Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. spalio 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. 17⁵⁰ val., (duomenys neskelbtini), tyčia pavojingai ir įžūliai vairavo U. S. vardu registruotą motociklą (duomenys neskelbtini) valst. (duomenys neskelbtini), o būtent : demonstruodamas motociklo išskirtinumą, sankryžoje išvažiavo į priešpriešinio kelio juostą ir nerodydamas jokių posūkio signalų, lenkdamas kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, kelis kartus kirto ištisinę baltą liniją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 p. ir 16 p. reikalavimus; be to, nepaisydamas atvažiuojančių iš priekio automobilių, kelis kartus apvažiavo eismą skiriančias sieneles iš kairės, taip išreikšdamas nepagarbą visuomenei bei sukeldamas pavojų savo ir netoliese buvusių eismo dalyvių saugumui; nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – nesustabdė vairuojamo motociklo.

Pažeidėjui pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Jis cituoja ATPK 261 str. 1 d., 272 str. 1 d., 284 str. 1, 2 d., teismo nutartį Nr. N3-444/06 ir mano, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 124² str. 2 d., peržengė ATP protokole suformuoto kaltinimo ribas, nurodė faktines aplinkybes, kurios nenurodytos protokole.

Pažeidėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas priėmė nutarimą remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais, neapklausęs kitų liudytojų (M. Š. ir L. K.), mačiusių šį įvykį, kurie paneigtų policijos pareigūnų parodymus.

Nesutikdamas su inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, detalizuoja įvykių eigą nurodydamas, jog ištisinės linijos nekirto, nes manevras buvo atliktas iš karto ištisinei linijai pasibaigus; negalėjo apvažiuoti iš kairės pusės eismo kryptis skiriančių salelių, kadangi tokių salelių pareigūnų sustabdymo vietoje nėra; negalėjo įvykdyti iš karto pareigūno reikalavimo sustoti, nes iš karto nesuprato (nematė), kad yra stabdomas pareigūnų. Taip pat pabrėžia, kad nepaklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams neturėjo jokio pagrindo, kadangi buvo blaivus, motociklas techniškai tvarkingas, turėjo visus reikiamus dokumentus, be to vyko su keleiviu ir bagažu, dėl ko net gi nebuvo įmanoma išvystyti didelio greičio bei pavojingai manevruoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl Pažeidėjo apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti pirmos instancijos teismo priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu esminis ir svarbiausias momentas šioje byloje, kuris akcentuojamas ir apeliaciniame skunde, yra tai, ar pagrįstai ir teisingai Pažeidėjas nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d.

Iš bylos matyti, kad 2015-09-20 administracinio teisės pažeidimo protokolas Pažeidėjui buvo surašytas už tai, kad vairuodamas motociklą jis lenkė kitas transporto priemones važiuojančias ta pačia kryptimi kirsdamas ištisinę baltą liniją (KET 3 priedo 1.1 p. reikalavimo pažeidimas, ATPK 124¹ str. 2 d.) ir stabdomas uniformuoto kelių policijos pareigūno nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam gestui sustabdyti transporto priemonę (KET 16 p. reikalavimo pažeidimas, ATPK 130 str. 1 d.).

Apylinkės teismas, kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo, vadovaudamasis iš esmės policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais teisme, nutarime nustatė, kad Pažeidėjas įvykio metu tyčia pavojingai ir įžūliai vairavo U. S. vardu registruotą motociklą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. demonstruodamas motociklo išskirtinumą, sankryžoje išvažiavo į priešpriešinio kelio juostą ir nerodydamas jokių posūkio signalų, lenkdamas kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, kelis kartus kirto ištisinę baltą liniją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 p. ir 16 p. reikalavimus; be to, nepaisydamas atvažiuojančių iš priekio automobilių, kelis kartus apvažiavo eismą skiriančias saleles iš kairės, taip išreikšdamas nepagarbą visuomenei bei sukeldamas pavojų savo ir netoliese buvusių eismo dalyvių saugumui; nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – nesustabdė vairuojamo motociklo. Tokius Pažeidėjo veiksmus pirmos instancijos teismas kvalifikavo kaip pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., o pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukė. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ATPK 124² str. 2 d. dispozicija apima visus Pažeidėjo padarytus KET reikalavimų pažeidimus (pavojingą ir chuliganišką vairavimą, kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą, nepaklausimą policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), todėl atskirai ir papildomai juos inkriminuoti pagal kiekvieną teisės pažeidimą apibrėžiantį ATPK straipsnį, netikslinga.

Su tokiais apylinkės teismo motyvais ir padaryta išvada sutikti negalima dėl keleto priežasčių.

1. Teismų praktikoje yra labai daug dėmesio skirta administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmei šios kategorijos bylose. ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra iš esmės pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus. Taigi, protokolas, kurio kopija yra įteikiama pažeidimą padariusiam asmeniui, iš esmės apibrėžia ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, tačiau ir Pažeidėjo teisės į gynybą ribas. Tiesa, kad pagal ATPK 284 str. 2 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl protokole Pažeidėjui inkriminuotų teisės pažeidimų koregavimas nors ir yra galimas, tačiau visada turi būti vertinama, ar tokie pakeitimai nebus esminiai faktinių aplinkybių keitimo prasme bei ar jie nepažeis Pažeidėjo teisės efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Šioje byloje, apylinkės teismas Pažeidėjui protokole inkriminuotus veiksmus išplėtė (t. y. papildomai nurodė naujas esmines faktines aplinkybes, kurių nebuvo protokole), kad jis „sankryžoje išvažiavo į priešpriešinio kelio juostą, nerodydamas jokių posūkio signalų; bei nepaisydamas atvažiuojančių iš priekio automobilių, kelis kartus apvažiavo eismą skiriančias saleles iš kairės, taip išreikšdamas nepagarbą visuomenei bei sukeldamas pavojų savo ir netoliese buvusių eismo dalyvių saugumui“. Akivaizdu, kad teismas taip detalizavo chuliganišką vairavimą apibūdinančias aplinkybes. Ir be to, kad pirmos instancijos teismas išplėtė Pažeidėjui kaltinimą, teismas, kaip jau minėta, Pažeidėjo veiksmus, protokole kvalifikuotus pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 130 str. 1 d., kvalifikavo kaip vieną pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., kuris administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo iš viso inkriminuotas. Toks protokole nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas bei iš esmės naujo administracinio teisės pažeidimo inkriminavimas laikytini esminiais pakeitimais, todėl nė kiek neabejotina, kad apie juos turėjo žinoti Pažeidėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės klausimą ištyrus iš esmės vien tik liudytojų – policijos pareigūnų, kurie yra kaltinimo liudytojai – teisme duotus parodymus, jų tarnybinius pranešimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą bei byloje esančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytinius paaiškinimus, ir nesudarius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sąlygų užduoti jiems klausimus, ginčyti įrodymus, kuriais remiantis buvo daromos išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, iš esmės suvaržomos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Iš šios teismo nutarties išplaukia, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pažeidimų, už kuriuos numatytos labai griežtos sankcijos (tiek ATPK 124² str. 2 d., tiek ATPK 130 str. 1 d. atitinka tokius pažeidimus), teismams keliami aukšti reikalavimai ne tik vertinant byloje surinktus įrodymus, bet ir užtikrinant asmenų procesines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (to reikalauja tiesioginio nagrinėjimo teisme principas). Byloje esantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami teisme duotiems parodymams (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-303/2015).

Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, net ir vertinant tai, kad ATPK 124² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 130 str. 1 d., esmingai keičiant protokole nurodytas faktines aplinkybes ir net administracinę atsakomybę numatantį ATPK straipsnį, Pažeidėjas privalo būti išklausytas teismo posėdyje ir informuotas apie tokią galimybę. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

2. Pažeidėjas įvykio metu turėjo teisę vairuoti. Pagal ATPK 124² str. 2 d. vairuotojams numatyta bauda nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Tuo tarpu, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., vairuotojai gali būti baudžiami bauda nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų. Iš to matyti, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė yra gerokai griežtesnė nei ATPK 124² str. 2 d. Todėl labai abejotina pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ATPK 124² str. 2 d. numatyta veika (chuliganiškas vairavimas) apima ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus veiksmus (nepaklusimą teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), nes net teoriškai lengvesnis pažeidimas negalėtų apimti griežtesnio pažeidimo objektyvinę pusę sudarančių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje situacijoje susiduriama ir su bendrosios bei specialiosios teisės normų konkurencija, todėl tam, kad tinkamai kvalifikuoti Pažeidėjo veiksmus būtina labai tiksliai išsiaiškinti jo tyčios turinį. Be jo paties dalyvavimo teismo posėdyje realiai tai padaryti labai sudėtinga.

3. Skundžiamo nutarimo rezoliucinė dalis, taip kaip ji yra išdėstyta, yra pakankamai prieštaringa pati savaime, be to, rezoliucinė dalis prieštarauja nutarimo aprašomajai daliai. Viena vertus, apylinkės teismas nutarimo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti Pažeidėjo veiksmai yra įrodyti, jie neteisėti, ir kadangi jie įtelpa į chuliganiško vairavimo turinį, kvalifikavo juos pagal ATPK 124² str. 2 d. Tačiau, rezoliucinėje dalyje Pažeidėjui administracinę bylą pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. teismas nutraukė, nenurodydamas jokio bylos nutraukimo pagrindo. Tokia situacija sukelia teisinį neaiškumą, nes taip nutraukiant bylą kaltininkui negali likti ir pačių neteisėtų veiksmų, kurie yra kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2 d. bei 130 str. 1 d. Tiek baudžiamosios, tiek administracinių teisės pažeidimų atsakomybės turinį sudaro tinkamas kaltininko veiksmų kvalifikavimas, jo pripažinimas kaltu ir teisingos bausmės (nuobaudos) jam paskyrimas. Tokiais atvejais, kai kaltininko neteisėti veiksmai yra įrodyti, tik neteisingai kvalifikuoti, t. y. neteisingai nurodyta teisės norma, jie turėtų būti tiesiog perkvalifikuojami.

Tokiu būdu, visi aukščiau nurodyti pirmos instancijos teismo padaryti pažeidimai yra esminiai, dėl jų negalima laikyti, kad skundžiamas nutarimas yra ir pagrįstas, ir teisėtas, todėl šis nutarimas naikinamas ir bylą grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo į juos turėtų būti atsižvelgiama.

Padarius tokią išvadą, naikinant skundžiamą nutarimą, kiti apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

NUTARĖ:

2015 m. spalio 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimą R. A. atžvilgiu panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.