Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B., atstovaujamo, advokatės Nataljos Kucharevos, pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. B., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. B. po sutuoktinės T. B. mirties palikimo nepriėmė, nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas į notarų biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepimo dėl pareiškimo nepateikė.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios T. B. vienintelis sūnus. Įrašas apie T. B. mirtį įregistruotas Visagino savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje (duomenys neskelbtini). T. B. mirė santuokoje su pareiškėjo tėvu A. B.. Santuokos metu sutuoktiniai T. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini). 2024-02-05 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po T. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Byloje pateikti kvitai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas M. B. (duomenys neskelbtini) mokėjo įmokas už (duomenys neskelbtini), t. y. mirus T. B., M. B. pradėjo valdyti palikėjos turtą: garažą (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Įvertinus teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog palikėjos T. B. sūnus M. B., pradėjęs valdyti ir rūpintis T. B. turtu, iškart po jos mirties, nepraleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti ir priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.51 straipsnyje nurodytu būdu.

Šis faktas reikšmingas, siekiant įforminti M. B. palikimo priėmimą. Kitokia tvarka pareiškėjas negali paveldėti turto, likusio po palikėjo mirties. Todėl prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė savo motinos T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto, likusio po T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo reikalu.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.