Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. Č., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-08-07 nutarimo Nr. 30-ANR_N-9063-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas 2023-07-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriame buvo siūloma iki 2023-07-21 sumokėti 50 eurų baudą G. Č. už tai, kad jis 2023-07-06 20.35 val. Kopų g., Klaipėdoje, esančiame paplūdimyje, maudėsi Baltijos jūroje, kai tai daryti yra draudžiama, t. y. kai to neleidžia prie gelbėjimo postų pakabinta informacija, raudona vėliava. Tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-06-25 sprendimo Nr. T2-143 „Dėl saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 10.11 punkto reikalavimus. G. Č. dėl administracinio nusižengimo paaiškino, jog jis nesimaudė, o buvo įbridęs iki kelių ir stovėjo ant dugno. Jūroje nuo kranto buvo 15-17 metrų, treniravo vaikus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-08-07 nutarimu Nr. 30-ANR_N-9063-2023 G. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 491 straipsnio 4 dalį paskirta 150 Eur bauda.

2023-08-25 teisme gautas administracine tvarka nubausto G. Č. skundas, kuriame nurodoma, jog su nutarimu nesutinka, laiko jį neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu. Nurodo, kad dirba Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šios įstaigos pagrindinė veikla yra žmonių mokymas plaukti, skiriant prioritetą neįgaliesiems asmenims ir vaikams. 2023-07-06 prie Baltijos jūros Melnragės paplūdimyje vyko eilinis vaikų mokymas plaukti (treniruotė). Apie 20.30 val. prie jų priėjo policijos pareigūnai ir apkaltino, kad maudosi, kai gelbėjimo poste buvo pakabinta raudona vėliava. Čia pat, paplūdimyje, pagal ANK 491 straipsnio 4 dalį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokia informacija buvo pakabinta prie Melnragės paplūdimio gelbėjimo posto. Taip pat nėra reglamentuota, prie kokių meteorologinių sąlygų iškabinama raudona vėliava. Faktiškai vėliava iškabinama pagal vieno ar kito gelbėtojų posto darbuotojo subjektyvią nuomonę. Todėl iškabinta raudona vėliava neatspindi tikrojo pavojaus draudžiamo maudytis laiko. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-06-25 sprendimo Nr.T2-143 ,,Dėl saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 10.11 punkto reikalavimus. Tuo tarpu nurodomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas susideda vos iš trijų punktų, nei II skyriaus, nei 10.11 punkto jame nėra. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai galioja tik Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Baltijos jūra, kurioje, neva, jis maudėsi, nepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai, ji priklauso valstybei. Todėl, būdamas jūroje, už 15-17 metrų nuo kranto, negalėjo pažeisti skundžiamame nutarime nurodyto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nes jis jūroje (valstybės teritorijoje) negalioja. Kadangi 2023-07-06 nesimaudė Baltijos jūroje, t. y. dėl nusižengimo objektyviosios pusės nebuvimo, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 491 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Taip pat neįrodyta, kad jis treniravo vaikus jūroje draudžiamu laiku. Todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir naikintinas.

Į teismo posėdį neatvyko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas, Institucijai apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

G. Č. į bylos nagrinėjimą atvyko, savo skundą palaikė ir nurodė, jog stovykla yra organizuojama nuo 2017 m., moko vaikus plaukti Baltijos jūroje, atvirose vandenyse, irklentėmis, banglentėmis, kajakais bei laisvu plaukimu. Jo tikslas supažindinti vaikus su saugiu elgesiu vandenyje, kylančiais pavojais. Per dieną treniruoja vaikus tris kartus. Liepos 6 dieną gelbėtojai įspėjimus teikė tik jo įstaigai, nors aplinkui buvo nemažai ir kitų žmonių. Stovyklavietė yra Aušros g., nuo ten pėsti eina link Kopų g. prie jūros, gelbėtojų posto jie nepraeina. Liepos 6 d. gelbėtojai buvo atvažiavę prie jų kelis kartus, paskutinį kartą 15 val., davė nurodymus lipti iš vandens, nes maudytis draudžiama. Jie neprisistatė, buvo apsirengę su raudonais marškinėliais ir kepuraitėmis. Jis nurodė, kad jie nesimaudo, o treniruojasi, treniruotis jiems leidžiama pagal Švietimo ministro įsakymą, todėl jie toliau treniravosi. Šiais metais savivaldybės puslapyje nebuvo paskelbta informacija apie paplūdimius, kur galima vesti treniruotes. Kadangi tokio įsakymo nebuvo, asmenys, raudonais rūbais, negalėjo teikti nurodymų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-06-25 sprendimu Nr. T2-143 „Dėl saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklės negali būti taikomos ne Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Maudymasis yra poilsiautojo, atėjusio prie jūros, pliuškenimasis, pramogavimas, o jie vykdė treniruočių procesą banguotoje jūroje. Liepos 6 d., vakare apie 19 val., oras buvo apniukęs, bangavimas buvo, jis priėmė sprendimą vaikus apmokyti plaukti laisvu plaukimu, su saugos priemonėmis, liemenėmis, pūslentėmis, pažengusiems – banglentėmis. Tuo metu buvo keturi treneriai. Su stovyklos ugdytiniais vykdė užsiėmimus, bangos nebuvo didelės, toje vietoje, kur jie buvo, nesimatė kokia vėliava yra iškelta poste. Ar su vaikais eiti į jūrą treniruotis, vertina jis, kaip (duomenys neskelbtini), neina maudytis, jei yra audra. Atvažiavus pareigūnams jie treniravosi, dalis vaikų buvo jūroje, kita dalis – krante, pats buvo jūroje. Kiti žmonės maudėsi taip pat. Pareigūnai mojavo, kad išliptų iš vandens, jis priėjo prie jų. Pareigūnai paaiškino, jog juos iškvietė gelbėtojai, kadangi maudosi esant iškeltai raudonai vėliavai. Pareigūnai nenustatė, kad yra pažeidimai ir jie jau ruošėsi išvažiuoti, tačiau jis paprašė, kad surašytų protokolą asmenims, kurie jiems trukdo vykdyti treniruotes. Tai padaryti pareigūnai sutiko, bet važiuojant link 1 Melnragės, pareigūnas, pasitaręs su pamainos vadu, priėmė sprendimą jo atžvilgiu surašyti protokolą. Jis nesutiko, kad maudėsi jūroje, jis buvo tik įbridęs, be to, taisyklės šiuo atveju buvo taikomos ne Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, o valstybinėje teritorijoje. Taip pat nesutiko dėl raudonos vėliavos iškėlimo, kadangi turi būti aiškus reglamentavimas, kuo vadovaujantis ji iškeliama, tačiau tokio reglamentavimo, kas priima sprendimą pakelti vėliavą, kur ji turi būti iškelta ir pan., nėra. Jis supranta, kad ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o valstybinėse vandenyse, kuriose nėra reglamentuota draudžiantys ar leidžiantys maudytis ženklai, jis gali vykdyti veiklas pagal įstaigos patvirtintas taisykles. Jo tikslas apmokyti vaikus, taip pat ir neįgalius, plaukti. Jis nežino tokio reglamentavimo, kad valstybinėse vandenyse būtų draudžiama vykdyti sportines veiklas. Vėliavos yra keliamos remiantis ISO standartais, tai yra asociacijos tvarka. Iš budėjimo grafiko matyti, jog bangavimas 0 balų, tačiau įstaiga iškėlė geltoną vėliavą, kuri keliama esant 2 balų bangavimui. Taip pat nenurodytas pagrindas, kodėl 15.50 val. vėliava buvo pakeista į raudoną. Liepos 6 d. bangavimas buvo 0 balų. Raudona vėliava keliama, kai bangavimas pasiekia 4 balus. Todėl kyla klausimas, kas ir kodėl tą dieną iškėlė raudoną vėliavą. Mano, jog jokių teisės aktų jis nepažeidė. Jis nesimaudė Baltijos jūroje, jis vykdė treniruotę, ir žinojo, kad tai daryti nėra draudžiama. Jo įstaiga prašydavo, kad gelbėtojai, tose vietose, kur vyksta vaikų užsiėmimai, pastatytų gelbėjimo postą, ir taip sumažintų nelaimių tikimybę. Jei bangavimas yra 0, su banglentėmis ar pūslentėmis neįmanoma plaukioti. Su vaikais jūroje jis negali nei nardyti, nei plaukioti. Jis vykdo užsiėmimus pagal programą, teikia nurodymus vaikams.

G. Č. atstovas advokatas Leonidas Zubanovas palaikė skundą, nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesimaudė jūroje, o treniravo vaikus. Tokia veikla jis užsiima nuo 2017 m. viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Maudytis reiškia plaukioti, nardyti, o treniruotė vyksta salėje, danguje, ar vandenyje. Šiuo atveju treniruotė buvo vandenyje. Norint vykdyti treniruotę su banglentėmis, yra būtinos bangos. Raudona vėliava kabinama pagal paplūdimio vėliavų kėlimo taisykles. Iš ištraukos iš budėtojų žurnalo matyti, jog bangavimas yra 0, vėliava iškelta geltona. Jei bangavimas yra 0-1, pagal taisykles iškeliama žalia vėliava. Žurnale nematyti, jog bangavimas pasikeitė. Tai kelia abejonių raudonos vėliavos iškėlimo pagrįstumu. Paplūdimys yra kintanti teritorija tarp jūros kranto linijos iki kopagūbrio. Akvatorija tai tam tikras natūralaus ar dirbtinio baseino, ar jūros plotas. Jūros akvatorija nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, o ne savivaldybėms. Taisyklės, kurių pagrindu G. Č. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, galioja tik Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Šios taisyklės galioja iki Baltijos jūros vandens linijos, taisyklės jūroje nebegalioja, nes tai nėra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija.

Iš 2023-07-06 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos I. Š. tarnybinio pranešimo dėl pažeidimo matyti, jog 2023-07-06, dirbant kartu su vyr. patruliu V. Č., AP ,L1117“, 20.16 val., buvo gautas pranešimas adresu Kopų g., Klaipėda, jog 1 Melnragė, paeiti apie 700 m į 2 Melnragės pusę, ties moterų paplūdimiu, asmenys nepaiso gelbėtojų, maudosi jūroje, kiti plaukioja su banglentėmis. Praneša gelbėtojas, pasitiks. Atvykus nurodytu adresu pasitiko S. Š., kuris nurodė, kad per iškeltą raudoną vėliavą asmuo maudosi jūroje kartu su savo mokiniais, asmuo yra treneris. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo pastebėtas 15 m. nuo kranto besimaudantis asmuo, jis buvo įbridęs į jūrą iki juosmens. Tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos 2020-06-25 sprendimo Nr. T2-143 ,,Dėl saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 10.11 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 491 str. 4 d. Nustatyta, kad asmuo yra G. Č., kuris nurodė, kad jūroje nesimaudė, jis braidė. Taip pat nurodė, kad jūra nepriklauso Klaipėdos m. savivaldybei, todėl čia Klaipėdos m. sav. įstatymai negalioja, su pažeidimu nesutiko (b. l. 10).

Iš 2023-07-06 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus patrulio V. Č. tarnybinio pranešimo įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai matyti, kad 2023-07-06 patruliuojant Klaipėdos mieste nustatytame maršrute su tyr. I. Š., 20.16 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 1 Melnragėje, apie 700 m į 2 Melnragės pusę, ties moterų paplūdimiu, asmenys nepaiso gelbėtojų, maudosi jūroje, kiti plaukioja su banglentėmis. Praneša gelbėtojas, pasitiks. Atvykus 20.27 val. adresu Audros g. 1 Klaipėda, kur pasitiko gelbėtojai, kurie nurodė, kad prie moterų pliažo ženklo jūroje maudosi asmuo, kad tas pats asmuo tai daro jau ne pirmą kartą ir ignoruoja gelbėtojų pastabas, bei iškeltas raudonos spalvos vėliavas, kurios yra iškeltos ant gelbėjimo postų, kurios draudžia maudytis jūroje. Nuvykus prie moterų pliažo ženklo iš Baltijos jūros buvo išprašytas asmuo, kuris maudėsi Baltijos jūroje. Kaip nustatyta, tai buvo G. Č., kuris nurodė, kad jis yra plaukimo instruktorius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir moko vaikus plaukti jūroje su banglentėmis. G. Č. nurodė, kad jis jūroje nesimaudo, o tik braido, bei paaiškino, kad jūra neįeina į Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribas ir jis nieko nepažeidžia. G. Č. buvo paaiškinta, kad yra draudžiama maudytis Baltijos jūroje, kai ant gelbėjimo postų yra pakabintos raudonos vėliavos, kad jis savo tokiais veiksmais pažeidžia Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos 2020-06-25 sprendimo Nr. T2-143 „Dėl saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 10.11 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą 491 str. 4 d. (b. l. 11).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog G. Č. pareiškė, jog 2023-07-06, apie 19.40 val., Kopų g, Klaipėdoje, Baltijos jūros krante, treniruočių metu privažiavo bagis, kuriame buvo vyras ir moteris, kurie buvo apsirengę raudonai ir ant kepurių buvo užrašas ,,Gelbėtojai“. Savo įsakymais išvarė vaikus iš vandens, nurodydami, kad jie griežtai draudžia maudytis, kadangi iškelta raudona vėliava ant posto. Priėjus prie nenustatytų asmenų, kurie pristatyti nenorėjo, pasakė, kad vykdo įstaigos įsakymus. Į klausimą, ar turi įgaliojimus drausti, nurodyti, įsakyti ir išvaryti iš paplūdimio ar jūros, nurodė, kad turi visus įgaliojimus. Klausiant, kokia jų pareigybė ir įgaliojimai, nurodė, jog ant kepurės parašyta „Gelbėtojas“ ir pasak jų, tai turėtų būti jiems aišku. Toks asmenų elgesys išgąsdino vaikus. Mano, jog tie asmenys neturi jokių įgaliojimų. Prašo pradėti teiseną (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, procesinį sprendimą priėmė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nustatyta, kad pareiškėjas G. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2023-07-06 20.35 val. Kopų g., Klaipėdoje, esančiame paplūdimyje, maudėsi Baltijos jūroje, kai tai daryti yra draudžiama, t. y. kai to neleidžia prie gelbėjimo postų pakabinta informacija, raudona vėliava.

Teismo posėdžio metu G. Č. paaiškino, jog jis nesimaudė Baltijos jūroje, o vedė ugdytiniams plaukimo treniruotę. Nesutinka su tą dieną iškelta raudona vėliava, kadangi iš „Darbo budėjimo eigos“ žurnalo matyti, jog bangavimas buvo 0. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020-06-25 sprendimu Nr. T2-143 „Dėl saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklės gali būti taikomos tik Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, o Baltijos jūra neįeina į Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją.

ANK 491 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už maudymąsi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, maudymąsi apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, savivaldybių tarybų patvirtintose saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų pažeidimą. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš minėtose taisyklėse nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl Saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2020-06-26, Nr. 2020-14139) 2 punkte nustatyta, jog taisyklės galioja visoje Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 10.11. punkte nustatyta, jog vandens telkinio vandenyje ir paplūdimyje draudžiama maudytis, esant gelbėjimo poste iškeltai raudonai vėliavai. Paplūdimys – teisės aktų nustatyta tvarka įrengta sausumos ir su ja besiribojančio paviršinio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti (ilsėtis, sportuoti, kaitintis saulėje, maudytis) (8.4. punktas). Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys (8.6. punktas).

Iš gelbėjimo posto „ Darbo budėjimo eiga“ žurnalo kopijos, kurią pateikė bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas, matyti, jog liepos 6 d. bangavimas Baltijos jūroje buvo 0 balų, iškelta geltona paplūdimio vėliava, kuri 15.50 val. pakeista į raudoną paplūdimio vėliavą. 17.00 val. prasigiedrijo, ramu (b. l. 55). Iš BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ l.e. direktoriaus pareigas A. G. atsakymo advokatui L.Zubanovui matyti, kad 2023-07-06 apie 20.30 val. buvo užfiksuotos šios meteorologinės sąlygos: debesuota, stiprus vakarų krypčių vėjas ir bangavimas jūroje. Meteorologines sąlygas gelbėtojai nustato vadovaudamiesi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje www meteo lt skelbiama informacija ( b.l. 52) . BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. BP-20/55 patvirtintose biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ paplūdimio vėliavų kėlimo taisyklėse reglamentuojama Klaipėdos miesto paplūdimių vandens paviršiaus bangavimo nustatymo metodika ir informuojančių vėliavų iškėlimo tvarka. Kaip matyti, informuojanti žalia vėliava iškeliama gelbėjimo stotyje (gelbėjimo poste), kai bangavimas 0-1 balų, t. y. nėra bangavimo, veidrodinis paviršius, bangų aukštis 0,25 m, silpnas bangavimas, ribuliai, atsiranda nedidelės bangų keteros; geltona vėliava iškeliama, kai bangavimas 2-3 balai, t. y. bangų aukštis 0,25-1,25 m, bangavimas saikingas, nedidelės bangų keteros pradeda apsiversti, bet putos ne baltos, o kaip stiklas, gerai matomos nedidelės bangos, kurių keteros apsiversdamos vietomis sudaro kunkuliuojančias baltas putas „avinėlius“; raudona vėliava iškeliama, kai bangavimas 4-9 balai, t. y. bangų aukštis 1,25-11 m ar daugiau, bangos įgauna aiškiai išreikštą forma visur „avinėliai“; atsiranda didelio aukščio bangos, jų putojančios keteros apima didelius plotus; keteras apibrėžia ilgos putojančios bangas; vėjo nuplėšiamos nuo keterų putos išsitęsia bangų nuokalnėse; ilgos vėjo nuplėštų putų juostos dengia bangų nuokalnes ir sušliedamos pasiekia bangų nuokalnių papėdes; putos plačiomis, tankiomis krintančiomis juostomis padengia bangų nuokalnes, vandens paviršius darosi baltas ir tiktai bangų papėdėje regimi laisvi nuo putų ruožai; jūros paviršius apgaubtas tankiu putų sluoksniu, oras užpildytas mažomis vandens dalelėmis, matomumas žymiai sumažėjęs ( b.l. 53-54). Kaip matyti iš teismui pateikto „ Darbo budėjimo eiga“ žurnalo kopijos, liepos 6 d. 15.50 val. vėliava pakeista į raudoną ( prieš tai buvo geltona vėliava), draudžiančią maudytis Baltijos jūroje. Žurnale užfiksuota, jog 17.00 val. prasigiedrijo, ramu (b. l. 55). Taigi, neaišku, kodėl administracinio nusižengimo metu, t. y. 20.35 val. buvo iškelta raudona paplūdimio vėliava; kas reglamentuoja ir kas tą dieną priėmė sprendimą iškelti raudoną vėliavą; kokia informacija apie meteorologines sąlygas buvo skelbiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainėje www meteo lt. Siekiant pašalinti prieštaravimus ir bet kokias abejones apie šias aplinkybes ( paplūdimio vėliavos iškėlimą, G. Č. veiksmus), turėjo būti apklausti ir tą dieną budėję BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai.

Administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinis nusižengimas pasireiškia teisės aktų nustatytų savivaldybių tarybų patvirtintose saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų pažeidimu. Šios taisyklės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek ir neveikimu, kai neatliekamos iš tokių taisyklių kylančios pareigos. Šiuo atveju pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl Saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2020-06-26, Nr. 2020-14139) 10.11. punktą, draudžiama vandens telkinio vandenyje ir paplūdimyje maudytis, esant gelbėjimo poste iškeltai raudonai vėliavai. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Nutarimas priimtas neišsamiai atlikus tyrimą, neatlikus visų privalomų procesinių veiksmų siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, nėra pakankamai motyvuotas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatliko visų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų. Taigi, teismas daro išvadą, jog institucija, tyrusi administracinio nusižengimo bylą, neištyrė visų faktinių ir teisinių aplinkybių.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.Toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo išsiaiškintos visos svarbios bylos aplinkybės, neapklausti asmenys, užfiksavę pažeidimą ir iškvietę policijos pareigūnus, neapžiūrėtas „Darbo budėjimo eigos“ žurnalas, todėl nurodytos aplinkybės traktuotinos kaip esminiai trūkumai, kurių negalima ištaisyti teisme. Būtina nustatyti ir apklausti 2023-07-06 paplūdimyje dirbusius gelbėtojus, išsireikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, apžiūrėti gelbėjimo posto „Darbo budėjimo eiga“ žurnalą, ir išsiaiškinti, kokios meteorologinės sąlygos sąlygojo raudonos vėliavos iškėlimą 20.35 val., esant būtinumui atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus. Dėl nurodytų aplinkybių reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-08-07 nutarimas Nr. 30-ANR_N-9063-2023 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama nusižengimui tirti iš naujo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (2020 m. kovo 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

G. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-08-07 nutarimą Nr. 30-ANR_N-9063-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.