Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-20 · Administracinė byla Nr. I-599-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
I-599-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02908-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-599-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02908-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2)

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas. Kamerose nebuvo galimybės judėti, buvo priverstas visą laiką sėdėti arba gulėti.

Teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele, todėl jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Be to, sklido nemalonus kvapas. Nebuvo galimybių naudotis užuolaida, įrengta sanitarinio mazgo atskyrimui, nes jos buvo įrengtos per arti nuo tualeto. Patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus prieš kitus laikomus asmenis.

Taip pat nurodo, kad nėra galimybių išsiplauti ir išsidžiovinti rūbus. Kamerų vėdinti per langus neįmanoma dėl jose įrengtų grotų.

Nurodo, kad kameroje Nr. 168 jis patyrė dideles kančias, nes sienos yra aptrupėjusios, krenta dažai, langai sandariai neužsidaro.

Taip pat pažymi, kad čiužiniai yra pastos kokybės, nuo jų sklinda nemalonus kvapas, nedezinfekuojami. Pakeisti čiužinių nėra galimybės, nes visi tokios pačios būklės.

Taip pat nurodo, kad jam atvykus į Lukiškių TI-K, neišdavė higienos reikmenų.

Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė žalą, kurią turi atlyginti valstybė.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–18).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymi, kad buvo sudarytos sutartys dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir finansines galimybes. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Gultus ir kitą inventorių remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Nurodo kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymi, kad pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymi, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai yra išduodami tik jų neturintiems ir nemokiems asmenims. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami. Teigia, kad užtikrinama tinkama temperatūra. Nurodo, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra tikrinamas ir yra kokybiškas. Buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Teigia, kad buvo laikomasi patvirtintos dienotvarkės. Pažymi, kad buvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai tinkamai įrengti ir tvarkomi. Pažymi, kad laikomiems asmenims yra suteikiamos kokybiškos medicininės paslaugos.

Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, įvertinus jų plotą ir laikomų asmenų skaičių, nepažeidus ploto reikalavimo, t. y. teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Byloje nustatyta, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo įrengtų sanitarinio mazgo patalpų, t. y. atskirų kabinų su durimis (b. l. 22–25). Teismo vertinimu, pareiškėjo privatumas buvo pažeistas visą jo laikymo laikotarpį, t. y. 59 paras. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.

Teigia, kad nėra galimybės kamerų išsivėdinti, todėl jose yra drėgna.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K nurodo, kad kameros vėdinamos natūraliai per langus. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 22–25) nurodyta, kad kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (patikrinimo aktuose, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo užtikrinimo Lukiškių TI-K kamerose. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerų sienos, lubos buvo antisanitarinės būklės, kamerose veisėsi pelėsis. Šie skundo argumentai yra abstraktūs, remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ginčui aktualūs ir vertintini tik tiek patikrinimo aktai, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose, kuriose jis patikrinimo metu buvo laikomas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K čiužiniai yra prastos kokybės, nedezinfekuojami.

Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Be to, nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę. Tokių pažeidimų nenustatė patikrinimo aktuose.

Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Jis nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai nenustato galimybės drabužius išsiskalbti kamerose. Be to, pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo išduoti būtiniausi higienos reikmenys, yra abstraktūs ir neindividualizuoti.

Taip pat ir pareiškėjo skundo argumentai dėl nariuotakojų ir graužikų veisimosi kamerose yra abstraktūs, teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus (b. l. 44–47).

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 59 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 2 500 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 180 Eur suma (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 32 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė