Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėjai S. K. ir M. K. yra T. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai, kurie kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ąjį notarų biurą dėl T. J. palikimo priėmimo. T. J. mirė būdama našle. Moters sutuoktinis V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis T. J. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas yra įgytas 1992 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26-23 pagrindu, t. y. T. J. ir V. J. esant santuokoje (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančios 2025 m. sausio 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-506 matyti, jog kitų duomenų apie palikėjos T. J. santuokų įregistravią Lietuvos Respublikoje gyventojų registre nėra.

8. Pažymėtina, kad T. J. ir jos sutuoktinio V. J. santuokoje turtas buvo įgytas galiojant 1969 metų Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-551/2006 yra pažymėjęs, kad tiek Santuokos ir šeimos kodekse, tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, jog 1964 m. CK, kuris šiuo atveju yra aktualus sprendžiant palikėjo V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimą, numatė tuos pačius alternatyvius palikimo priėmimo būdus, t. y. 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Vienintelis skirtumas tarp naujojo CK normų ir iki tol galiojusio 1964 m. CK normų yra tai, jog 1964 m. CK buvo numatytas ilgesnis, t. y. 6 mėnesių, palikimo priėmimo terminas (1964 m. CK 587 straipsnis). Taigi, šiuo atveju, turi būti nustatytina, ar T. J. priėmė sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, per 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad T. J. po sutuoktinio V. J. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu turtu, jame gyveno iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)), mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti mokėjimai (sąskaitos).

13. Remiantis bylos duomenimis, po V. J. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po V. J. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas T. J. iniciatyva, kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo sutuoktinio mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. J. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio V. J. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. J. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad T. J. po sutuoktinio V. J. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po V. J. mirties T. J. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.