- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2-1653-995/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00095-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Linas Makaveckas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui V. L., jo atstovui advokatui Linui Makaveckui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės 1008,72 Eur nuostolių bei įstatymų nustatyto šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybes:
2.1. Tarp šalių 2015 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė ginčo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus. Pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 6.2. punktą) atsakovė atsako už atliktų statybos darbų kokybę ir suteikia penkių metų garantiją visiems rangovo atliktiems statybos darbams ir dešimt metų garantiją, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) trūkumams.
2.2. 2019 m. gruodžio 27 d. UAB „Palangos vandenys“ nustatė geriamo vandens nuotėkį (duomenys neskelbtini), ir gavusi ieškovės prašymą 2019 m. gruodžio 31 d. atvyko likviduoti avarijos į vietą. Atkasus vandentiekio vamzdį, ties namu (duomenys neskelbtini), po esamu lietaus nuotekų vamzdžiu, rado nekokybiškai sujungtą vandentiekio įvadinį vamzdį su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63). Apie 2019 m. gruodžio 27 d. pastebėtą geriamo vandens nuotėkį (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną telefonu buvo informuotas atsakovės vadovas, o 2019 m. gruodžio 28 d. atsakovei buvo parašytas elektroninis pranešimas apie šią avariją. Pažymėjo, kad be atsakovės niekas objekte (duomenys neskelbtini), nevykdė žemės kasinėjimo darbų - atsakovės įmonė buvo paskutinioji, kuri 2015 m. balandžio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šiame objekte atliko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus (susirašinėjimo metu atsakovas nepateikė priešingos informacijos, nepateikė tai galinčių pagrįsti dokumentų/įrodymų, nors savo atsakymuose į ieškovo dvi pretenzijas kažkodėl tai kėlė tokias abejones). Ieškovei patikrinus atsakovės iškeltą versiją dėl galbūt kito rangovo padarytos žalos tik pavyko nustatyti, kad po 2015 m. objekte dar buvo vedama elektra ir dujos, tačiau juos vedė visai kitoje vietoje, nei buvo rastas nekokybiškai sujungtas vandentiekio įvadinis vamzdis, o šalia pastato, ir juos vedė mažame gylyje iki 0,6-0,7metro - taigi, vedant elektrą ir dujas nebuvo ir niekaip negalėjo būti pažeistas vandentiekio įvadinis vamzdis.
2.3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama antro etapo darbus (pirmasis jau buvo paklotas) ekskavatoriumi užkabino ir nutraukė vandentiekio vamzdį ir apie šį defektą niekam nieko nesakiusi, staigiai paremontavo ir užkasė (paslėpė) šį defektą. Kadangi šį objektą prižiūrėjo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jaunas ir nepatyręs darbų vadovas, taip tikėtina ir nutiko. Šią aplinkybę patvirtina avariją šalinusios UAB „Palangos vandenys“ darbuotojų darytos nuotraukos, kuriose matosi, kad toje vietoje, kur eina oranžinis kanalizacijos vamzdis ir yra sustatytos movos (jungtis). Ieškovei būtent taip iš karto pasakė į avarijos likvidavimą atvykę UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai, kurie likvidavo avariją. Apie pastebėtą avariją atsakovei buvo pranešta dar 2019 m. gruodžio 28 d., 12.27 val., kartu prašant iki 2020 m. sausio 1 d. likviduoti avariją (t. y. įvykdyti rangovo garantinius įsipareigojimus pagal 2015 m. balandžio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 20150408). Atsakovei buvo nurodyta, kad dėl avarijos be vandens yra likę visi 16 kotedžų, tačiau atsakovė atsakė, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atostogaus iki 2020 m. sausio 5 d., todėl iki tol negalės pašalinti defekto. Nuostolių suma susideda iš 438,72 Eur avarijos likvidavimo darbų, atliktų UAB „Palangos vandenys“, bei iš 570,00 Eur dangos sutvarkymo/atstatymo darbų. Paraginta net kelis kartus atsakovė neatlygino dėl avarijos likvidavimo patirtų nuostolių ieškovei, nepasiūlė jokių realių įsiskolinimo grąžinimo terminų, kuriuos ieškovė būtų galėjusi apsvarstyti ir nuspręsti, ar jie jai priimtini.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė šiuo pagrindinius į ieškinį argumentus:
3.1. Atsakovė įvykdė visus pagal Statybos rangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir 2015 m. birželio 3 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1 bei 2015 m. liepos 24 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 2 perdavė ieškovei visus vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus. Perdavimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 pastabų ieškovė apie atliktų darbų esamus trūkumus ar netinkamą atlikimą nepateikė.
3.2. Nors ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nepasiūlė atsakovės atstovams, kai buvo atkastas vandentiekis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atvykti ir dalyvauti nustatant nutekėjimo priežastį, tačiau atsakovė neginčija pačios vandens nutekėjimo kilmės, t. y. to, kad vanduo objekte tekėjo per dvigubo jungimo movą PE vamzdžiams sujungti (DN63), tačiau nesutinka, kad nutekėjimas įvyko dėl atsakovės netinkamai atliktų vandentiekio įrengimo darbų. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atkastas polietileninis vamzdis labai trumpoje atkarpoje sujungtas net dvejomis dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti. Tai reiškia, kad tarp dvigubų jungimo movų PE, esanti polietileninio vamzdžio dalis buvo pašalinta ir pakeista kita polietileninio vamzdžio dalimi (tai galėjo būti padaryta dėl PE vamzdžio sugadinimo). Atsakovė, vykdydama vandentiekio tinklų statybos darbus nenaudoja tokio polietileninių vamzdžių jungimo būdo, t. y. polietileninių vamzdžių nejungia dvigubomis jungimo movomis PE, o polietileninius vamzdžius jungia elektra virinamomis jungtimis PE vamzdžiams, todėl atsakovės pakloti vandentiekio PE vamzdžiai vėliau buvo nutraukti ir nekokybiškai sujungti.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad atsakovė objekte vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus vykdė etapais ir dėl to galbūt užkabino ir nutraukė vandentiekio vamzdį. Lauko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus atsakovė visada vykdo kartu dėl užsakovo ir rangovo darbų ir jų kaštų ekonomijos, t. y. visi tinklai įrengiami vienu metu, kad nereikėtų rangovui atlikti papildomų kasimo darbų. Be kita ko, tuo atveju, jeigu atliekant vandentiekio įrengimo darbus atsitiktinai ir būtų pažeistas PE vamzdis, tai tokio vamzdžio sujungimui atsakovė naudotų elektra virinamas jungtis PE vamzdžiams, kuriomis PE vamzdžiai sujungiami paprasčiau, bet tuo pačiu ir tvirčiau.
3.4. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją ir apie tai, kad po 2015 m. liepos 24 d., kai perdavimo aktu Nr. 2 objekte ieškovei buvo perduoti paskutinieji lauko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbai, objekte nebuvo vykdomi jokie žemės kasinėjimo darbai. Iš sklypo inžinerinių tinklų plano matyti, kad sklype buvo įrengtas dujotiekis ir išvesti elektros tiekimo kabeliai, kurie objekte buvo įrengiami jau po atsakovės įvykdytų lauko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbų. Sklypo inžinerinių tinklų plane numatytas dujotiekis ir elektros tiekimo kabeliai yra tose pačiose vietose, kur atsakovė vykdė lauko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus bei vieni su kitais persidengia. Ieškovės teiginius taip pat paneigia ir viešai www.geoportal.lt svetainėje prieinamos ir 2017 m. gegužės 6 d. darytos ortografinės nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), neatlikti aplinkos įrengimo darbai, kurių metu taip pat atliekami grunto kasimo darbai.
3.5. 2015 m. balandžio 27 d. buvo atliktas lauko vandentiekio sistemos sandarumo hidraulinis bandymas, kurio aktas patvirtina įrengto vandentiekio sistemos kokybę. Iš hidraulinio bandymo akto matyti, kad nukrypimų nuo vandentiekio inžinerinio tinklo projekto nenustatyta, atliekant bandymą panaudotas 1,0 Mpa (10kG/cm) hidraulinis slėgis, išlaikant jį 15 minučių, slėgio kritimas vandentiekio sistemoje nenustatytas, vandens pratekėjimų per vamzdžių ir armatūros sandūras nepastebėta, todėl komisija sprendė, jog atlikti darbai atitinka projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus, o pati vandentiekio sistema hidraulinį bandymą yra išlaikiusi. Ši aplinkybė patvirtina, kad vandentiekis objekte jo perdavimo ieškovei metu buvo įrengtas kokybiškai, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog vandentiekis buvo apgadintas vėliau, po jo perdavimo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai V. L. ir advokatas Linas Makaveckas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų. Avarijos vietoje nėra užfiksuoti jokie kiti tinklai, tik paties atsakovės darbuotojų pravestieji. Iš visų schemų matyti, kad dujotiekis ir elektros tinklai nesikerta su vandentiekiu. Dujotiekio vamzdžiai yra pravesti šalia namo sienos, o iš fotonuotraukų matyti, kad vandentiekis yra žymiai toliau nuo namo sienos. Be to, dujotiekio ir elektros įvedimo darbai vyko mažesniame gylyje, nei vandentiekis, todėl negalėjo būti pažeistas. Pažymėjo, kad ieškovės vadovas tinkamai ir laiku pranešė atsakovės vadovui apie įvykusią avariją. Nurodė, kad net šešiolika kotedžų liko be vandens tiekimo, nes vandens tiekimas buvo nutrauktas. Įvertinę tai, kad buvo šventinis laikotarpis, tiek žmonių liko be vandens, paprašė kuo greičiau pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusį gedimą. Pažymėjo, kad atsakovo įmonė didelė, avarijos laikotarpiu joje dirbo apie 60 žmonių, įmonė turėjo penkiolika automobilių, pajamos apie pora milijonų eurų per metus, taigi tai stambus ūkio subjektas, todėl nemano, kad jiems turėjo atsirasti kokių nors kliūčių suremontuoti gedimą. Tačiau atsakovės vadovas nurodė, kad visi darbuotojai yra atostogose ir darbus gali padaryti tik po 2020 m. sausio 5 d.. Mano, kad trys darbo dienos avarijai pašalinti yra protingas terminas. Šioje civilinėje byloje surinkti visi apeliacinės instancijos teismo nurodyti duomenis ir buvo nustatyta, kad dujotiekis ir elektros kabeliai buvo pakloti pakankamu ir saugiu atstumu nuo vandentiekio vamzdžio ir skirtinguose aukščiuose; jų klojimo metu negalėjo būti prakirstas vandentiekio vamzdis. Taip pat akivaizdu, kad dėl vandentiekio avarijos nėra kalti kiti objekte dirbę rangovai. Teismo posėdžio metu V. L. papildomai nurodė, kad jų bendrovė tiesė elektros kabelius, elektros kabelį klojo 80 cm gylyje, šalia kabelio buvo pratiestas gofras papildomiems laidams, kad vėliau nereikėtų kasti, iki vandentiekio tinklų, kurie buvo 1,5 metro kastis nereikėjo, todėl bendrovė negali būti atsakinga už nekokybiškai sujungtą vamzdyną.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas D. I. prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo nustatyta, kad po 2015 metų rangos sutartimi sulygtų darbų atlikimo, 2017 metais buvo vedamas dujotiekis ir elektros tinklai. Mano, kad būtent kiti rangovai sugadino vandentiekio tinklus ir nekokybiškai juos sutvarkė. Fotonuotraukos patvirtina, kad vandentiekis buvo sujungtas dvigubo jungimo movomis, o atsakovo įmonė apskritai tokio vamzdžių jungimo būdo nenaudoja. Tokiu būdu sujungti vamzdžius gali ir nekvalifikuotas asmuo. Ieškovės į bylą pateiktas planas kur ieškovės vadovas pažymėjo avarijos vietą negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes tai vienašališkas žymėjimas iš kurio negalima nustatyti tikslios avarijos vietos. Iš dujotiekio geodezinės nuotraukos matyti, kad dujotiekis nėra taip arti namo, kaip tvirtina ieškovės atstovas. Priešingai, mano, kad dujotiekis yra arčiau avarijos vietos, nei namo siena. Šios aplinkybės patvirtina, kad vandentiekis buvo galimai pažeistas kitų rangovų atliekant kitus darbus objekte. Pažymėjo, kad įrengiant dujotiekį yra kasamos tranšėjos giliau nei geodezinėje nuotraukoje nurodytas vamzdžių gylis (0,78 cm). Pažymėjo, kad po vandentiekio sumontavimo objekte buvo atlikti vandentiekio hidrauliniai bandymai, kurių metu konstatuota, kad sistema hidraulinį bandymą išlaikė. Ši aplinkybė įrodo, kad darbai buvo atlikti kokybiškai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Prisimena, kad ginčo žemės sklype klojo dujotiekį. Vartotojo požeminis dujotiekis pagal požeminio dujotiekio statybos taisykles buvo klojamas septyniasdešimt centimetrų gylyje su nedidele auto technika ir rankų pagalba, o vandentiekio vamzdžiai klojami yra giliau. Naudota technika nevažiavo per vietą, kurioje įvyko minėta avarija ir jis taip giliai nekasė, kad būtų buvę įmanoma pažeisti vandentiekio vamzdį. Vandentiekio tinklas paprastai klojamas 1,30 m – 1,50 m gylyje. Jis pats ginčo sklype buvo visą dujotiekio tiesimo laikotarpiu ir dirbo su mažu ekskavatoriumi, todėl fiziškai neįmanoma nutraukti vandentiekio vamzdžių. Vandentiekio tinklų jis nematė ir nerado. Statybos darbai vyko sklandžiai, nenutraukiant jokių inžinerinių tinklų. Mano, kad vandentiekio vamzdžius nutraukė ir po to sujungė movomis, tas, kas darė susikertantį kanalizacijos ir vandentiekio tinklą.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas L. M. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. Paaiškino, kad įmonė, kurią jis atstovauja, atliko trinkelių klojimo darbus. Teigia, kad atliekant trinkelių klojimo darbus visi darbai yra vykdomi žemėje iki trisdešimt centimetrų gylyje, todėl kiti objektai, esantys giliau žemėje, visiškai neturi įtakos jų atliekamiems darbams, kaip ir jų darbai tiems objektams. Tvirtina, kad užkliudyti vandentiekio tinklus galėjo tik tuo atveju, jei jie būtų tame gylyje, kuriame jie atliko darbus, tai iki trisdešimties centimetrų gylyje.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas P. R. paaiškino, kad jis yra ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nurodė, kad su užsakovu sutarė atlikti vandentiekio nuotekų ir lietaus įvadus. Atlikus visus darbus, užsakovas tyčia, piktybiškai trejus metus neatsiskaitė už atliktus darbus, sakydamas, kad yra tam tikrų trūkumų. Atlikti darbai buvo priduoti reikalingoms institucijoms, kurie patikrino, ar viskas įvykdyta gerai, ką patikrino ir pats užsakovas, todėl darbai buvo užbaigti. Po visų darbų užbaigimo, statybos ginčo sklype buvo vykdomos ir toliau, ir vyko apie penkis - aštuonis metus. 2021 m. sausio mėnesį užsakovas paskambino liudytojui ir pareiškė, kad iš po trinkelių leidžia vanduo ir prašo atvažiuoti tai sutvarkyti. Atsakovė su užsakove (ieškove) susitarė, kad esant jų įmonės kaltei, jis padengs nuostolius, o esant užsakovo kaltei, - užsakovas, tačiau užsakovas išsikvietė UAB „Palangos vandenys“, kurie jam sutvarkė nuotėkį. Užsakovas pateikė sąskaitą už UAB „Palangos vandenys“ atliktus darbus, dėl kurių atsakovė nesutinka, nes mano, kad nuotėkis įvyko ne dėl atsakovės kaltės. Tvirtina, kad atliekant darbus nenaudojo medžiagų, dėl kurių įvyko nuotėkis ir jų nėra naudoję anksčiau, jie naudoja kitokią technologiją ir tik lituojamas movas. Iš UAB „Palangos vandenys“ pateiktų nuotraukų, matyti, kad buvo naudojamos jokių standartų neatitinkančios movos, kurių atsakovė savo praktikoje nėra naudojusi. Be to, jei ir būtų naudojusi tokias movas, kurios matomos pateiktose nuotraukose, jos nebūtų praėjusios UAB „Palangos vandenys“ patikrinimo, nes jų darbai būtų neatitikę būtinų reikalavimų. Teigia, kad įvykęs nutikimas įvyko ne dėl jų kaltės, o dėl užsakovo savarankiškų darbų, kuriuos atliko jau po vandentiekio nuotekų ir lietaus įvadų įrengimo ir tvarkymo darbų kiti tretieji asmenys. Pažymi, kad jis pats kaip darbų vadovas prižiūrėjo atsakovės darbuotojų atliekamą darbą, klojant tinklus, visą laiką ginčo objekte nebūdavo, tačiau, jei darbuotojai būtų ką nors padarę, jis apie tai būtų žinojęs. Tuo metu objekte dirbę darbuotojai bendrovėje jau nebedirba.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad nagrinėjamame objekte buvo klojami visi reikalingi tinklai, kaip vandentiekio, nuotekų, naudojant profesionalias medžiagas, o šiuo atveju naudojo virinimo techniką. Jo manymu, naudojo geriausias ir kokybiškiausias technologijas, savo praktikoje nenaudoja plastikinių movų. Esant kažkokiam įvykiui, kada reikia sutvarkyti vamzdį, naudoja tik suvirinimą. Visais atvejais visi projektai yra registruojami UAB „Palangos vandenys“, kur yra priskiriamas techninis prižiūrėtojas, kuris prisiima visus vykdomus darbus, o atlikus visus darbus yra vykdomi hidrauliniai bandymai, diagnostikos ir kiti tikrinimai, kuriuos techninis prižiūrėtojas patikrina. Papildomai nurodo, kad visą laiką yra tikimybė kliudyti vandentiekio tinklus, bet šiuo atveju jie negalėjo būti kaltininkai, kurie pažeidė vamzdį, nes nenaudoja tokių medžiagų, kurios yra nurodytos, kaip priežastis, dėl ko įvyko nuotėkis.
10. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P., UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio tinklų priežiūros poskyrio vedėjas, teigia, kad (duomenys neskelbtini), rado nesandarų vandentiekio tinklą, kur vanduo veržėsi iš žemės. Bendrovė gavo minėto adreso savininko prašymą sutvarkyti vandentiekio vamzdyną, po ko, po vienos ar dviejų dienų buvo suburta grupė sutvarkyti vamzdyną. Atkasus vamzdyną, vieno metro penkiasdešimt centimetrų gylyje, rado nekokybiškai sujungtą vandentiekio įvadinį vamzdį su dvigubo jungimo movomis, per kurį bėgo vanduo. Nurodo, kad tik prižiūri vandentiekio tinklus, jų įrengimo darbų netikrina.
11. Teismo posėdžio metu A. R. parodė, kad jis yra UAB „Palangos vandenys“ atstovas. Nurodo, kad dažnai tenka dalyvauti priduodant atliktus darbus, priimant atliktus darbus visi tinklai būna užkasti, atkasti būna tik pajungimo taškai. Nagrinėjamu atveju netikrino objekte atliktų darbų, o jei ir būtų tikrinęs atliktus darbus, nebūtų pamatęs, kad yra naudotos nekokybiškos medžiagos, šiuo atveju vamzdžių movos. Teigia, kad UAB „Palangos vandenys“ nereikalauja specifinių medžiagų, atliekant vandentiekio ir nuotekų darbus, o panaudotos medžiagos nagrinėjamu atveju neatrodo netinkamos, tačiau matoma, kad yra panaudotos dvi movos, o tai reiškia, kad vamzdis buvo tvarkomas. Mano, kad pažeisti vamzdį galėjo tik tie kurie atlikto vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbus, nes tokiame gylyje daugiau jokie darbai nėra vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
12. Byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovės atsakomybės dėl vandentiekio avarijos ir dėl jos kilusių nuostolių ieškovei atlyginimo.
13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių ginčo nėra:
13.1. Ieškovė su atsakove 2015 m. balandžio 8 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (Sutarties 1.1 punktas; Sutarties 2 priedas „Lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo schema“), o ieškovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Rangovas įsipareigojo statybos darbus baigti iki 2015 m. gegužės 31 d.. Atsakovė 2015 m. birželio 3 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1, bei 2015 m. liepos 24 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2, perdavė ieškovei visus vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus.
13.2. 2015 m. balandžio 27 d. buvo atlikti objekte įrengto vandentiekio hidrauliniai bandymai ir konstatuota, kad sistema hidraulinį bandymą atlaikė.
13.3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Palangos vandenys“ 2019 m. gruodžio 27 d. nustatė geriamojo vandens nuotėkį ginčo sklype. Atkasus vandentiekio vamzdį, po esamu nuotekų vamzdžiu buvo rastas nekokybiškai sujungtas vandentiekio įvadinis vamzdis su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63). Iš pateiktų avarijos šalinimo fotonuotraukų matyti, kad vandentiekio vamzdis trumpoje atkarpoje sujungtas su dvejomis dvigubo jungimo movomis PE skirtoms vamzdžiams sujungti. Netoli šios movomis sujungtos atkarpos, matyti kitas aukščiau avarijos vietos einantis rangovo įrengtas nuotekų vamzdis. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad vandentiekio vamzdžio vientisumas buvo pažeistas ir netinkamai sutaisytas.
14. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad vandentiekio vamzdis buvo pažeistas ir dvigubo jungimo movomis PE (DN36) nekokybiškai sujungtas, tačiau, ieškovės įsitikinimu, dėl vandentiekio avarijos ir nekokybiško vamzdžio sujungimo turėtų atsakyti atsakovė pagal Sutarties 6.2 punktą, o atsakovės manymu,- kiti ginčo sklype dirbę rangovai.
15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rangos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis). Iš Sutarties 6.5 ir 6.6 punktų matyti, kad šalys yra numačiusios sutartinę atsakomybę t. y. į rangovo atsakomybę per garantinį terminą įeina pastebėtų atliktų statybos darbų, medžiagų, įrenginių, detalių ir kitokių konstrukcijų trūkumų pašalinimas per užsakovo nurodytą protingą terminą, išskyrus tuos defektus, kurie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo ar netinkamo naudojimo. Pagal Sutarties 6.2 punktą atsakovė atsako už atliktų statybos darbų kokybę ir suteikia penkerių metų garantiją visiems rangovo atliktiems statybos darbams ir dešimt metų garantiją, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) trūkumams.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovei pakanka įrodyti tik defekto faktą ir nėra būtina įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-516/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-431/2009). Ieškovei taip pat tenka pareiga įrodyti nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti Sutarties 6.5 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. kad defektą sukėlė netinkama eksploatacija, arba CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu, atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-197/2020). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
17. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė jos nurodomų atsakovės atliktų darbų trūkumų faktą, o ieškovei šią pareigą įvykdžius, spręsti, ar atsakovė įrodė aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę.
18. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad garantiniu laikotarpiu objekte įvyko atsakovės įrengto vandentiekio avarija. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ pagalba pašalino avarijos pasekmes ir atsakovei reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Atsakovė, keldama vandentiekio avarijos versiją, nurodė, kad nekokybiškai sujungti vamzdžius galėjo kiti, po jų darbų atlikimo, ginčo sklype dirbę rangovai, tačiau tokią atsakovės versiją paneigia byloje esantys įrodymai.
20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ginčo objekte vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus klojo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbų atlikimo gylis – 1,00 metro – 1,50 metro kanalizacijai, ir 1,5 metro – 2,00 metro vandentiekiui. Atsakovė vedė dvejas skirtingas komunikacijas, einančias skirtingomis vamzdžių sistemomis, iš esmės sutampančiose vietose, įskaitant ir avarijos tašką. Taip pat nustatyta, kad ginčo objekte buvo vedamas dujotiekis ir šiuos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. nurodė, kad jis pats ginčo žemės sklype klojo dujotiekį 70 cm gylyje, o vandentiekio vamzdžiai klojami yra giliau, be to, dujotiekio vedimo darbai buvo atlikinėjami ne arčiau, nei 4,5 -5 metrai nuo avarijos vietos. Ginčo sklype taip pat buvo vedama elektra, ir šiuos darbus atliko pati ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektinę dokumentaciją). Elektros vedimo darbai buvo atliekami 0,50 – 0,80 cm gylyje, be to, kaip nurodė ieškovės atstovas elektros vedimo darbai buvo atlikinėjami ne arčiau nei šeši metrai nuo avarijos vietos. Ginčo sklype taip pat buvo atliekami trinkelių, vejos bei šaligatvių bortelių klojimo darbai, kuriuos vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visi aplinkos tvarkymo darbai buvo atliekami 15 – 40 cm gylyje, buvo klojamos trinkelės jau ant esamo suformuoto pagrindo, todėl, klojant trinkeles, niekaip negalėjo būti pažeistas vandentiekio įvadinis vamzdis. Iš byloje esančios fotofiksacinės medžiagos, avarijos vietoje nėra matomi jokie kiti inžineriniai tinklai (nei dujotiekio, nei elektros tiekimo kabelių), išskyrus atsakovės darbuotojų pravestieji vandentiekio ir nuotėkų vamzdynai. Taip pat akivaizdžiai matyti, kad dujotiekis ir elektros kabeliai nesikerta su vandentiekio ir nuotekų vamzdynais avarijos vietoje. Taigi visos šios teismo posėdžio metu išsiaiškintos ir išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad visi išvardintų trečiųjų asmenų ginčo objekte atlikti darbai buvo ženkliai mažesniame lygyje, nei pažeistas vandentiekio vamzdis, kuris, kaip minėta, buvo paklotas apie 1,5-2 metro gylyje, teismui leidžia spręsti, kad dujotiekis ir elektros kabeliai buvo pakloti pakankamu ir saugiu atstumu nuo vandentiekio vamzdžio ir skirtinguose gyliuose, taip pat ir trinkelės buvo klojamos jau ant suformuoto žemės sklypo pagrindo, ženkliai mažesniame gylyje, nei pažeistasis vandentiekio vamzdynas, taigi dėl to logiška manyti, kad dujotiekio inžinerinių tinklų, elektros inžinerinių tinklų įrengimo bei trinkelių klojimo metu negalėjo būti prakirstas vandentiekio vamzdis. Taigi teismas sprendžia, kad vandentiekio vamzdžio defektas iš esmės negalėjo atsirasti dėl elektros laidus bei dujotiekį tiesusių bei trinkelių klojimą atlikusių bendrovių veiksmų. Atsakovė kitų trečiųjų asmenų, dėl kurių kaltės galbūt atsirado vandentiekio vamzdyno defektas nenurodė ir neįrodė, kad šis defektas atsirado dėl kitų asmenų kaltės.
21. Atsakovės atstovai taip pat teigė, kad atsakovė nesinaudoja tokia technologija, kokia buvo sutaisyti pažeisti vamzdžiai, nes kitokio vamzdžio montavimo technologijų nepriimtų UAB „Palangos vandenys“, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais. Priešingai, teismo posėdžio metu UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai liudytojai A. P. bei A. R. paaiškino, kad UAB „Palangos vandenys“ priima tiek movas, tiek lituojamas jungtis/vamzdžius. Taigi atsakovės nurodyta niekuo nepagrįsta aplinkybė, kad ji nenaudojanti technologijos, kuri buvo aptikta, šalinant avarijos padarinius, neturi įtakos atsakovės atsakomybei dėl nekokybiškai sujungto vandentiekio įvadinio vamzdžio.
22. Iš byloje esančių įrodymų – 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dujotiekio įvado statybos techninio paso Nr. 138, 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo projekto, dujotiekio inžinerinių tinklų bei elektros inžinerinių tinklų kadastrinių matavimų bylų, geodezinės nuotraukos, planų, kuriuose pavaizduoti visi objekte esantys inžineriniai tinklai matyti, kad avarijos vieta yra apie šeši metrai nuo pastato (kotedžo 1B), ir apie šešis – septynis metrus nuo gatvės, dujų vamzdynai pakloti apie du-tris metrus nuo pastato, o elektros tinklai pravesti prie pat pastato. Šios aplinkybės patvirtina, kad avarijos vietoje nėra pakloti jokie kiti inžineriniai tinklai, išskyrus tik atsakovės pakloti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, kas, be kita ko, taip pat paneigia atsakovės argumentus, kad kas nors iš trečiųjų asmenų, vykdžiusių ginčo sklype rangos darbus (elektros tiesimą, dujotiekio tinklų įvedimą, trinkelių klojimą ir pan.), galėjo pažeisti vandentiekio vamzdį, po to jį nekokybiškai sumontuoti.
23. Byloje taip pat kilo šalių ginčas ir dėl to, kokia seka buvo atliekami atsakovės Sutartyje numatyti darbai. Ieškovė teigia, kad pirmu etapu buvo klojamas vandentiekis, antruoju etapu – kanalizacija, trečiuoju etapu – lietaus nuvedimo vamzdynai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai tvirtino, jog visi atsakovės objekte atliekami darbai buvo vykdomi vienu etapu, tam, kad nereikėtų rangovui atlikti papildomų kasimo darbų.
24. Iš byloje esančios 2015 m. balandžio 8 d. Statybos rangos sutarties matyti, kad atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. gegužės 31 d. įrengti lauko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų įrengimo darbus pagal šalių suderintą lokalinę sąmatą (Priedas Nr. 1) ir lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo schemą (Priedas Nr. 2). Iš schemos matyti, kad vandentiekio tinklai turėjo būti įvesti iš esamo magistralinio vandentiekio į šešiolika kotedžų. Iš rangos sutarties lokalinės sąmatos matyti, kad ji susideda iš trijų dalių: vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų. Kiekvieno iš šių tinklų įrengimui pagal lokalinę sąmatą numatytas ekskavatoriaus pagalba tranšėjos/grunto kasimas, suverčiant į sankasą. Atliktų darbų perdavimo priėmimo 2015 m. birželio 3 d. Akte Nr. 1 (pateiktame atsakovės kartu su atsiliepimu) taip pat atskirose dalyse nurodyta, kad tiek vandentiekio, tiek buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų įrengimui ekskavatoriaus pagalba buvo vykdomas tranšėjos/grunto kasimas, suverčiant į sankasą. Išanalizavus Statybos darbų žurnalo dalį, kurioje atsispindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų eiga, matyti, kad darbai vyko etapais. Statybos žurnale nurodyta, kad nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 21 d. objekte buvo įrengiami buitinių nuotekų tinklai (iš schemoje pažymėtos atkarpos EF-142 per visus schemoje nurodytus taškus iki kiekvieno kotedžo įrengiant šulinius ir sumontuojant 110, 160 mm skersmens PVC vamzdžius). 2015 m. balandžio 22 d. objekte buvo įrengiami lietaus nuotekų tinklai (iš schemoje pažymėtos atkarpos EL-141 per nurodytus taškus 1, 2, 3, 4, 5 sumontuojant 200 mm skersmens PVC vamzdžius). 2015 m. balandžio 23-24 dienomis nuo centrinės trasos, schemoje pažymėtoje EV-143, atkarpos buvo įrengti vandentiekio vamzdžiai per schemoje nurodytus taškus iki kiekvieno kotedžo sumontuojant 63 mm skersmens PE vamzdžius. Iš šių duomenų spręstina, kad kaip teisingai nurodo ieškovė, darbai vyko etapais. Ir nors ieškovė nurodo kiek kitokią ginčo sklype vykdomų darbų eigą, nei buvo užfiksuota statybos darbų žurnale, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bei fotofiksacijų akivaizdu, kad pažeistas vandentiekio vamzdis su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63) ištiestas pačioje apačioje (apie 1,5-2 metrai gylyje), o kanalizacijos vamzdis paklotas virš vandentiekio vamzdžio (apie 1 metro gylyje). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad pirmiau buvo paklotas būtent vandentiekio vamzdis, o tik po to virš jo paklotas kanalizacijos vamzdis. Ši teismo nustatyta aplinkybė, leidžia spręsti, kad statybos žurnalo dalį, atspindinčią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų eigą, kurią pildė atsakovės atstovas P. R., klaidingai nurodytas vykdomų darbų ginčo sklype eiliškumas, o ir paneigia atsakovės atstovų nurodytas aplinkybes, jog darbai buvo vykdomi vienu etapu. Šios pirmiau nurodytos aplinkybės loginiu aspektu leidžia teismui labiau tikėti, kad vandentiekio vamzdis buvo pažeistas pačios atsakovės, įrengiant virš jo aukščiau einantį kanalizacijos nuotekų vamzdį, todėl atsakovės atstovų argumentai, kad visi darbai buvo atliekami vienu metu, o vandentiekio vamzdžiai buvo įrengiami paskutiniame etape, ir dėl to negalėjo būti paties atsakovės pažeisti, atmetami kaip nepagrįsti, nes kaip jau ir minėta, juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
25. Atsakovė kaip vieną pagrindinių savo argumentų, dėl ko jai neturėtų kilti sutartinė atsakomybė, taip pat nurodė aplinkybę, kad ji ginčo sklype atliko vandentiekio hidraulinius bandymus, kurių metu hidrauliniu slėgiu 1,0 Mpa 10 kg/cm2, išlaikant slėgį 15 min., išbandytas vandentiekis, tačiau teismo posėdžio metu UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai liudytojai A. P. ir A. R. patvirtino, kad net ir dvigubo jungimo movos PE vamzdžiams sujungti (DN63) visgi galėjo atlaikyti minėtus hidraulinius bandymus. Taigi hidraulinių bandymų atlikimas ir jų rezultatų fiksavimas UAB „Palangos vandenys“ pažymoje apie tai, kad sistema hidraulinį bandymą atlaikė, priešingai, nei teigia atsakovė, nepatvirtina, kad vandentiekis objekte jo perdavimo ieškovei metu buvo įrengtas kokybiškai, kaip ir tai, kad vandentiekis buvo apgadintas vėliau, po jo perdavimo ieškovei, ir tuo pačiu nepaneigia atsakovės atsakomybės pagal Sutartyje numatytus jos garantinius įsipareigojimus ieškovei.
26. Nors atsakovė taip pat argumentavo, kad visi atsakovės darbuotojų atliekami darbai buvo kontroliuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir tuo metu buvusio darbų vadovo P. R., todėl darbus vykdę darbininkai pažeisti vamzdyno ir po to jį taip nekokybiškai sumontuoti negalėjo, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas P. R. neneigė, kad nuolat ginčo objekte atsakovės darbuotojams, atliekant vamzdynų tiesimo darbus, jis nebūdavo ir jų visų atliekamų darbų neprižiūrėjo, todėl neatmetama tikimybė, kad apie vamzdžio vientisumo pažeidimus darbuotojai galėjo ir nepranešti atsakingam darbų vadovui. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas apklausti asmenis, kurie atliko darbus ginčo objekte, atsakovei pasiūlė nurodyti darbuotojus tuo metu dirbusius ir atlikusius vamzdynų klojimo darbus ginčo sklype, tačiau atsakovė tokių asmenų nenurodė, teigdama, kad jie nebedirba bendrovėje.
27. Įvertinęs bylos duomenis, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė ginčo sklype, vykdžiusi Sutartyje nurodytus rangos darbus, pažeidusi vandentiekio įvadinį vamzdį netinkamai (nekokybiškai) jį sujungė su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63), dėl ko įvyko avariją (geriamo vandens nuotėkis), ir dėl to ieškovė, pasitelkdama trečiųjų asmenų pagalbą, pašalinusi avarijos padarinius, patyrė nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.
28. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, jog žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšomis, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl 1008,72 Eur nuostolių, atsiradusių likviduojant avariją, iš esmės grindžia į bylą pateiktomis 2020 m. sausio 2 d. lokaline sąmata, atliktų darbų aktu, rangovo atliktų darbų galutiniu darbų perdavimo-priėmimo aktu, 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PA13698), argumentuodama, kad būtent tokio dydžio sumą ji sumokėjo UAB „Palangos vandenys“, t. y. 438,72 Eur (be PVM) už vandentiekio įvado remonto darbus ginčo sklype bei 570,00 Eur (be PVM) už dangos (trinkelių) sutvarkymo/atstatymo darbus. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio objektyvumu ir būtinumu, o ir atsakovė vandentiekio avarijos likvidavimo metu ieškovės patirtų išlaidų kaip per didelių net ir neginčijo. Taigi konstatavus, kad atsakovės darbuotojai darbų atlikimo metu pažeidę vandentiekio įvadinį vamzdyną ginčo sklype, nekokybiškai jį sujungė, ir dėl šios priežasties įvyko avarija (geriamo vandens nuotėkis), ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1008,72 Eur nuostolių, kuriuos patyrė ieškovė avarijos likvidavimo metu, atlyginimą.
30. Kitus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei aplinkybes teismas laiko teisiškai nereikšmingais sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų nepasisako. Juolab, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
31. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės teismas priteisia ieškovei šešių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
32. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 23,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 23,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme (už ieškinio parengimą ir surašymą, pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose), 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir surašymą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai bylą antrą kartą nagrinėjant teisme (už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose). Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2020 m. birželio 2 d. sąskaita, serija LM, Nr. 20015, 2020 m. lapkričio 13 d. sąskaita, serija LM. Nr. 20028, 2021 m. sausio 28 d. sąskaita, serija LM, Nr. 21002, 2021 m. rugsėjo 4 d., serija LM, Nr. 21022, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3304, 2020 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1211474, 2021 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3468, 2021 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3609).
33. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas jos sumokėtas 46,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
34. Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už ieškovės advokato teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, 1008,72 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus ir 72 ct) nuostolių atlyginimą, šešis procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1008,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2046,00 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.