiktais duomenimis. Pareigūnų L. Š. ir R. Š. tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys. G. D. įvykdytą pažeidimą šie pareigūnai nustatė ir užfiksavo, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad šie pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, dėl asmeninių ar kitų priežasčių būtų šališki, siektų apkalbėti pareiškėją ar jam pakenkti, kad netinkamai elgėsi su pareiškėju. Pareiškėjo teiginiai skunduose teismui ir Kalėjimų departamentui, teismo posėdyje, kad neaišku, kodėl pareigūnai sprendė, jog striukėje rastas žiebtuvėlis priklausė pareiškėjui, kad žiebtuvėlis galėjo būti užsilikęs striukėje, kad pareigūnai darė jam psichologinį spaudimą ir vertė pasirašyti ant protokolo „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“, vertinami kaip gynybinė ir bylos duomenimis nepagrįsta pozicija, kurios laikomasi siekiant išvengti atsakomybės. Be to, vertinant pareiškėjo teiginį, kad žiebtuvėlis galėjo būti buvo užsilikęs striukėje, atsižvelgiama į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Pareiškėjas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, jog Ligoninė nesilaikė šių higienos normų reikalavimų ir pareiškėjui išdavė neišvalytą striukę. Teismo vertinimu, švarinant striukę, t. y. prieš perduodant ją naujam pacientui – pareiškėjui, žiebtuvėlis joje negalėjo fiziškai išlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jis yra nerūkantis asmuo, todėl jam žiebtuvėlis nebuvo reikalingas. Analogiškus argumentus pareiškėjas nurodė ir savo skunde Kalėjimų departamentui.
Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 43.1 punktą, pacientams ir nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje, draudžiama turėti tabako gaminius ir reikmenis (pypkę, popierių, filtrus, vienkartinius žiebtuvėlius, degtukus) ir rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes). Atsižvelgus į tokį teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Ligoninė neturėjo pareigos rinkti ir fiksuoti informaciją, kuris pacientas rūko, o kuris ne. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad, atvykus į Ligoninę, jo nebuvo klausiama, ar jis nerūko, nes Ligoninėje apskritai uždrausta rūkyti. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo teiginys, kad jis yra nerūko, nėra paremtas byloje nustatytais objektyviais duomenimis.
Įvertinus ginčijamų Nutarimo ir Sprendimo turinį, konstatuojama, kad jie iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis; nuobauda skirta pažeidimą padariusiam asmeniui; paskirta Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį; Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti pareiškėjo ir atsakovų argumentai laikytini pertekliniais ir dėl jų nepasisakoma.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. NB-272A, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, ir Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 2S-113, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl naikinti ginčijamus Nutarimą ir Sprendimą nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių G. D. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.