- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-261-184-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Stasys Gagys, Antanas Ablingis
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Antano Ablingio, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (praneejas),
teismo posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo pareikejo M. L. K. (M. L. K.) prayma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A525- 1598/2008 pagal pareikejo M. L. K. skunda atsakovams Vilniaus apskrities virininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybes administracijai, treciaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant u˛darajai akcinei bendrovei „ileja“, u˛darajai akcinei bendrovei „Sostines vystymo grupe“, akcinei bendrovei „Ukio bankas“, del ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas M. L. K. kreipesi i teisma, praydamas pripa˛inti nepagristu ir neteisetu Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakyma vykdyti pareikejo ir Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2004 m. bir˛elio 4 d. rate Nr.31/04/17-1838 „Del ˛emes sklypu ribu, ploto ir naudojimo salygu nustatymo pil. M. L. K.“ praomus veiksmus; ipareigoti Vilniaus apskrities virininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA) atkurti nuosavybes teises i 0,6470 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0020-0059 (toliau – ir Sklypas); ipareigoti Administracija per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos laisvoje (neu˛statytoje) I. K. (I. K.) (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje (dabar prie (duomenys neskelbtini)) turetos 15,29 ha ploto ˛emes vietoje suformuoti pareikejui natura gra˛inamus ˛emes sklypus, atlikti iu sklypu kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti ˛emes sklypu planus, pasiulyti ˛emes sklypu specialiasias naudojimo salygas, nustatyti sklypu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti ir perduoti patvirtintus ˛emes sklypu planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendimu (b.l. 45–52, IV tomas) pareikejo skunda patenkino. Teismas pripa˛ino nepagristu ir neteisetu Administracijos atsisakyma vykdyti pareikejo ir Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2004 m. bir˛elio 4 d. rate Nr.31/04/17-1838 „Del ˛emes sklypu ribu, ploto ir naudojimo salygu nustatymo pil. M. L. K.“ praomus veiksmus; ipareigojo Vilniaus AVA atkurti nuosavybes teises pareikejui i 0,6470 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ipareigojo Administracija per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos laisvoje (neu˛statytoje) I. K. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (dabar prie (duomenys neskelbtini)), turetos 15,29 ha ploto ˛emes vietoje suformuoti pareikejui natura gra˛inamus ˛emes sklypus, atlikti iu sklypu kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti ˛emes sklypu planus, pasiulyti ˛emes sklypu specialiasias naudojimo salygas, nustatyti sklypu pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirti ir perduoti patvirtintus ˛emes sklypu planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui.
Teismas nurode, kad byloje nera gincijama pareikejo nuosavybes atkurimo teise i jo tevo I. K. valdytus 15,29 ha ˛emes, todel io klausimo nenagrinejo. Vilniaus miesto valdybai pateiktame prayme (b.l. 71, I tomas) pareikejas ireike nora gra˛inti ˛eme ekvivalentine natura. Vilniaus AVA Vilniaus miesto ˛emevaldos skyriaus 2000 m. liepos 3 d. ratu Nr.31/00/20-644 „Del naujo ˛emes sklypo sudarymo“ pareikejui pasiulytas naujas ˛emes sklypas individualaus namo statybai Pilaites iaurines gatves gyvenamajame kvartale. 2002 m. baland˛io 12 d. praymu pareikejas atsisake pasiulyto sklypo ir paprae gra˛inti ˛eme natura. Remdamasis Vilniaus AVA 2002 m. gegu˛es 16 d. ratu Nr.31/02/22-1297 „Del nuosavybes teisiu atkurimo“, pareikejas kreipesi su praymu atlikti ˛emes sklypo kartografija (duomenys neskelbtini) rajone. Atlikus ˛emes sklypo kartografija, Vilniaus AVA 2004 m. bir˛elio 4 d. ratu Nr.31/04/17-1838 „Del ˛emes sklypu ribu, ploto ir naudojimo salygu nustatymo pil. M. L. K.“ kreipesi i Administracija informuodama, kad ˛emes sklypo kartografija yra atlikta ir pagal dabartini administracini – teritorini suskirstyma bei sudaryta kartografine med˛iaga buvusi ˛emevalda yra ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, taip pat, praydamas nustatyti, ar i ˛eme nera priskirtina valstybes iperkamai ir yra gra˛inama, o esant tokiai galimybei suformuoti ˛emes sklypo ribas, per menesi organizuoti ˛emes sklypo kadastrinius matavimus ir parengti ˛emes sklypo plana; pasiulyti ˛emes sklypu specialiasias ˛emes ir miko naudojimo salygas; pasiulyti architekturinius – urbanistinius apribojimus ir salygas; nustatyti ˛emes sklypo pagrindine ˛emes naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi ir kt. Vilniaus miesto savivaldybes meras 2004 m. rugsejo 2 d. ratu Nr.51-10424-(3.6) Vilniaus AVA informavo, kad Sklypas priskirtas valstybes iperkamai ˛emei, nes u˛statytas daugiabuciais gyvenamaisiais namais bei kitos paskirties statiniais, todel teisiu atkurimo ir ˛emes gra˛inimo klausimas turetu buti sprend˛iamas kitais istatyme numatytais budais. Pareikejas apie minetas aplinkybes informuotas Vilniaus AVA 2004 m. rugsejo 17 d. ratu Nr.31/04/22-2924, kartu pareikejui praneta, jog jam eiles tvarka bus siulomi nauji ˛emes sklypai. Pareikejas su minetu ratu nesutiko, todel 2004 m. lapkricio 23 d. pakartotinai kreipesi i Administracija ir Vilniaus AVA, o Administracija 2005 m. sausio 14 d. ratu Nr.63-244-4329 informavo pareikeja, jog Sklypas priskirtinas valstybes iperkamai ˛emei.
Teismas, atsi˛velgdamas i Atkurimo istatymo 5 straipsnio 2 dali bei 12 straipsni, antstoles I.Beliacic ir antstolio V.Cegliko faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolus, Sutarti su UAB „ileja“, nurode, jog svarbu nustatyti, ar Sklypas, kuriame yra automobiliu saugojimo aiktele su sargo nameliu, remiantis Atkurimo istatyme nustatytais po˛ymiais, laikytinas u˛statytu, todel priskirtinas valstybes iperkamai ˛emei, kartu svarbu nustatyti, ar automobiliu stovejimo aiktele su sargo nameliu atitinka pastato, statinio ar irenginio apibudinima, numatyta Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukciausiojo teismo suformuota praktika (civiline byla Nr. 3K-7-658/2002), padare ivada, jog Sklypas yra u˛imtas irenginio su statiniu, kaip jo priklausiniu. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas) 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architekturos fakulteto Urbanistikos katedros atliktos ekspertizes ivadomis (b. l. 136 – 139, III tomas) (toliau – ir Ekspertizes ivados), 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) 9 skyriumi, 2.2.6.5. skyriumi, tuo, jog teismas neturi duomenu, kad ginco nagrinejimo laikotarpiu butu patvirtintas ir galiotu teritorijos, kuriame yra Sklypas, detalusis planas, konstatavo, jog Sklypas negali buti vertinamas kaip u˛statytas Atkurimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todel Sklypas laikytinas laisvu ir neu˛statytu ir i ji gali buti atkuriamos nuosavybes teises. Teismas, vadovaudamasis Ekspertizes ivadomis, faktu, jog teismui nepateikta konkreciu ir svariu irodymu, kad Ekspertizes ivadose nurodyti laisvi ˛emes sklypai yra rezervuoti visuomenes poreikiams, neegzistuoja minetu ˛emiu detalieji planai, atmete atsakovu argumenta del sklypu prikirtinumo visuomenes poreikiams del ˛emes, esancio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatviu ribose, ateityje planuojamai statyti iaurinei gatvei. Pabre˛e, kad teisme nebuvo surinkta irodymu, jog kai kurie i pareikejui nuosavybes teise priklausanciu sklypu rezervuotini visuomenes poreikiams del to, kad turetu buti u˛statyti ˛aidimo ir sporto aiktelemis.
II.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „ileja“ apeliaciniu skundu (b.l. 58–63, IV tomas) prae panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti.
Atsakovas Vilniaus AVA apeliaciniu skundu (b.l. 83–84, IV tomas) prae Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendima pakeisti ir reikalavimus Vilniaus AVA atmesti kaip nepagristus.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija apeliaciniu skundu (b. l. 89 – 92, IV tomas) prao pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 11 d. nutartimi UAB „ileja“, Vilniaus apskrities virininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybes administracija apeliacinius skundus patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendima panaikino ir prieme nauja sprendima – pareikejo M. L. K. skunda atmete.
Teismas nurode, kad nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas (toliau – Istatymas) bei ji lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).
Nuosavybes teises i ˛eme atkuriamos Istatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, pagal ju pateiktus praymus bei iuose praymuose ireikta valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo (Istatymo 10 straipsnis, 16 straipsnis, Tvarkos 2, 5, 6 punktai). Istatymo 21 straipsnio 3 dalis (Tvarkos 10 punktas) suteike teise pilieciams iki 2003 m. baland˛io 1 d. pareikti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad pareikejas pirmini prayma atkurti nuosavybes teises pateike 1991 m. spalio 28 d. ir iame prayme nurode, kad pageidauja atkurti nuosavybes teises ekvivalentine natura (NTA byla b.l. 12). 2002 m. baland˛io 12 d. pareikejas pateike papildoma prayma, i kurio turinio darytina ivada, jog pareikejas pakeite savo valia ir paprae ˛eme gra˛inti natura (NTA byla b.l. 17).
Taciau 2003 m. vasario 28 d. pareikejas pateike dar viena savo prayma, kuriuo dar karta pakeite savo valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo ir nurode, kad jis pageidauja gauti 20 aru ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniaus mieste, o u˛ likusius 15,09 ha pinigine kompensacija pagal rinkos kaina arba lygiaverti 15,09 ha ˛emes sklypa (NTA byla b.l. 27). Veliau, jau pasibaigus Istatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, pareikejas 2004 m. lapkricio 4 d. ratu patikslino savo 2003 m. vasario 28 d. prayma ir nurode, kad jis u˛ 15,09 ha ˛emes pageidauja gauti lygiaverti ˛emes sklypa Vilniaus rajone (NTA byla b.l. 45).
Dar veliau, t. y. 2004 m. lapkricio 23 d. ratu pareikejas vel nurode, kad pageidauja atkurti nuosavybes teises i ˛eme natura (NTA byla b.l. 57).
Teismas pabre˛e, kad istatymo leidejas Istatymu bei Tvarka sureglamentavo nuosavybes teisiu atkurimo procesa bei nustate, kad asmuo turi teise pareikti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta iki 2003 m. baland˛io 1 d. (Istatymo 21 straipsnio 23 dalis). Paskutinis iki Istatymo ir Tvarkos nustatytos datos buvo pareikejo 2003 m. vasario 28 d. praymas, kuriame jis ireike valia gauti 20 aru ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniaus mieste, o u˛ likusius 15,09 ha pinigine kompensacija pagal rinkos kaina arba lygiaverti 15,09 ha ˛emes sklypa. is pareikejo valios pareikimas pateiktas Istatymo bei Tvarkos nustatyta tvarka ir terminais, teismine ar administracine nera pripa˛intas negaliojanciu ar panaikintas, todel juo privalu vadovautis nuosavybes teisiu atkurimo procese. Visi kiti velesni pareikejo praymai del nuosavybes teisiu atkurimo budo buvo paduoti pasibaigus Istatymo bei Tvarkos nustatytam terminui, todel teisiniu pasekmiu nesukelia ir nesuteikia teises pareikejui reikalauti iu praymu igyvendinimo.
Teiseju kolegija konstatavo, kad pareikejas neturi reikalavimo teises atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos tureta ˛eme natura, nes Istatymo ir Tvarkos nustatyta tvarka yra ireikes kitokia valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, del ko jo skundo reikalavimai, susije su nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimu natura, negalejo buti patenkinti. Pareikejas turi teise reikalauti jo 2003 m. vasario 28 d. prayme ireiktos valios del nuosavybes teisiu atkurimo ivykdymo. Byloje esantys irodymai tvirtina, jog 2003 m. vasario 28 d. prayme idestyta valia yra vykdoma, nes Vilniaus apskrities virininko 2007 m. gruod˛io 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5476 pareikejui atkurtos nuosavybes teises i 0,1467 ha ˛emes, suteikiant nauja ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniuje (NTA byla b.l. 91).
Žemesnės instancijos teismas
Teiseju kolegija padare ivada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus irodymus, netinkamai pritaike materialines teises normas, todel prieme nepagrista sprendima, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareikejo skundas atmestinas.
IV.
M. L. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. vasario 21 d. padave prayma atnaujinti procesa administracineje byloje vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktais.
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padares ivada, kad pareikejui nepriklauso teise reikalauti ˛emes gra˛inimo natura, pa˛eide ABTI 5 straipsnio 1 dali, 22 straipsnio 1 dali, 53 straipsni, 57 straipsni, 86 straipsni, 130 straipsni.
Šalies argumentai
Bylos nagrinejimo metu pareikejas negalejo ˛inoti, suvokti ir suprasti, kad yra gincijama jo teise reikalauti ˛emes gra˛inimo natura. Pareikejas, esant Vilniaus miesto savivaldybes atsisakymui, kreipesi i teisma del ipareigojimo atlikti veiksmus. Pareikejas konkrecioje nuosavybes teisiu atkurimo natura proceso stadijoje, manydamas, kad jo teises yra pa˛eistos, kreipesi i teisma. Pareikejas neturejo jokiu objektyviu prie˛asciu manyti, kad kada nors jo teise atkurti nuosavybes teises natura bus gincijama. Del labai aikios prie˛asties: nuosavybes teisiu atkurima vykdanti institucija - Vilniaus apskrities virininko administracija savo veiksmais pripa˛ino ir patvirtino, kad pareikejas yra tinkamas pretendentas ir kad jam yra vykdomas nuosavybes teisiu atkurimas naturoje.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturejo jokio teisinio pagrindo pripa˛inti pareikeja netekusiu teises reikalauti ˛emes gra˛inimo natura. Esminis klausimas yra pareikejo valia, ireikta istatymu nustatytu terminu, forma, del nuosavybes teisiu atkurimo budo.
Pretendentas M. L. K. 1991 m. spalio 28 d. pateike Vilniaus apskrities virininko administracijai prayma atkurti nuosavybes teises suteikiant ˛eme ekvivalentine natura. Pagal i prayma jis buvo iraytas i pilieciu, pageidaujanciu atkurti nuosavybes teises i ˛eme, tureta Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. bir˛elio 1 d. priskirtoje teritorijoje, eile. 1991 metais pareikejas negalejo reikalauti ˛emes gra˛inimo Vilniaus mieste natura pagal LR Istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 5 straipsni, nes jokio gyvenamojo namo prie ˛emes neturejo.
Konstituciniam Teismui 2001 m. baland˛io 2 d. Nutarimu pripa˛inus, kad istatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neu˛statyta) ˛eme negra˛inama natura, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybes teise turetos ˛emes, nors iai laisvai (neu˛statytai) ˛emei nera konkretaus visuomenes poreikio, prietarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, pretendentas ireike valia atkurti nuosavybes teises natura.
2001 m. gruod˛io 11 d. pareikejas pateike prayma Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui atkurti nuosavybes teises natura. 2002 m. baland˛io 12 d. Vilniaus apskrities virininkui pretendentas pateike prayma gra˛inti 15.29 ha ˛emes sklypa, buves (duomenys neskelbtini)valdose namo Nr. 23.
Veliau pareikejui buvo praneta, kad atkurti nuosavybes teises natura nera galimybes, nes visa buvusio savininko I.F. K. ˛eme yra u˛imta ir u˛statyta, pasiule parayti pretendentui prayma, pateikta Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui prayma duoti 20 aru ˛emes sklypa individualiai statybai Vilniaus mieste, o u˛ likusia 15,09 ha pinigine kompensacija pagal rinkos kaina arba lygiaverti 15,09 ha ˛emes sklypa“.
2004 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto savivaldybes mero pavaduotojas ratu klaidinamas Vilniaus apskrities virininko administracija ir pretendenta atsake, kad ˛emes gra˛inti natura nera galimybes, nes visa ˛eme u˛imta daugiabuciais namais. Beje, kartografija tuo metu atlikta net nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybe jokia med˛iaga nedisponavo.
Vilniaus miesto savivaldybes meras Vilniaus apskrities virininko administracijai pranee, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo igyvendinimo tvarkos ir salygu (redakcija 2002 m. rugsejo 19 d. Nr. 1475, ˇin.2002-93-3989), I. K. iki nacionalizacijos turetas ˛emes sklypas prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., nurodytas kartografiniame plane, priskirtas valstybes iperkamai ˛emei, nes u˛statytas gyvenamaisiais namais bei kitos paskirties statiniais. Miesto pletros departamentas papildomai pranee, kad pakartotinai inagrinejus, I. K. iki nacionalizacijos tureta ˛eme ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirta pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsni priskirta valstybes iperkamai ˛emei, nes patenka i esamos (duomenys neskelbtini) g. teritorija, pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2002 m. bir˛elio 5 d. sprendimu Nr. 596 patvirtinta Savivaldybiu vieuju teritoriju schema suplanuota busimos gatves teritorija, u˛statyta daugiaaukciais gyvenamaisiais bei kitos paskirties statiniais ir irenginiais. ˇeme, priskirta valstybes iperkamai, natura negra˛inama.
2004 m. lapkricio 23 d. praymu Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities virininko administracijai pretendentas prae pakartotinai ivertinti galimybe gra˛inti sklypa natura turetoje vietoje.
2005 m. kovo 7 d. Nacionaline ˛emes tarnyba, inagrinejusi pretendento skunda, pa˛ymejo, kad ne visa I. K. ˛eme yra u˛statyta. Atlikus laisvos ir neu˛statytos buvusio savininko I. K. ˛emes ekspertize nustatyta, kad kartografuotoje ˛emeje galima suformuoti ˛emes sklypus ir gra˛inti pretendentui. Tai yra prieita ivados, kad yra laisvos ˛emes, kurioje galima formuoti sklypus gra˛inimui. Vilniaus miesto savivaldybe suteike Vilniaus apskrities virininkui ir pretendentui tikroves neatitinkancia informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2007 m. gruod˛io 3 d. sprendimu patenkino pareikejo M. L. K. skunda ir ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybe suformuoti ˛emes sklypus. Taciau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padare ivada, kad pareikejas atsisake teisiu atkurti nuosavybes teises natura ir kad negali reikalauti teisiu atkurimo natura pa˛eisdamas galiojancias teises normas ir susiformavusia iuo klausimu teismu praktika.
Pagal LR Vyriausybes nutarimo „Del LR Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 10 punkta, jeigu pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. nepareikia valios del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta , kai nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, buda parenka sprendimus priimancios institucijos.
M. L. K. sieke atkurti nuosavybes teises i tevo ˛eme natura. Pretendentas teikdamas 2003 m. vasario 28 d. prayma Vilniaus apskrities virininko administracijai suprato, kad valstybe atsisako jo tevo ˛emeje suformuoti ir gra˛inti sklypus, Vilniaus apskrities virininko administracija isipareigojo suteikti ˛emes sklypa individualiai statybai, ir/arba sumokes kompensacija rinkos kainomis u˛ sklypa arba suteiks kita lygiaverti 15.09 ha ˛emes sklypa. Pretendentas buvo isitikines, kad lygiavertis 15.09 ha ˛emes sklypas bus suteiktas Vilniaus mieste, nes prayme nenurode kitos kadastrines vietoves. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 11 d. sprendime taip pat pripa˛ino, kad pareikejas 2004 m. lapkricio 4 d. ratu (praejus terminui) patikslino, kad u˛ 15.09 ha ˛emes pageidauja gauti lygiaverti ˛emes sklypa Vilniaus rajone. Nors po dvieju savaiciu pateike VAVA pareikima, kuriuo patvirtino, kad siekia atkurti teises natura.
Vilniaus apskrities virininko administracija vadovaujantis 2001 m. gruod˛io 11 d., 2002 m. baland˛io 12 d., 2003 m. vasario 28 d., 2004 m. lapkricio 23 d. M. L. K. praymais vykdo nuosavybes teisiu atkurima natura, o butent atlieka ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime kartografija ir 2004 m. bir˛elio 4 d. isiuncia med˛iaga Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybe 2004 m. rugsejo 20 d. pranea Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriui, kad laisvos ˛emes nera. Nacionaline ˛emes tarnyba 2005 m. kovo 7 d. rate patvirtina, kad ne visa iki nacionalizacijos I. K. ˛eme yra u˛statyta daugiabuciais gyvenamaisiais namais be kitos paskirties statiniais ar patenka i (duomenys neskelbtini) gatves teritorija. Pareikejas kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma.
Vilniaus apskrities virininko administracija, remiantis pretendento 2003 m. vasario 28 d. praymu niekada nebuvo parengusi jokios ivados suteikti ˛emes lygiaverti sklypa. Tokios ivados pretendentas ir neprae.
Vadovaujantis 2003 m. vasario 28 d. pareikejo pateiktu praymu negalejo buti vykdoma praymo antra dalis, nes istatymas nenumato kompensacijos sumokejimo u˛ ˛eme rinkos kainomis. Negalejo buti vykdoma praymo antra dalis, nes istatymas nenumato lygiavercio sklypo suteikimo Vilniaus mieste. Vadovaujantis LR Vyriausybes nutarimo „Del LR Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 10 punktu, jeigu pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. nepareikia valios del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, kai nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, buda parenka sprendimus priimancios institucijos. Tokios pacios nuomones yra Lietuvos Aukciausiasis Teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-421/2008 (LAT nutartis 2008 m. rugsejo 2 d.), kurioje nustate, kad pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dali pilieciai, kuriems nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, galejo pareikti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, iki 2003 m. baland˛io 1 d. is istatymo nustatytas terminas yra naikinamasis. Jeigu iki nurodytos datos nepakeiciama valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, nuosavybes teises atkuriamos paskutiniame prayme nurodytuoju budu. Jeigu prayme nurodytuoju budu pagal i istatyma negalima atkurti nuosavybes teisiu, ios teises atkuriamos praymus nagrinejancios institucijos parinktu budu.
Vilniaus apskrities virininko administracija nerenge remiantis pretendento 2003 m. vasario 28 d. praymu jokios ivados del lygiavercio sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavyben, o tese nuosavybes teisiu atkurimo procesa natura. Tokia yra ir buvo tikroji pretendento valia, teigtina, kad institucija pasirinko teisiu atkurimo buda - gra˛inti ˛eme natura.
LR Konstitucinis Teismas ne katra pabre˛e, kad pripa˛indama nuosavybes teisiu testinuma ir ju atkurima, Lietuvos Respublikos Aukciausioji Taryba 1990 m. lapkricio 15 d. prieme principini sprendima ir patvirtino ias nuostatas: pripa˛istamas Lietuvos pilieciu nuosavybes teisiu testinumas; Lietuvos pilieciai turi teise susigra˛inti istatymo apibre˛tose ribose ir tvarka jiems priklausiusi turta natura, o nesant galimybes ji susigra˛inti- gauti kompensacija. Lietuvos valstybe isipareigojo bent i dalies atkurti teisinguma-atkurti pa˛eistas teises. Valstybe pasirinko ribota restitucija nes nuosavybes teisiu atkurimo procese butina atsi˛velgti i pakitusias socialines, ekonomines bei kitas salygas; butina derinti asmenu, siekianciu atkurti nuosavybes teises , interesus ir visuomenes poreikius.
Istatymo leidejo valia yra aiki: restitucijos procesas vyksta suteikiant pirmenybe atkurimui natura, kompensacija pasirenka asmenys nesant galimybes atkurti teisiu natura. Valstybes atsisakymas vykdyti nuosavybes teisiu atkurima natura siejamas su ekonominiu santykiu pasikeitimas. Tokia ˛eme yra valstybes iperkama ˛eme. Tokiais atvejais istatymu leidejas siulo kita teisiu atkurimo buda. Nagrinejamuoju atveju pareikejas sieke atkurti teises natura i tevo ˛eme. Praymo 2003 m. vasario 28 d. parengimo metu Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus specialistai pranee, kad nera jokios galimybes atkurti nuosavybes teises, ir kad prayma reiketu perrayti. M.L. K. pasirae 2003 m. vasario 28 d. prayma apgaules itakoje. Reikmes turi aplinkybe, kad pareikejui yra 80 metu. Atsakymai i Vilniaus miesto savivaldybes patvirtino atkurima vykdancios institucijos pozicija, kad visa iki nacionalizacijos I. K. ˛eme yra valstybes iperkama. Tik administracines bylos nagrinejimo metu atlikus teritorijos ekspertize paaikejo, kad galima formuoti sklypus ir gra˛inti juos pareikejui. Kita vertus, 2003 m. vasario 28 d. praymas nesukele jokiu teisiniu pasekmiu, nes realiai buvo neivykdomas.
Atlikus 2003 m. vasario 28 d. praymo, kitu pretendento praymu del nuosavybes teisiu atkurimo budo, turinio analize, akivaizd˛iai matyti, kad tikroji pretendento valia yra siekti nuosavybes teisiu atkurimo i tevui priklausancia ˛eme natura. Tai patvirtina visi nuosavybes teisiu atkurimo procese atlikti pretendento veiksmai.
Vilniaus apskrities virininko administracija savo 2009 m. vasario 18 d. ratu Nr. (50)-7.6-41 (87) patvirtino, kad pagal nuosavybes teisiu atkurimo byloje esancius 1991 m. spalio 28 d., 2002 m. baland˛io 12 d., 2003 m. vasario 28 d., 2004 m. kovo 3 d., 2004 m. lapkricio 4 d. M. L. K. praymus ir Vilniaus apskrities virininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus 2002 m. gegu˛es 16 d. rata Nr. 31/02/22-1297, 2002 m. liepos 25 d. rata Nr. 31/02/22-1907, 2004 m. bir˛elio 4 d. rata Nr. 31/04/17-1838 galima spresti, kad Vilniaus apskrities virininko administracija laikesi tos pozicijos, jog pilietis ireike valia atkurti nuosavybes teises natura, o nesant tokiai galimybei, kompensuoti pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 16 straipsnyje nurodytus kompensavimo budus. Tai patvirtina ir pretendentui 2007 m. rugsejo 25 d. ratu Nr. S19-569 pateiktas Vilniaus apskrities virininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Vilniaus miesto ˛emetvarkos skyriaus atsakymas bei Vilniaus apskrities virininko 2007 m. gruod˛io 29 d. sprendimas Nr. 2.4-01-5476 „Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui M. L. K.“.
3. Lietuvos Aukciausiasis Teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-421/2008 (LAT nutartis 2008-09-2), kurioje nustate : „... Pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dali pilieciai, kuriems nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, galejo pareikti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta iki 2003 m. baland˛io 1 d. is istatymo nustatytas terminas yra naikinamasis. Jeigu iki nurodytos datos nepakeiciama valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, nuosavybes teises atkuriamos paskutiniame prayme nurodytuoju budu. Jeigu prayme nurodytuoju budu pagal i istatyma negalima atkurti nuosavybes teisiu, ios teises atkuriamos praymus nagrinejancios institucijos parinktu budu....“'. Teismas patvirtino, kad istatymu leidejas suteike nuosavybes teisiu atkurimo institucijai teise spresti del nuosavybes teisiu atkurimo budo.
LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsejo 24 d. Nutarime konstatavo, kad „...Teismu precedentai yra teises altiniai - auctoritate rationis; remimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprietaringos) teismu praktikos, kartu ir Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, igyvendinimo salyga. Todel teismu precedentai negali buti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktu ia savo funkcija, precedentai patys turi buti aikus. Teismu precedentai taip pat turi neprietarauti oficialiai konstitucinei doktrinai...“.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
V.
Procesa atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, isprendus aliu ginca, isiteisejes sprendimas igyja res judicata galia. Tai reikia, kad aliu gincas yra isprestas galutinai ir negali buti revizuojamas iprastinemis procesinemis priemonemis. Taciau ABTI 153 straipsnis numato specialia teismo sprendimo revizavimo procedura, tai yra proceso atnaujinima. Taciau is institutas yra ribojamas tam tikrais ABTI 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTI 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, u˛baigtose isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas esant ioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTI 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad praymas turi buti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei praymo turinys ipareigoja asmeni, paduodanti prayma del proceso atnaujinimo, prayma pagristi ir pateikti konkrecius argumentus (irodymus), patvirtinancius minetu proceso atnaujinimo pagrindu buvima. Praymo del proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (irodymais), patvirtinanciais kurio nors i istatyme numatytu pagrindu buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas (ABTI 159 str.1 d.).
Pareikejas prayma atnaujinti procesa grind˛ia ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktais.
Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
I pareikejo praymo turinio matyti, kad pareikejas prayma atnaujinti procesa grind˛ia ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris numato, kad procesas gali buti atnaujinamas, kai naujai paaikeja esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareikejui bylos nagrinejimo metu. iuo pagrindu atnaujinti procesa gali buti tik tokios naujai paaikejusios aplinkybes, kurios: a) egzistavo nagrinejant byla ir priimant teismo sprendima ar nutarti; b) kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareikejui bylos nagrinejimo metu, apie ias aplinkybes pareikejas su˛inojo jau isiteisejus teismo sprendimui ar nutarciai; c) ios aplinkybes turi esmine reikme bylai, tai yra ˛inant apie ias aplinkybes galejo buti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia aplinkybe pareikejas ivardijo tai, kad nagrinejant byla apeliacines instancijos teisme jis negalejo ˛inoti, suvokti ir suprasti, kad yra gincijama jo teise reikalauti ˛emes gra˛inimo natura, kadangi visame bylos nagrinejimo procese is klausimas nebuvo keliamas. Taciau tai nelaikytina naujai paaikejusia aplinkybe, apie kuria ˛inant galejo buti priimtas kitoks sprendimas. ABTI 136 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinedamas byla, patikrina tiek apskustosios, tiek neapskustosios sprendimo daliu teisetuma ir pagristuma. Pagal io straipsnio 2 dali teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visa byla. Kadangi pareikejas kele ginca del nuosavybes teisiu atkurimo natura, teismas nagrinedamas administracine byla, patikrino ar pareikejas pagristai kelia toki reikalavima. Tai, kad bylos nagrinejamo metu buvo nustatyta, kad pareikejas tokios teises neturi, nelaikytina naujai paaikejusia aplinkybe. Pareikejas dalyvavo bylos nagrinejimo metu, pats kele ginca nuosavybes teisiu atkurimo procese, todel nera pagrindo daryti ivados, kad i aplinkybe negalejo buti ˛inoma pareikejui bylos nagrinejimo metu.
Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkta procesas gali buti atnaujintas jeigu pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti.
Materialines teises taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teiseje itvirtinta abstrakcia elgesio taisykle. Teises taikymo metu nustatomas teises subjekto teisinis statusas arba konkrecios jo teises ir pareigos, esant pa˛eidimui taikytinos sankcijos.
Pa˛ymetina, kad siekiant atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialines teises normu pa˛eidimo konstatavimas turi buti akivaizdus. Pa˛eidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausima nagrinejanciai teiseju kolegijai nelieka pagristu abejoniu del klaidingo teises normu aikinimo ir taikymo.
Pareikejo manymu apeliacines instancijos teismas netinkamai aikino ir taike Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, susijusias su valios ireikimu del nuosavybes teisiu atkurimo ir i argumenta sieja su tuo, kad teismas netinkamai nustate jo valia del nuosavybes teisiu atkurimo.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nuo 2002 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. istatymo Nr. IX–1139 redakcija) buvo numatyta, kad „Pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. gali pareikti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, jeigu nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo. Praymus del priimtu sprendimu pakeitimo ar panaikinimo pilieciai turi pateikti iki 2003 m. baland˛io 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. baland˛io 1 d. nepareikia valios del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta, atkurimo buda parenka io istatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos“. Nuo 2003 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnis buvo papildytas nauja 4 dalimi, numatancia, jog „Pilietis iki 2004 m. liepos 1 d. gali pakeisti pareikta valia, kad jam u˛ valstybes iperkama turta butu atlyginta pinigais, ir prayti u˛ iperkama turta atlyginti vertybiniais popieriais. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradetas vykdyti, piliecio praymu io istatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos ji pakeicia administracine tvarka, o jei sprendimas pradetas vykdyti, jis gali buti panaikinamas Vyriausybes nustatyta tvarka. Praymus del priimtu sprendimu pakeitimo ar panaikinimo pilieciai turi pateikti iki 2004 m. liepos 1 d.“ (2003 m. spalio 14 d. istatymo Nr. IX-1759, redakcija). Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki 2002 m. baland˛io 19 d.,suteike pilieciams teise pakeisti tik valia del budo, kuriuo valstybe atlygina u˛ iperkama nekilnojamaji turta (pavyzd˛iui, lygiavercio ˛emes, miko ar vandens telkinio ploto perdavimas, piliecio pinigines prievoles valstybei iskaitymas, pinigine kompensacija ir t. t.), taciau nesuteike pilieciams, keiciantiems savo pareikta valia del budo, kuriuo valstybe atlygina u˛ iperkama nekilnojamaji turta, reikalauti atkurti nuosavybes teises gra˛inant nekilnojamaji turta natura.
Taigi nuo 2002 m. baland˛io 19 d. iki 2002 m. spalio 25 d. pilieciai galejo pakeisti savo valia del budo, kuriuo valstybe atlygina u˛ iperkama nekilnojamaji turta, nepriklausomai nuo io nekilnojamojo turto ruies, taciau valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo galejo buti keiciama tik tuo atveju, kai nuosavybes teises buvo atkuriamos i ˛eme, tureta teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams iki 1995 m. bir˛elio 1 d. Nuo 2002 m. spalio 25 d. istatyme numatyta galimybe pakeisti valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo i bet koki nekilnojamaji turta, i kuri pagal istatyma gali buti atkuriamos nuosavybes teises.
Pareikejas iki 2003 m. baland˛io 1 d. valios atkurti nuosavybes teises natura neireike, o po 2003 m. baland˛io 1 d. galimybes pakeisti valia, kad ˛eme butu atkurta natura, istatymas nebenumate. Taigi, apeliacines instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareikejas neturi reikalavimo teises atkurti ˛eme natura, Nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio 3 dalies normas taike teisingai ir tinkamai nustate pareikejo valia del nuosavybes teisiu atkurimo. Todel nera pagrindo atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Pareikejas taip pat prao atnaujinti procesa pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkta. iuo pagrindu procesas gali buti atnaujinamas, kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima. Praydamas atnaujinti procesa iuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui irodymus, patvirtinancius, jog administraciniu teismu praktika gincijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje praoma atnaujinti procesa, yra nukrypta nuo vieningos administraciniu teismu praktikos arba teismu praktika formuojama klaidinga linkme. Pagal ABTI 13 straipsnio 1 dali vienoda administraciniu teismu praktika aikinant ir taikant istatymus bei kitus teises aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareikejas nepateike irodymu, kad nagrinejamoje byloje administraciniu teismu praktika gincijamu klausimu yra nevienoda, byloje yra nukrypta nuo vieningos administraciniu teismu praktikos arba teismu praktika formuojama klaidinga linkme.
Pa˛ymetina ir tai, kad vertinant pareikejo praymo pagristuma yra reikminga nustatyti visuma argumentu, patvirtinanciu, kad sprend˛iant ginca buvo nesivadovauta teismu praktika, suformuota nagrinejant panaias ar analogikas bylas. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad negalima vadovautis atskira itrauka i pareikejo nurodytos Lietuvos Aukciausiojo tesimo nutarties. Butina ja vertinti siejant su konkreciomis faktinemis aplinkybemis nagrinejamomis ioje byloje ir teises aikinimu konkreciai situacijai. Kaip jau buvo mineta nagrinejamoje byloje teismas tinkamai aikino Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 21 straipsnio nuostatas. Pareikejo nurodyta itrauka i Lietuvos Aukciausiojo Teismo nutarties ios aplinkybes taip pat nepaneigia.
Del idestytu argumentu nera pagrindo atnaujinti procesa ABTI 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Kadangi kitu ABTI 153 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu pareikejas nenurode, todel darytina ivada, jog pareikejo praymas nera pagristas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, del ko jis netenkintinas ir procesas ioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesa pagal M. L. K. (M. L. K.) prayma.
Nutartis neskund˛iama.