Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2010-09-29 · Byla Nr. A2.6.-1166-867/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-29
Bylos Nr.
A2.6.-1166-867/2010
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00821-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
N. K., D. Š.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto aštuntojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1165-867/2010(Proceso Nr. 2-24-3-00821-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7; 99.7; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010m. rugsėjo 29d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. S., atsakovų advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams N. K. ir D. Š., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto aštuntojo notarų biuro notarei B. V. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei sumokėtų ją vykdant piniginių sumos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 8-ame notarų biure .(duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurios nuostatas ieškovė iš atsakovės N. K., atstovaujamos atsakovo D. Š., už 68000,00 Lt nupirko 1009/2400 dalis žemės sklypo (tai sudaro 0,1009 ha bendrame 0,2400 ha plote), esančio .(duomenys neskelbtini)r., unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini). Taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti 68000,00Lt pinigų sumą, sumokėtą už perkamą žemės sklypą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 2040,00 Lt žyminį mokestį ir 3560,00Lt už advokato pagalbą. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad žemės sklypą ji pirko turėdama tikslą pasistatyti gyvenamąjį namą. Nurodo, kad atsakovės atstovas prieš sudarant sandorį patikino, kad jokių kliūčių gyvenamojo namo statybai nėra, nes žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobūdžio ateityje keisti nereikės. Po sandorio sudarymo nuvykus pas projektuotoją dėl gyvenamojo namo projekto parengimo paaiškėjo, kad jos įsigyta žemės sklypo dalis pilnai patenka į Ringelio upelio apsaugos zoną/juostą, kurioje gyvenamųjų namų statyba yra neleistina pagal galiojančius gamtosauginius reikalavimus ir statybos techninius reglamentus, todėl nėra galimybės atlikti gyvenamojo namo projektavimo darbų. Dėl paaiškėjusių aplinkybių ji kreipėsi į atsakovą, tai yra D. Š., kuris praktiškai vienas pats tvarkė visus organizacinius klausimus dėl sandorio, tai yra gavo pinigus už perkamą žemės sklypo dalį bei pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Pastarasis paaiškino, kad jis vietoje Ringelio upelio įdės vamzdį, kuriuo tekės upelis ir tada nebeliks jokios upelio apsauginės zonos. Pareikalavus grąžinti pinigus už žemės sklypą jis atsisakė tai padaryti. Mano, kad atsakovai apgavo ją, tai yra prieš sudarant sandorį nutylėjo ir nuslėpė faktą, kad perkama žemės sklypo dalis negali būti naudojama pagal jos naudojimo pobūdį-mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, todėl prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.91str., pripažinti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir iš atsakovų solidariai priteisti 68000,00 Lt sumą bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė N. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė sandorį sudarė dėl apgaulės, tai yra, kad dėl tyčinių jos, ar D. Š. veiksmų ieškovė buvo paskatinta sudaryti sandorį. Nurodo, kad sandoris buvo sudarytas pas notarą, kuris šalims išaiškino sudaromo sandorio prasmę ir esmę, ieškovė pati siekė sudaryti sandorį, be to sudarant sandorį nebuvo nutylėtos jokios aplinkybės, kurios nebuvo ieškovei žinomos prieš sudarant sandorį, todėl mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė sudarant sandorį buvo apgauta.

Šalies argumentai

Atsakovas D. Š. teismui pateikė atsileipimą, kuriame nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nes parduota žemės sklypo dalis priklausė atsakovei N. K., o jis tik atstovavo N. K. interesus pagal įgaliojimą sudarant pirkimo – pardavimo sandorį.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)į ją kreipėsi atsakovas D. Š. dėl 1009/2400 dalių žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir kaip pardavėjos N. K. atstovas pateikė visus reikiamus dokumentus sandorio sudarymui. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta .(duomenys neskelbtini), nes sandorio sudarymo metu perleidžiamam nekilnojamajam turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai bei suvaržymai. Pagal pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kurią 2010-02-08 išdavė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, perleidžiamos dalies žemės sklypo naudojimo būdas bei naudojimo pobūdis pažymėtas kaip – gyvenamosios teritorijos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Be to, likusioje perleidžiamo sklypo dalyje jau yra pastatytas gyvenamas namas, kuriame suformuoti du turtiniai vienetai. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį. Pirkėja pareiškė, kad susipažino su perkamo nekilnojamojo daikto nuosavybės dokumentais ir turėjo galimybę apžiūrėti įsigyjamą turtą. Sandorio sudarymo metu pirkėja pardavėjos atstovui jokių pretenzijų neturėjo, todėl pateikus visus reikiamus dokumentus ir atsižvelgiant į aplinkybes ir buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis. Nurodė, kad sprendimą priimti palieka teismo nuožiūrai ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti, tai yra prašo pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure 2010-02-08 sudarytą sutartį ir priteisti iš atsakovų solidariai 68000,00 Lt pinigų sumą, sumokėtą už perkamą žemės sklypą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 2040,00 Lt žyminį mokestį ir 3560,00 Lt už advokato pagalbą bei 400,00 Lt patirtų išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą antstoliui. Nurodė, kad nei ieškovė, nei jos sutuoktinis niekada anksčiau nebuvo susidūrę su pirkimais - pardavimais. Ieškovė žemės sklypą pirko turėdama tikslą pasistatyti nuosavą gyvenamąjį namą, tačiau tik po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ieškovei tapo žinoma, kad jos nupirkta žemės sklypo dalis patenka į (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos zonos/juostą ir dėl šios priežasties negalima statyti gyvenamojo namo, tai yra negalima žemės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Nurodė, kad visos derybos dėl sandorio sudarymo vyko tarp ieškovės ir atsakovo D. Š., kuris ir įtikinėjo ieškovę, kad galima statyti namą. Kadangi atsakovai sudarant pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove nutylėjo tą aplinkybę, kad ieškovės perkamo žemės sklypo dalis patenka į vandens apsugos zoną, mano, kad yra pagrindas pripažinti sudarytą sandorį dėl apgaulės. Nurodo, kad atsakovų veiksmai šiuo atveju pasireiškė neveikimu, nes jie nutylėjo reikšmingas aplinkybes ir ieškovė buvo apgauta, nes jei būtų žinojusi atsakovų nutylėtas aplinkybes dėl perkamos dalies žemės sklypo ji nebūtų sudariusi šio sandorio.

Atsakovų N. K. ir D. Š. atstovas advokatas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas D. Š. yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes jis veikė pagal įgaliojimą, todėl jo atžvilgiu ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad notaro patvirtinta sutartis turi aukštesnę galią negu tarp šalių sudaryta sutartis. Mano, kad byloje esantis notarės atsiliepimas patvirtina, kad šalims prieš sudarant sandorį buvo išaiškinta sandorio esmė bei sandorio sudarymo pasekmės. Ginčijant notariškai patvirtintą sandorį dėl apgaulės turi būti pateikti nenuginčyti įrodymai, kad asmuo buvo apgautas, o šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo apgauta. Atsakovė N. K. ieškovei pardavė žemės sklypo dalį, kuris buvo įregistruotas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, atsakovė ieškovės neįtikinėjo sudaryti sandorį bei nieko nenuslėpė nuo ieškovės. Pati ieškovė siekė sudaryti sandorį. Mano, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovė savo veiksmais būtų suklaidinusi ar apgavusi ieškovę. Nurodė, kad kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorį turi elgtis apdairiai, tai yra turi galimybę pasikonsultuoti dėl ketinamo atlikti sandorio. Kadangi ieškovė pati sutiko su sandorio sąlygomis, prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V. patvirtintos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tarp atsakovės N. K., atstovaujamos įgaliotinio D. Š. (pagal sutartį - pardavėja) ir ieškovės J. R. (pagal sutartį - pirkėja) buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis (b.l. 9-12). Pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovė pardavė, o ieškovė už 68000,00Lt nupirko 1009/2400 dalis žemės sklypo, plane pažymėta raide „A“ (tai sudaro 0,1009 ha bendrame žemės sklypo 0,2400ha plote), esančio .(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini). Tiek šalių sudarytos sutarties 1.1. punkte, tiek ir byloje esančiame 2010-02-17 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr.(duomenys neskelbtini) 2.1 punkte matyti, kad žemės sklypo, esančio .(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), paskirtis yra „kita“, naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“, o naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ (b.l. 9-12, 13-16). Tarp šalių sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad yra specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, plotas 0,1228 ha; dirvožemio apsauga, plotas- 0,167 ha; žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, plotas 0,24 ha bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (planuojamos), plotas 0,0476 ha, šios specialios naudojimosi sąlygos yra nurodytos ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. .(duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat nurodyta, kad yra išduotas statybos leidimas, kurį išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Ieškiniu keliamas reikalavimas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini)sutartį, notarinio registro Nr. .(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės J. R. ir atsakovės N. K., atstovaujamos pagal įgaliojimą D. Š., dėl (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo perleidimo Lietuvos Respublikos CK 1.91str. pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškovė nurodo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, nes atsakovai savo neveikimu, tai yra nutylėdami reikšmingas aplinkybes, suklaidino ieškovę. Nurodo, kad jei ieškovė būtų žinojusi, kad jos perkama žemės sklypo dalis patenka į vandens apsugos zoną ji nebūtų pirkusi žemės sklypo.

Nagrinėjant klausimą dėl Lietuvos Respublikos CK 1.91str. aiškinimo ir taikymo, pabrėžtina tai, kad teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog vertinant, ar buvo suklysta sudarant ginčijamą sandorį, taikytinas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 1.5str.), nes tuo atveju, kai yra paisoma sutarties laisvės bei šalių lygiateisiškumo principų, kiekvienam asmeniui tenka pareiga pačiam rūpintis savo teisėmis ir interesais, o abejojant dėl savo veiksmų teisinės reikšmės bei pasekmių, pašalinti šias abejones ar atsisakyti nuo tokių veiksmų atlikimo. Apgaulė gali būti suprantama kaip sandorio šalies tylėjimas, tai yra aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (Lietuvos Respublikos CK 1.91str. 5d.). Sprendžiant klausimą ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovai atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio sudarymo elementų, siekdamos suklaidinti ieškovę) dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas ir vertinamas ir ieškovės elgesys, tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Byloje nenustatyta, kad notarė neišaiškino sandorio šalims sutarties prasmės ir pasekmių. Ieškovės pasirašyta ir notariškai patvirtinta sutartis patvirtina, jog ieškovė prieš sudarydama sandorį susipažino su perkamo turto nuosavybės dokumentais ir turėjo galimybę apžiūrėti turtą ir neturi pardavėjai jokių pretenzijų dėl parduodamo turto. Kritiškai vertintinos tiek ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog ieškovė neturėdama patirties dėl nekilnojamojo turto pirkimo nesuprato, kokį žemės sklypą pirko. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė pati elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, prisiimdama riziką dėl sudaromo sandorio, nes ji prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti ar jos perkama dalis nepatenka į vandens telkinių apsaugos zoną, nes tiek ginčijamoje sutartyje, tiek ir VĮ Registro centro pažymėjime su kuriuo ieškovė buvo susipažinusi dar prieš sudarydama sandorį, yra nurodyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos ir viena iš jų yra 0,1228 ha ploto vandens telkinių apsaugos zona, be to yra numatytos ir kitos specialios naudojimo sąlygos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos CK 6.305str. 1d.). Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, tai yra atstovauti. Byloje nėra duomenų, kad D. Š. neturėjo teisės sudaryti sandorio atsakovės N. K. vardu ar būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Š. sudarant ginčijamą sandorį veikė kaip atsakovės N. K. atstovas pagal įgaliojimą, tačiau jis nėra ginčijamo sandorio šalis.

Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti 68000,00 Lt sumą.

Iš ieškovės priteistina 33,39Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Atsakovų atstovas teismui pateikė dvi PVM sąskaitas – faktūras: serija AJ Nr.30 ir serija AJ Nr.29 dėl 2150,00 Lt, tai yra viso dėl 4300,00 Lt už atsakovams suteiktas teisines paslaugas pagal 2010-06-16 atstovavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovus atstovavo tas pats atstovas, į advokato darbo laiką ir sąnaudas bei paruoštų procesinių dokumentų kiekį, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tik iš dalies patenkinti atsakovų reikalavimą dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovams N. K. ir D. Š. iš ieškovės priteistina po 1075,00 Lt atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98str.).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsugos priemones, turto arešto akto Nr. 0410002874 (Lietuvos Respublikos CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 263str.–265str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti atsakovų N. K. ir D. Š. turtui ieškinio įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsugos priemones, turto arešto akto Nr.0410002874.

Iš ieškovės J. R. priteisti 1075,00 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui D. Š..

Iš ieškovės J. R. priteisti 1075,00 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei N. K..

Iš ieškovės J. R. priteisti 33,39 Lt (trisdešimt tris litus ir 39ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė