Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei, dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Šiuparienei, nedalyvaujant atsakovui R. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad atsakovas negyvena kartu ir nesirūpina sūnumi nuo 2015 metų gruodžio 1 d. Tarp jos ir sūnaus yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, todėl tikslinga sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbingas, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikomų asmenų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ginčo tarp šalių nėra, todėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nustatytina šalių geranorišku susitarimu.

Atsakovas R. D. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo procesą buvo informuotas tinkamai (63 b. l.). Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi šalių abipusiu susitarimu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui E. D., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2016-04-20 iki sūnaus pilnametystės bei priteisti 630 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas. CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Įstatymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, tačiau, teismo vertinimu, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).

Bylos duomenimis ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. D. gyvena kartu su motina V. T. adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada, nustatyta, kad nors šalių sūnus E. D. nori bendrauti su tėčiu, tačiau šis jo nelanko, nesveikina švenčių proga, nerodo jokio noro bendrauti su sūnumi. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, jį auklėja, išlaiko, sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas visapusiškam sūnaus vystymuisi, vaikas yra pats išreiškęs norą gyventi kartu su motina ir, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų su motina. Liudytoja L. A. nurodė, jog būdama nepilnamečio vaiko senelė, padeda ieškovei išlaikyti šalių nepilnametį sūnų, rūpinasi juo.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, liudytojos parodymus, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko asmeninius neturtinius interesus, apsaugoti nepilnametį vaiką nuo žalingos jo psichinei sveikatai aplinkos, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi reikiamos patirties ir įgūdžių nepilnamečio vaiko priežiūrai, ugdymui, žino jo įpročius, pomėgius, dienos režimą, taip pat įvertinus, kad atsakovas nerodo noro bendrauti su vaiku, teismas daro išvadą, kad geriausiai nepilnamečio E. D. teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, bus užtikrintos vaikui gyvenant su motina V. T., todėl nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos V. T. gyvenamojoje vietoje.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D. tvarkos nėra, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo vaikui ir įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti išlaikymą nuo 2016-04-20, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės po 150 Eur kasmėnesinėmis įmokomis bei priteisti 630 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris paskaičiuotas už 4,5 mėnesių po 140 Eur kas mėnesį (nuo 2015-12-01 iki 2016-04-20). Nagrinėjamoje byloje teismas, išanalizavęs ieškovės žodinius paaiškinimus bei liudytojos L. A. paaiškinimus apie nepilnamečio sūnaus E. D. poreikius maistui, rūbams, reikmenims mokyklai, sveikatai, higienos priemonėms, buičiai, sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga apytiksliai 260 Eur suma. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-07-08 išvadoje taip pat neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui šiuo metu reikalinga skirti 260 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos turimais duomenimis ieškovė yra iš dalies darbinga (50 proc. darbingumas), jos turimas pajamas sudaro 84 Eur netekto darbingumo pensija, jai padeda kartu gyvenanti motina L. A., gaunanti 329 Eur kasmėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų, jam būtų nustatytas dalinis darbingumas, taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, todėl atsakovo išlaikymo dydžio dalis turėtų būti proporcingai didesnė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad tikslinga priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo dydžio dalį, t. y. po 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį. Vertinant atsakovo darbingą amžių ir nesant duomenų apie jos negalėjimą teikti išlaikymą vaikui (prasta sveikatos būklė, neįgalumas ir kt.), remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovo, kaip rūpestingo tėvo, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra pakankama teikti minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą nepilnamečiam sūnui – po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, todėl ši suma priteistina iš atsakovo nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-04-20, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Manytina, kad priteistina suma užtikrins būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovas prie vaiko išlaikymo nebeprisideda. Atsakovas turi galimybes gauti pajamas dirbant, tačiau to nedaro ir nepadeda išlaikyti ieškovei nepilnamečio vaiko. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog aplinkybės, susijusios su nepilnamečio sūnaus E. D. poreikiais, ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi ir jų gaunamomis pajamomis laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki ieškinio padavimo dienos ir bylos nagrinėjimo dieną būtų iš esmės skirtingos. Dėl šios priežasties, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad E. D. poreikius ir atsakovo turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-04-20 atitiko 140 Eur per mėnesį atsakovo mokėtinas išlaikymas, kurio atsakovas neteikė, todėl iš atsakovo priteistinas 630 Eur nepilnamečio sūnaus E. D. išlaikymo įsiskolinimas už 4,5 mėnesių (nuo 2015-12-01 iki 2016-04-20).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2016-10-21 pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad dėl ieškovei V. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 196,86 Eur išlaidas. Tenkinus ieškinį, 196,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Tenkinus ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (8-9 b. l.), iš atsakovo priteistinas valstybei 87 Eur žyminis mokestis (31 Eur + 41 Eur + 15 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p.)), taip pat iš atsakovo priteistinos 1 Eur išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-25 nutartimi, panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja vaiko auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu.

Priteisti iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei V. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 630 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti valstybei iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 87 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 1 Eur (vieno euro) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 196,86 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 86 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.