Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, Karolinai Slapšinskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, kaltinamajam V. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, nukentėjusiajam K. M. (nuotolinio būdu per ZOOM platformą), nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Linui Ilčiukui (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą), viešame teisiamajame posėdyje mišriuoju būdu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 (2) straipsniu, paskirta V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2021 m. sausio 20 d., apie 07.55 val., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, (duomenys nesklebtini)-ojo maršruto autobuse visuomeniniame transporte, pašalinių žmonių akivaizdoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,87 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vartodamas necenzūrinius žodžius, stotelėje (duomenys neskelbtini) al., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo K. M. be jokios priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu pastarajam į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. M. fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Taigi kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. V. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-942/2015).

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. V. V. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo ikiteisminio tyrimo apklaustos liudytojos A. C. parodymai, be to nukentėjusiojo K. M. nuoseklūs bei nekintantys parodymai, netikėti tais įrodymais nėra pagrindo, jie nėra prieštaringi, papildo vieni kitus. Taip pat jo kaltę įrodo ir tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas, pareiškimas. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. V. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, autobuse, pašalinių žmonių akivaizdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1, 87 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vartodamas necenzūrinius žodžius, stotelėje (duomenys neskelbtini) al., (duomenys neskelbtini) , ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo K. M. be jokios priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu pastarajam į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. M. fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pažymėtina, kad remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas, spręsdamas, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančius laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš tiesų nukentėjusysis K. M. turėjo pastabų autobuse, buvo kažkuo nepatenkintas, tačiau tie veiksmai buvo nukreipti liudytojos A. C. atžvilgiu, be to nenustatyta, kad jie būtų tokie įžūlūs ar agresyvūs, skatinantys nusikalstamą elgesį kito asmens atžvilgiu. Norėdamas galimai apginti moterį nuo pastabų asmuo galėjo apsiriboti pastaba. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo veiksmų negalima suprasti kaip provokacijos.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad V. V. praeityje teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 95-96), šiuo metu nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. V. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bei prokurorės prašomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Dėl civilinio ieškinio.

Valstybinė teritorinės ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 37,60 eurų sumai, tačiau žala atlyginta geruoju (b. l. 54, 59, 60).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. M. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. M. tiek jo atstovas advokato padėjėjas Linas Ilčiukas paaiškino, kad dėl suduoto smūgio nukentėjusysis jautė didelius išgyvenimus, kurie turi paliekamuosius padarinius, nes teko kreiptis į medikus, jam nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, ūžesys, buvo kreiptąsi į (duomenys neskelbtini).

Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis patyrė moralinę žalą – stresą, pažeminimą, didelį išgąstį, nes buvo užgauliojamas, o vėliau suduotas smūgis. Viešoje vietoje stovėdamas buvo sumuštas kaltinamojo, tokie jo veiksmai sugadino nuotaiką, teko patirti neigiamų emocijų, patyrė išliekančių neigiamų sveikatos padarinių susijusių su sveikata, teko lankytis pas chirurgą, jautė galvos skausmus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje suformuotu precedentu (LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir sveikatos sutrikdymai - nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeltas fizinis skausmas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 eurų iki 1 738 eurų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą šioje byloje, atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas. Teismo vertinimu, 500 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems rimtesnių liekamųjų pasekmių, smūgis buvo tik vienas, galvos skausmai gali būti sąlygoti ir kitų veiksnių ir t. t.). Teismas mano, kad priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Dėl aukščiau išdėstyto, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Valstybinė teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį, tačiau žala atlyginta (b. l. 54, 59, 60). Dėl aukščiau išdėstyto, baudžiamoji byla dalyje dėl Valstybinės teritorinės ligonių kasų civilinio ieškinio nutrauktina.

Dėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų priteisimo.

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl 323,50 eurų priteisimo iš kaltinamojo V. V. valstybės naudai už suteiktą advokato Aleksandro Palamarčuk valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju V. V. advokatas buvo skirtas, siekiant nepažeisti rungtyniškumo principo, kadangi nukentėjusysis K. M. buvo atstovaujamas advokato padėjėjo L. I. (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. V. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kai pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas baudžiamajame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. V., atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusysis K. M. taip pat prašo priteisti jam iš nuteistojo V. V. patirtas išlaidas už teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą Teismui pateiktas advokato orderis, taip pat sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas, ir, pripažįsta, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1815,00 eurų suma yra protinga ir ne per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas.

Dėl kitų klausimų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

V. V. (V. V.), gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. V. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti V. V. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu:

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nenusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose;

- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos įstaigoje dienos.

Į bausmės laiką V. V. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką 2021-01-20, 1 (vieną) dieną, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiojo K. M. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiojo K. M. naudai 1815,00 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl gydymo išlaidų priteisimo, nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl suteiktų gynėjo paslaugų priteisimo, atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.