Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui E. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „B2Kapital“ pareiškė ieškinį teisme dėl 123,37 Eur skolos, 63,89 Eur nuostolių ir 71,88 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 100,00 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, 11,10 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. N..

Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą atsakovo atžvilgiu ieškovei UAB „B2Kapital“. Atitinkamai ieškovė įgijo reikalavimo teises pagal Pradinio kreditoriaus su atsakovu sudarytą 2019 m. balandžio 2 d. kredito sutartį. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl Pradinis kreditorius 2019 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas buvo informuotas dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovei.

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai darbovietės administracijai 2020 m. rugpjūčio 28 d. (CPK 123 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: paskolos sutartimi, tęstinių reikalavimų teisių pirkimo pardavimo sutarties išrašu, priedo prie tęstinių reikalavimų teisių pirkimo pardavimo sutarties išrašu, įspėjimu dėl skolos, pranešimu dėl sutarties nutraukimo, mokėjimo nurodymais.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 4327444, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2019 m. rugpjūčio 2 d. sutartį nutraukė.

Ieškovė ir UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutartį Nr. PR-17-210, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 123,37 Eur skolą (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 63,89 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir 71,88 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (100,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. balandžio 2 d. (sutarties pabaigos).

Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Nutraukus sutartį, kreditorius dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti pelno palūkanų (71,88 proc.), numatytų gauti iki sutarties pabaigos (2022 m. balandžio 2 d.), kurios laikytinos kreditoriaus negautomis pajamomis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 63,89 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir 71,88 proc. negautos pajamos (atitinkančios pelno palūkanų normą), skaičiuojamos nuo 100,00 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2022 m. balandžio 2 d. (sutarties pabaigos).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 11,10 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. birželio 17 d.

Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y., kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai. Kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat nurodė, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti ir delspinigius (netesybas), ir nuostolius (negautas pajamas), todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomi priteisti 11,10 Eur dydžio delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (63,89 Eur) ir papildomai iš atsakovo nepriteisiami.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, buveinės adresas Mėnulio g. 7, Vilniuje, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – 123,37 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 37 ct) negrąžintą kreditą, 63,89 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 89 ct) negautas pajamas ir 71,88 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (100,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. balandžio 2 d. (sutarties pabaigos), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,00 Eur (dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo apeliacine tvarka skųsti negali, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (nurodant aplinkybes, liudijančias nepateikimo per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir teismo neinformavimo apie tai priežasčių svarbumą, įrodymus pagrindžiančius šias aplinkybes).

Ieškovas turi teisę per 20 d. sprendimą apskųsti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.