- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-791-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01373-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- B. K.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams antstolei A. A., L. A., L. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2010-03-15 antstolės A. A. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisti ieškovei 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, 8/100 dalis ūkio pastato 2I1ž, esančių ten pat, bei priteisti atsakovei L. V. iš atsakovo L. A. 19035,60 Lt ir iš antstolės A. A. 2914,40 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2007 metais ji pasiskolino iš atsakovo L. A. 30 000 Lt. Paskolos užtikrinimui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 2 kambarių su daliniais patogumais butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune. Laiku negrąžinus paskolos, kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimo. Hipotekos teisėjos nutartimi kreditoriaus prašymas buvo patenkintas. Dėl skolos išieškojimo kreditorius kreipėsi į antstolę A. A.. Buvo pradėtas išieškojimas, 2010-03-15 paskelbtos varžytynės, turtas parduotas iš varžytynių atsakovei L. V. už 21 950,00 Lt. Varžytynių aktas teisėjos rezoliucija buvo patvirtintas 2010-04-12. Ieškovės nuomone, realizuojant turtą, buvo pažeistos jos procesinės teisės – neišaiškinta teisė pareikšti nušalinimą antstolės paskirtam turto vertintojui bei pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, be to, antstolės paskirtas vertintojas turtą įvertino per mažai. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės vertinimu, varžytynių aktas turėtų būti panaikintas ir pritaikyta restitucija – jai sugrąžintas turtas natūra, o pirkėjai L. V. sugražinti pinigai iš antstolės ir kreditoriaus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad 2010-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktu, kuris teisėjos rezoliucija buvo patvirtintas 2010-04-12, antstolė A. A. pardavė 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 8/100 dalį ūkio pastato 2I1ž, esantį ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai L. V. už 21 950,00 Lt. Turto vertei nustatyti antstolė 2009-11-10 patvarkymu skyrė ekspertizę (b.l. 16), Nekilnojamojo turto agentūra „Latmas“ savo ekspertizės akte (b.l. 17) nurodė, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė 2009-11-25 dienai yra 26 000 Lt, 2009-12-16 turto arešto aktas, kuriame nurodyta iš varžytynių parduodamo turto kaina 26 000 Lt, skolininkei įteiktas 2009-12-21, skolininkė nei turto arešto akto, nei antstolės veiksmų dėl šio akto įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neapskundė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistos jos teisės reikšti nušalinimą ekspertui, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 178 straipsnis). Nurodė, kad antstolės patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo buvo išsiųstas ekspertui, skolininkei ir išieškotojui 2009-11-11, vykdymo proceso šalys ne vėliau, kaip per 5 dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taip pat teismas darė išvadą, kad ieškovė nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytos skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga, buvo pasyvi vykdymo procese. Nurodė, kad ieškovė jai suteiktų teisių ribose galėjo šalinti turto vertinimo ekspertą, galėjo skųsti priimtą ekspertizės aktą, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nedarė. Teismas sprendė, kad varžytynių aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, įvardintų CPK 602 straipsnyje, kas darytų šį aktą negaliojančiu. Ieškovės motyvą, kad turtas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina, negu jis įvertintas VĮ Nekilnojamo turto registre, teismas nelaikė objektyviu, dėl ko varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė varžytynių tvarkos neginčijo, todėl teismas laikė, kad varžytynės atitiko CPK 713 straipsnio 4 dalies ir 718 straipsnio reikalavimus, taip pat nebuvo pažeisti ir CPK 722 straipsnio reikalavimai, nes nebuvo skelbiamos antrosios varžytynės. Nurodė, kad turtas varžytynių metu buvo parduotas už realią jo vertę - paskirto turto vertės nustatymo metu turto vertintojai parduodamo turto vertę 2009 metais nustatė 26 000 Lt, o 2011 metais (pagerėjus ekonominei situacijai ir atsigavus rinkai) iš varžytynių parduodamas turtas ieškovės prašymu teismo paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės metu buvo įvertintas 29 000 Lt. Pažymėjo, kad parduodamam turtui negalėtų būti taikoma VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė, nes ji nustatoma ne individualiai, o masiškai, neatsižvelgiant į konkretaus turto būklę. Teismas tenkino atsakovės L. V. prašymą priteisti iš ieškovės 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokatės atstovavimo išlaidos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normą – CPK 602 straipsnį, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, teismas negalėjo vertinti antstolės paskirto turto vertės nustatymo ekspertizės akto (b.l. 17), nes jo 3-čioje dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertės nustatymas, turto pardavimui varžytynėse. 2010-05-18 nekilnojamojo turto registro pažymėjime (b.l. 8-9) varžytynėse parduoto turto vertė – 42 153 Lt, galėjo būti vienu iš kriterijų antstoliui nustatant areštuojamo turto rinkos vertę ir galėjo būti vertinama kartu su teismo paskirtos ekspertizės 2011-08-23 aktu, kuriuo varžytynėse parduoto turto rinkos vertė buvo nustatyta 29 000 Lt. Apeliantės nuomone, 2009, 2010 ir 2011 metų turto rinkos vertės prieštaravimai paneigia teismo padarytą išvadą, kad skirtumas tarp 2009 ir 2011 metais darytų vertinimų yra nedidelis ir susidaręs dėl rinkos nuosmukio. Nurodo, kad ginčo turtas parduotas 2010, o ne 2011 metais, todėl teismas be pagrindo ignoravo 2010 metais galiojusią turto vidutinę rinkos kainą, be to, atsakovė L. V. nepateikė jokių įrodymų, kad dabartinė jai nuosavybės teise priklausančio turto vidutinė rinkos vertė būtų sumažėjusi iki 29 000 Lt. Nurodo, kad teismo sprendimo argumentai, kad varžytynių aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, kas darytų šį aktą negaliojančiu, yra nepagrįsti ir neteisingi. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir netaikė CPK 634 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, priešingai – teismas išaiškino, kad CPK nenustato antstolio pareigos išaiškinti teisę eksperto nušalinimui pareikšti. Kadangi antstolis šios pareigos neįvykdė, todėl ieškinyje nurodyta, kad turto vertės įkainojimas buvo beveik dvigubai mažesne kaina, o tai yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės antstolė A. A. ir L. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi sprendžiant 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimą, taikytinos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos, galiojusios skundžiamų veiksmų atlikimo metu, t. y. 2004 m. liepos 12 d. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 4) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) jeigu buvo pažeista šio Kodekso 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. A., vykdydama Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 39 032,00 Lt skolos išieškojimo ir priverstinio B. K. nekilnojamojo turto pardavimo, kreditoriaus L. A. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ), 2010-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktu, kuris Kauno apylinkės teismo teisėjos rezoliucija patvirtintas 2010-04-12, pardavė B. K. priklausantį 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 8/100 dalį ūkio pastato 2I1ž, esantį ten pat, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , L. V. už 21 950,00 Lt. Ieškovė (skolininkė) nereiškė prieštaravimų ar neskundė antstolio veiksmų. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti šį turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu – antstolė nurodė 20 800,00 Lt pradinę turto pardavimo kainą, t.y. daugiau nei dvigubai mažesnę kainą, nei reali ginčo turto rinkos kaina. Pirmosios instancijos teismui pripažino varžytinių aktą teisėtu ir pagrįstu, ieškinį atmetė. Ieškovė B. K. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo argumentais dėl turto įkainojimo.
Neteisingas turto įkainojimas ir mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto iš varžytynių pardavimas sudaro prielaidas spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik remiantis specialiaisiais – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kartu pažymėta, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus būtina aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į CPK 681 straipsnyje nustatytą areštuojamo turto įkainojimo procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Sprendžiant dėl antstolio veiksmų, įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą, tinkamumo ir nustačius, kad skolininkas nereiškė prieštaravimų ar neskundė antstolio veiksmų, svarbu įvertinti, ar buvo tam tikrų kitų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto vertės. Vykdomojoje byloje yra 2009-11-10 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurį ginčo buto rinkos vertė yra 42 153 Lt ir jos nustatymo data yra 2007-10-19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė galėjo kelti abejones dėl areštuoto turto kainos, todėl antstolė pagrįstai skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto agentūra „LATMAS“ atlikusi ekspertizę, nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2009-11-21) lygi 26 000 Lt. Byloje kilus ginčui, ar 2010-05-18 VĮ Registrų centro nurodyta 42 153 Lt turto vidutinė rinkos vertė (b.l. 8-9), ar Nekilnojamojo turto agentūros „LATMAS“ nurodyta 26 000 Lt turto vidutinė rinkos vertė, iš tikrųjų atitiko realią ginčo turto rinkos vertę jo arešto ir pardavimo iš varžytynių metu, teismas 2011-05-09 nutartimi skyrė pakartotinę ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti pagal 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesio rinkos kainas. Teismo ekspertė G. B. atlikusi pakartotinę ekspertizę, nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė 2009-11-21 yra 29 000 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas, sudarantis pagrindą taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikšmingas aplinkybes. Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. H. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2011).Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu kai turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto vidutinės rinkos vertės jo arešto metu, pagrįstai rėmėsi ekspertizių išvadomis ir jose nurodytomis rinkos vertėmis, o ne nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutine rinkos verte, kuri nustatyta masiniu būdu 2007-10-19, ir nustatė, kad esant labai nedideliam skirtumui tarp įvertinimų, ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių už realią rinkos kainą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog ginčo turtas buvo parduotas beveik 50 proc. mažesne kaina, nei Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutinė rinkos vertė.
Nenustačius, kad ginčo turtas buvo parduotas už iš esmės mažesnę kainą, taip pat skolininkės interesų pažeidimo, nėra pagrindo panaikinti ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 straipsnio 6 punktas).
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl skolininkės nebendradarbiavimo su antstoliu įtakos, sprendžiant dėl varžytynių akto teisėtumo. Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Tačiau kartu pažymėtina, kad CPK (634 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kaip nurodyta aukščiau, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kadangi jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei aukščiau padarytos, išvadas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė areštuoto turto įkainojimą, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu, reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės B. K. atsakovei L. V. priteistinos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės B. K. atsakovei L. V. 600 lt bylinėjimosi išlaidų.