Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucijos) atstovui D. J.,

F. A., kuriam Institucija buvo surašiusi skundžiamą nutarimą, atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus – nuotoliniu garso ir vaizdo perdavimo platformoje „Zoom,“, išnagrinėjo F. A. atstovo Gintaro Petukausko 2020 m. spalio 15 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD prie VRM) skyriaus vedėjos L. L. 2020 m. spalio 06 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_963-2020 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo F. A. buvo paskirta 575 EUR nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 541 straipsnio 1 dalyje, padarymą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo Nutarimo esmė

1. Nutarimu F. A. buvo paskirta 575 EUR nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 541 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad:

1.1. Institucija, vykdydama užsieniečių kontrolę, Lietuvos Respublikoje piliečiams ir užsieniečiams informacinėje sistemoje (toliau – EPIS) ir Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (toliau – N. VIS) patikrino duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) kviestus užsieniečius. Tikrinimo metu nustatyta, kad F. A., būdamas Bendrovės direktoriumi, per EPIS 2019 m. balandžio 20 d. pateikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo darbui Bendrovėje (tarpininkavimo raštas yra vienas iš privalomų dokumentų kreipiantis dėl nacionalinės vizos gavimo) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. K., o 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams K. R. K. ir B. S. Ū. K., kurie Bendrovės kvietimu gavo nacionalines vizas darbui Bendrovėje. Tarpininkavimo raštuose dėl nacionalinės vizos išdavimo nurodė, kad A. K. numatoma darbo pradžia yra 2019 m. gegužės 15 d., o K. R. K. ir B. S. U. K. numatoma atvykimo į Lietuvos Respubliką data yra 2019 m. spalio 2 d.. Pagal SODROS informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad šie užsieniečiai Bendrovėje nebuvo įdarbinti. Taip pat nustatyta, kad Bendrovės direktorius F. A. per nustatytą 7 dienų terminą neinformavo Migracijos departamento apie minėtų užsieniečių neatvykimą ir neįdarbinimą.

1.1.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punktas numato, kad apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, darbdavys privalo pranešti Migracijos departamentui ne vėliau kaip per 7 dienas. Kadangi Bendrovės direktorius per nustatytą terminą neinformavo Migracijos departamento apie minėtų užsieniečių neatvykimą ar neįdarbinimą, t. y. neįvykdė Įstatymo 21l straipsnio 1 punkte nurodytos pareigos ir nesuteikė Migracijos departamentui informacijos, kuri yra pagrindas panaikinti nacionalines vizas, tai tokiu būdu Bendrovės direktorius suteikė pagalbą minėtiems užsieniečiams neteisėtu būdu turėti teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, t. y. nacionalines vizas, kad jie galėtų būti Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno erdvės valstybėse, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad F. A., nevykdydamas imperatyviai Įstatyme jam numatytos pareigos, padėjo šiems užsieniečiams gauti ir išlaikyti teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, t. y. teikė pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

1.2. Pagal N.VIS duomenis taip pat nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 02 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms (toliau — vizų tarnybos) 69 (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, turintys profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, pateikė prašymus išduoti nacionalinė vizą darbo Bendrovėje pagrindu ir kartu su šiais prašymais pateikė Bendrovės direktoriaus F. A. per EPIS pateiktus tarpininkavimo raštus nacionalinei vizai gauti. Vizų tarnybos nacionalines vizas išdavė tik trylikai iš jų, o dėl kitų 56 užsieniečių prašymų išduoti nacionalinę vizą priėmė sprendimus atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes nagrinėdamos prašymus išduoti vizą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių S. A. Ū. A., U. A., A. A., S. M. A., S. A., A. A., J. B., M. B., B. D., M. D., O. D., S. Z. Ū. D., G. K. E., R. R. E., O. O. G., F. M. Ū. G., S. I. G., K. G., N. I. Ū. I., A. Y., J. B. Ū. Y., M. M. Ū. K., U. M. Ū. K., I. O. Ū. K., U. K., A. K., A. A. K., K. K., K. M. Ū. K., J. K., S. A. K., F. O. M., A. A. M., A. A. Ū. M., O. M., M. T. M., B. B. M., K. K. Ū. M., A. S. Ū. N., A. N., I. O., B. M. R., J. R. R., A. R., S. S., S. S. S., A. S., A. A. Ū. S., I. M. T., Z. K. T., N. S. U. ir K. A. U. (toliau – 52 užsieniečių sąrašas) pateikti dokumentai, patvirtinantys jų turimą profesinę patirtį ir kvalifikaciją, buvo neautentiški, t. y., kad šie užsieniečiai neįrodė, kad turi profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją, reikalingą tarpininkavimo rašte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, o I. A., U. A., I. M. ir K. R., nekalbėjo jokia kalba, išskyrus gimtąją, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl jų komunikacijos darbe galimybių (dokumentai iš informacinių sistemų pridedami).

1.2.1. Per EPIS pateiktuose tarpininkavimo raštuose dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo minėtiems užsieniečiams Bendrovės direktorius F. A. patvirtino, jog užsieniečiai, kurie dirbs Bendrovėje, turi reikalingą profesinę patirtį ir kvalifikaciją tarpininkavimo rašte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti bei turimą profesinę patirtį ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, tačiau užsieniečių prašymus išduoti nacionalinę vizą nagrinėjusios vizų tarnybos nustatė, kad 52 užsieniečių sąraše nurodytų užsieniečių pateikti dokumentai, patvirtinantys jų turimą profesinę patirtį ir kvalifikaciją, buvo neautentiški, t. y., kad šie užsieniečiai neįrodė, kad turi profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją, kurie yra reikalingi tarpininkavimo rašte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, o tai reiškia, kad Bendrovės direktorius F. A. tarpininkavimo raštuose nurodė melagingus duomenis apie šių užsieniečių turimą profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją.

1.2.2. I. A., U. A., I. M., ir K. R., nekalbėjo jokia kalba, išskyrus gimtąja, todėl vizų tarnyboms kilo pagrįstos abejonės dėl jų komunikacijos darbe galimybių, o tai reiškia, kad Bendrovės direktorius F. A. tarpininkavimo raštus pateikė neįsitikinęs, kad užsieniečiai galės komunikuoti dirbdami Bendrovėje ir sugebės tinkamai atlikti tarpininkavimo rašte nurodytas darbo funkcijas.

1.3. Bendrovės direktorius F. A. per EPIS pateiktuose tarpininkavimo raštuose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie užsieniečių turimą profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją bei užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą.

1.3.1. Be to, nors minėtiems užsieniečiams nacionalinės vizos tarpininkaujant Bendrovės direktoriui nebuvo išduotos, tačiau F. A., per EPIS pateikdamas tarpininkavimo raštus ir juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie užsieniečių turimą profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją bei užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, tuo teikė pagalbą minėtiems užsieniečiams gauti nacionalinę vizą - dokumentą, leidžiantį atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu, t. y. padėjo neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

1.3.2. Pažymėtina, kad ANK 541 straipsnio 1 dalį nėra reikalaujama, kad užsienietis būtų gavęs būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, kuriam gauti buvo neteisėtu būdu teikiama pagalba. Administracinei atsakomybei už padėjimą neteisėtu būdu užsieniečiui būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą pritaikyti užtenka to, kad asmuo – Bendrovės direktorius F. A. – teikė tokią pagalbą.

1.4. Bendrovės direktorius paaiškino, kad siekdamas įdarbinti užsieniečius, jis su jais tiesiogiai nebendrauja, netikrina, ar jie turi profesinę darbo patirtį, reikiamą kvalifikaciją ir kitų savybių, kurios yra būtinos Bendrovėje įdarbinamiems užsieniečiams, o tuo pačiu - ir nacionalinei vizai darbo Bendrovėje pagrindu gauti. Bendrovės direktoriaus teigimu, šios informacijos tikrinimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ pagal 2019 m. kovo 15 d. susitarimą su Bendrove. Pažymėtina, kad Bendrovės direktoriaus per EPIS pateiktuose tarpininkavimo raštuose nurodyta, kad būtent Bendrovės direktorius patvirtina, kad užsienietis, kuris dirbs Bendrovėje, turi tam darbui reikalingą profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją bei profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

1.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad „Dėl tinkamo dokumento sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui, kurie nekeltų užsieniečio ketinimų vykdyti teisėtą verslą Lietuvos Respublikoje, visų pirma yra atsakingas pats užsienietis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pats pareiškėjas turi galimybę kontroliuoti tarpininko (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini 5)“) darbų atlikimą, priimti sprendimus dėl įmonės veiklos ir (ar) savo gyvenamosios vietos adresu, todėl jo pozicija perkelti atsakomybę dokumentus rengusiai bendrovei nepriimtina“. Nors teismas tokias išvadas padarė byloje pagal užsieniečio skundą, manytina, kad šiuo atveju taip pat galima vadovautis teismo pateiktu išaiškinimu: Bendrovės vadovas F. A. turėjo galimybę kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ veiklą, priimti sprendimus pateikti ar nepateikti tarpininkavimo raštus, todėl jo pozicija perkelti atsakomybę už savo pateiktuose tarpininkavimo raštuose nurodytą informaciją kitam juridiniam asmeniui (kuris nėra pateikęs Migracijos departamentui jokių dokumentų) yra nepriimtina.

1.6. Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau - Vizų aprašas), 101 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo raštas - tai Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis (toliau - priimantis asmuo) prašymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį. Pagal Vizų aprašo 103.3 papunktį, pateikdamas tarpininkavimo raštą priimantis asmuo įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti, arba sudaryti užsieniečiui sąlygas užsiimti veikla, dėl kurios jis kreipsis dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo. Pažymėtina, kad tarpininkavimo raštas yra vienas iš privalomų dokumentų kreipiantis dėl nacionalinės vizos gavimo. Iš visų šių nuostatų akivaizdu, kad tarpininkavimo rašte privalo būti nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, o jie pateikiami dėl užsieniečių, kuriuos įmonė ketina įdarbinti. Tarpininkavimo raštas nėra deklaratyvus dokumentas. Tai - dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens realius, tikrovę atitinkančius įsipareigojimus, o vizų tarnybos yra kompetentingos institucijos nagrinėti užsieniečių prašymus išduoti vizą, apklausti vizų prašančius užsieniečius, priimti motyvuotus sprendimus, todėl Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti vizų tarnybų nurodytais argumentais, dėl ko užsieniečiams buvo atsisakyta išduoti nacionalines vizas, vizų tarnybų priimti sprendimai vertinti kaip tinkamai pagrįsti bei įsiteisėję.

II. Skundo esmė

2. Skundu F. A. atstovas prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

2.1. Mano, kad administracinį nusižengimą tyrusi Institucija trūkumų nepašalino.

2.2. F. A. pateiktas kaltinimas dėl nusižengimo, kuris ANK nenumatytas - teisės normos dispozicijoje nenurodomas teisės būti ar gyventi Lietuvoje išsaugojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas F. A. MD prie VRM nepranešė apie neatvykimą ir neįdarbinimą tų asmenų, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tarpininkavimo raštus, tačiau šie asmenys neturėjo ir negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jiems nebuvo išduotos nacionalinės vizos atvykti ir būti Lietuvoje. Tokią informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš tarpininkavimo veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ (toliau – (duomenys neskelbtini) Bendrove), vienintelio įmanomo informacijos apie nacionalinės vizos užsieniečiams (ne)išdavimą šaltinio, kuris atsiuntė Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Federacijoje sprendimus apie atsisakymą išduoti nacionalines vizas. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 16 d. F. A. MD prie VRM pateikė 12 pranešimų apie neatvykusius, neįdarbintus ar atleistus užsieniečius, turinčius nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi, o 1 kartą tiesiogiai kreipėsi į URM konsulatą (duomenys neskelbtini), kad būtų anuliuotas užsieniečiui išduotas TR kodas, nes sužinojo, kad užsienietis į Lietuvą dirbti neatvyks.

2.3. Nutarimu F. A. traukiamas atsakomybėn už tai, kad MD prie VRM per nustatytą terminą nepranešė apie neatvykimą ir neįdarbinimą šių asmenų: A. K., K. R. K. ir B. S. Ū. K., t. y. traukiamas atsakomybėn už veiką, dėl kurios, atstovo manymu, jis jau anksčiau buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas. Todėl Nutarimas prieštarauja ANK 2 straipsnio 5 daliai nustatytam imperatyvui, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.

2.4. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas neatsižvelgiant į faktines aplinkybes bei ignoruojant pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymėjo, kad siekdamas įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienio ((duomenys neskelbtini)) piliečius, bendrovė tiesiogiai su jais nebendrauja, netikrina šių piliečių turimos kvalifikacijos ir kitų asmeninių savybių, kurios yra būtinos darbo vizos gavimui. MD prie VRM buvo pateikti įrodymai - bendrovės 2019 m. kovo 15 d. susitarimas su (duomenys neskelbtini) Bendrove, kurio 3 straipsnio pagrindu priimančioji šalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pateikti duomenis apie laisvas darbo vietas bei kitus duomenis ir dokumentus, būtinus užsienio piliečio įdarbinimui, o (duomenys neskelbtini) Bendrovė įsipareigoja vykdyti kandidatų parinkimą bei atranką; tarpininkauja kandidatams pateikiant dokumentus darbo vizai gauti; atlieka kandidatų sveikatos patikrinimą, o taip pat tikrina bei kontroliuoja kandidatų buvimą tarptautinėje ar tarpvalstybinėje paieškoje, kitų priežasčių, kurios yra kliūtis išvykti, buvimą; buvimą teistumo už nusikaltimus, padarytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje; turėjimą dokumentų, patvirtinančių jų kvalifikaciją ir darbo patirtį, o taip pat atitinkamos šiuose dokumentuose nurodytos informacijos galiojimą. Taip pat MD prie VRM buvo pateikta (duomenys neskelbtini) darbo ministerijos išduota (duomenys neskelbtini) Bendrovės veiklos licencija. Atsakomybėn traukiamas asmuo stengėsi ir bandė kontaktuoti su Lietuvos Respublikos konsulinėmis įstaigomis užsienyje dėl užsienio piliečių įdarbinimo ir nacionalinės vizos išdavimo, tačiau iš įstaigų gavo neigiamą atsakymą. Pažymėjo, kad dar iki tyrimo ir administracinės teisenos pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo įtarimų dėl (duomenys neskelbtini) Bendrovės veiklos, todėl nuo 2019 m. gruodžio mėn. šio tarpininko paslaugų buvo atsisakyta (t. 1, b. l. 2-9).

III. Atsiliepimo esmė

3. Atsiliepimu MD prie VRM nesutiko su pateiktu skundu. Nurodė, kad:

3.1. Institucija, vykdydama užsieniečių kontrolę, SODRA informacinėje sistemoje, Elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje ir Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (toliau – N. VIS) patikrino duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kviestus užsieniečius. Tikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) direktoriumi, per Elektroninių paslaugų informacinę sistemą (toliau - EPIS) teikė tarpininkavimo raštus nacionalinei vizai gauti darbui (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams: A. K., K. R. K. ir S. Ū. K., kurie (pareiškėjo per EPIS pateiktų tarpininkavimo raštų dėka) gavo nacionalines vizas darbui Bendrovėje;

3.1.1. Pareiškėjo tarpininkavimo raštuose buvo nurodyta, kad A. K. numatoma darbo pradžia Bendrovėje yra 2019 m. gegužės 15 d., o K. R. K. ir B. S. U. K. numatoma atvykimo į Lietuvos Respubliką data yra (duomenys neskelbtini) P. S. duomenis, paaiškėjo, kad šie asmenys Bendrovėje nebuvo įdarbinti. Be to, pareiškėjas per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21¹ straipsnio 1 punkte numatytą 7 dienų terminą neinformavo Migracijos departamento apie minėtų užsieniečių neatvykimą ir neįdarbinimą. Mano, kad jis neteisėtu būdu padėjo minėtiems užsieniečiams gauti teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus (nacionalines vizas).

3.2. Patikrinus N. VIS duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms ir konsulinėms įstaigoms 69 (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai pateikė prašymus išduoti nacionalines vizas darbo Bendrovėje pagrindu ir kartu su šiais prašymais pateikė pareiškėjo per EPIS pateiktus tarpininkavimo raštus nacionalinei vizai gauti. Vizų tarnybos vizas išdavė tik 13 minėtų užsieniečių, 52 užsieniečių atžvilgiu buvo priimti sprendimai atsisakyti išduoti vizas, nes pateikti dokumentai, patvirtinantys jų kvalifikaciją buvo neautentiški;

3.2.1. Pareiškėjo per EPIS pateiktuose tarpininkavimo raštuose buvo nurodyta, kad užsieniečiai, kurie dirbs Bendrovėje, turi darbui reikalingą kvalifikaciją ir turimą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tarpininkavimo raštuose kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką nurodė melagingus duomenis.

3.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad MD prie VRM nepranešė apie tarpininkavimo raštuose nurodytų asmenų neatvykimą ir neįdarbinimą, nes tie asmenys neturėjo ir negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jiems nebuvo išduotos nacionalinės vizos. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes A. K., K. R. K. ir B. S. Ū. K. nacionalinės vizos darbui Bendrovėje buvo išduotos.

3.4. Pareiškėjas skunde teigia, kad nei Bendrovė, nei pareiškėjas neturi teisės nustatyti atvykimo į Lietuvos Respubliką datos. Su minėtais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Būsimo atvykimo datą darbdavys suderina su darbuotoju ir ją nurodo tarpininkavimo rašte. Įstatymo 21¹ straipsnio 1 punktas numato, kad apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio (tarpininkavimo rašte) nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų darbdavys privalo pranešti Migracijos departamentui ne vėliau kaip per 7 dienas. Įstatymas imperatyviai numato, kad darbdavys nustato užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką datą, todėl minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti;

3.4.1. Nurodė, kad tarp pareiškėjo teismui teikiamų pranešimų nėra pranešimų apie A. K., K. R. K. ir S. Ū. K. neatvykimą ir neįsidarbinimą Bendrovėje, todėl minėti pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

3.5. P. I. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį už tai, kad pareiškėjas nepranešė Migracijos departamentui apie 3 užsieniečių neatvykimą, tuo tarpu Nutarimas yra pareiškėjo atžvilgiu priimtas pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį, dėl melagingų duomenų pateikimo ir pagalbą neteisėtu būdu užsieniečiams gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nėra baudžiamas du kartus už tą patį administracinį nusižengimą, nes aplinkybė, kad pareiškėjas nepranešė apie 3 trijų užsieniečių neįdarbinimą buvo įvertinta kaip vienu iš įrodymų, kad pareiškėjas neteisėtu būdu padėjo užsieniečiams gauti teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus.

3.6. Kai buvo pateikti tarpininkavimo raštai, pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl jis, kaip įmonės direktorius, o ne (duomenys neskelbtini) Bendrovės, turėjo rūpintis užsieniečių, kurie turėjo atvykti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu, darbo sutarčių ruošimu ir derinimu, darbo vietų paruošimu, reikiamo inventoriaus suteikimu;

3.6.1. Pareiškėjas turi teisėtą ir pagrįstą interesą įsitikinti, kad asmenys, kurios jis ketina įdarbinti Bendrovėje, turi reikiamą kvalifikaciją pagal konkretaus darbo pobūdį ir šią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Būdamas atidus ir rūpestingas, pareiškėjas galėjo paprašyti asmenų, kuriuos jis ketina įdarbinti, konkrečią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir dėl minėtų dokumentų tikrumo patvirtinimo kreiptis į mokymo įstaigas, išdavusias šiuos dokumentus.

IV. Teismo posėdyje pateikti argumentai

4. Advokatas Gintaras Petukauskas skundą palaikė ir paaiškino, kad F. A. kaltinamas tuo, kad neinformavo Migracijos departamento apie K., K., K. neatvykimą ir neįdarbinimą Lietuvoje. Dėl šių trijų asmenų F. A. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį, kaltinimas analogiškas, F. A. už tai buvo nubaustas. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra informuojamas apie tai, kad asmenys atvyks ar neatvyks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktorius F. A. visiškai neturi jokių duomenų apie asmenų atvykimą, nes pildo tik tarpininkavimo raštą, pateikia jį institucijai ir prašo leisti asmenims atvykti į Lietuvą, nurodo, kad jie bus įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar asmenys atvyks, ar neatvyks, ar jiems išduotos vizos, ar ne, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas nežino. F. A. sakė, kad trimis atvejais nepranešė, jog darbuotojai neatvyko į Lietuvą ir nebuvo įdarbinti dėl pateisinamų priežasčių, nes F. A. ir nežinojo, ar jie turi atvykti, ar neturi. Manė, kad negalimas F. A. nubaudimas šioje dalyje, kadangi tai prieštarautų dvigubo nubaudimo principui – jis už tai jau yra nubaustas.

4.1. Iš tų 52 asmenų, dėl kurių buvo pateikti prašymai, viza nei vienam nebuvo išduota. Migracijos departamentas yra teisus, teigia, kad ANK 542 straipsnio dispozicija nereikalauja to, kad viza būtų išduota, pakanka atlikti tam tikrus veiksmus – suteikti pagalbą gauti vizą. Reikia suprasti ir tos vizos gavimo arba bandymo gauti visą procesą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė apie tai, kad turi konkrečias laisvas darbo vietas, į kurias gali atvykti asmenys iš trečiųjų valstybių. Konkrečiai šiuo atveju eina kalba apie (duomenys neskelbtini).

4.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos bendrove „(duomenys neskelbtini 2)“, kuri pagal sutartį įsipareigojo atrinkti kandidatus į laisvas darbo vietas, patikrinti jų atitikimą, kvalifikacijos turėjimą, tai, kad jie neturi problemų su teisėsauga, ir tuos duomenis apie kandidatus jie atsiunčia UAB „(duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ juos teikia kartu su tarpininkavimo raštu. Migracijos departamento pozicija tokia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 69 tarpininkavimo raštus, tačiau tik 13 raštų buvo patenkinti, tik 13 asmenų išduoti leidimai, bet kitiems asmenims nacionalinės vizos ir leidimai atvykti į Lietuvą nebuvo išduoti ir lyg dėl to kaltas bendrovės direktorius F. A., kuris, anot Migracijos departamento, turi užtikrinti, kad institucijoms tarpininkavimo raštuose teikiama informacija yra tikra. Kalba eina apie dokumentus, kurie patvirtina tam tikrą kvalifikaciją, 100 procentų kvalifikacija, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ kviečia darbuotojus, yra susijusi su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) kvalifikacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna iš „(duomenys neskelbtini 2)“ tik diplomų, mokslo baigimo pažymėjimų kopijas ir mato, kad yra dokumento kopija. Protingumo kriterijai neleidžia reikalauti to, kad iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą būtų siunčiami dokumentų originalai. Jei ir gautume dokumentų originalus, kas galėtų užtikrinti, kad dokumentai tikri, nesuklastoti, nenupirkti. Nei vienu iš šių 52 atvejų nėra nustatyta, kad būtų pateiktas dokumentas, kuris buvo suklastotas.

4.3. Per aptariamą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Migracijos tarnybą, buvo parašyta 12 pranešimų, kuriuose nurodoma, jog 12 asmenų iš tikrųjų turėjo atvykti ir įsidarbinti, bet neatvyko ir neįsidarbino. Vienu atveju darbuotojas atvyko, bet iš darbo pabėgo, buvo kreiptasi tiesiogiai į Užsienio reikalų ministerijos konsulatą, kad tam užsieniečiui būtų anuliuotas atvykimo į Lietuvą dokumentas. Tai yra aplinkybė, kuri įrodo, jog iš tikrųjų tarpininkavimo raštai nėra dalinami į kairę ir į dešinę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai griežtai stebi užsieniečius, jų atvykimą, darbą. 3 darbuotojai pasišalino iš darbo ir išvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto apie tai informavo Migracijos departamentą. Viskas trūko iki 2019 m. gruodžio mėn. Tuo metu F. A. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini 2)“ ir paklausė, kodėl yra toks didelis atmetimo procentas, rašomi tarpininkavimo raštai dėl pateiktų kandidatūrų, bet labai daug iš jų negauna vizų. „(duomenys neskelbtini 2)“ turi apsauginį dokumentą – (duomenys neskelbtini) darbo ministerijos licenciją, tačiau, kaip sako F. A., kai nusibodo kandidatūrų atmetimai ir patys pradėjo įtarti kažką negero, 2019 m. jie su „(duomenys neskelbtini 2)“ bet kokį bendradarbiavimą nutraukė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini 13)“ ne tada, kai buvo pradėtas tyrimas, kai pajautė kažkokią grėsmę, kad Migracijos tarnyba jais domisi. Visas tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo 2020 m. gegužės mėn. Jau iki to, pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovas F. A. pašalino bet kokias grėsmes dėl neteisėto užsieniečių atvykimo į Lietuvą.

4.4. F. A. nepripažįsta savo kaltės. Institucija turėtų įrodyti ir pagrįsti, kad kitas neteisėtas būdas pasireiškė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir F. A. kažką žinodami ir kažko siekdami atliko kažkokius kitus neteisėtus veiksmus, tačiau tokių duomenų skundžiamame nutarime nėra. Remiamasi vien tuo, kad labai didelis atmetimo procentas, vadinasi rezgama kažkas nedoro.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Pats įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties numato reikalavimą informuoti apie atvykimą arba įsidarbinimą. Buvo pateikti pareiškėjo tarpininkavimo raštai, kuriuose nurodoma data, kada asmuo turi atvykti, ta informacija pareiškėjui buvo žinoma. Jei tą dieną asmuo, dėl kurio pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą, neatvyko ar neįsidarbino, pareiškėjui nereikia domėtis apie vizos išdavimą ar neišdavimą, turi būti informuojama apie patį faktą, kad asmuo neatvyko ir neapsigyveno. Manoma, kad ši tvarka pareiškėjui buvo žinoma, nes jis pateikė 12 raštų, kuriais buvo informuojama apie asmenų neatvykimą arba neįsidarbinimą, tačiau nebuvo atsiųsta jokių raštų dėl K., K., K., dėl jų neatvykimo ar neįsidarbinimo. Įmonės direktorius valdo įmonę, personalą, yra Sodros duomenys, jis gali žinoti, kad asmenys neatvyko ir neįsidarbino, jis buvo nurodęs datas, kada asmuo turėjo atvykti ir įsidarbinti.

5.1. Direktorius savo tarpininkavimo rašte įsipareigoja, kad darbuotojas bus įdarbintas ir dirbs pagal kvalifikaciją, savo tarpininkavimo raštu patvirtina ir darbuotojo kvalifikaciją. Šiuo atveju nebuvo būtina siųsti įmonės atstovo į kitą valstybę, galima buvo parašyti el. laišką į oficialių įstaigos, išdavusios kvalifikacijos pažymėjimą, el. paštą, paprašyti ar įpareigoti darbuotoją, kad pats asmuo duomenų apsaugos sumetimais kreiptųsi ir pateiktų patvirtinimą iš mokymo įstaigos, kad buvo suteikta tinkama kvalifikacija. Mokymo įstaigos, kurios suteikia kvalifikaciją, turi turėti licencijas jei mokomi užsieniečiai. Migracijos departamentas rėmėsi konsulinių įstaigų ir ambasadų teikiamais duomenimis, kad buvo priimti sprendimai neišduoti pareiškėjo darbuotojams vizų, tas procentas yra labai didelis, procentas nėra vertinamas, vertinama, kad jų labai daug. Dėl dokumento suklastojimo pagal kompetenciją gali pasisakyti policija, ne Migracijos departamentas. Tačiau kai Migracijos departamentas gauna duomenis iš mokymo įstaigos, pavyzdžiui buvo išduotas dokumentas, suteikiantis kvalifikaciją, tačiau direktoriaus parašas yra neautentiškas, numeris neatitinka, mokinys mokykloje nesimokė, iš tokių atvejų išplaukia neautentiškumo sąvoka. Tikėtina, kad tokį išaiškinimą yra gavęs ne tik Migracijos departamentas, bet ir konsulinės įstaigos bei ambasados, tai yra praktiškai sinonimai, nes dokumentuose yra atskleidžiami melagingi duomenys. Tokį patikrinimą, kurį gali atlikti ir suinteresuotas darbdavys ir pats būsimas darbuotojas įpareigotas darbdavio, kad jis galėtų teikti valstybinei institucijai tikrovę atitinkantį dokumentą, jis turi kažkaip patvirtinti savo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

5.2. Dėl kvalifikacijų neatitikimo yra kitų institucijų įsiteisėję sprendimai. Migracijos departamentas pateikė teismui išrašą, kad tos įstaigos priėmė sprendimus, kurie yra įsiteisėję. Mes negalime svarstyti jų teisingumo. Buvo nurodyti pagrindai, kad dokumentai, įrodantys kvalifikaciją, neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas neprivalėjo gilintis į kitos institucijos tyrimą, nes jau buvo priimti ir įsiteisėję sprendimai neišduoti pareiškėjo būsimiems darbuotojams vizų, nes galimai dokumentai buvo suklastoti, sprendimai nebuvo apskųsti.

V. Teismo nustatytos aplinkybės

6. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 541 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

9. Aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais: 1) melagingų duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, arba 2) pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Taigi, tam, kad kiltu atsakomybė pagal šį straipsnį būtina nustatyti vieną iš šių alternatyvių objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių:

9.1. Kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pateikti ne bet kokie, o melagingi duomenys. Tai yra tokie, kurie neatitinka tikrovės.

9.2. Užsieniečiui buvo suteikta kitokia neteisėta, t. y. prieštaraujanti įstatymams, pagalba gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

10. Minėta, kad Nutarimu Bendrovės vadovui F. A. buvo paskirta 575 EUR nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 541 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes:

10.1. Per EPIS 2019 m. balandžio 20 d. pateikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo darbui (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. K., o 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams K. R. K. ir B. S. Ū. K., kurie Bendrovės kvietimu gavo nacionalines vizas darbui Bendrovėje. Tarpininkavimo raštuose nurodė, kad A. K. numatoma darbo pradžia yra 2019 m. gegužės 15 d., o K. R. K. ir B. S. U. K. numatoma atvykimo į Lietuvos Respubliką data yra (duomenys neskelbtini). Tačiau šie užsieniečiai Bendrovėje nebuvo įdarbinti, o Bendrovės direktorius F. A. per nustatytą 7 dienų terminą neinformavo MD prie VRM apie užsieniečių neatvykimą ir neįdarbinimą. Pažymėjo, kad taip Bendrovės vadovas nevykdė Įstatymo 21¹ straipsnio 1 punkto reikalavimų ir nesuteikė MD prie VRM informacijos, kuri yra pagrindas panaikinti nacionalines vizas. Mano, kad taip Bendrovės vadovas suteikė pagalbą minėtiems užsieniečiams neteisėtu būdu turėti teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, t. y. nacionalines vizas, kad jie galėtų būti Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno erdvės valstybėse. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis padėjo šiems užsieniečiams gauti ir išlaikyti teisę būti Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, t. y. teikė pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

10.2. Nuo 2019 m. gegužės 02 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. vizų tarnybos 69 (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, turintys profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, pateikė prašymus išduoti nacionalinė vizą darbo Bendrovėje pagrindu ir kartu su šiais prašymais pateikė per EPIS tarpininkavimo raštus nacionalinei vizai gauti. Konstatavo, kad F. A. patvirtino, kad minėti užsieniečiai, kurie dirbs Bendrovėje, turi reikalingą profesinę patirtį ir kvalifikaciją tarpininkavimo rašte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti bei turimą profesinę patirtį ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

10.3.1. Išdavė 13 (trylika) užsieniečių;

- išvardinti 52 užsieniečiai pateikė dokumentus, patvirtinančius jų turimą profesinę patirtį ir kvalifikaciją, kurie buvo neautentiški, t. y. šie užsieniečiai neįrodė, kad turi profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją, reikalingą tarpininkavimo rašte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti. Taigi, jiems viza nebuvo išduota dėl to, kad šie pateikė dokumentus, patvirtinančius jų turimą profesinę patirtį ir kvalifikaciją, kurie buvo neautentiški, t. y., šie užsieniečiai neįrodė, kad turi profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją, kurie yra reikalingi tarpininkavimo rašte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti. Todėl, Institucijos manymu, tai reiškia, kad Bendrovės direktorius F. A. tarpininkavimo raštuose nurodė melagingus duomenis apie šių užsieniečių turimą profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją (1.2.1. pastraipa).

- kiti 4 (keturi) užsieniečiai: I. A., U. A., I. M. ir K. R., nekalbėjo jokia kalba, išskyrus gimtąją, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl jų komunikacijos darbe galimybių. Institucijos manymu, tai reiškia, kad Bendrovės direktorius F. A. tarpininkavimo raštus pateikė neįsitikinęs, kad užsieniečiai galės komunikuoti dirbdami Bendrovėje ir sugebės tinkamai atlikti tarpininkavimo rašte nurodytas darbo funkcijas (1.2.2. pastraipa).

10.4. Bendrovės direktorius F. A. tarpininkavimo raštuose pateikęs minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis apie užsieniečių turimą profesinę darbo patirtį ir kvalifikaciją bei užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, teikė šiems pagalbą gauti nacionalinę vizą - dokumentą, leidžiantį atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu, t. y. padėjo neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

10.5. Instituciją Nutarimą grindė ir jame pateiktu reglamentavimu.

11. Institucija Nutarimu konstatavo, kad administracinis nusižengimas padarytas 2019 m. balandžio 20 d. ir nuo 2019 m. gegužės 02 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d., t. y. tiek Nutarimo priėmimo dienai, tiek skundo nagrinėjimo dienai nesuėjus ANK 39 straipsnyje nustatytam dviejų metų administracinių nuobaudų skyrimo terminui. Vadinasi nėra ANK 591 straipsnio 7 punkte nustatytos vienos iš aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima.

12. Iš teismui pateiktos visos administracinio nusižengimo teisenos bylos medžiagos nustatyta, kad Nutarime nurodytu laikotarpiu F. A. buvo Bendrovės vadovu. Pastarajam 2020 m. liepos 15 d. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. 4500-ANR_P-94-2020 (ROIK: 20119183489) (toliau – ir Protokolas) (4 T., b. l. 229). Taigi, F. A. įgijo šioje administracinio nusižengimo teisenoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusą (ANK 577 straipsnio 1 dalis), nes nuo Protokolo surašymo jis faktiškai tapo įtariamu padarius minėtą administracinį nusižengimą. Tokiame statuse asmuo turi ir ANK 577 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas. Viena tokių teisių yra teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (2 punktas) bei teisė į gynybą, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali realizuoti ir per atstovavimo institutą (6 punktas). Gi tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtu tinkamai realizuoti šias, kaip ir kitas aptariamame straipsnyje nurodytas teises, jis turi aiškiai žinoti kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas.

13. Pažymėtina, kad po Protokolo surašymo, tą pačią dieną Institucija buvo surašiusi F. A. ir 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_N-578-2020 (4 T., b. l. 238), kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 07 d. nutartimi Nr. II-423-978/2020 panaikino minėtą 2020 m. liepos 15 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (3 T., b. l. 62). Nutartyje buvo nustatyti šie trūkumai: 1) pagal ANK 541 straipsnį, neaiškus, nekonkretus kaltinimas, jame yra klaidų, neatitikimų; 2) iš administracinio nusižengimo protokolo turinio (analogiškas tekstas ir nutarime) kaltinime nepateikta konkrečių bylos medžiaga pagrįstų duomenų bei nenurodoma kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas – kokių konkrečių melagingų duomenų teikimu, jeigu jie buvo teikti, ar kokia kita konkrečia neteisėta pagalba; 3) pagal kaltinimą ir nutarimą nėra aišku, kurių užsieniečių atžvilgiu nacionalinės vizos išduotos dėl suklastotų dokumentų, nes bylos medžiagoje pateikti daugiau nei 68 užsieniečių duomenys (71 užsieniečio), jų asmenybės nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nekonkretizuotos (nenurodomi jų vardai, pavardės); 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštai bylos medžiagoje yra tik dėl 42 iš jų, nors teigiama, kad tarpininkauta dėl visų 68 užsieniečių; 5) kai kurių užsieniečių atveju tiesiog nurodoma, kad sprendimas netenkinti jų prašymų dėl vizų priimtas įvertinus tai, kad jie nekalba kitomis kalbomis, t. y. jų atžvilgiu nenurodomi suklastoti ar realybės neatitinkantys dokumentai, kitų užsieniečių atveju nurodoma, kad atitinkami dokumentai galimai yra suklastoti, bet kad jie būtų vienareikšmiškai suklastoti konstatavimo nėra.

14. Institucija skundžiamą Nutarimą priėmė 2020 m. spalio 06 d. nesurašiusi naujo administracinio nusižengimo protokolo, iš kurio F. A. žinotų už kokius konkrečiai veiksmus ir neveikimą jis yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 541 straipsnio 1 dalyje. Taip Institucija pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti už kokius konkrečiai veiksmus ir neveikimą jis yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą. Vadinasi, pažeidė ir jo teisę į gynybą, t. y. atstovavimą. Todėl teismas konstatuoja, kad tai yra esminis administracinio nusižengimo teisenos pažeidimas, dėl kurio Institucija negalėjo priimti Nutarimo, todėl šis naikintinas, o byla grąžintina Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

F. A. atstovo Gintaro Petukausko skundą dėl Migracijos departamento skyriaus vedėjos L. L. 2020 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_963-2020, tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. spalio 06 d. nutarimą Nr. 4500-ANR_963-2020 ir bylą grąžinti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.