Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-396-123/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
2A-396-123/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00821-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
N. K., D. Š.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro
Advokatai
Artūras Jaskelevičius, Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-396-123/2011

Teisėja I. Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-00821-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 21.4.2.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės,

sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, Ievai Mockutei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui,atsakovų atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams N. K. ir D. Š. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei sumokėtos ją vykdant piniginės sumos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 8-ame notarų biure 2010-02-08 sudarytą sutartį, pagal kurios nuostatas ieškovė iš atsakovės N. K., atstovaujamos atsakovo D. Š., už 68 000 Lt nupirko 1009/2400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti 68 000 Lt pinigų sumą, sumokėtą už perkamą žemės sklypą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 2 040 Lt žyminį mokestį ir 3 560 Lt už advokato pagalbą. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad žemės sklypą ji pirko turėdama tikslą pasistatyti gyvenamąjį namą. Atsakovės atstovas prieš sudarant sandorį patikino, kad jokių kliūčių gyvenamojo namo statybai nėra, nes žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobūdžio ateityje keisti nereikės. Po sandorio sudarymo nuvykus pas projektuotoją dėl gyvenamojo namo projekto parengimo paaiškėjo, kad jos įsigyta žemės sklypo dalis patenka į Ringelio upelio apsaugos zoną/juostą, kurioje gyvenamųjų namų statyba yra neleistina pagal galiojančius gamtosauginius reikalavimus ir statybos techninius reglamentus, todėl nėra galimybės atlikti gyvenamojo namo projektavimo darbų. Mano, kad atsakovai apgavo ją, tai yra prieš sudarant sandorį nutylėjo ir nuslėpė faktą, kad perkama žemės sklypo dalis negali būti naudojama pagal jos naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimui įsiteisėjus panaikino atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš ieškovės atsakovams priteisė po 1 075 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės priteisė 33,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Byloje nenustatyta, kad notarė neišaiškino sandorio šalims sutarties prasmės ir pasekmių. Teismas konstatavo, kad ieškovė prieš sudarydama sandorį susipažino su perkamo turto nuosavybės dokumentais ir turėjo galimybę apžiūrėti turtą. Ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, prisiimdama riziką dėl sudaromo sandorio, nes ji prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar jos perkama dalis nepatenka į vandens telkinių apsaugos zoną. Tiek ginčijamoje sutartyje, tiek ir VĮ Registro centro pažymėjime, su kuriuo ieškovė buvo susipažinusi dar prieš sudarydama sandorį, yra nurodyta, kad žemės sklype yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, ir viena iš jų yra 0,1228 ha ploto vandens telkinių apsaugos zona, be to yra numatytos ir kitos specialios naudojimo sąlygos. Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti 68 000 Lt sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Sklypo pardavėja ir jos įgaliotas asmuo apeliantei ne iki galo atskleidė tikrąją perkamojo daikto teisinę padėtį – nenurodė faktiškai egzistuojančio apeliantės perkamos žemės sklypo dalies panaudojimo apribojimo, kurį žinodama, apeliantė būtų atsisakiusi sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovė elgėsi tinkamai ir apdairiai, nes jokio dokumento, kuriame būtų buvusi pavaizduota viso žemės sklypo apsaugos zona, jai pateikta nebuvo, apie tokios apsaugos zonos vietos buvimą jai nepaaiškino ir notarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) atsakovams nutylėjus faktą, kad perkama žemės sklypo dalis negali būti naudojama pagal jos naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo, kitų esminių aplinkybių.

Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodytos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, plotas 0,1228 ha; dirvožemio apsauga, plotas 0,167 ha; žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, plotas 0,24 ha, bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (planuojamos), plotas 0,0476 ha (b. l. 9–12). Šios specialios naudojimosi sąlygos yra nurodytos ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše–pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 1022499 (b. l. 13–16). Iš Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro 2010-02-08 patvirtintos šalių sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4 p. matyti, kad ieškovė (pirkėja) susipažino su turto nuosavybės dokumentais, prieš pasirašydama sutartį, turėjo galimybę apžiūrėti turtą ir neturi pretenzijų dėl parduodamo turto. Šalys parašais patvirtino, kad sutartis yra sudaroma laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti sandorį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei šalių lygybės principais, visos sutarties sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims žinomos (5.3 p., b. l. 9–12). Pirkėjos elgesį šiuo atveju būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė pati elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, prisiimdama riziką dėl sudaromo sandorio, nes ji prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sandorį nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar jos perkama dalis nepatenka į vandens telkinių apsaugos zoną. Tiek ginčijamoje sutartyje, tiek VĮ Registro centro pažymėjime, su kuriuo ieškovė buvo susipažinusi dar prieš sudarydama sandorį, yra nurodyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos ir viena iš jų yra 0,1228 ha ploto vandens telkinių apsaugos juosta ir zona. Sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tada, jeigu atsakovo konkretūs veiksmai (neveikimas) sudarė apgaulės turinį. Galimybė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo to, ar bus nustatyta sandorį sudariusio subjekto valios yda. Atsakovai neatliko apgaulingų veiksmų, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieškovės valios susiformavimui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarant sandorį valios ydos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų, ar svarbios sandorio sudarymui aplinkybės buvo nuslėptos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė