Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Šarauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Verslo bitė“ direktoriui G. S., ieškovo atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui, atsakovo VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atstovui A. A., atsakovo atstovei advokatei N. K., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Verslo bitė“ ieškinį atsakovui VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Verslo bitė“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 50000 Lt žalos atlyginimo, procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas dalyvavo viešame pirkime, kur perkančioji organizacija (atsakovas) skelbė statybos darbų viešą pirkimą - Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro su priklausiniais statybos darbams atlikti. Konkurso laimėtoju buvo paskelbtas būtent ieškovas UAB „ Verslo bitė“; ir atsakovas su ieškovu 2011-07-11 sudarė sudarė statybos darbų sutartį Nr. L-131/11. Vykdant šią sutartį rangovas buvo įsipareigojęs pagal Sutarties 7.1p. pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris nebuvo pateiktas dėl paties atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Užsakovas neužtikrino elektros ir vandens tiekimo į statybvietę padavimo pagal Sutarties 9.2.9 punktą, tai yra nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas negalėjo pradėti darbų pagal sutartį ir patyrė nuostolių. Ieškovo patirtos žalos dydis nurodytas 50000 Lt, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, nes pastarasis yra kaltas dėl sutarties netinkamo vykdymo (I t.,b.l. 1-10). 2012-05-18 ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškovo nuostolių atsiradimo nurodo aplinkybes, kad atsakovas neturėjo teisės pareikalauti, kad trečiasis asmuo (draudikas) išmokėtų pasiūlymo užtikrinimo sumą. Teigiama, kad pasiūlymo užtikrinimo laidavimo rašto sąlygas nustatė pats atsakovas, paskelbdamas viešą pirkimą, o ne ieškovas. 2011-10-21 raštu trečiasis asmuo pranešė, kad atsakovui išmokėjo 50 000 Lt draudimo išmoką pagal pastarojo reikalavimą. Šią sumą ieškovas iš anksto privalėjo pervesti draudikui pagal 2011-06-13 susitarimą tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Jeigu atsakovas nebūtų pareikalavęs išmokėti pasiūlymo užtikrinimo sumą, ieškovo sumokėta 50 000 Lt suma būtų buvusi grąžinta ieškovui, pateikus draudikui prievolės įvykdymo įrodymus. Trečiasis asmuo neturėjo pasirinkimo, kaip tik išmokėti šią sumą atsakovui (II t. 1-4 b.l.).

Liudytojas G. V. posėdžio metu paaiškino, kad ketino įsidarbinti ieškovo įmonėje, vykdyti statybos procesą objekte, esančiame Mažeikiuose. 2011-07-06 jis kartu su R. Š. nuvyko į objektą jo apžiūrėti. Susitikime dalyvavo ir atsakovo darbuotojai - A. A., E. A.. Jie aptarė klausimus dėl aikštelės įrengimo, elektros įvado, vandens teikimo, įvažiavimo kelio. Visus darbus pažadėjo atsakovas pats sutvarkyti, kadangi su esamais resursais ieškovas darbų pradėti negalėjo. Atsakovas buvo įsipareigojęs užtikrinti elektros ir vandens teikimą, konkretaus termino aptarta nebuvo. Atsakovas žinojo, kad per kelias dienas to padaryti negalima. Apie sutarties įvykdymo garantą susitikimo metu jie nekalbėjo.

Liudytojas E. A. posėdžio metu parodė, kad dirba pas atsakovą statybos techninės priežiūros inžinieriumi. 2011 m. skelbtą pirmą viešo pirkimo konkursą dėl statybos darbų laimėjo ieškovas. Tačiau ieškovas atsisakė įvykdyti sutartį, todėl buvo paskelbtas antras konkursas. Iki sutarties pasirašymo keli ieškovo darbuotojai buvo atvažiavę pasikalbėti apie statybos darbus. Pokalbio metu buvo aptariami organizaciniai klausimai. Elektros teikimui sąlygos buvo, atsakovui tik reikėjo atvesti kabelį. Nebuvo tokios kalbos, kad atsakovas neteiks į objektą vandens ir elektros. Atsakovas laukė, kol bus pateiktas sutarties įvykdymo garantas, kad sutartis įsigaliotų ir būtų galima viską perduoti ieškovui (rangovui),tačiau to nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, teiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-05-23 VŠĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus įsakymu Nr. V-37 buvo paskelbtas neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro su priklausiniais adresu Algirdo g.42D, Mažeikių m., statybos darbų viešasis pirkimas supaprastinto atviro konkurso būdu (I t. 17-31 b.l.). 2011-07-11 tarp atsakovo ir konkurso laimėtojo (ieškovo) pasirašyta statybos darbų sutartis Nr. 1-131/11 (It. 32-44 b.l.), pagal kurią rangovas (ieškovas) savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro ir Medicininės reabilitacijos centro pastatų statybos darbus bei perduoti darbų rezultatą užsakovui (atsakovui), o užsakovas įsipareigojo sumokėti Rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus. 2011-06-13 tarp ieškovo UAB „Verslo bitė“ ir BTA Akcinės bendrovės filialo Lietuvoje ( teisių perėmėjas – trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE) sudarytas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (Polisas) Nr. SĮLD 050486 , kuriuo 50 000 Lt sumai buvo apdrausti naudos gavėjo ( atsakovo VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro) turtiniai interesai, susiję su ieškovo (draudėjo) sutartinių prievolių neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu (I t., 15 b.l.). 2011-08-02 pranešimu atsakovas pranešė ieškovui, kad ieškovui per sutartyje nustatytą terminą nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo, sutartis pagal sutarties 15.3 p. neįsigaliojo, ir atsakovas reikalaus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos pagal pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. SĮLD050486 (I t.. 45 b.l.). 2011-08-08 ieškovas atsakovui pateikė prašymą ne vėliau kaip iki 2011-08-19 užtikrinti elektros energijos ir vandens tiekimą į statybvietę bei priėmimo – perdavimo aktu perduoti statybvietę rangovui „UAB „Verslo bitė“. Prašyme nurodoma, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas bus pateiktas iš karto po to, kai užsakovas įvykdys pirmines ir priešpriešines pareigas ir rangovas turės objektyvias galimybes pradėti ir užbaigti sutartyje numatytus darbus (It., 46-49 b.l.). 2011-08-19 atsiliepime į prašymą atsakovas nurodė, kad jis nesutinka vykdyti ieškovo reikalavimų, nes 2011-07-11 sutartis šalims nesukėlė teisių ir pareigų (I t.,50-53 b.l.). 2011-09-01 atsiliepimu ieškovas pasiūlė atsakovui abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu sudaryti dvišalį susitarimą dėl 2011-07-11 Statybos darbų sutarties nutraukimo (I t., 54-56 b.l.) 2011-09-15 atsiliepimu atsakovas atsisakė nutraukti 2011-07-11 Statybos darbų sutartį, nes sutartis dėl ieškovo kaltės neįsigaliojo ir nesukėlė šalims teisių ir pareigų (I t., 57 b.l.). 2011-10-21 raštu ieškovas buvo informuotas, kad pagal atsakovo reikalavimą dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo išmokėjimo, 2011-10-12 „BTA Insurance company“ SE atsakovui išmokėjo 50 000 Lt draudimo išmoką, panaudojęs draudėjo sumokėtą finansinį užstatą (I t. 58 b.l.).

Šalių pasirašytos 2011-07-11 Statybos darbų sutarties (toliau - sutarties) 15.3. p. aiškiai įvardijamos sutarties įsigaliojimo sąlygos, t.y. ji turi būti pasirašyti šalių įgaliotų atstovų ir rangovas turi būti pateikęs užsakovui sutarties 7.1. punkte numatytą Sutarties įvykdymo užtikrinimą bei lokalines sąmatas, kurios buvo rengtos rengiant pasiūlymą. Tai reiškia, kad šalys sudarė sąlyginį sandorį, nes teisių ir pareigų atsiradimas yra priklausomas nuo tam tikrų sąlygų buvimo (CK 1.66 str. 1 d.). Sutarties 7.1. p. rangovui numatyta prievolė per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti Sutarties 7.1 p. numatytą įvykdymo užtikrinimui garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą. Ieškovas teigia, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo atsakovui per nustatytą terminą nepateikė, nes atsakovas nevykdė sutarties 9.2.9 p. numatytos sąlygos užtikrinti rangovui elektros energijos ir vandens tiekimo ir neperdavė rangovui statybvietės (sutarties 9.4.1.1.3 p.). Teismas sutinka su atsakovo atstovų teiktais argumentais, jog šalių pasirašytos sutarties 9 skyriuje numatytų teisių ir pareigų, tarp jų ir užsakovo (atsakovo) pareigos užtikrinti elektros energijos ir vandens tiekimą, atsiradimas neabejotinai sietinas su sutarties įsigaliojimu, todėl ieškovas privalėjo įvykdyti pirmines sutarties sąlygas ir įvykdyti prievolę pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą bei lokalines sąmatas, kad būtų galimas tolesnis sutarties vykdymas. Ieškovas ir ieškinyje, ir teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad atsakovui nustatytu 10 darbo dienų terminu po sutarties pasirašymo nepateikė nei banko garantijos, nei draudimo bendrovės laidavimo rašto. Nors ieškovas teigė, kad delsė sutarties vykdymo užtikrinimą pateikti dėl to, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau ieškovas neįrodė, kad tokį laidavimo draudimą iš viso turėjo ir būtų galėjęs jį pateikti, todėl teismas tokią aplinkybę vertina kaip šalies vengimą ir atsisakymą vykdyti sutarties sąlygas.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina ginče nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę (CK 6.246 str., 2.247 str., 6.248 str., 6249 str.). Vertinant ieškinį kilusios žalos atlyginimo aspektu, darytina išvada, kad ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, jeigu būtų pats deramai vykdęs sutarties su atsakovu sąlygas ir sudaręs tinkamą laidavimo draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Teismų praktikoje pakankamai seniai ir nuosekliai vadovaujamasi kasacinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, jog laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Šios kategorijos bylose laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004, 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Laidavimo ir laidavimo draudimo kaip civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindų skirtumai detaliai išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008. Kasacinis teismas šioje nutartyje išskyrė septynis esminius požymius, kurie skiria laidavimo draudimo kaip draudimo rūšies teisinius santykius nuo laidavimo teisinių santykių. Įvertinant aplinkybę, kad šios kategorijos bylose teismų praktika atribojant laidavimo draudimo teisinius santykius nuo laidavimo teisinių santykių jau yra susiformavusi ir nuosekli, detalesnis šių santykių atskirumo (autonomiškumo) aptarimas netikslingas. Teismas konstatuoja, kad šalių ginčas šioje byloje taip pat yra nagrinėtinas laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių aspektu, todėl jį spręsdamas taiko draudimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymas) ir nesiremia laidavimo – kitokio pagal teisinę kilmę bei turinį prievolių užtikrinimo būdo – teisinį reguliavimą įtvirtinančiomis CK 6.76-6.89 straipsnių nuostatomis.

Laidavimo draudimo sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.987 str. prasme suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, jeigu draudėjas naudos gavėjui (šiuo atveju užsakovui) neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to naudos gavėjas (užsakovas) patiria nuostolių. Laidavimo draudimo sutarties objektas yra draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl prievolių pagal sutartį su naudos gavėju nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Iš byloje pateikto ieškovo ir trečiojo asmens 2011-06-10 susitarimo dėl užstato įmokėjimo pagal draudimo polisą (I t. 14 b.l.) ir 2011-06-14 draudimo liudijimo (poliso) matyti, kad trečiasis asmuo (draudikas) išduoda draudėjui (ieškovui) sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą, o draudėjas prievolės įvykdymo užtikrinimui sumoka 50 000 Lt užstatą, kuris draudėjui neįvykdžius prievolės pagal Polisą būtų panaudotas gautai pretenzijai iš naudos gavėjo apmokėti (susitarimo 5 p.).

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal Statybų rangos sutarties 7.1.p., 15.3 p., ieškovas laiku nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo bei lokalinių sąmatų, dėl to sudaryta 2011-07-11 Statybos darbų sutartis neįsigaliojo ir statybos darbai pagal ją negalėjo būti pradėti vykdyti. Todėl atsakovas, neįvykdžius ieškovui sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš viešųjų pirkimų sudarytos sutarties, pagrįstai pareikalavo draudiko ( trečiojo asmens) jam išmokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, nes laidavimo objektas buvo viešasis pirkimas – supaprastinas atviras konkursas neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centro su priklausiniais statybos darbų pirkimas. Aplinkybė, kad dėl šio reikalavimo patenkinimo visus nuostolius patyrė pats ieškovas, o ne draudimo bendrovė, yra sąlygota paties ieškovo ir trečiojo asmens papildomo susitarimo dėl užstato paėmimo, nes atsakovas nereikalavo iš ieškovo sudaryti tokį susitarimą, teikiant nustatyta tvarka pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą. Ieškovui neįvykdžius esminės 2011-07-11 sudarytos su atsakovu sutarties įsigaliojimo sąlygos – nepateikus nustatytu terminu sutarties vykdymo užtikrinimo, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš draudiko, kad jam, kaip naudos gavėjui, būtų išmokėta draudimo išmoka, susijusi su pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Be to atsakovas, būdamas perkančiąja organizacija, neprivalėjo pagrįsti savo reikalavimo, tik nurodyti, kad reikalavimas kyla iš bet kurio rašte nurodytų įvykių, nurodant, kuris įvykis įvyko (BTA draudimo pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. SĮLD 050486 sąlygos – I t. 16 l.). Pagal laidavimo draudimo sutarties esmę, draudikas sudarydamas tokią sutartį ir gavęs sutartyje nustatytą draudimo įmoką, prisiima prievolę įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti naudos gavėjui nustatytą išmoką. Tokiu būdu draudikas išmokėdamas 50 000 Lt draudimo sumą pagal naudos gavėjo (atsakovo) pirmą raštišką reikalavimą pats pripažino, kad draudėjas neįvykdė atsakovui savo prievolių, kylančių iš viešojo pirkimo sudarytos statybos darbų sutarties, ir įvyko draudiminis įvykis, nurodytas pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo rašte bei laidavimo draudimo polise, t.y. kai laimėjęs konkursą, draudėjas vengia arba atsisako pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, susijusių su draudimo išmokos gavimu, taip pat nenustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ir ieškinys atmestinas. Darytina išvada, kad išankstinis 50 000 litų užstato sumokėjimas draudikui ir dėl to susidarę piniginiai nuostoliai yra sąlygoti paties ieškovo ir trečiojo asmens veiksmų draudimo santykiuose. Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju draudikas (trečiasis asmuo) sudarydamas su draudėju (ieškovu) susitarimą dėl finansinio užstato ir laidavimo draudimo sutartį, galimai neprisiėmė reikiamos draudiminės rizikos, nes iš anksto gavo iš ieškovo tiek sutartą įmoką (300 Lt), tiek visą mokėtiną draudimo sumą (50 000 litų) naudos gavėjui, jei įvyktų draudiminis įvykis, tačiau už tokio pobūdžio draudimo sandorio atsiradimą ir jo vykdymą negali atsakyti atsakovas, nustatyta tvarka organizavęs ir vykdęs statybos darbų viešąjį pirkimą. Teismas neturi pagrindo ex officio konstatuoti, kad sudaryta laidavimo draudimo ar statybos darbų sutartis yra niekiniai ir negaliojantys sandoriai, dėl ko reiktų taikyti restituciją, todėl nevertina draudimo sandorio atitikimo laisvai šalių valiai ir teisėtiems ieškovo (kaip draudėjo) interesams, manydamas, kad nereikalinga išeiti iš ginčo, susijusio su ieškovo reikalavimu atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, ribų, nes iš esmės tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pozicija dėl žalos atsiradimo sutampa, be to apylinkės teismui nesuteikta kompetencija (CPK 27 str., 423-1 str. -423-10 str. nuostatos) iš esmės nagrinėti ir vertinti viešųjų pirkimų vykdymo procedūras bei jų metu sudarytų sutarčių teisėtumą, nors ieškovas to ir siekė procese (I t., 59-61 l.).

Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str.) –išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, valstybei - išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 96 str. 1 d.). Išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus bylos ginčo sudėtingumą, didelę apimtį, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 4800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstų byloje pateiktais dokumentais. Be to iš ieškovo valstybės naudai priteistina 24,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo UAB „Verslo bitė“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Verslo bitė“, juridinio asmens kodas 300531395, atsakovo VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro, juridinio asmens kodas 144132264, naudai 4800 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Verslo bitė“, juridinio asmens kodas 144132264, 24,65 Lt (dvidešimt keturių litų, 65 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.