Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-12 · Administracinė byla Nr. I-6923-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
I-6923-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01449-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB „Renewable energies“
Atsakovas
Išlaidų
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Advokatai
Pavelas Byčekas
Administracinė byla Nr. I-6923-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-01449-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 28, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Renewable energies“ skundą atsakovėms Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau ir - Komisija) 2014-01-23 sprendimais Nr. 17R-3208, Nr. 17R-3209, Nr. 17R-3210, Nr. 17R-3211, Nr. 17R-3212, Nr. 17R-3213 ir Nr. 17R-3214 (toliau – ir Sprendimai) nusprendė iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymus, t.y. pagal pareiškėjos Komisijai pateiktus prašymus iš dalies kompensavo pareiškėjos išlaidas (kiekvienu sprendimu po 100 Lt), tačiau nekompensavo išlaidų dėl avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo (elektroninė byla, t. I, b. l. 120-126).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu (t. I, 1-8) kreipėsi į teismą ir prašo:

panaikinti 2014-01-23 Komisijos sprendimus Nr. 17R-3208, Nr. 17R-3209, Nr. 17R-3210, Nr. 17R-3211, Nr. 17R-3212, Nr. 17R-3213 ir Nr. 17R-3214;priteisti pareiškėjos patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 84 593,60 Lt;priteisti pareiškėjos patirtas ir Komisijos sprendimais patvirtintas valstybinės rinkliavos už leidimo išdavimą išlaidas - 700,00 Lt;priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 500,00 Lt.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad su UAB „Voltaik-Tau“ (toliau – ir Pardavėjas, Rangovas) sudarė 2012-08-13 rangos sutartis Nr. VT-201208-24, Nr. VT-201208-25, Nr. VT-201208-26, Nr. VT-201208-27, Nr. VT-201208-28, 2012-09-14 rangos sutartį Nr. VT-201209-12, 2012-01-01 rangos sutartį Nr. VT-201210-5 (toliau - ir Sutartys). Pagal kiekvieną iš Sutarčių Pardavėjas įsipareigojo įrengti pareiškėjai po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę (toliau – ir Saulės elektrinė) ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui. Pareiškėja atsiėmė popierinius Leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3847, Nr. LP-4950, Nr. LP-5286, Nr. LP-5311, Nr. LP-5530, Nr. LP-5546, Nr. LP-7557 (toliau – ir Leidimai plėtrai). Dėl šių Leidimų plėtrai pratęsimo pareiškėja į ministeriją nesikreipė, dėl ko Leidimai plėtrai pratęsti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Vadovaujantis kiekvienos iš Sutarčių 3.2. punktu pareiškėja įsipareigojo rangovui sumokėti 12 084,80 Lt avansą per 5 darbo dienas nuo atitinkamos Sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną Sutartį, ką pareiškėja ir padarė. Pareiškėjos sumokėti avansai sudaro 84 593,60 Lt ir yra laikytini su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis. Avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01, todėl nėra teisėto pagrindo avansinių mokėjimų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis. 2013-08-01 pranešimu pareiškėja, žinodama apie priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) pataisas bei nusprendusi ateityje nebeplėtoti saulės elektrinių projektų, kreipėsi į Pardavėją siekdama informuoti apie vienašališką Sutarčių nutraukimą nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėja paprašė grąžinti sumokėtus avansus, tačiau, remdamasis Sutarčių 6.5. punktu, sumokėtų avansinių mokėjimų Pardavėjas nusprendė negrąžinti. Pardavėjas taip pat nurodė, jog pareiškėjos sumokėti avansiniai mokėjimai yra įskaitomi minimaliems Pardavėjo nuostoliams padengti. Atsižvelgdama į Pardavėjo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su Sutarčių įgyvendinimo procesu, bei vadovaudamasi Sutarčių 6.5. punktu, pareiškėja sutiko su Pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga.

Komisijai kartu su prašymais dėl išlaidų kompensavimo buvo pateikti visi remiantis 2013-06-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), privalomi dokumentai ir jų kopijos.

Pažymėjo, kad pareiškėja Komisijai pateikdama papildomus paaiškinimus būtent ir nurodė, kad Sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.658 str. 4 d. 2013-08-01 pranešimas įrodo pareiškėjos dėtas pastangas sumokėtus avansus susigrąžinti. Nepavykus susitarti dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo, pareiškėjos sumokėti avansiniai mokėjimai liko Pardavėjui kaip kompensacija už Sutarčių vykdymo metu patirtus nuostolius. Pardavėjo teisė Sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjos už saulės elektrines sumokėto avanso buvo numatyta Sutarčių 6.5. punkte, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai vienašališkai nutraukus Sutartį pareiškėja privalo atlyginti visus Pardavėjo nuostolius. Minimaliais Pardavėjo nuostoliais šiuo atveju laikoma pareiškėjos sumokėto avansinio mokėjimo suma. Teisės aktai pareiškėjai nenumato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, juo labiau nenustatyta pareiga ginčus išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu, dėl ko Komisijos motyvas nekompensuoti patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad pareiškėja neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.

Pareiškėjos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Skundą pareiškėjos vardu pateikė advokato padėjėjas Pavelas Byčekas (Pavel Byček) elektroninių ryšių priemonėmis (elektroninė byla). Teismo šaukimai advokato padėjėjui išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis 2014-11-11 ir 2014-11-24. Šaukimo įteikimo dienomis laikytinos po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančios darbo dienos - 2014-11-12 ir 2014-11-25 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 str. 8 d.). Taigi, teismas laiko, kad nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės Komisijos atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau - Inspekcija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 94-99) paaiškino, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.

Pažymėjo, kad Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius 84 593,60 Lt dydžio išlaidų patyrimą, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 p., nusprendė šių išlaidų ne­kompensuoti. Komisijos sprendimai nekompensuoti Pareiškėjai bendros 84 593,60 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau“ avansų negrąžinimas pareiškė­jai, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protin­gumo ir sąžiningumo principais. Komisija sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. I, b. l. 182-185) nurodė, kad Aprašo 18-21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjos patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant ir pareiškėją, Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo. Tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Ministerija laikosi pozicijos, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi jai suteikta diskrecija.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014-01-23 sprendimų Nr. 17R-3208, Nr. 17R-3209, Nr. 17R-3210, Nr. 17R-3211, Nr. 17R-3212, Nr. 17R-3213, Nr. 17R-3214, kuriais nebuvo kompensuoti avansiniai mokėjimai, susiję su, pasak pareiškėjos, patirtomis išlaidomis plėtojant saulės šviesos energijos elektrinių projektus (elektroninė byla, t. I, b. l. 120-126).

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja su UAB „Voltaik-Tau“ sudarė septynias rangos sutartis: 2012-08-13 rangos sutartis Nr. VT-201208-24 (elektroninė byla, t. I, b. l. 174-178 ), Nr. VT-201208-25 (elektroninė byla, t. I, b. l. 138-142), Nr. VT-201208-26 (elektroninė byla, t. I, b. l. 156-160), Nr. VT-201208-27 (elektroninė byla, t. I, b. l. 147-151), Nr. VT-201208-28 (elektroninė byla, t. I, b. l. 129-133), 2014-09-14 rangos sutartį Nr. VT-201209-12 (elektroninė byla, t. I, b. l. 103-108), 2012-10-01 rangos sutartį Nr. VT-201210-5 (elektroninė byla, t. I, b. l. 165-169).

Šiomis sutartimis Pardavėjas įsipareigojo įrengti pareiškėjai tris 30 kW saulės elektrines ir gauti dokumentus, leidimus elektrinės įrengimui ir eksploatavimui (Sutarčių 1.1 p.). Kiekvienos iš elektrinių kaina yra 172 640 Lt be PVM (Sutarčių 3.2 p.), avansai - po 12 084,80 Lt, mokami per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos.

Pareiškėjai buvo išduoti leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą - 2012-11-19 leidimas Nr. LP-3847, 2012-12-06 leidimas Nr. LP-4950, 2012-12-07 leidimai Nr. LP-5286, Nr. LP-5311, 2012-12-12 leidimai Nr. LP-5530, Nr. LP-5546, Nr. LP-7557 (elektroninė byla, t. I, b. l. 61-66).

2013-08-13 ir 2013-10-01 pareiškėja UAB „Voltaik-Tau“ sumokėjo septynis avansinius mokėjimus po 12 084,80 Lt pagal rangos sutartis (elektroninė byla, t. I, b. l. 108, 134, 143, 152, 161, 170, 179).

Pareiškėja 2013-08-01 pranešimais UAB „Voltaik-Tau“ informavo, kad nuo 2013-08-01 nutraukia visas sudarytas rangos sutartis dėl pasikeitusio mažųjų saulės elektrinių teisinio reguliavimo, prašė per 15 dienų grąžinti pagal rangos sutartis sumokėtus avansus (elektroninė byla, t. I, b. l. 111-117).

2013-08-05 UAB „Voltaik-Tau“ pranešimais informavo, kad sumokėtas avansas nebus grąžinamas, jis įskaitomas minimaliesiems rangovo nuostoliams padengti (elektroninė byla, t. I, b. l. 109, 135, 144, 153, 162, 171, 180).

Pareiškėja 2013-08-28 septyniais prašymais kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų kompensavimo, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kurias sudarė sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal Sutartis ir sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, t. y. kiekvienu iš prašymų prašė sumokėti po 12 084, 80 Lt išlaidas už avansinius mokėjimus ir po 100 Lt valstybės rinkliavą (elektroninė byla, t. I, b. l. 101, 127, 136, 145, 154, 163, 172). Kartu su prašymais Komisijai pateikė Sutartis, Kasos pajamų orderio kvitus, pranešimus apie avansų negrąžinimą, mokėjimų nurodymus dėl valstybės rinkliavos sumokėjimo.

Inspekcija 2013-12-09 raštu, remdamasi Aprašo 26 punktu, kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, pagrindžiančių, kokie sprendimai ir kodėl buvo priimti dėl bendrovės sumokėtų rangovui avansų grąžinimo/negrąžinimo (elektroninė byla, t. I, b. l. 83).

Pareiškėja 2013-12-12 Inspekcijai pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, kad Sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 str. 4 d., nes Rangovas nesutiko įforminti Sutarčių nutraukimo šalių susitarimu. Paaiškino, kad pagal Rangovo žodžiu pateiktą informaciją ir parodytus dokumentus, Rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu, dalies įrangos įsigijimo iš Vokietijos tiekėjų (elektroninė byla, t. I, b. l. 81-82).

Komisija 2014-01-23 skundžiamais sprendimais Nr. 17R-3208, Nr. 17R-3209, Nr. 17R-3210, Nr. 17R-3211, Nr. 17R-3212, Nr. 17R-3213, Nr. 17R-3214, remdamasi Aprašo 20 punktu nusprendė iš dalies kompensuoti UAB „Renewable energies LT“ patirtas išlaidas, kiekvienu iš jų kompensuodama po 100 Lt, tačiau nekompensavo išlaidų dėl avansinių mokėjimų, argumentuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, liudijančių išlaidų pagrįstumą ir neįrodė ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus (elektroninė byla, t. I, b. l. 120-126).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas.

Įgyvendinimo įstatyme 3 nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo (3 straipsnio 1 dalis). Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (3 straipsnio 2 dalis).

Komisija savo veikloje vadovaujasi Aprašu. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės (toliau – elektrinė) projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – išlaidos) kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų. Vadinasi, pagal Aprašo nuostatas galėjo būti kompensuojamos tik tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Aprašo 4 punkte numatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte nurodytos kompensuotinų išlaidų kategorijos, prie kurių pagal Aprašo 5.4. punktą priskiriamos investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos), o pagal Aprašo 5.4.3 punktą sumokėti bei negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo atlyginami ne daugiau nei 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos (Aprašo 6 punktas, 2 priedas). Aprašo 23 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su elektrinės projekto plėtojimu, pripažįstamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų išlaidomis, todėl turi būti atsižvelgiama ir į viešąjį interesą, poreikį efektyviai naudoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Aprašo 5.4.3 punkto pagrindu Komisijos prašė grąžinti 84 593,60 Lt (7 avansiniai mokėjimai po 12 084,80 Lt) patirtų išlaidų. Kaip minėta, Sutartys buvo nutrauktos pareiškėjos iniciatyva. Sutarčių 6.5 punkte įtvirtinta, kad užsakovui (pareiškėjai) vienašališkai nutraukus sutartį, užsakovas privalo atlyginti visus Rangovo nuostolius. Minimaliais Rangovo nuostoliais laikoma užsakovo sumokėto Avansinio mokėjimo suma.

CK 1.5 str. nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pareiškėja, vykdydama komercinę veiklą, galėjo ir turėjo numatyti, kad jos vykdomos veiklos sąlygos gali kisti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog Sutarčių šalys ėmėsi atitinkamų priemonių, kad patirtų kuo mažesnius nuostolius. Šiuo atveju apskritai nėra jokių objektyvių įrodymų, kad rangovas UAB „Voltaik-Tau“ apskritai patyrė kokius nors nuostolius, tiesiogiai susijusius su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtojimui. Pagal Sutartis avansus pareiškėja mokėjo už saulės elektrinės įrangą bei darbus, kurie nurodyti Sutarčių 1 priede (Sutarčių 3.1 p.). Remiantis Sutarčių 4.1 punktu visi darbai įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė.

Taigi bylos medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja dėjo protingas pastangas susigražinti patirtas išlaidas. Vadinasi, pareiškėja neįrodė, kad šios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai rodo kompensacinį netesybų pobūdį, tačiau nereiškia, kad tokiais atvejais, kai prašomų atlyginti nuostolių dydis neviršija sutartinių netesybų dydžio, neturi būti nustatinėjamas nuostolių (tiek tiesioginių nuostolių, tiek negautų pajamų) dydis. Jei netesybos akivaizdžiai (neprotingai) didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, netesybas galima sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Byloje nėra įrodymų apie įvykdytą prekių, įrangos įsigijimą, kad buvo realiai pirkti ar atlikti Sutarčių prieduose numatyti įranga ir darbai/paslaugos, patvirtinantys, jog kita santykių šalis realiai patyrė nuostolius, bei įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų siekusi nustatyti, ar netesybos šiuo atveju nebuvo neprotingai didelės, ar yra svarbios aplinkybės, dėl kurių būtina mažinti jų dydį. Teismas sutinka su Komisijos ginčo sprendimuose pateiktu įrodymų vertinimu, nes pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepagrindė, kad bendrovė „Voltai-Tau“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus realiai būtų patyrusi tokio dydžio išlaidas. Tai, kad pareiškėja šiai įmonei įteikė pranešimus apie Sutarčių nutraukimus ir Sutarčių nuostatos dėl avansinių mokėjimų negrąžinimo negali patvirtinti tokių išlaidų pagrįstumo, nes pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus, atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti avansinių mokėjimų išlaidas – 84 593,60 Lt. Pareiškėja taip pat prašo priteisti Komisijos sprendimais patvirtintas valstybinės rinkliavos už Leidimo plėtrai išdavimą patirtas išlaidas (700 Lt), tačiau ginčijamais sprendimais šios išlaidos pareiškėjai yra kompensuotos. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.). Teismui nepatenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Renewable energies“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska