Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M. A. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. A. per šį laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2020 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, M. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš M. A. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3560 (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. (toliau – M. A.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 10 d. apie 23 val. 09 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar paskirtos bausmės, todėl šie klausimai analizuojamu atveju išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu M. A. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, teigiant, jog transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jam buvo skirtas nepagrįstai, o teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas neproporcingas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

5. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

6. Abejonių tuo, jog vertinamo įvykio metu M. A. vairuota transporto priemonė – automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors M. A. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu M. A. vairuotas automobilis buvo pagrįstai laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų prasme.

7. Bylos duomenimis, automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo įvykdytas skundžiamu nuosprendžiu M. A. inkriminuotas nusikaltimas, nuosavybės teise priklauso jo motinai Ž. A. (b. l. 31). BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8. Remiantis Ž. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, kaip šeimos automobilis. Juo naudojosi visi šeimos nariai, tame tarpe ir M. A.. Automobilio draudimu ir techniniais reikalais rūpinosi jos sutuoktinis. M. A. minėtu automobiliu naudojosi dažniausiai, kadangi juo vykdavo į darbą. Tačiau, automobilio M. A. ji nedovanojo, jis priklauso jai. Apie tai, kad komentuojamo įvykio dieną jai priklausantį automobilį M. A. vairuos neblaivus, Ž. A. teigimu, ji nežinojo. Ši Ž. A. versija bylos nagrinėjimo metu paneigta nebuvo, ja neabejoja ir teisėjų kolegija.

9. Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, kad nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kai gali būti konfiskuojamas ir trečiajam asmeniui priklausantis turtas, pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ar įrankiu, tokio turto konfiskavimas negalimas. Tokiu atveju taikomas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. Tiek turto konfiskavimas, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iš kaltininko neišieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad M. A. gaunamos pajamos nėra didelės, kadangi galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

10. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą M. A. buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veiksmų atlikimą. Be to, jis eilę kartų baustas ir administracine tvarka – daugiausiai už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio M. A. nedaro, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugeba, nesistengia pasitaisyti, kas jį charakterizuoja neigiamai. Nors jokios pasekmės dėl komentuojamų M. A. veiksmų vertinamu atveju nekilo, jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tuo tarpu žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Esant šių duomenų visumai teigti, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas skundžiamu nuosprendžiu M. A. buvo paskirtas nepagrįstai, nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir pagrindo teigti, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas. Priešingai – šios vertės sumažinimas taip kaip prašo apeliantas, reikštų aiškiai neteisingą procesinį sprendimą, kuris būtų netgi švelnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingą veiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, dalinis turto konfiskavimas yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kai visos sumos išieškojimas būtų neproporcinga priemonė, o ne priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismo diskrecijos teisė spręsti dėl turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo taikymo pilna ar daline apimtimi negali būti aiškinama, kaip teismo pareiga pagrįsti, kodėl kiekvienu atveju konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma nėra mažinama. Atsižvelgdama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, neįžvelgia pagrindo konstatuoti išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą mažinti konfiskuotino turto vertę nagrinėjamu atveju. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant dalinį turto konfiskavimą, savo apeliaciniame skunde nepateikė ir M. A.. Tuo tarpu jo išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo finansine padėtimi, jau buvo įvertintos sprendžiant, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šioje situacijoje yra pagrįstas.

12. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama didelė konfiskuotino turto – automobilio, vertė, tačiau šis faktas, net ir sutinkant, jog nustatyta 3560 eurų automobilio vertė yra didelė, M. A. teisinės padėties taip pat nešvelnina. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

13. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad M. A. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra proporcinga (adekvati) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose.

14. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl M. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus nuteistojo M. A. asmenybę, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, pagrįstai manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, aptarto proporcingumo principo nepažeidžia bei yra tinkamas nuteistajam paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimui.

15. Minėta, jog praeityje asmuo jau buvo teistas už analogiškų veiksmų atlikimą. Tuo metu jam buvo skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nuteistasis akivaizdžiai nepadarė, vėl nusikalto, padarydamas analogišką nusikaltimą. Be to, sprendžiant iš asmeniui praeityje inkriminuotų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, akivaizdu, kad asmuo dažniausiai nusikalsta apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių pastangų šio jo elgesį neabejotinai neigiamai charakterizuojančio veiksnio eliminavimui, akivaizdžiai nededa. Vien tai, kad nuteistasis turi darbą, jo teisinės padėties iš esmės nelengvina. Šis faktas egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nors, pasak apelianto, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali neigiamai atsiliepti jo darbo santykiams, jis gali prarasti darbą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apie tokias savo neteisėto elgesio pasekmes asmuo turėjo pagalvoti prieš darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sėdęs už vairo neblaivus, M. A. prisiėmė galimą neigiamą savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors jokios pasekmės dėl komentuojamų M. A. veiksmų vertinamu atveju nekilo, jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl švelninti jo teisinę padėtį dėl to, kad jokie padariniai analizuojamu atveju nekilo, jis vairavo esant neintensyviam eismui, važiavo neilgą atstumą ir greičio neviršijo, pagrindo nėra.

16. Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, M. A. apeliacinį skundą atmetant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.