Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-261-184-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-261-184-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Stasys Gagys, Antanas Ablingis
Atsakovas
Vilniaus apskrities
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. P(261) – 184/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkricio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešejas),

teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo M. L. K. (M. L. K.) prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A525- 1598/2008 pagal pareiškejo M. L. K. skunda atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybes administracijai, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant u˛darajai akcinei bendrovei „Šileja“, u˛darajai akcinei bendrovei „Sostines vystymo grupe“, akcinei bendrovei „Ukio bankas“, del ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas M. L. K. kreipesi i teisma, prašydamas pripa˛inti nepagristu ir neteisetu Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakyma vykdyti pareiškejo ir Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2004 m. bir˛elio 4 d. rašte Nr.31/04/17-1838 „Del ˛emes sklypu ribu, ploto ir naudojimo salygu nustatymo pil. M. L. K.“ prašomus veiksmus; ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA) atkurti nuosavybes teises i 0,6470 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0020-0059 (toliau – ir Sklypas); ipareigoti Administracija per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos laisvoje (neu˛statytoje) I. K. (I. K.) (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje (dabar prie (duomenys neskelbtini)) turetos 15,29 ha ploto ˛emes vietoje suformuoti pareiškejui natura gra˛inamus ˛emes sklypus, atlikti šiu sklypu kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti ˛emes sklypu planus, pasiulyti ˛emes sklypu specialiasias naudojimo salygas, nustatyti sklypu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti ir perduoti patvirtintus ˛emes sklypu planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendimu (b.l. 45–52, IV tomas) pareiškejo skunda patenkino. Teismas pripa˛ino nepagristu ir neteisetu Administracijos atsisakyma vykdyti pareiškejo ir Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2004 m. bir˛elio 4 d. rašte Nr.31/04/17-1838 „Del ˛emes sklypu ribu, ploto ir naudojimo salygu nustatymo pil. M. L. K.“ prašomus veiksmus; ipareigojo Vilniaus AVA atkurti nuosavybes teises pareiškejui i 0,6470 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ipareigojo Administracija per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos laisvoje (neu˛statytoje) I. K. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (dabar prie (duomenys neskelbtini)), turetos 15,29 ha ploto ˛emes vietoje suformuoti pareiškejui natura gra˛inamus ˛emes sklypus, atlikti šiu sklypu kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti ˛emes sklypu planus, pasiulyti ˛emes sklypu specialiasias naudojimo salygas, nustatyti sklypu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti ir perduoti patvirtintus ˛emes sklypu planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui.

Teismas nurode, kad byloje nera gincijama pareiškejo nuosavybes atkurimo teise i jo tevo I. K. valdytus 15,29 ha ˛emes, todel šio klausimo nenagrinejo. Vilniaus miesto valdybai pateiktame prašyme (b.l. 71, I tomas) pareiškejas išreiške nora gra˛inti ˛eme ekvivalentine natura. Vilniaus AVA Vilniaus miesto ˛emevaldos skyriaus 2000 m. liepos 3 d. raštu Nr.31/00/20-644 „Del naujo ˛emes sklypo sudarymo“ pareiškejui pasiulytas naujas ˛emes sklypas individualaus namo statybai Pilaites šiaurines gatves gyvenamajame kvartale. 2002 m. baland˛io 12 d. prašymu pareiškejas atsisake pasiulyto sklypo ir papraše gra˛inti ˛eme natura. Remdamasis Vilniaus AVA 2002 m. gegu˛es 16 d. raštu Nr.31/02/22-1297 „Del nuosavybes teisiu atkurimo“, pareiškejas kreipesi su prašymu atlikti ˛emes sklypo kartografija (duomenys neskelbtini) rajone. Atlikus ˛emes sklypo kartografija, Vilniaus AVA 2004 m. bir˛elio 4 d. raštu Nr.31/04/17-1838 „Del ˛emes sklypu ribu, ploto ir naudojimo salygu nustatymo pil. M. L. K.“ kreipesi i Administracija informuodama, kad ˛emes sklypo kartografija yra atlikta ir pagal dabartini administracini – teritorini suskirstyma bei sudaryta kartografine med˛iaga buvusi ˛emevalda yra ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, taip pat, prašydamas nustatyti, ar ši ˛eme nera priskirtina valstybes išperkamai ir yra gra˛inama, o esant tokiai galimybei suformuoti ˛emes sklypo ribas, per menesi organizuoti ˛emes sklypo kadastrinius matavimus ir parengti ˛emes sklypo plana; pasiulyti ˛emes sklypu specialiasias ˛emes ir miško naudojimo salygas; pasiulyti architekturinius – urbanistinius apribojimus ir salygas; nustatyti ˛emes sklypo pagrindine ˛emes naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi ir kt. Vilniaus miesto savivaldybes meras 2004 m. rugsejo 2 d. raštu Nr.51-10424-(3.6) Vilniaus AVA informavo, kad Sklypas priskirtas valstybes išperkamai ˛emei, nes u˛statytas daugiabuciais gyvenamaisiais namais bei kitos paskirties statiniais, todel teisiu atkurimo ir ˛emes gra˛inimo klausimas turetu buti sprend˛iamas kitais istatyme numatytais budais. Pareiškejas apie minetas aplinkybes informuotas Vilniaus AVA 2004 m. rugsejo 17 d. raštu Nr.31/04/22-2924, kartu pareiškejui pranešta, jog jam eiles tvarka bus siulomi nauji ˛emes sklypai. Pareiškejas su minetu raštu nesutiko, todel 2004 m. lapkricio 23 d. pakartotinai kreipesi i Administracija ir Vilniaus AVA, o Administracija 2005 m. sausio 14 d. raštu Nr.63-244-4329 informavo pareiškeja, jog Sklypas priskirtinas valstybes išperkamai ˛emei.

Teismas, atsi˛velgdamas i Atkurimo istatymo 5 straipsnio 2 dali bei 12 straipsni, antstoles I.Beliacic ir antstolio V.Cegliko faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolus, Sutarti su UAB „Šileja“, nurode, jog svarbu nustatyti, ar Sklypas, kuriame yra automobiliu saugojimo aikštele su sargo nameliu, remiantis Atkurimo istatyme nustatytais po˛ymiais, laikytinas u˛statytu, todel priskirtinas valstybes išperkamai ˛emei, kartu svarbu nustatyti, ar automobiliu stovejimo aikštele su sargo nameliu atitinka pastato, statinio ar irenginio apibudinima, numatyta Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukšciausiojo teismo suformuota praktika (civiline byla Nr. 3K-7-658/2002), padare išvada, jog Sklypas yra u˛imtas irenginio su statiniu, kaip jo priklausiniu. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas) 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architekturos fakulteto Urbanistikos katedros atliktos ekspertizes išvadomis (b. l. 136 – 139, III tomas) (toliau – ir Ekspertizes išvados), 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) 9 skyriumi, 2.2.6.5. skyriumi, tuo, jog teismas neturi duomenu, kad ginco nagrinejimo laikotarpiu butu patvirtintas ir galiotu teritorijos, kuriame yra Sklypas, detalusis planas, konstatavo, jog Sklypas negali buti vertinamas kaip u˛statytas Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todel Sklypas laikytinas laisvu ir neu˛statytu ir i ji gali buti atkuriamos nuosavybes teises. Teismas, vadovaudamasis Ekspertizes išvadomis, faktu, jog teismui nepateikta konkreciu ir svariu irodymu, kad Ekspertizes išvadose nurodyti laisvi ˛emes sklypai yra rezervuoti visuomenes poreikiams, neegzistuoja minetu ˛emiu detalieji planai, atmete atsakovu argumenta del sklypu prikirtinumo visuomenes poreikiams del ˛emes, esancio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatviu ribose, ateityje planuojamai statyti Šiaurinei gatvei. Pabre˛e, kad teisme nebuvo surinkta irodymu, jog kai kurie iš pareiškejui nuosavybes teise priklausanciu sklypu rezervuotini visuomenes poreikiams del to, kad turetu buti u˛statyti ˛aidimo ir sporto aikštelemis.

II.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šileja“ apeliaciniu skundu (b.l. 58–63, IV tomas) praše panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti.

Atsakovas Vilniaus AVA apeliaciniu skundu (b.l. 83–84, IV tomas) praše Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendima pakeisti ir reikalavimus Vilniaus AVA atmesti kaip nepagristus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija apeliaciniu skundu (b. l. 89 – 92, IV tomas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 11 d. nutartimi UAB „Šileja“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybes administracija apeliacinius skundus patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendima panaikino ir prieme nauja sprendima – pareiškejo M. L. K. skunda atmete.

Teismas nurode, kad nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas (toliau – Istatymas) bei ji lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Nuosavybes teises i ˛eme atkuriamos Istatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, pagal ju pateiktus prašymus bei šiuose prašymuose išreikšta valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo (Istatymo 10 straipsnis, 16 straipsnis, Tvarkos 2, 5, 6 punktai). Istatymo 21 straipsnio 3 dalis (Tvarkos 10 punktas) suteike teise pilieciams iki 2003 m. baland˛io 1 d. pareikšti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, kad pareiškejas pirmini prašyma atkurti nuosavybes teises pateike 1991 m. spalio 28 d. ir šiame prašyme nurode, kad pageidauja atkurti nuosavybes teises ekvivalentine natura (NTA byla b.l. 12). 2002 m. baland˛io 12 d. pareiškejas pateike papildoma prašyma, iš kurio turinio darytina išvada, jog pareiškejas pakeite savo valia ir papraše ˛eme gra˛inti natura (NTA byla b.l. 17).

Taciau 2003 m. vasario 28 d. pareiškejas pateike dar viena savo prašyma, kuriuo dar karta pakeite savo valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo ir nurode, kad jis pageidauja gauti 20 aru ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniaus mieste, o u˛ likusius 15,09 ha pinigine kompensacija pagal rinkos kaina arba lygiaverti 15,09 ha ˛emes sklypa (NTA byla b.l. 27). Veliau, jau pasibaigus Istatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, pareiškejas 2004 m. lapkricio 4 d. raštu patikslino savo 2003 m. vasario 28 d. prašyma ir nurode, kad jis u˛ 15,09 ha ˛emes pageidauja gauti lygiaverti ˛emes sklypa Vilniaus rajone (NTA byla b.l. 45).

Dar veliau, t. y. 2004 m. lapkricio 23 d. raštu pareiškejas vel nurode, kad pageidauja atkurti nuosavybes teises i ˛eme natura (NTA byla b.l. 57).

Teismas pabre˛e, kad istatymo leidejas Istatymu bei Tvarka sureglamentavo nuosavybes teisiu atkurimo procesa bei nustate, kad asmuo turi teise pareikšti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta iki 2003 m. baland˛io 1 d. (Istatymo 21 straipsnio 23 dalis). Paskutinis iki Istatymo ir Tvarkos nustatytos datos buvo pareiškejo 2003 m. vasario 28 d. prašymas, kuriame jis išreiške valia gauti 20 aru ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniaus mieste, o u˛ likusius 15,09 ha pinigine kompensacija pagal rinkos kaina arba lygiaverti 15,09 ha ˛emes sklypa. Šis pareiškejo valios pareiškimas pateiktas Istatymo bei Tvarkos nustatyta tvarka ir terminais, teismine ar administracine nera pripa˛intas negaliojanciu ar panaikintas, todel juo privalu vadovautis nuosavybes teisiu atkurimo procese. Visi kiti velesni pareiškejo prašymai del nuosavybes teisiu atkurimo budo buvo paduoti pasibaigus Istatymo bei Tvarkos nustatytam terminui, todel teisiniu pasekmiu nesukelia ir nesuteikia teises pareiškejui reikalauti šiu prašymu igyvendinimo.

Teiseju kolegija konstatavo, kad pareiškejas neturi reikalavimo teises atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos tureta ˛eme natura, nes Istatymo ir Tvarkos nustatyta tvarka yra išreiškes kitokia valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, del ko jo skundo reikalavimai, susije su nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimu natura, negalejo buti patenkinti. Pareiškejas turi teise reikalauti jo 2003 m. vasario 28 d. prašyme išreikštos valios del nuosavybes teisiu atkurimo ivykdymo. Byloje esantys irodymai tvirtina, jog 2003 m. vasario 28 d. prašyme išdestyta valia yra vykdoma, nes Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruod˛io 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5476 pareiškejui atkurtos nuosavybes teises i 0,1467 ha ˛emes, suteikiant nauja ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniuje (NTA byla b.l. 91).

Žemesnės instancijos teismas

Teiseju kolegija padare išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus irodymus, netinkamai pritaike materialines teises normas, todel prieme nepagrista sprendima, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškejo skundas atmestinas.

IV.

M. L. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. vasario 21 d. padave prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktais.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padares išvada, kad pareiškejui nepriklauso teise reikalauti ˛emes gra˛inimo natura, pa˛eide ABTI 5 straipsnio 1 dali, 22 straipsnio 1 dali, 53 straipsni, 57 straipsni, 86 straipsni, 130 straipsni.

Šalies argumentai

Bylos nagrinejimo metu pareiškejas negalejo ˛inoti, suvokti ir suprasti, kad yra gincijama jo teise reikalauti ˛emes gra˛inimo natura. Pareiškejas, esant Vilniaus miesto savivaldybes atsisakymui, kreipesi i teisma del ipareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškejas konkrecioje nuosavybes teisiu atkurimo natura proceso stadijoje, manydamas, kad jo teises yra pa˛eistos, kreipesi i teisma. Pareiškejas neturejo jokiu objektyviu prie˛asciu manyti, kad kada nors jo teise atkurti nuosavybes teises natura bus gincijama. Del labai aiškios prie˛asties: nuosavybes teisiu atkurima vykdanti institucija - Vilniaus apskrities viršininko administracija savo veiksmais pripa˛ino ir patvirtino, kad pareiškejas yra tinkamas pretendentas ir kad jam yra vykdomas nuosavybes teisiu atkurimas naturoje.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturejo jokio teisinio pagrindo pripa˛inti pareiškeja netekusiu teises reikalauti ˛emes gra˛inimo natura. Esminis klausimas yra pareiškejo valia, išreikšta istatymu nustatytu terminu, forma, del nuosavybes teisiu atkurimo budo.

Pretendentas M. L. K. 1991 m. spalio 28 d. pateike Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašyma atkurti nuosavybes teises suteikiant ˛eme ekvivalentine natura. Pagal ši prašyma jis buvo irašytas i pilieciu, pageidaujanciu atkurti nuosavybes teises i ˛eme, tureta Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtoje teritorijoje, eile. 1991 metais pareiškejas negalejo reikalauti ˛emes gra˛inimo Vilniaus mieste natura pagal LR Istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 5 straipsni, nes jokio gyvenamojo namo prie ˛emes neturejo.

Konstituciniam Teismui 2001 m. baland˛io 2 d. Nutarimu pripa˛inus, kad istatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neu˛statyta) ˛eme negra˛inama natura, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybes teise turetos ˛emes, nors šiai laisvai (neu˛statytai) ˛emei nera konkretaus visuomenes poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, pretendentas išreiške valia atkurti nuosavybes teises natura.

2001 m. gruod˛io 11 d. pareiškejas pateike prašyma Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui atkurti nuosavybes teises natura. 2002 m. baland˛io 12 d. Vilniaus apskrities viršininkui pretendentas pateike prašyma gra˛inti 15.29 ha ˛emes sklypa, buves (duomenys neskelbtini)valdose namo Nr. 23.

Veliau pareiškejui buvo pranešta, kad atkurti nuosavybes teises natura nera galimybes, nes visa buvusio savininko I.F. K. ˛eme yra u˛imta ir u˛statyta, pasiule parašyti pretendentui prašyma, pateikta Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui prašyma duoti 20 aru ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniaus mieste, o u˛ likusia 15,09 ha pinigine kompensacija pagal rinkos kaina arba lygiaverti 15,09 ha ˛emes sklypa“.

2004 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto savivaldybes mero pavaduotojas raštu klaidinamas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir pretendenta atsake, kad ˛emes gra˛inti natura nera galimybes, nes visa ˛eme u˛imta daugiabuciais namais. Beje, kartografija tuo metu atlikta net nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybe jokia med˛iaga nedisponavo.

Vilniaus miesto savivaldybes meras Vilniaus apskrities viršininko administracijai praneše, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo igyvendinimo tvarkos ir salygu (redakcija 2002 m. rugsejo 19 d. Nr. 1475, ˇin.2002-93-3989), I. K. iki nacionalizacijos turetas ˛emes sklypas prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., nurodytas kartografiniame plane, priskirtas valstybes išperkamai ˛emei, nes u˛statytas gyvenamaisiais namais bei kitos paskirties statiniais. Miesto pletros departamentas papildomai praneše, kad pakartotinai išnagrinejus, I. K. iki nacionalizacijos tureta ˛eme ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirta pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsni priskirta valstybes išperkamai ˛emei, nes patenka i esamos (duomenys neskelbtini) g. teritorija, pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2002 m. bir˛elio 5 d. sprendimu Nr. 596 patvirtinta Savivaldybiu viešuju teritoriju schema suplanuota busimos gatves teritorija, u˛statyta daugiaaukšciais gyvenamaisiais bei kitos paskirties statiniais ir irenginiais. ˇeme, priskirta valstybes išperkamai, natura negra˛inama.

2004 m. lapkricio 23 d. prašymu Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai pretendentas praše pakartotinai ivertinti galimybe gra˛inti sklypa natura turetoje vietoje.

2005 m. kovo 7 d. Nacionaline ˛emes tarnyba, išnagrinejusi pretendento skunda, pa˛ymejo, kad ne visa I. K. ˛eme yra u˛statyta. Atlikus laisvos ir neu˛statytos buvusio savininko I. K. ˛emes ekspertize nustatyta, kad kartografuotoje ˛emeje galima suformuoti ˛emes sklypus ir gra˛inti pretendentui. Tai yra prieita išvados, kad yra laisvos ˛emes, kurioje galima formuoti sklypus gra˛inimui. Vilniaus miesto savivaldybe suteike Vilniaus apskrities viršininkui ir pretendentui tikroves neatitinkancia informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendimu patenkino pareiškejo M. L. K. skunda ir ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybe suformuoti ˛emes sklypus. Taciau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padare išvada, kad pareiškejas atsisake teisiu atkurti nuosavybes teises natura ir kad negali reikalauti teisiu atkurimo natura pa˛eisdamas galiojancias teises normas ir susiformavusia šiuo klausimu teismu praktika.

Pagal LR Vyriausybes nutarimo „Del LR Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 10 punkta, jeigu pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. nepareiškia valios del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta , kai nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, buda parenka sprendimus priimancios institucijos.

M. L. K. sieke atkurti nuosavybes teises i tevo ˛eme natura. Pretendentas teikdamas 2003 m. vasario 28 d. prašyma Vilniaus apskrities viršininko administracijai suprato, kad valstybe atsisako jo tevo ˛emeje suformuoti ir gra˛inti sklypus, Vilniaus apskrities viršininko administracija isipareigojo suteikti ˛emes sklypa individualiai statybai, ir/arba sumokes kompensacija rinkos kainomis u˛ sklypa arba suteiks kita lygiaverti 15.09 ha ˛emes sklypa. Pretendentas buvo isitikines, kad lygiavertis 15.09 ha ˛emes sklypas bus suteiktas Vilniaus mieste, nes prašyme nenurode kitos kadastrines vietoves. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 11 d. sprendime taip pat pripa˛ino, kad pareiškejas 2004 m. lapkricio 4 d. raštu (praejus terminui) patikslino, kad u˛ 15.09 ha ˛emes pageidauja gauti lygiaverti ˛emes sklypa Vilniaus rajone. Nors po dvieju savaiciu pateike VAVA pareiškima, kuriuo patvirtino, kad siekia atkurti teises natura.

Vilniaus apskrities viršininko administracija vadovaujantis 2001 m. gruod˛io 11 d., 2002 m. baland˛io 12 d., 2003 m. vasario 28 d., 2004 m. lapkricio 23 d. M. L. K. prašymais vykdo nuosavybes teisiu atkurima natura, o butent atlieka ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime kartografija ir 2004 m. bir˛elio 4 d. išsiuncia med˛iaga Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybe 2004 m. rugsejo 20 d. praneša Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui, kad laisvos ˛emes nera. Nacionaline ˛emes tarnyba 2005 m. kovo 7 d. rašte patvirtina, kad ne visa iki nacionalizacijos I. K. ˛eme yra u˛statyta daugiabuciais gyvenamaisiais namais be kitos paskirties statiniais ar patenka i (duomenys neskelbtini) gatves teritorija. Pareiškejas kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma.

Vilniaus apskrities viršininko administracija, remiantis pretendento 2003 m. vasario 28 d. prašymu niekada nebuvo parengusi jokios išvados suteikti ˛emes lygiaverti sklypa. Tokios išvados pretendentas ir nepraše.

Vadovaujantis 2003 m. vasario 28 d. pareiškejo pateiktu prašymu negalejo buti vykdoma prašymo antra dalis, nes istatymas nenumato kompensacijos sumokejimo u˛ ˛eme rinkos kainomis. Negalejo buti vykdoma prašymo antra dalis, nes istatymas nenumato lygiavercio sklypo suteikimo Vilniaus mieste. Vadovaujantis LR Vyriausybes nutarimo „Del LR Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 10 punktu, jeigu pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. nepareiškia valios del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, kai nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, buda parenka sprendimus priimancios institucijos. Tokios pacios nuomones yra Lietuvos Aukšciausiasis Teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-421/2008 (LAT nutartis 2008 m. rugsejo 2 d.), kurioje nustate, kad pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dali pilieciai, kuriems nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, galejo pareikšti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, iki 2003 m. baland˛io 1 d. Šis istatymo nustatytas terminas yra naikinamasis. Jeigu iki nurodytos datos nepakeiciama valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, nuosavybes teises atkuriamos paskutiniame prašyme nurodytuoju budu. Jeigu prašyme nurodytuoju budu pagal ši istatyma negalima atkurti nuosavybes teisiu, šios teises atkuriamos prašymus nagrinejancios institucijos parinktu budu.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nerenge remiantis pretendento 2003 m. vasario 28 d. prašymu jokios išvados del lygiavercio sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavyben, o tese nuosavybes teisiu atkurimo procesa natura. Tokia yra ir buvo tikroji pretendento valia, teigtina, kad institucija pasirinko teisiu atkurimo buda - gra˛inti ˛eme natura.

LR Konstitucinis Teismas ne katra pabre˛e, kad pripa˛indama nuosavybes teisiu testinuma ir ju atkurima, Lietuvos Respublikos Aukšciausioji Taryba 1990 m. lapkricio 15 d. prieme principini sprendima ir patvirtino šias nuostatas: pripa˛istamas Lietuvos pilieciu nuosavybes teisiu testinumas; Lietuvos pilieciai turi teise susigra˛inti istatymo apibre˛tose ribose ir tvarka jiems priklausiusi turta natura, o nesant galimybes ji susigra˛inti- gauti kompensacija. Lietuvos valstybe isipareigojo bent iš dalies atkurti teisinguma-atkurti pa˛eistas teises. Valstybe pasirinko ribota restitucija nes nuosavybes teisiu atkurimo procese butina atsi˛velgti i pakitusias socialines, ekonomines bei kitas salygas; butina derinti asmenu, siekianciu atkurti nuosavybes teises , interesus ir visuomenes poreikius.

Istatymo leidejo valia yra aiški: restitucijos procesas vyksta suteikiant pirmenybe atkurimui natura, kompensacija pasirenka asmenys nesant galimybes atkurti teisiu natura. Valstybes atsisakymas vykdyti nuosavybes teisiu atkurima natura siejamas su ekonominiu santykiu pasikeitimas. Tokia ˛eme yra valstybes išperkama ˛eme. Tokiais atvejais istatymu leidejas siulo kita teisiu atkurimo buda. Nagrinejamuoju atveju pareiškejas sieke atkurti teises natura i tevo ˛eme. Prašymo 2003 m. vasario 28 d. parengimo metu Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus specialistai praneše, kad nera jokios galimybes atkurti nuosavybes teises, ir kad prašyma reiketu perrašyti. M.L. K. pasiraše 2003 m. vasario 28 d. prašyma apgaules itakoje. Reikšmes turi aplinkybe, kad pareiškejui yra 80 metu. Atsakymai iš Vilniaus miesto savivaldybes patvirtino atkurima vykdancios institucijos pozicija, kad visa iki nacionalizacijos I. K. ˛eme yra valstybes išperkama. Tik administracines bylos nagrinejimo metu atlikus teritorijos ekspertize paaiškejo, kad galima formuoti sklypus ir gra˛inti juos pareiškejui. Kita vertus, 2003 m. vasario 28 d. prašymas nesukele jokiu teisiniu pasekmiu, nes realiai buvo neivykdomas.

Atlikus 2003 m. vasario 28 d. prašymo, kitu pretendento prašymu del nuosavybes teisiu atkurimo budo, turinio analize, akivaizd˛iai matyti, kad tikroji pretendento valia yra siekti nuosavybes teisiu atkurimo i tevui priklausancia ˛eme natura. Tai patvirtina visi nuosavybes teisiu atkurimo procese atlikti pretendento veiksmai.

Vilniaus apskrities viršininko administracija savo 2009 m. vasario 18 d. raštu Nr. (50)-7.6-41 (87) patvirtino, kad pagal nuosavybes teisiu atkurimo byloje esancius 1991 m. spalio 28 d., 2002 m. baland˛io 12 d., 2003 m. vasario 28 d., 2004 m. kovo 3 d., 2004 m. lapkricio 4 d. M. L. K. prašymus ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2002 m. gegu˛es 16 d. rašta Nr. 31/02/22-1297, 2002 m. liepos 25 d. rašta Nr. 31/02/22-1907, 2004 m. bir˛elio 4 d. rašta Nr. 31/04/17-1838 galima spresti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija laikesi tos pozicijos, jog pilietis išreiške valia atkurti nuosavybes teises natura, o nesant tokiai galimybei, kompensuoti pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 16 straipsnyje nurodytus kompensavimo budus. Tai patvirtina ir pretendentui 2007 m. rugsejo 25 d. raštu Nr. S19-569 pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus atsakymas bei Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruod˛io 29 d. sprendimas Nr. 2.4-01-5476 „Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui M. L. K.“.

3. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-421/2008 (LAT nutartis 2008-09-2), kurioje nustate : „... Pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dali pilieciai, kuriems nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, galejo pareikšti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta iki 2003 m. baland˛io 1 d. Šis istatymo nustatytas terminas yra naikinamasis. Jeigu iki nurodytos datos nepakeiciama valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, nuosavybes teises atkuriamos paskutiniame prašyme nurodytuoju budu. Jeigu prašyme nurodytuoju budu pagal ši istatyma negalima atkurti nuosavybes teisiu, šios teises atkuriamos prašymus nagrinejancios institucijos parinktu budu....“'. Teismas patvirtino, kad istatymu leidejas suteike nuosavybes teisiu atkurimo institucijai teise spresti del nuosavybes teisiu atkurimo budo.

LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsejo 24 d. Nutarime konstatavo, kad „...Teismu precedentai yra teises šaltiniai - auctoritate rationis; remimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismu praktikos, kartu ir Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, igyvendinimo salyga. Todel teismu precedentai negali buti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktu šia savo funkcija, precedentai patys turi buti aiškus. Teismu precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai...“.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

V.

Procesa atsisakytina atnaujinti.

Teismo sprendimu, išsprendus šaliu ginca, isiteisejes sprendimas igyja res judicata galia. Tai reiškia, kad šaliu gincas yra išsprestas galutinai ir negali buti revizuojamas iprastinemis procesinemis priemonemis. Taciau ABTI 153 straipsnis numato specialia teismo sprendimo revizavimo procedura, tai yra proceso atnaujinima. Taciau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTI 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTI 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, u˛baigtose isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTI 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi buti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys ipareigoja asmeni, paduodanti prašyma del proceso atnaujinimo, prašyma pagristi ir pateikti konkrecius argumentus (irodymus), patvirtinancius minetu proceso atnaujinimo pagrindu buvima. Prašymo del proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (irodymais), patvirtinanciais kurio nors iš istatyme numatytu pagrindu buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas (ABTI 159 str.1 d.).

Pareiškejas prašyma atnaujinti procesa grind˛ia ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktais.

Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Iš pareiškejo prašymo turinio matyti, kad pareiškejas prašyma atnaujinti procesa grind˛ia ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris numato, kad procesas gali buti atnaujinamas, kai naujai paaiškeja esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesa gali buti tik tokios naujai paaiškejusios aplinkybes, kurios: a) egzistavo nagrinejant byla ir priimant teismo sprendima ar nutarti; b) kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu, apie šias aplinkybes pareiškejas su˛inojo jau isiteisejus teismo sprendimui ar nutarciai; c) šios aplinkybes turi esmine reikšme bylai, tai yra ˛inant apie šias aplinkybes galejo buti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia aplinkybe pareiškejas ivardijo tai, kad nagrinejant byla apeliacines instancijos teisme jis negalejo ˛inoti, suvokti ir suprasti, kad yra gincijama jo teise reikalauti ˛emes gra˛inimo natura, kadangi visame bylos nagrinejimo procese šis klausimas nebuvo keliamas. Taciau tai nelaikytina naujai paaiškejusia aplinkybe, apie kuria ˛inant galejo buti priimtas kitoks sprendimas. ABTI 136 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinedamas byla, patikrina tiek apskustosios, tiek neapskustosios sprendimo daliu teisetuma ir pagristuma. Pagal šio straipsnio 2 dali teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visa byla. Kadangi pareiškejas kele ginca del nuosavybes teisiu atkurimo natura, teismas nagrinedamas administracine byla, patikrino ar pareiškejas pagristai kelia toki reikalavima. Tai, kad bylos nagrinejamo metu buvo nustatyta, kad pareiškejas tokios teises neturi, nelaikytina naujai paaiškejusia aplinkybe. Pareiškejas dalyvavo bylos nagrinejimo metu, pats kele ginca nuosavybes teisiu atkurimo procese, todel nera pagrindo daryti išvados, kad ši aplinkybe negalejo buti ˛inoma pareiškejui bylos nagrinejimo metu.

Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkta procesas gali buti atnaujintas jeigu pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.

Materialines teises taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teiseje itvirtinta abstrakcia elgesio taisykle. Teises taikymo metu nustatomas teises subjekto teisinis statusas arba konkrecios jo teises ir pareigos, esant pa˛eidimui taikytinos sankcijos.

Pa˛ymetina, kad siekiant atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialines teises normu pa˛eidimo konstatavimas turi buti akivaizdus. Pa˛eidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausima nagrinejanciai teiseju kolegijai nelieka pagristu abejoniu del klaidingo teises normu aiškinimo ir taikymo.

Pareiškejo manymu apeliacines instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, susijusias su valios išreiškimu del nuosavybes teisiu atkurimo ir ši argumenta sieja su tuo, kad teismas netinkamai nustate jo valia del nuosavybes teisiu atkurimo.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nuo 2002 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. istatymo Nr. IX–1139 redakcija) buvo numatyta, kad „Pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, jeigu nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo. Prašymus del priimtu sprendimu pakeitimo ar panaikinimo pilieciai turi pateikti iki 2003 m. baland˛io 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. nepareiškia valios del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, atkurimo buda parenka šio istatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos“. Nuo 2003 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnis buvo papildytas nauja 4 dalimi, numatancia, jog „Pilietis iki 2004 m. liepos 1 d. gali pakeisti pareikšta valia, kad jam u˛ valstybes išperkama turta butu atlyginta pinigais, ir prašyti u˛ išperkama turta atlyginti vertybiniais popieriais. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradetas vykdyti, piliecio prašymu šio istatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos ji pakeicia administracine tvarka, o jei sprendimas pradetas vykdyti, jis gali buti panaikinamas Vyriausybes nustatyta tvarka. Prašymus del priimtu sprendimu pakeitimo ar panaikinimo pilieciai turi pateikti iki 2004 m. liepos 1 d.“ (2003 m. spalio 14 d. istatymo Nr. IX-1759, redakcija). Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki 2002 m. baland˛io 19 d.,suteike pilieciams teise pakeisti tik valia del budo, kuriuo valstybe atlygina u˛ išperkama nekilnojamaji turta (pavyzd˛iui, lygiavercio ˛emes, miško ar vandens telkinio ploto perdavimas, piliecio pinigines prievoles valstybei iskaitymas, pinigine kompensacija ir t. t.), taciau nesuteike pilieciams, keiciantiems savo pareikšta valia del budo, kuriuo valstybe atlygina u˛ išperkama nekilnojamaji turta, reikalauti atkurti nuosavybes teises gra˛inant nekilnojamaji turta natura.

Taigi nuo 2002 m. baland˛io 19 d. iki 2002 m. spalio 25 d. pilieciai galejo pakeisti savo valia del budo, kuriuo valstybe atlygina u˛ išperkama nekilnojamaji turta, nepriklausomai nuo šio nekilnojamojo turto rušies, taciau valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo galejo buti keiciama tik tuo atveju, kai nuosavybes teises buvo atkuriamos i ˛eme, tureta teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams iki 1995 m. bir˛elio 1 d. Nuo 2002 m. spalio 25 d. istatyme numatyta galimybe pakeisti valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo i bet koki nekilnojamaji turta, i kuri pagal istatyma gali buti atkuriamos nuosavybes teises.

Pareiškejas iki 2003 m. baland˛io 1 d. valios atkurti nuosavybes teises natura neišreiške, o po 2003 m. baland˛io 1 d. galimybes pakeisti valia, kad ˛eme butu atkurta natura, istatymas nebenumate. Taigi, apeliacines instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškejas neturi reikalavimo teises atkurti ˛eme natura, Nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalies normas taike teisingai ir tinkamai nustate pareiškejo valia del nuosavybes teisiu atkurimo. Todel nera pagrindo atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Pareiškejas taip pat prašo atnaujinti procesa pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkta. Šiuo pagrindu procesas gali buti atnaujinamas, kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima. Prašydamas atnaujinti procesa šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui irodymus, patvirtinancius, jog administraciniu teismu praktika gincijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesa, yra nukrypta nuo vieningos administraciniu teismu praktikos arba teismu praktika formuojama klaidinga linkme. Pagal ABTI 13 straipsnio 1 dali vienoda administraciniu teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus bei kitus teises aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškejas nepateike irodymu, kad nagrinejamoje byloje administraciniu teismu praktika gincijamu klausimu yra nevienoda, byloje yra nukrypta nuo vieningos administraciniu teismu praktikos arba teismu praktika formuojama klaidinga linkme.

Pa˛ymetina ir tai, kad vertinant pareiškejo prašymo pagristuma yra reikšminga nustatyti visuma argumentu, patvirtinanciu, kad sprend˛iant ginca buvo nesivadovauta teismu praktika, suformuota nagrinejant panašias ar analogiškas bylas. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad negalima vadovautis atskira ištrauka iš pareiškejo nurodytos Lietuvos Aukšciausiojo tesimo nutarties. Butina ja vertinti siejant su konkreciomis faktinemis aplinkybemis nagrinejamomis šioje byloje ir teises aiškinimu konkreciai situacijai. Kaip jau buvo mineta nagrinejamoje byloje teismas tinkamai aiškino Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio nuostatas. Pareiškejo nurodyta ištrauka iš Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarties šios aplinkybes taip pat nepaneigia.

Del išdestytu argumentu nera pagrindo atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Kadangi kitu ABTI 153 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu pareiškejas nenurode, todel darytina išvada, jog pareiškejo prašymas nera pagristas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, del ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesa pagal M. L. K. (M. L. K.) prašyma.

Nutartis neskund˛iama.

TeisejaiAntanas AblingisArturas DrigotasStasys Gagys