- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- eI3-812-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02724-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- UAB "Asepas"
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Hermeda“, uždarajai akcinei bendrovei „Eva King“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jovitos Einikienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Hermeda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eva King“ dėl rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1SS-1186-(8.5) „Dėl Jūsų prašymo“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d. prašymą ir priimti dėl jo teisėtą ir pagrįstą sprendimą; 3) priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. gavo NŽT 2019 m. birželio 20 d. raštą, kuriame nurodyta, kad NŽT neturi teisinio pagrindo tirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) veiksmų. Pareiškėjos manymu, atsakovės raštas yra nepagrįstas, todėl teikia teismui skundą dėl šio atsakovo sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Skunde paaiškinama, kad Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilnius) pareiškėja nuosavybės teise turi du statinius, kuriems naudoti reikalingą žemės sklypo dalį subnuomoja ir naudoja. Jos subnuomotoje žemės sklypo dalyje 2017 m. spalio 5 d. įregistruotas statinys – rezervuaras, kaip UAB „Hermeda“ nuosavybė, o nuo 2018 m. kovo 8 d. rezervuaras yra UAB „Eva King“ nuosavybė. 2019 m. balandžio 4 d. raštu pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Skyrių ir prašė nurodyti ar jis davė sutikimą rezervuaro statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre. Skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštu nurodė, kad Skyriui nepriskirtos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius subnuomotuose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo. Pareiškėja nesutikdama su šiuo raštu 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į NŽT, kuri 2019 m. birželio 20 d. rašte nurodė, jog NŽT veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre, 2019 m. gegužės 2 d. Skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio, todėl tirti Skyriaus veiksmus neturi teisinio pagrindo. Su šiuo NŽT raštu nesutinka ir pažymi, kad viena iš NŽT funkcijų yra organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (NŽT nuostatų 7.14 punktas), kas reiškia, kad NŽT turi pareigą kontroliuoti, kaip žemės sklypas yra naudojamas. Žemės sklypo naudojimo kontrolė reiškia ir jame statomų, rekonstruojamų ar registruojamų statinių kontrolę. NŽT privalo dalyvauti jos valdomuose žemės sklypuose statomų ir registruojamų statinių teisiniuose santykiuose, taip įgyvendindamas savininko teises ir jai priskirtas žemės naudojimo kontrolės funkcijas. Skunde pažymima, kad žemės sklypas UAB „Hermeda“ buvo išnuomotas 1994 m. rugsėjo 23 d. sutartimi, kuri galiojo iki 2016 m. gegužės 11 d. rezervuaras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. spalio 5 d., t.y. po žemės nuomos sutarties nutraukimo praėjus daugiau negu vieneriems metams, o rezervuaro statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1992 m. t.y. iki nuomos sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad rezervuaras pastatytas ir registruotas nuomos sutarčiai negaliojant. NŽT objektyviai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. NŽT raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. kovo 12 d. buvo gautas pareiškėjos advokatės prašymas dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo prašoma nurodyti, ar buvo išduotas sutikimas nekilnojamojo daikto – rezervuaro, esančio valstybiniame žemės sklype statybai. Atsakymas buvo pateiktas 2019 m. kovo 22 d. rašte. 2019 m. balandžio 9 d. buvo gautas iš esmės analogiškas prašymas, kuriuo buvo prašoma nurodyti, ar NŽT išdavė sutikimą rezervuaro, esančio valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre. NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakė 2019 m. gegužės 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“. NŽT 2019 m. gegužės 30 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas ištirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus ir imtis veiksmų pažeidimui pašalinti. Atsižvelgdama į tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėją informavo, jog sutikimo statyti rezervuarą bei jį registruoti Nekilnojamojo turto registre neišdavė, NŽT skundžiamame 2019 m. birželio 20 d. rašte konstatavo, kad 2019 m. gegužės 2 d. raštas yra informacinio pobūdžio.
Atsiliepime pažymima, kad šiuo metu galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2019 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260, 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir statyta ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Taigi ginčijamame rašte teisingai nurodyta, kad valstybinės žemės nuomotojo sutikimas statyti statinius ar įrenginius ar rekonstruoti esamus, išreiškiamas valstybinės žemės nuomos sutartyje, todėl atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Nekilnojamo turto registrą tvarko Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, kurio teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juose, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodyta ginčijamame rašte NŽT veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą. Jokie teisės aktai nenumato, kad NŽT išduoda sutikimus įregistruoti (valstybinėje žemėje pastatytus) statinius Nekilnojamojo turto registre ar priima kokius nors sprendimus dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tokie veiksmai iš esmės reikštų Nekilnojamojo turto registro tvarkymo funkcijos vykdymą, o tai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. Mano, kad NŽT teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Hermeda“ ir UAB „Eva King“ atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl NŽT 2019 m. birželio 20 d. rašto, kuriame nurodyta, kad NŽT neturi teisinio pagrindo tirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis .(duomenys neskelbtini) (b.l. 7-15). Minėtas pastatas randasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 2,4147 ha žemės sklype (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Šiame sklype, be kitų statinių, registruotas inžinerinis statinys – rezervuaras (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), II grupės nesudėtingas statinys, kurio statybos pradžios ir pabaigos metai (1992 m.), baigtumo procentas (100 proc.), fizinio nusidėvėjimo procentas (63 proc.). Rezervuaro įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas – 1992 m. gruodžio 31 d. priėmimo perdavimo aktas, 2017-10-05 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Pareiškėjos atstovė 2018 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama nurodyti, ar buvo duotas sutikimas nekilnojamojo daikto rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre, ir pateikti šio sutikimo patvirtintą kopiją. Jei toks sutikimas nebuvo duotas, prašoma nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi šioms aplinkybėms ištirti, pažeidimui nustatyti ir jo padariniams pašalinti (b.l. 61).
NŽT Vilniaus miesto skyrius į pareiškėjos prašymą atsakė 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. 49SJN-695-(14.49.105), kuriame nurodė, jog nėra išdavęs sutikimo rezervuaro statybai ar registravimui. Paaiškino nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarką, taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių į statinius neišregistravimas pažeidžia trečiųjų asmenų (tame tarpe ir pareiškėjos) teises ir teisėtus interesus, jie savo pažeistas teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka (b.l. 63-64).
Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. balandžio 4 d. pateikė iš esmės analogišką prašymą (b.l. 28), kuriame taip pat prašė nurodyti, ar rezervuaro statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre buvo išduotas NŽT sutikimas, jei sutikimas buvo duotas pateikti jo kopiją, o jei tokio sutikimo NŽT nedavė, buvo prašoma nurodyti teisinį pagrindą, pagal kurį toks sutikimas konkrečiu atveju nebuvo reikalingas ar nebuvo duotas.
NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į šį pareiškėjos kreipimąsi, 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 49SJN-1192-(14.49.136E) informavo, kad sutikimo dėl statinio statybos minėtame sklype bei sutikimo statinio registravimui Nekilnojamojo turto registre neišdavė. Paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui nepriskirtos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotuose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. raštu (b.l. 31-32) kreipėsi į NŽT, prašydama ištirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus dėl jo, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinio, teisių ir pareigų įgyvendinimo ir viešojo intereso apsaugos ir apie atliktus veiksmu ir priimtus sprendimus informuoti pareiškėją. Pareiškėja taip pat nurodė, jog iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašto paaiškėjo, kad valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, yra pastatyta ir registruotas nekilnojamasis daiktas be žemės sklypo savininko teises įgyvendinančio subjekto sutikimo, kai pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d., ir nesudėtingo statinio statybai mieste yra reikalingas statybos leidimas.
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos kreipimąsi, priėmė skundžiamą 2019 m. birželio 20 d. raštą Nr.1SS-1186-(8.5), kuriame nurodė, kad NŽT nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre. Informavo, jog valstybinės žemės sklypas Vilniuje, .(duomenys neskelbtini), 1994 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Hermeda“ ir pažymėjo, jog valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui išreiškiamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, todėl atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Rašte taip pat paminėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėją informavo, kad sutikimo statyti rezervuarą bei sutikimo šio statinio registravimui Nekilnojamo turto registre neišdavė. Kadangi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštas yra informacinio pobūdžio, NŽT nurodė, jog tirti skyriaus veiksmų neturi teisinio pagrindo.
Pareiškėja, nesutikdama su NŽT raštu, skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT 2019 m. birželio 20 d. raštą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d, prašymą iš naujo bei priimti dėl jo teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjos teigimu, NŽT raštas nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. NŽT turėjo išsamiai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d., ir nesudėtingo statinio statybai mieste yra reikalingas statybos leidimas, kurį gaunant turi būti pateiktas NŽT, kaip žemės sklypo patikėtinio sutikimas. Viena iš NŽT funkcijų yra organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kuri reiškia ir jame statomų, rekonstruojamų ir registruojamų statinių kontrolę.
Taigi, byloje ginčas kilo, ar NŽT išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d. prašymą, o jos pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Taip pat, ar pagrįstai NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą laikė informacinio pobūdžio raštu ir dėl to atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl skyriaus veiksmų.
Kaip matyti iš pareiškėjos 2019 m. balandžio 4 d. prašymo ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. atsakymo į jį, minėtame rašte lakoniškai buvo pateikta pareiškėjos prašoma informacija apie tai, jog sutikimas prašyme minimo rezervuaro statybai ir jo registracijai Nekilnojamojo turto registre nebuvo išduotas.
Pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. kreipdamasi į NŽT šios NŽT Vilniaus miesto skyriaus informacijos neginčijo, tačiau, remdamasi Statybos įstatymo nuostatomis, teigė, kad statant statinius mieste reikalingas statybos leidimas, kuriam gauti toks sutikimas yra reikalingas.
Teismas iš esmės sutinka su ginčijamame 2019 m. birželio 20 d. NŽT išdėstyta pozicija, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas, kuriame buvo pateikta pareiškėjos prašoma informacija apie sutikimą statyti statinį ir jį registruoti, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo būtų sprendžiama dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Tai, kad NŽT skyriaus raštu informacija buvo pateikta glaustai, ginčo aplinkybių nekeičia. Be to, pažymėtina, jog NŽT ginčijamu raštu detalizavo skyriaus pateiktą informaciją ir pareiškėjai paaiškino, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Už šių duomenų teisingumą ir apsaugą pagal NTRĮ 5 str. 2 d. atsako Nekilnojamo turto registro tvarkytojas, kuris turi pareigą patikrinti pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat pareiškėjai paaiškino, jog NŽT kompetencijai nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registro. Taip pat NŽT paaiškino, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statyti ar rekonstruoti statinius yra išreiškiamas valstybinės žemės nuomos sutartyje ir atskiras sutikimas nėra reikalingas. Teismas įvertinęs pareiškėjos kreipimąsi į NŽT skyrių ir skyriaus pateiktą atsakymą į prašymą pateikti informaciją, sprendžia, jog NŽT, kuri ginčijame rašte detalizavo, skyriaus pateiktą informaciją, pagrįstai skundžiamame rašte nurodė, kad NŽT skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio ir pagrįstai atsisakė tirti skyriaus veiksmus.
Pareiškėjos teigimu, ginčijamas NŽT raštas yra nepagrįstas teisės normomis, nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d., ir nesudėtingo statinio statybai mieste yra reikalingas statybos leidimas. Pareiškėjos teigimu, valstybinės žemės kontrolė apima ir jame statomų ar rekonstruojamų statinių kontrolę, o NŽT argumentai, jog ji neturi išduoti sutikimo statinio statybai žemės sklype ir jo registracijai Nekilnojamojo turto registre prieštarauja Statybos įstatymo 27 str. 1 d. ir 5 d. 6 p. bei Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 7.14 p.
Kaip matyti iš pareiškėjos skunde dėstomų teiginių, pareiškėja niekaip neįvardija kaip jos raštuose minimo statinio (rezervuaro) statyba ir registracija įtakoja jos teises, o kelia klausimą dėl viešojo intereso gynimo, t.y. statinio statybos neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
Ginčo klausimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuriame numatyta, jog Nekilnojamojo turo registrą tvarko VĮ Regitrų centras (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas), o jo padaliniai (teritoriniai registratoriai) registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, jų suvaržymus ir juridinius faktus ( NTRĮ 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagas, rezervuaras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. gruodžio 31 d. priėmimo perdavimo akto ir 2017-10-05 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir vadovaujantis NTRĮ 4 str. nuostata šie duomenys nuo jų registracijos (iki tol kol jie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka) laikomi teisingais ir išsamiais. Pažymėtina, jog ginčijame rašte NŽT pagrįstai nurodė, jog jai nėra pavesta priimti kokius nors sprendimus dėl daiktų registravimo Nekilnojamo turto registre, ar sutikimo juos registruoti davimo. Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarką nustato NTRĮ ir šio įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai, o ne pareiškėjo minimi Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ginčijamas NŽT yra nepagrįstas teisės normomis, nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d., ir nesudėtingo statinio statybai mieste yra reikalingas statybos leidimas. Kaip pagrįstai nurodė NŽT klausimas dėl statinio statybos teisėtumo yra sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus galiojančius šio statinio statybos metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-12 nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-951-520/2018). Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog rezervuaro, kurio statyba užbaigta 1992 m. gruodžio 31 d. priėmimo perdavimo aktu, statybos klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo, priimto 1996-03-19, nuostatos.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą, kuri apima ir skundų bei prašymų nagrinėjimą, atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Priežiūros įstatymo 25 str. 1 ir 2 d. nustato skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarką. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėja dėl ginčijamo statinio statybos teisėtumo klausimų kreipėsi į Inspekciją, kurios kompetencijai teisės aktai priskiria statybos valstybinę priežiūrą.
Dėl skundžiamo rašto atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams pažymėtina, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2006 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš esmės atsakovė vertino visas pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir ginčijamame rašte pasisakė dėl prašyme pareiškėjos išreikšto prašymo ištirti NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus ir imtis veiksmų pažeidimui pašalinti. NŽT ginčijamame rašte nurodė pagrindinius faktus ir teisės aktų nuostatas dėl sutikimų statinio (rezervuaro) statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre davimo. Taip pat nurodė argumentus dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto, t.y. nurodė, jog skyrius jokių sprendimų, kurie pareiškėjai galėjo sukelti teisines pasekmes nepriėmė, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą laikė informacinio pobūdžio raštu ir ikiteismine tvarka nenagrinėtinu.
Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalį skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismo nuomone, ginčijamas raštas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, administracinį aktą priėmė kompetentingas subjektas, savo kompetencijos ribose pateikdamas atsakymus į pareiškėjos keliamus klausimus, todėl yra teisėtas bei pagrįstas. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog formalūs skundžiamo rašto dalies trūkumai lemiamos reikšmės faktinės situacijos vertinimui neturėjo. Pažymėtina, jog teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į ginčijamo rašto turinį (iš esmės atsakyta teisingai, nurodyti pagrindiniai ir esminiai faktai, teisės normos), į taip, jog pareiškėja nei prašyme, nei skunde nenurodė, kokias jos teises ar interesus pažeidžia statinio statyba ir registracija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT raštas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pripažinus, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir naujo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.