- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- II-423-978/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02120-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- F. A.
- Institucija
- Migracijos departamento prie LR VRM Kontrolės skyrius
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas
dalyvaujant pareiškėjo F. A. atstovui advokatui Gintarui Petukauskui (toliau ir – pareiškėjo atstovas),
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo F. A. atstovo Gintaro Petukausko skundą dėl Migracijos departamento skyriaus (duomenys neskelbtini) L. L. 2020 m. liepos 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – nutarimas), kuriuo F. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 541 straipsnio 1 dalį paskirta 575 eurų bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautame skunde F. A. atstovas advokatas Gintaras Petukauskas prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra suformuluotas nekonkrečiai, painiai, nesilaikant lietuvių kalbos gramatikos taisyklių, todėl yra sunku suvokti kaltinimo esmę ir tinkamai nuo jo apsiginti. ANK 541 straipsnio 1 dalies taikymui būtina nustatyti kaltininko neteisėtu būdu suteiktą pagalbą, tačiau nutarime nėra konkretizuota, kokia būtent pagalba ir kokiais veiksmais (neveikimu) buvo suteikta, ir kodėl tie veiksmai (neveikimas) yra neteisėti. Nutarime be F. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, tarpininkavimo raštų teikimo per sistemą EPIS nurodyti ir tokie veiksmai, kaip kad tai, jog įmonė ne apie visus neįdarbintus ir atleistus užsieniečius pranešė Migracijos departamentui, tačiau pastaroji veika yra reglamentuota ANK 542 straipsnio 2 dalyje ir už šio nusižengimo padarymą F. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo jis sutiko ir baudą sumokėjo. Tarpininkavimo raštai buvo teikiami įstatymų nustatytais būdais. Nutarimas priimtas neatsižvelgiant į faktines aplinkybes bei ignoruojant pateiktus rašytinius įrodymus. Siekdama įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini) užsienio (Uzbekistano) piliečius, bendrovė tiesiogiai su jais nebendrauja, netikrina šių piliečių turimos kvalifikacijos ir kitų asmeninių savybių, kurios yra būtinos darbo vizos gavimui. Migracijos departamentui buvo pateikti įrodymai – bendrovės 2019 m. kovo 15 d. susitarimas (toliau – susitarimas) su Uzbekistano UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)), kurio 3 straipsnio pagrindu priimančioji šalis UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pateikti duomenis apie laisvas darbo vietas bei kitus duomenis ir dokumentus, būtinus užsienio piliečio įdarbinimui, o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja vykdyti kandidatų parinkimą bei atranką; tarpininkauja kandidatams pateikiant dokumentus darbo vizai gauti; atlieka kandidatų sveikatos patikrinimą, o taip pat tikrina bei kontroliuoja kandidatų: - buvimą tarptautinėje ar tarpvalstybinėje paieškoje, kitų priežasčių, kurios yra kliūtis išvykti, buvimą; - buvimą teistumo už nusikaltimus, padarytus Uzbekistano Respublikoje; - turėjimą dokumentų, patvirtinančių jų kvalifikaciją ir darbo patirtį, o taip pat atitinkamos šiuose dokumentuose nurodytos informacijos galiojimą. Migracijos departamentui pateikta Uzbekistano darbo ministerijos išduota UAB (duomenys neskelbtini) veiklos licencija. Taigi, teikdama tarpininkavimus dėl užsienio piliečių įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) laikėsi visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytų bendrųjų elgesio taisyklių reikalavimų. Nutarime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d., nei F. A., nei jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės nei tikrinti kviečiamų asmenų teikiamų dokumentų tikrumą, nei derinti asmenims išduodamų darbo vizų procesą. Tai įrodo UAB (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulatu Uzbekistano Respublikoje – konsulatas pareiškė, kad visą informaciją, susijusią su darbo vizų išdavimu, galima gauti tik iš pačių darbuotojų. Nutarimas grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, o tuo, kad „yra rimtas pagrindas manyti, kad kas traktuotina, kaip nelegalios migracijos grėsmė“. Neaišku, kuo toks teiginys susijęs su ANK 541 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu administraciniu nusižengimu. Nutarime nurodoma sprendimą taikyti administracinę atsakomybę lėmusi statistika - 90 procentų netenkintų užsienio piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas, tačiau ši statistika netiksli, išvesta klaidingai suskaičiuojant, neatspindi nutarime pateiktų skaičių (patenkinta 13 iš 69 prašymų, kas sudaro mažiau nei 90 procentų minėtų netenkintų prašymų). F. A. neturėjo jokių teisinių ir techninių galimybių kontroliuoti ar tikrinti užsienio piliečių teikiamų dokumentų tikrumą, jis stengėsi ir bandė kontaktuoti su Lietuvos Respublikos konsulinėmis įstaigomis užsienyje dėl užsienio piliečių įdarbinimo ir nacionalinės vizos išdavimo, tačiau iš šių įstaigų gavo neigiamą atsakymą. Dar iki tyrimo ir administracinės teisenos pradėjimo UAB (duomenys neskelbtini) kilo įtarimų dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, todėl nuo 2019 m. gruodžio šio tarpininko paslaugų buvo atsisakyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Migracijos departamentas nurodo, kad jis, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, Elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje (toliau – EPIS) ir Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Tikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, per EPIS teikė tarpininkavimo raštus nacionalinei vizai gauti darbui bendrovėje dėl Uzbekistano Respublikos piliečių, turinčių profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 68 Uzbekistano Respublikos piliečiai Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms (toliau – vizų tarnybos) pateikė prašymus išduoti nacionalines vizas bendrovei tarpininkaujant. Vizų tarnybos vizas išdavė tik trylikai iš jų, o kitiems užsieniečiams išduoti nacionalines vizas buvo atsisakyta, nes užsieniečiai, siekdami gauti nacionalines vizas, pateikė suklastotus jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Iš 13 užsieniečių, gavusių nacionalines vizas 8 nebuvo bendrovėje įdarbinti, iš 5 bendrovėje įdarbintų užsieniečių 3 užsieniečiai bendrovėje dirbo nuo 16 dienų iki 2 mėnesių ir tik 2 tebedirba iki šiol. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, Migracijos departamentas skundžiamame nutarime konstatavo, kad tarpininkavimo raštai nacionalinėms vizoms gauti buvo teikiami ne užsieniečiams įdarbinti bendrovėje, o padėti jiems gauti nacionalines vizas, kurios suteikia teisę atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitas Šengeno erdvės valstybes. Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizų aprašas) 101 punktas numato, kad tarpininkavimo raštas – tai priimančio asmens prašymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį. Pagal Vizų aprašo 103.3 papunktį pateikdamas tarpininkavimo raštą, priimantis asmuo įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti. Tarpininkavimo raštas yra vienas iš privalomų dokumentų kreipiantis dėl nacionalinės vizos. Iš visų šių nuostatų akivaizdu, kad tarpininkavimo rašte privalo būti nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, o jie išduodami tik dėl tų užsieniečių, kuriuos įmonė ketina įdarbinti. Tai nėra deklaratyvus dokumentas, o dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens įsipareigojimus. Darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikė melagingus duomenis apie 55 užsieniečių turimus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo pateiktuose tarpininkavimo raštuose nurodyta, kad bendrovė patvirtina, kad užsienietis, kuris dirbs bendrovėje, turi tam darbui reikalingą kvalifikaciją ir šią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, tuo tarpu pateikti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo suklastoti. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 211 straipsnio 1 punktas numato, kad apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų darbdavys privalo pranešti Migracijos departamentui ne vėliau kaip per 7 dienas. Pareiškėjas Migracijos departamento neinformavo apie 8 užsieniečių neįdarbinimą ir darbo sutarčių su 3 užsieniečiais nutraukimą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neteisėtu būdu (nevykdydamas imperatyviai Įstatyme jam numatytos pareigos) padėjo šiems užsieniečiams gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Migracijos departamentas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuoja, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 541 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus ir tai, kad pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, Migracijos departamentas pareiškėjui skyrė administracinę nuobaudą – 575 Eur baudą. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu pareiškėjas savo skunde teigia, kad dėl bendrovėje neįdarbintų ir atleistų užsieniečių jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, su kuriuo pareiškėjas sutiko ir baudą sumokėjo. Pažymima, kad pareiškėjui Migracijos departamentas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį už tai, kad pareiškėjas nepranešė Migracijos departamentui apie 3 užsieniečių neatvykimą, tuo tarpu skundžiamas nutarimas yra pareiškėjo atžvilgiu priimtas pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį - dėl melagingų duomenų pateikimo ir pagalbą neteisėtu būdu (nepranešimą Migracijos departamentui apie 8 užsieniečių neįdarbinimą ir 3 darbo sutarčių su užsieniečiais nutraukimą) užsieniečiams gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad bendrovė, siekdama įdarbinti užsieniečius, su jais tiesiogiai nebendrauja, netikrina jų turimos kvalifikacijos ir kitų savybių, kurios yra būtinos darbo vizos gavimui. Anot pareiškėjo, šios informacijos tikrinimą atliko UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. kovo 15 d. susitarimą su bendrove. Pažymima, kad pareiškėjo pateiktuose tarpininkavimo raštuose nurodyta, kad būtent bendrovė patvirtina, kad užsienietis, kuris dirbs bendrovėje, turi tam darbui reikalingą kvalifikaciją ir šią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Minėti pareiškėjo skundo teiginiai tik patvirtina, kad pareiškėjas, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikė melagingus duomenis. Tuo metu, kai buvo pateikti tarpininkavimo raštai, būtent pareiškėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbą, sudaro su jais darbo sutartis. Taigi ir šiuo atveju pareiškėjas kaip įmonės direktorius, o ne UAB (duomenys neskelbtini) turėjo rūpintis užsieniečių, kurie turėjo atvykti dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kvietimu, darbo sutarčių ruošimu ir derinimu, darbo vietų paruošimu, reikiamo inventoriaus suteikimu, todėl atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo raštus iš tikrųjų teikė įgaliotas tai daryti pareiškėjas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis neturėjo jokių teisinių ar techninių galimybių kontroliuoti ar tikrinti užsienio piliečių teikiamų dokumentų tikrumą. Migracijos departamentas su minėtais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Pažymima, kad pareiškėjas turi teisėtą ir pagrįstą interesą įsitikinti, kad asmenys, kurios jis ketina įdarbinti bendrovėje, turi reikiamą kvalifikaciją pagal konkretaus darbo pobūdį ir šią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Būdamas atidus ir rūpestingas, pareiškėjas galėjo paprašyti asmenų, kuriuos jis ketina įdarbinti, konkrečią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir dėl minėtų dokumentų tikrumo patvirtinimo kreiptis į mokymo įstaigas, išdavusias šiuos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ANK 642 str. 1 dalies 1 punktu, prašoma palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Nurodė, kad Migracijos departamentui kartu su visais dokumentais buvo pridėta ir el. laiško kopiją iš Lietuvos ambasados Uzbekistane, iš kurios matyti, kad bendrovė domėjosi, kodėl toks didelis procentas yra nepatenkintų Uzbekijos piliečių prašymų, buvo atsakyta, kad tokios informacijos nebus suteikta, o apie priežastis, kodėl nebuvo tenkintas prašymas išduoti leidimą, sužinotina iš pačių pareiškėjų. Nutarimas administracinėje nusižengimo byloje surašytas nesuprantamai, jame nėra nurodyta, kokius melagingus duomenis pateikė direktorius. Už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepranešė Migracijos tarnybai apie neatvykusius darbuotojus ir darbuotojus, kurie nutraukė darbo sutartis, jau buvo nubausta pagal ANK 452 straipsnį, bauda sumokėta. Kadangi bylos medžiagos tyrimo metu Migracijos departamente jau buvo aišku, kad jokie melagingi duomenys nebuvo pateikti, buvo siūloma sutikti su nusižengimo padarymu, gaunant pusę baudos. F. A. nesutiko prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Buvo nuspręsta atiduoti bylą teismui. F. A. veiksmuose nėra nei vieno ANK 541 straipsnio 1 dalies požymio - nei melagingų duomenų pateikimo, nei kitokio neteisėto padėjimo užsieniečiui. Neaišku, iš kur paimtas faktas, kad buvo pateikti suklastoti dokumentai, tai neatsispindi bylos medžiagoje, iš jos matyti tik tai, kad daugeliui asmenų buvo atsisakyta išduoti darbo vizas, nenurodant neišdavimo priežasčių, bylos medžiagoje nenurodyta duomenų apie suklastotus dokumentus konkrečių asmenų atžviliu, nėra ir pačių suklastotų dokumentų. F. A. nežino, kokius dokumentus uzbekų tautybės asmuo pateikė konsulinei įstaigai. Susitarimo 3 straipsnyje yra nurodyta, kad uzbekų tarpininkai, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), atsakinga už dokumentų teisingumą, būtent ji turi išduotą institucijos licenciją. Dokumentai Migracijos departamentui buvo pateikti rusų, anglų ir uzbekų kalbomis. Migracijos departamentas nepaprašė dokumentų pateikti nacionaline kalba, jie tik buvo įsegti į segtuvą, bet į juos Migracijos departamente niekas nekreipė dėmesio. Pateikti dokumentai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, nebuvo leista pasiaiškinti ir Migracijos departamentas netyrė įrodymų. UAB (duomenys neskelbtini), F. A. skambino į Uzbekiją nurodydami, kad reikalingi 5 mėsos skerdikai. Kiek Uzbekijos firma prirenka pretendentų, kiek ji pateikia dokumentų konsulatui, yra jos reikalas, nes konsulatas su F. A. nebendrauja, nes dokumentus teikia ne F. A., o UAB (duomenys neskelbtini). ANK 541 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kai buvo pamatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepatikima firma, F. A. nutraukė su ja santykius. Priežasčių, kodėl asmenys negavo darbo vizų, F. A. nežino ir nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo, nes jis jo negalėjo padaryti. Prašoma teismo skundžiamą nutarimą panaikinti.
Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas teikė tarpininkavimo raštus, kurie nėra deklaratyvus dokumentas. Jie yra ypatingai svarbūs asmenims gauti vizas pagal įstatymą, vėliau įmonės direktorius yra atsakingas už savo darbuotojus, kuriuos kvietėsi su tarpininkavimo raštais. Tarpininkavimo raštus pareiškėjas teikė, kaip pats skunde nurodė, netikrindamas jų informacijos tikrumo, tokiu būdu pateikė melagingą informaciją ir tokiu būdu padėjo užsieniečiams įgyti dokumentą dirbti bei gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas nepranešė Migracijos departamentui apie neįdarbintus ir atleistus darbuotojus. Įstatyme yra numatyta pareiga per 7 dienas įmonei arba įmonės direktoriui pranešti Migracijos departamentui apie darbuotojų neatvykimą arba apie darbo sutarties nutraukimą. Šis administracinis nusižengimas buvo kvalifikuotas teisingai pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį. Prašoma skundą atmesti kaip nepagrįsta, nes nutarimas yra teisėtas, teisingas ir teisiškai pagrįstas. Teikdamas tarpininkavimo raštus įmonės direktorius turi įsitikinti jų tikrumu, nes pagal įstatymą už juos atsako direktorius. Jis turi kreiptis į instituciją, kuri kvalifikuota nustatyti kvalifikaciją. Dar galima užklausti Švietimo ministerijos, kuri nurodytų, kokie yra reikalavimai diplomui, pažymai, nurodančiai profesinę kvalifikaciją. Įmonės direktorius patvirtino, kad darbuotojai turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kad tas kvalifikacijos dokumentas yra tikras. Pareiškėjo nurodyta procentali dalis nėra kriterijus, kuriuo vertinama įmonė. Iš esmės pačiam sprendimui procentinė dalis nėra svarbi, yra svarbūs patys skaičiai. Vietoj kreipimosi į mokymosi įstaigas, pareiškėjas kreipėsi į institucijas, kurios priiminėja sprendimus, o ne į instituciją, kuri patvirtina kvalifikaciją. Pagal ANK 452 straipsnį pareiškėjas buvo nubaustas už 3 asmenų neatvykimą į Lietuvos Respubliką, o nutarime nurodyti 4 asmenys, be jų dar yra nurodyti 3 asmenys, kurie yra atleisti, taip pat turėjo būti pranešta apie asmenis, kurie neįsidarbino, todėl pareiškėjas nėra baudžiamas 2 kartus už tą patį administracinį nusižengimą. Aplinkybė, kad kita įmonė tikrino dokumentų teisingumą kelia atsakomybę pagal sutartį. Prieš Migracijos departamentą pareiškėjas yra atsakingas, nes dauguma tų dokumentų (diplomų) buvo suklastota. Iš 60 užsieniečių tik 13 gavo vizas, o visiems likusiems vizos buvo neišduotos ryšium su suklastotais dokumentais. Kadangi ši byla nėra dėl vizų neišdavimo, Migracijos departamentas neteikė papildomų dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad institucijos priėmė sprendimus neišduoti vizų dėl suklastotų dokumentų. Šioje byloje yra pakankamai dokumentų. Tai, kad Migracijos departamentas neišvertė dokumentų, nereiškia, kad tų dokumentų netyrė. Išvardinti suklastoti dokumentai yra pasekmė, o tai, kad pareiškėjas teikė tarpininkavimo raštus yra veiksmas. Nutarime yra nurodyta nusižengimo esmė – kiek žmonių įdarbinta, kiek buvo atleista. Kadangi buvo nurodytas atitinkamas administracinio nusižengimo straipsnis ir dalis, tai tinkamai kvalifikuota pagal tą straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Kaip matyti iš nutarimo medžiagos, atliekant tyrimą buvo surinkti UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens ir F. A. Sodros, kiti duomenys, 71 užsieniečio duomenys iš užsieniečių registro vizų modulio, 42 UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštai dėl nacionalinės vizos išdavimo, susitarimo kopijos, licencijos dėl UAB (duomenys neskelbtini) kopija, priimtas administracinio nusižengimo protokolas (pridėta medžiagoje), surinkti duomenys apie užsienio piliečius, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini), priimtas nutarimas (pridėtas medžiagoje).
Visgi tiek iš protokolo, tiek iš nutarimo turinio matyti, kad kaltinimas, pateiktas F. A. pagal ANK 541 straipsnį, nebuvo aiškus, konkretus, jame yra klaidų, neatitikimų, kurie sąlygojo administracinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo teisės į gynybą, nesant aiškaus kaltinimo, pažeidimą. Nors pagal ANK 541 straipsnio dispoziciją baustina už melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo turinio (analogiškas tekstas ir nutarime) matyti, jog kaltinime nepateikta konkrečių bylos medžiaga pagrįstų duomenų bei nenurodoma kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas – kokių konkrečių melagingų duomenų teikimu, jeigu jie buvo teikti, ar kokia kita konkrečia neteisėta pagalba, jei tokia buvo teikta. Šio administracinio nusižengimo sudėtis padaroma tyčia, o jai pagrįsti būtini ir atitinkami duomenys, neabejotinai liudijantys apie subjekto kaltę. Tuo tarpu kaltinime ne tik nekonkretizuoti F. A. veiksmai, tačiau pateikiama ir informacija, neatitinkanti bylos medžiagos duomenų, netikslūs ir iškreipiantys bendrą vaizdą paskaičiavimai. Nors tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime (administracinio nusižengimo b. l. 229, 238) minima, jog iš 68 Uzbekistano Respublikos prašymų išduoti nacionalines vizas UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimu, vizos išduotos 13 iš jų, o kitiems užsieniečiams išduoti nacionalines vizas buvo atsisakyta dėl užsieniečių pateiktų suklastotų dokumentų, patvirtinančių kvalifikaciją, viso atsisakyta išduoti nacionalines vizas 90 procentų užsieniečių, tačiau šie duomenys kaltinime nepakankamai konkretizuoti. Pagal kaltinimą ir nutarimą nėra aišku, kurių užsieniečių atžvilgiu nacionalinės vizos išduotos dėl suklastotų dokumentų, nes bylos medžiagoje pateikti daugiau nei 68 užsieniečių duomenys (71 užsieniečio), jų asmenybės nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nekonkretizuotos (nenurodomi jų vardai, pavardės), UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštai bylos medžiagoje yra tik dėl 42 iš jų, nors teigiama, kad tarpininkauta dėl visų 68 užsieniečių, be to, 90 procentų statistinis rodiklis tiek administracinių nusižengimų protokole, tiek ir nutarime išvestas netiksliai ir klaidinančiai, šis procentas matematiniais skaičiavimais pagal pateiktus skaičius (68 ir 13) gaunasi mažesnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagos užsieniečių registro vizų modeliuose, kuriais grindžiamas kaltinimas, o taip pat ir nutarimas (administracinio nusižengimo b. l. 6-198), nėra konstatuojamas melagingo duomenų teikimo ar neteisėto padėjimo užsieniečiams faktas. Kai kurių užsieniečių atveju tiesiog nurodoma, kad sprendimas netenkinti jų prašymų dėl vizų priimtas įvertinus tai, kad jie nekalba kitomis kalbomis, t. y. jų atžvilgiu nenurodomi suklastoti ar realybės neatitinkantys dokumetai, kitų užsieniečių atveju nurodoma, kad atitinkami dokumentai galimai yra suklastoti, bet kad jie būtų vienareikšmiškai suklastoti konstatavimo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nubaudimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejotinais duomenimis, tad šios klaidos taisytinos. Painiavos įneša ir kaltinime, nutarime nurodoma informacija apie atitinkamų duomenų dėl konkrečiai neįvardintų neįdarbintų ir atleistų užsieniečių nepateikimą, tuo labiau, kad pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį F. A. jau buvo nubaustas (skundo b. l. 6,7), o reikėtų paisyti ir dvigubo baudimo vengimo taisyklės. Visa tai, kas anksčiau paminėta, yra fakto aplinkybės, kurios turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktuose nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, fiksuoti tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka skundžiamo nutarimo išvadoms pripažinti pagrįstomis, o nutarimą teisėtu, byloje institucija nėra atlikusi visų tyrimo veiksmų atitinkamoms abejonėms pašalinti, todėl nutarimas yra naikinamas ir byla grąžinama Migracijos departamentui išsamesniam nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas
nutaria:
F. A. atstovo advokato Gintaro Petukausko skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.