- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2195-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05181-2010-0
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. D. 2010 m. birželio 30 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalies ir 134 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Kia Carnival“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neprisisegęs saugos diržų bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu V. D. skyrė 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 4); plane – schemoje (b. l. 9); tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 10, 11); išraše iš duomenų bazės apie asmenį (b. l. 12-14) nurodytais faktais, konstatavo, kad V. D. padarė minėtus pažeidimus. Teismas nurodė, jog vairuotojas privalėjo būti atidus kelyje ir tinkamai reaguoti į tarnybines funkcijas vykdančių pareigūnų nurodymus.
Šalies argumentai
V. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 31-38). Apeliantas nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais bei netinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas. Apelianto nuomone, visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad apelianto padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
V. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 134 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, buvo neprisisegęs saugos diržų bei nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Apeliantas mano, kad teismas atliko neišsamią įrodymų analizę ir rėmėsi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, todėl prašo panaikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą.
ATPK (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. ATPK 134 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad naudojimosi saugos diržais, <...> tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę, kartu pažymėdama, jog viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483/11). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) 69 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimas sustoti reiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba, norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Šios instrukcijos 71 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma ir važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jos mėlynos spalvos švyturėlį ir specialius garso signalus. Nurodytų normų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, kad skrituliu arba švilpuku stabdyti transporto priemonę gali ne policijos automobilyje esantis policijos pareigūnas, o policijos automobiliu transporto priemonę galima stabdyti tik įsijungus švyturėlius ir garso signalą. Toks reglamentavimas yra pakankamas ir užtikrina galimybę vairuotojui pastebėti ir suvokti, kad jis yra stabdomas. Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentą, jog policijos patruliai stabdė jo automobilį neteisėtai, laiko nepagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad apeliantas 2010 m. birželio 30 d., apie 17 val. 48 min., Kaune, Mickevičiaus g., vairuodamas automobilį, nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), policijos pareigūnų R. D. ir G. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 10, 11), policijos pareigūnų R. D. ir G. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 22, 26). Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog aptariamu metu eismas gatvėje buvo intensyvus ir jis buvo susikoncentravęs į eismo manevro atlikimą, todėl galėjo nepastebėti policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, vis dėlto paties apelianto parodymai prieštarauja šiam jo argumentui. Apeliantas nurodo (b. l. 32), jog jam teko lėtai įsukti į A. Mickevičiaus gatvę, o lenkiant A. Mickevičiaus gatvėje policijos pareigūnų sustabdytus automobilius teko greitį dar labiau sumažinti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog apeliantas negalėjo nematyti dviejų jo automobilį garsiniais ir vaizdiniais signalais stabdančių policijos pareigūnų. Pareigūnų nurodyta ir apelianto ginčijama aplinkybė, jog apeliantas, pamatęs jį stabdančius policijos pareigūnus (b. l. 22, 34), greitį padidino, nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta įrodymais ir teisiškai reikšminga. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apelianto padarytus pažeidimus patvirtinančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų R. D. ir G. K., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai (b. l. 22, 26) iš esmės atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose, b. l. 10, 11) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, o apelianto nurodyti netikslumai (netiksliai nurodytas atstumas tarp policininkų, nepažymėjimas schemoje kitų pareigūnų sustabdytų automobilių, netiksliai nurodyta apelianto automobilio sustabdymo vieta) nėra pakankamas pagrindas iš esmės abejoti pareigūnų parodymais. Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, jog pareigūnas R. D. negalėjo matyti, kaip pareigūnas G. K. stabdė apeliantą. Kaip savo tarnybiniame pranešime pažymėjo pareigūnas R. D. (b. l. 11), jis atkreipė dėmesį ne tik į vaizdinį, bet ir į garsinį pareigūno G. K. signalą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo motyvais dėl apelianto įvykdyto ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaida, jog saugos diržai buvo neužsegti, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad saugos diržų policijos pareigūnai galėjo nepamatyti dėl to, jog jie yra pilkos spalvos, teisėjų kolegijos vertintinas kaip neturintis esminės reikšmės atliekant sisteminę visų įrodymų analizę. Kaip nurodė policijos pareigūnas G. K. (b. l. 26), apeliantas, pamatęs policijos pareigūnus, ėmė segti saugos diržus. Ši aplinkybė liudija, jog policijos pareigūnai negalėjo nepastebėti apelianto saugos diržų dėl jų pilkos spalvos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (ATPK 257 str.). Teismas išklausė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ir policijos pareigūnų paaiškinimus, ištyrė apelianto iškeltą įvykio versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, todėl jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, pažeisdamas ATPK 134 straipsnio 1 dalį, t. y. nesegėdamas saugos diržų, aiškiai suprato pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai jam nepakluso ir taip pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui skirta administracinė nuobauda individualizuota ir subendrinta tinkamai (ATPK 30, 30², 33 str.): paskirta subendrinta nuobauda yra mažiausia iš vieno iš pažeidimų sankcijoje nustatytų nuobaudų. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.