Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. A. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d., 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punktą ir 16 punktą, lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia kryptimi kirsdamas ištisinę baltą liniją, o stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam gestui sustabdyti transporto priemonę.

Skunde pažymima, kad tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nekeičia. Iš nutarimo turinio matyti, kad jo kaltė grindžiama tik policijos pareigūnų parodymais, visiškai nevertinant bylos nagrinėjimo metu nurodytų ir šiame apeliaciniame skunde paminėtų reikšmingų faktinių aplinkybių bei neatsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai buvo susierzinę dėl situacijos ir dėl to davė ne visiškai teisingus, net nelogiškus parodymus.

Skunde pateikiami ir kitų teismų priimti procesiniai sprendimai, susiję su įrodymų vertinimu, apelianto nuomone, analogiško pobūdžio situacijose.

Mano, kad atsižvelgus į akivaizdų konfliktą tarp jo ir policijos pareigūnų, bei į tai, kad pareigūnas V. Ž. dar jo sustabdymo vietoje buvo susierzinęs ir emocingai bei pakeltu tonu reiškė pretenzijas, ką patvirtina L. K. paaiškinimai, teismas negali vadovautis vien policijos pareigūnų paaiškinimais ir tik pareigūnų paaiškinimais padaryti nenuginčijamų, abejonių nekeliančių išvadų.

Nurodo, kad lenkdamas lėtai važiuojančių automobilių koloną, jis KET nepažeidė, nes lenkimo manevrą pradėjo jau pasibaigus siaurai ištisinei kelio horizontalaus ženklinimo linijai ir jos nekirto. Nors matė jam iš dešinės tolokai nuo važiuojamosios dalies stovėjusį policijos tarnybinį automobilį ir policijos pareigūną, tačiau jo tuo metu niekas nestabdė – nemojo nei ranka, nei šviesą atspindinčiu skrituliu, nebuvo įsijungę tarnybinio policijos automobilio švyturėliai ir/ar garso sirena ar pan. Pabaigęs lenkimo manevrą, tokiu pat greičiu važiavo toliau, kol netrukus pastebėjo, kad yra stabdomas policijos pareigūnų ir nedelsiant pats, neverčiamas sustojo. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas A. D. parodė, kad V. Ž. jį stabdė, kai jis, vairuodamas motociklą, buvo tiesiai priešais jų tarnybinį automobilį. Tačiau apeliantas teigia, kad šoninis vaizdas jam iš dešinės dėl uždaro šalmo šonų nebuvo matomas. Tas aplinkybes patvirtino ir keleivė L. K., nurodžiusi, kad pravažiuodama matė iš dešinės toliau nuo kelio, degalinėje, stovėjusius pareigūnus, bet, kad jie stabdytų – ne. Be to, jo motociklas yra skirtas važiuoti bekele, todėl motociklo triukšmingumas yra didesnis. Apeliantas teigia, jog jis sustojo tada, kai pastebėjo, kad yra stabdomas pareigūnų. Atsižvelgiant į jo vairuoto motociklo technines savybes, jis negalėjo važiuoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytu greičiu - 160-170 km/h. Tokie nelogiški teiginiai, kaip ir tvirtinimas, kad tokią transporto priemonę galima važiuoti paleidus vairą, rodo, kad tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuota objektyvi tiesa, o juose nurodytos įvykio aplinkybės yra sąlygotos policijos pareigūnų susierzinimo ir pykčio dėl šioje byloje aptariamos situacijos.

Apeliantas pažymi, kad neturėjo jokio motyvo ar ketinimo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir sustojo vos tik suprato, kad yra jų stabdomas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, teigia, kad jis, atlikdamas transporto priemonių lenkimo manevrą, kelio žymėjimų reikalavimų nepažeidė ir nekirto ištisinės linijos, be to, nėra nustatyta jo tyčia, nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, todėl jis nepagrįstai nubaustas administracine tvarka.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. D. ir V. Ž. nuosekliai tvirtino, kad matė kaip 2015-09-20 apie 18 val. R. A. vairuojamas motociklas kirto ištisinę liniją ir pradėjo lenkti automobilių koloną. Kai V. Ž. pajudėjo link motociklininko ir, ištiesta ranka modamas skrituliu su raudonu atšvaitu, taip parodė sustoti, R. A. pažiūrėjo į pareigūnų pusę, skėstelėjo rankomis ir padidinęs greitį aplenkė sustojusį priešais jį automobilį. Po ko pareigūnai pradėjo R. A. vairuojamo motociklo persekiojimą. Pareigūnai patvirtino, kad tuo metu R. A. važiavo prieš eismą, nes priešpriešai atvažiuojantys automobiliai buvo priversti sustoti, pareigūnai buvo priversti įjungti švyturėlius ir garsinį signalą, o galiausiai pasinaudojo garsiakalbiu, reikalaudami, kad R. A. sustotų. Tiek A. D., tiek V. Ž., kurie šios bylos nagrinėjimo metu buvo apklausiami ne kartą, teikti teismui parodymai papildo vienas kitą ir, juos vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų kontekste, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. A. įvykdė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotus pažeidimus. A. D. ir V. Ž. parodymai atitinka jų iškart po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodomas aplinkybes.

Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų parodymuose, teiktuose kelis kartus juos apklausiant kaip liudytojus, šie liudytojai įvykio seką dėstė nuosekliai, logiškai, todėl vertinti jų parodymų kaip prieštaringų ar šališkų nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors apeliantas tvirtina, kad V. Ž. įvykio vietoje rodė susierzinimą, tačiau nei V. Ž., nei jo kolegos A. D. suinteresuotumas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar siekis iškreipti įvykio situaciją, nepagrįstai apkaltinant R. A., nėra nustatytas. Apeliantas jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvų pareigūnų atliekamų pareigų, bendravimo taktikos vertinimą, nėra nurodęs, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios įvykio vietos fotonuotraukos, kuriose pateiktas bylai aktualus motociklo judėjimo maršrutas, policijos pareigūnų ekipažo stovėjimo vieta ir iš jos atsiveriantis (duomenys neskelbtini) vaizdas, lenkimo manevro pradžios taškas, važiavimo kryptis ir esantys važiuojamosios dalies ženklinimai ir ženklai (b.l. 59-64) taip pat patvirtina liudytojų A. D. ir V. Ž. nurodomas aplinkybes.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojų L. K. ir M. Š. parodymai esminėse detalėse neprieštarauja A. D. ir V. Ž. parodymams.

Pažymėtina, jog L. K. ir kitu motociklu važiavusio M. Š. parodymai patvirtina tam tikras įvykio detales ir jas gretinant su A. D. ir V. Ž. nurodomomis aplinkybėmis bei iš dalies paties pažeidėjo paaiškinimais, sudaro visumą duomenų, kurie, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl R. A. kaltės pažeidus KET.

Liudytoja L. K. nurodė, kad ji važiavo R. A. motociklu keleivio vietoje ir matė, kad R. A. lenkė lėtai važiuojančių automobilių koloną išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) miesto. Ji patvirtino mačiusi stovintį policijos pareigūnų ekipažą, o kai R. A. vairuojamas motociklas persirikiavo į kitą eismo juostą, ji matė pareigūną lyg judantį jų pusėn. Juos persekiojantį pareigūnų ekipažą pastebėjo tik tada, kai šie ėmė važiuoti šalia ir „spausti“ jų motociklą prie kelkraščio (b. l. 82-83). Šie parodymai iš esmės patvirtina patį lenkimo momentą, pareigūno reakciją į manevrą ir A. D., V. Ž. nurodomas priežastis, dėl kurių R. A. buvo priverstas sureaguoti į policijos pareigūnų persekiojimo veiksmus ir sustabdyti savo valdomą transporto priemonę. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad, važiavo 150-200 metrų atstumu atsilikęs nuo R. A., ir matė ne tik prie kelio aikštelėje stovintį pareigūnų ekipažą, bet ir motociklininkui dar neprivažiavus, matė link kelio bėgantį ir ranka, lazdele ar skrituliu mojuojantį patrulį, kuris grįžo atgal į automobilį, ir pareigūnai išvažinėjo, mano, jog vytis motociklo; jis net sustojo ir praleido pareigūnų automobilį; vėliau pamatė ir sustabdytą R. A. (b. l. 82-83).

KET 16 punktas nustato, kad tikrinančio pareigūno stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktas numato, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Šiuo atveju pareigūnas V. Ž. R. A. motociklą stabdė, stovėdamas prie važiuojamosios dalies krašto su skrituliu. Vėliau persekiojant tarnybiniu automobiliu, nesustojusį vairuotoją, buvo įjungti tiek švyturėliai, tiek garsinis signalas ir reikalavimas sustoti išreikštas žodžiu per garsiakalbį. Tačiau R. A. motociklą sustabdė tik pareigūnams susilyginus su jo motociklu. Ištirtų bylos įrodymų kontekste, apelianto argumentai, susiję su ribotomis galimybėmis pastebėti eismo saugumą prižiūrinčius policijos pareigūnus ar girdėti aplinkos garsus, vertinami siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Atskirai pažymėtina, jog J. A. vairuotas motociklas yra registruotas įstatymo nustatyta tvarka, jam atlikta techninė apžiūra, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šio įvykio metu valdytai transporto priemonei buvo leista dalyvauti eisme. Motociklo vairuotojas, kaip ir kiti eismo dalyviai, nepaisant dėvimų jo saugumą užtikrinančių priemonių, privalo stebėti tiek šoninį kelio vaizdą, tiek galinio vaizdo matymo veidrodėliais rodomą vaizdą, t. y. kiekvienas atsakingas eismo dalyvis privalo transporto priemonių eisme dalyvauti taip, kad nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems dalyviams.

Aukščiau aptarti įrodymai rodo akivaizdų R. A. KET 3 priedo 1.1 punkto ir KET 16 punkto pažeidimą, kas aukščiau aptartų ir byloje esančių duomenų kontekste pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis 2015 m. rugsėjo 20 d., 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas motociklą pažeidė minėtus KET reikalavimus, t. y. lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę baltą liniją, bei stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam gestui sustabdyti transporto priemonę, todėl jis pagrįstai nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Sutiktina su skundo argumentu, kad nutarime yra klaidingai nurodoma jo priėmimo data. Kaip matyti iš nutarimo turinio, nurodant jo priėmimo dieną klaidingai nurodomi metai – 2015. Šis netikslumas nelaikytinas esminiu, laikytinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu ir ištaisomas apeliacinės instancijos teismo, nurodant, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimas R. A. atžvilgiu priimtas 2016-01-15. Skundo argumentai, susiję su negalimumu R. A. vairuotu automobiliu važiuoti 160-170 km/h ar galimybėmis vairavimo metu paleisti motociklo vairą nevertintini, nes nei leistino greičio viršijimas, nei pavojingas ar chuliganiškas vairavimas apeliantui nėra inkriminuotas ir nebuvo fiksuojamas, todėl jokios reikšmės jo veikos kvalifikacijai ir atsakomybei šiuo atveju neturi.

Nesutikdamas su teismo išvadomis, R. A. savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat nenurodo naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti jį R. A. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.