- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-656-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00143-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ priešieškinį ieškovei S. V. dėl reikalavimo atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą pripažinimo nepagrįstu, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. G., AAS BTA Baltic Insurance Company, atstovaujama Lietuvos filialo, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus implantologijos namai“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus odontologijos namai“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ (toliau ir – SIPI) 26 113,40 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovės klinikoje ieškovei buvo netinkamai suteiktos odontologijos paslaugos: (1) nuo 2011 m. viso gydymosi atsakovės klinikoje laikotarpiu (dėl dantų priežiūros ieškovė lankydavosi vidutiniškai 7 kartus per metus) ieškovei nebuvo laiku diagnozuotos periodonto ligos ir jos nebuvo tinkamai gydytos; (2) 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei nepagrįstai pašalintas 11–s dantis ir netinkamai atlikta vienmomentinė implantavimo procedūra. Atsakovė 2017 m. klinikos patalpas išnuomojo kitai klinikai UAB „Vilniaus implantologijos namai“, tačiau apie šį pokytį ieškovės neinformavo, todėl ji buvo įsitikinusi, jog ir toliau gydosi pas atsakovę.
2. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 14 d. vizito metu buvo informuota apie periodonto problemas ir nukreipta gydytojo periodontologo konsultacijai. Ieškovę 2017 m. rugpjūčio 19 d. konsultavo UAB „Vilniaus implantologijos namai“ periodontologė S. R., kuri ieškovei diagnozavo lėtinį, gerokai pažengusį periodontitą, rekomendavo šalinti 24–ą ir 27–ą dantis, sudarė periodontito gydymo planą. Akivaizdu, kad ieškovę gydęs atsakovės periodontologas P. G. privalėjo diagnozuoti šią ligą pradinėje jos stadijoje, o laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydymo, ieškovės periodonto būklė blogėjo, ji neteko trijų dantų, rizikos grupėje yra dar dalis dantų, ieškovei reikalingas brangus ir sudėtingas gydymas.
3. Nurodytas neigiamas pasekmes sukėlė ne tik laiku nediagnozuotas periodontitas ir jo negydymas iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., bet ir netinkamas šios ligos gydymas 2018–2019 m. 2018 m. vasario 7 d. gydytojas P. G. pasiūlė ieškovei gydymą IPRF injekcijomis (trombocitais praturtintomis fibrino injekcijomis), jokių kitų alternatyvų nebuvo pasiūlyta, ieškovė nebuvo informuota apie jos būklės sunkumą ir tikimybę prarasti daug dantų. Ieškovei nebuvo paaiškinti gydymo tikslai, injekcijų efektas, taip sukeliant nepagrįstų lūkesčių šių injekcijų efektyvumu. Ieškovė gydymui IPRF injekcijomis nedavė rašytinio sutikimo. Gydytojas P. G. nė karto neįvertino ieškovės periodonto būklės ir neaprašė jos medicinos dokumentuose, pradėdamas gydyti periodonto problemas nenustatė diagnozės ir nesudarė gydymo plano. Iš ieškovės medicininių dokumentų neįmanoma nustatyti, kaip periodonto būklė keitėsi gydymo metu, ar gydymas davė nors kokių teigiamų rezultatų.
4. Gydytojas P. G. 2018 m. balandžio 19 d. abstrakčiai nurodė, kad yra ženklus periokišenių sumažėjimas, tačiau burnos higienistė, 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikdama profesionalią burnos higieną, stebėjo periokišenes, dėl kurių nukreipė konsultacijoms pas gydytoją P. G.. Šis netaikė jokio tolesnio gydymo, kol 2019 m. vasario 8 d. neatsirado 11–o danties paslankumo. Tada ieškovei buvo pasiūlytas gydymas: pašalinti 21–ą, 26–ą, 27–ą, 17–ą ir 45–ą dantis ir jų vietoje sukti implantus. Ieškovei suabejojus pasiūlytu gydymu ir paprašius medicininių dokumentų išrašo, kad galėtų kreiptis konsultacijos į kitą gydymo įstaigą, gydytojas P. G. išrašė siuntimą, kuriame nurodė, jog ieškovei diagnozuotas suaugusiųjų daugybinis periodontitas su dantų praradimo išraiška, t. y. gydytojas periodontito diagnozę ieškovei nustatė tik po to, kai pats pasiūlė šalinti 5 dantis. Iki tol periodonto problemos nebuvo akcentuotos, periodontito diagnozė nebuvo nustatyta ir iki 2018 m. netaikytas joks gydymas, o 2018–2019 m. taikytas gydymas neefektyvus.
5. 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei buvo pašalintas 11–s dantis ir vienmomentinės implantavimo procedūros metu įsuktas implantas. Ieškovės nuomone, nebuvo indikacijų šalinti 11–ą dantį, jis galėjo būti gydomas ir protezuojamas, tačiau gydytojas P. G. pasirinko ne ieškovės interesus atitinkantį, bet atsakovei pelningesnį gydymo būdą. Analogišką būdą, t. y. šalinti 21–ą ir 45–ą dantis bei jų vietoje įsukti implantus, šis gydytojas ieškovei siūlė ir 2019 m. vasario 11 d., nors, ieškovei konsultuojantis kitose odontologijos klinikose, tarp jų ir Žalgirio klinikose, nė vienoje nebuvo rekomenduota šalinti šiuos dantis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 21–ą ir 45– ą dantų šalinti nebūtina. Ieškovė 11–m dančiui šalinti nedavė rašytinio informuoto paciento sutikimo. Ieškovei, be danties šalinimo, nebuvo išaiškintos jokios galimos alternatyvos (nepaaiškinta apie galimybę 11–ą dantį gydyti ir protezuoti). Sutikimą implantacijai ieškovė pasirašė jau po procedūros, prieš implantaciją jai nebuvo paaiškintos vienmomentinės implantacijos indikacijos ir rizikos, nepaaiškinta, ar galima implantuoti, kai yra periodonto ligos, kokias papildomas rizikas šios ligos gali sukelti. Taigi ieškovė neturėjo visos reikalingos informacijos sprendimui priimti ir nežinojo 11–o danties objektyvios būklės.
6. Ieškovė 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovę dėl implanto paslankumo. Gydytojas P. G. pateikė išvadas, kad skilęs kaulas; būtinybė šalinti 21–ą dantį ir implantuoti to paties gamintojo implantą, juos sutvirtinant. Gydytojas teigė, kad cirkonio implantai blogai prigyja, jeigu šalia yra negyvas dantis. Implantacija buvo paskirta 2019 m. vasario 12 d., pabrėžiant, kad, atsisakius šio gydymo, ieškovė praras implantą ir turės prisiimti su tuo susijusias finansines pasekmes. Ieškovė atsisakė skubotos 21–o danties implantacijos. Nors atsakovė teigė, kad implanto paslankumas su laiku turi išnykti, paslankumas išliko, dantis negali atlikti kramtymo funkcijos. Abejonių dėl 11– o danties implantavimo kokybės kelia ir tai, kad iš implantų WITAR aprašymo matyti, jog, atliekant viršutinio žandikaulio 11–o danties implantavimą, turėtų būti naudojami AWI 5008, AWI 5010, AWI 5012 modelių implantai. Tuo tarpu ieškovei buvo implantuotas AWI 4512 implantas, kuris yra kitokių techninių charakteristikų. Be to, implantų WITAR aprašyme pažymėta, kad implanto įauginimo laikas (viršutiniame žandikaulyje) – 6 mėn. Tuo tarpu ieškovei implantas implantuotas 2018 m. rugpjūčio 28 d., o laikinas dantis – 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. pažeidžiant aprašyme nurodytus įauginimo terminus.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad jos patirta 26 113,40 Eur turtinė žala susideda iš: 1) 295 Eur sumos, sumokėtos už UAB „A. M. odontologijos klinika“ suteiktas paslaugas (50 Eur už gydytojo konsultaciją ir rentgeno nuotrauką; 30 Eur už gydytojo periodontologo konsultaciją; 15 Eur už pakartotinę periodontologo konsultaciją su rentgeno nuotraukomis; 80 Eur už 27–o danties šalinimą; 120 Eur už 24–o, 2–o dantų šalinimus); 2) 25 323 Eur suma už būsimą gydymą, numatytą UAB „Vilniaus implantologijos centras“ sudarytame gydymo plane (toliau ir – VIC gydymo planas), kuris susideda iš atskirų etapų: chirurgijos, ortodontinio, apatinių žandikaulio dantų atstatymo / protezavimo, viršutinio žandikaulio dantų atstatymo / protezavimo, dantų pavaškavimo. Už odontologinės priežiūros paslaugas VIC klinikai ieškovė jau yra sumokėjusi 7 214 Eur, tačiau prašo priteisti ir būsimas išlaidas, kurios yra būtinos, siekiant ištaisyti atsakovės padarytas gydymo klaidas bei sugrąžinti ieškovę į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, atsakovės netinkamai suteiktos odontologinės priežiūros paslaugos ieškovei sukėlė ir psichikos sutrikimus, kurių gydymas IĮ „Gydytojo A. K. kabinetas“ kainavo 495,40 Eur.
8. Dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės netinkamai suteiktų odontologinės priežiūros paslaugų jai reikalingas didelės apimties pergydymas, truksiantis ilgą laiką, tai kelia didelius nepatogumus, skausmą, reguliariai trikdo kramtymo funkciją. Neturtinę žalą didina ir tai, kad atsakovės veiksmai sukėlė ypač sunkią ieškovės dantų bei sąkandžio būklę ir ieškovei užtruko rasti odontologinę kliniką, galinčią prisiimti atsakomybę ir kompleksiškai šią problemą išspręsti. Tokie išgyvenimai ieškovei išprovokavo psichikos sutrikimus. Jai diagnozuotas (duomenys neskelbiami), dėl ko ieškovė IĮ „Gydytojo A. K. kabinete“ lankėsi devynis kartus, buvo gydoma antidepresantais bei psichoterapija, gydymas nebaigtas.
Šalies argumentai
9. Atsakovė UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą, kuriuo atsakovė įpareigota atlyginti ieškovei padarytą žalą – 1 051 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodė, kad Specialisto išvadoje nenustatyta atsakovės ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumų, t. y. netinkamos gydymo eigos ir (ar) netinkamo periodonto būklės gydymo, dėl to Komisija, vadovaudamasi Specialisto išvada, teisingai nusprendė, jog 11–o danties implantas buvo įsriegtas tinkamai, o pacientė buvo informuota tinkamai.
11. Dėl ieškovei suteiktų periodontito gydymo paslaugų atsakovė nurodė, kad gydytojas P. G. visomis priemonėmis siekė kuo mažiau invazinėmis procedūromis reabilituoti ieškovės dantenas ir stabilizuoti burnos sveikatos situaciją. Periodonto ligų gydymas visais atvejais reikalauja daug laiko ir kantrybės; pirmiausia siekiama stabilizuoti paciento būklę, tačiau būklės stabilizavimas nereiškia visiško išgijimo. Ieškovė buvo tinkamai informuojama tiek apie jos būklę, tiek apie planuojamą gydymą bei jo rezultatų prognozes. Jai buvo taikoma nuolatinė priežiūra, tam tikrais atvejais – mikrokiuretažas, reguliarios burnos higienos procedūros, dėl to pavyko stabilizuoti dantų paslankumą, dantenų recesiją ir panašias problemas, susijusias su periodonto ligomis.
12. Situacija pasikeitė, kai 2017 m. birželio mėn. ieškovė pasirinko radikalią chirurginę operaciją kitoje klinikoje – UAB „Vilniaus implantologijos namai“. Ši operacija buvo žalinga ieškovei, ieškovės periodontologinė būklė pablogėjo. Kai po operacijos ieškovė grįžo tęsti gydymą į atsakovės kliniką, 2018 m. pradžioje gydytojas P. G., išklausęs ieškovės nusiskundimus, nusprendė palaipsniui ir minimaliai invaziniu būdu mažinti uždegimą ir paskatinti autoregeneracijos procesus. PRF injekcijomis pavyko iš dalies regeneruoti periodonto audinius ir dantų būseną. Toks gydymas buvo tinkamas, buvo stebima teigiama ieškovės burnos sveikatos būklės dinamika, ir, tęsiant paskirtą gydymą, tikėtina, būtų pavykę visiškai stabilizuoti būklę. Dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės gydymo įstaigos (ieškovę gydžiusio gydytojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaltės, teikiant ieškovei odontologines paslaugas. Atsakovė, teikdama ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, griežtai laikėsi visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, procedūrų ir rekomendacijų, naudojo tik akredituotas gydymo priemones ir įrangą, paslaugas ieškovei teikė gydytojas P. G., gydytojo odontologo licenciją turintis nuo 1996 m., o periodontologijos srityje besispecializuojantis nuo 2007 m., t. y. turintis ilgametę implantavimo ir protezavimo patirtį gydytojas periodontologas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė: (1) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 712,40 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1 953,29 Eur bylinėjimosi išlaidų; (2) priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui P. G. 634,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; (3) priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 30,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; (4) grąžinti ieškovei 266 Eur žyminio mokesčio.
14. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovės klinikoje ieškovei medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų bei reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai, 2021 m. vasario 5 d. nutartimi paskyrė medicininę (deontologinę) ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „UNGE“ teismo medicinos ekspertui dr. P. P., kuris ekspertiniam tyrimui pasitelkė gydytoją burnos chirurgę dr. R. R.. Įvertinęs byloje gautą ekspertizės aktą ir kilus abejonėms teismas nusprendė byloje skirti pakartotinę teismo ekspertizę.
15. Teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 6 d. ieškovei padarius ortopantomogramą, jos sveikatos kortelėje įrašų apie matomą rentgenologinį vaizdą, reiškiantį lėtinį periodontitą, juo labiau, sunkaus laipsnio, nėra. Byloje nėra kitų, net netiesioginių duomenų, kurie patvirtintų, kad po 2011 m. birželio 6 d. ieškovė buvo informuota apie periodonto būklę. UAB „Vilniaus implantologijos namai“ nurodomos aplinkybės dėl ieškovės reakcijos, kai ji, 2017 m. rugpjūčio 14 d. vizito metu buvo informuota apie periodonto problemas ir nukreipta gydytojo periodontologo konsultacijai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad apie turimą sunkaus periodontito ligą ieškovė sužinojo ne iš atsakovės SIPI, bet iš UAB „Vilniaus implantologijos namai“ gydytojų 2017 m. rugpjūčio mėn.
16. Teismo įsitikinimu, nepaisant to, dėl kokios priežasties pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, gydytojas, apžiūros metu ir (ar) iš atliktų tyrimų įžvelgęs ligą, kuria pacientas nesiskundžia, turi pareigą apie ją informuoti pacientą, nebent pacientas būtų išreiškęs valią negauti informacijos apie savo sveikatos būklę arba toks pranešimas aiškiai sąlygotų pacientui rimtą žalą (pakenktų paciento sveikatai ar net sukeltų pavojų jo gyvybei).
17. Teismas pripažino įrodyta ieškovės poziciją, kad atsakovė SIPI pažeidė įstatymo nustatytą paciento informavimo pareigą – ieškovė nebuvo informuota apie sunkų periodontitą, jai nesuteikta informacija apie šią ligą, galimą jos eigą, nepasiūlytas ir nesuderintas periodontito gydymo būdas, tai reiškia atsakovės neteisėtą neveikimą.
18. Teismas darė išvadą, kad atsakovės klinikoje nei po 2011 m. birželio 6 d. ortopantomogramos padarymo, nei vėliau nebuvo tinkamai atliktas ieškovės periodontologinės būklės klinikinis ištyrimas.
19. Atmesdamas atsakovės argumentus, kad nuo 2011 m. ieškovei buvo taikomas konservatyvus periodontito gydymas bei progresavimo rizikos veiksnių kontrolė, teismas nurodė, jog ieškovės medicininiuose dokumentuose, pildytuose SIPI, nėra įrašų ne tik apie 2011 m. birželio 6 d. ieškovei nustatytą sunkaus periodontito diagnozę, bet ir įrašų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, nepaisant neįrašytos periodonto ligos diagnozės, su ieškove buvo aptartas, suderintas ir taikomas jai nustatyto periodontito konservatyvus gydymas.
20. Teismas, visiškai sutikdamas su gydytojų, teikusių byloje ekspertines išvadas, argumentais, nurodė, kad, gydant periodontitą, labai svarbus ir paties paciento indėlis bei motyvacija, reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, nustatytu dažnumu atliekamos profesionalios burnos higienos (toliau – ir PBH) procedūros. Tačiau tam, kad pacientas būtų motyvuotas ir pats savo veiksmais prisidėtų prie periodontito ligos kontrolės, yra būtina, jog jis būtų išsamiai informuotas apie jo periodonto būklę, be to, kad jam būtų išaiškinta jo paties indėlio, kontroliuojant šią ligą, kuri kol nėra visiškai išgydoma, reikšmė ir svarba.
21. Teismas nevertino, kad ieškovė, nuo 2011 m. žinodama apie savo periodonto sunkią būklę, būtų neatsakinga, nepareiginga pacientė ir nepaisiusi gydytojų nurodymų ne rečiau kaip du kartus per metus atlikti PBH procedūras, nešioti apsaugines kapas, jeigu tokios jai būtų duotos, išaiškinus svarbą sunkios periodontito būklės kontrolei. Pati atsakovė pabrėžė, kad, nuo gydymosi SIPI pradžios, ieškovė akcentavo siekianti išsaugoti visus savus funkcionuojančius dantis. Neabejotina, kad tokią nuostatą turinti pacientė, sužinojusi apie grėsmę netekti ne vieno, o daugelio dantų, būtų vykdžiusi tokius nesudėtingai įgyvendinamus gydytojų nurodymus kaip PBH du kartus per metus ir apsauginių kapų nešiojimas.
22. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog nuo 2011 m. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. jai nebuvo atliktas klinikinis periodonto ištyrimas, nenustatyta periodontito diagnozė ir neskirtas periodontito gydymas, tai reiškia atsakovės neteisėtą neveikimą, taip pat nenustatyta bruksizmo diagnozė, apie bruksizmą ieškovė neinformuota, nesudarytas bruksizmo gydymo planas.
23. Teismas pažymėjo, kad įvertinus ieškovės periodonto būklę po kvestionuojamo gydymo trombocitais praturtinto fibrino injekcijomis (ieškovės sveikatos kortelėje 2018 m. balandžio 19 d. įrašyta apie periokišenių sumažėjimą), nėra pagrindo nustatyti atsakovės SIPI veiksmų neteisėtumo.
24. Teismas pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, kad trečiasis asmuo P. G., 2018 m. sausio 2 d. sutikęs gydyti ieškovę, kai ji sugrįžo po UAB „Vilniaus implantologijos namai“ taikyto gydymo, medicininiuose dokumentuose neaprašė ieškovės periodonto objektyvios būklės, nenurodė diagnozės, nesudarė gydymo plano. Ieškovės gydymo SIPI 2011–2019 m. laikotarpiu duomenys rodo, kad ir šiuo laikotarpiu ieškovės sveikatos kortelėje nebuvo informatyviai fiksuojama ieškovės burnos sveikatos būklė, taikomas gydymas, jo rezultatai.
25. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės gydymo atsakovės klinikoje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. egzistavo ieškovės periodonto būklės, taip pat būklės pokyčių ištyrimo, medicininių dokumentų pildymo informatyvumo požiūriu trūkumų. Teismas tai vertino kaip SIPI veiksmų, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, neatitiktis maksimalių atidumo, rūpestingumo pastangų standartui, tačiau pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama žalos už nurodytu laikotarpiu nepakankamai atidžiai ir rūpestingai SIPI teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, turėjo pareigą įrodyti kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį taip aptartų veiksmų ir nurodomos žalos.
26. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 11–s dantis ieškovei 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pašalintas nesant tam indikacijų. Nors 11–o danties šakniai pašalinti nebuvo gauta atskiro pacientės (ieškovės) sutikimo, tačiau sutikimą šio danties implantavimo procedūrai ieškovė davė. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei buvo paaiškinti implantavimo procedūros etapai, eiga, apimtis – tai patvirtino ieškovė savo parašu 2018 m. rugpjūčio 28 d. sutikime. Atsižvelgus į tai, kad danties likučio (šaknies) pašalinimas ir implanto įsriegimas buvo vienos intervencinės procedūros dalys, šiuo atveju atskiro pacientės sutikimo 11–o danties šakniai pašalinti negavimo teismas nevertino kaip pažeidimo. Teismas nekonstatavo atsakovės veiksmų, pašalinant 11–o danties šaknį ir atliekant šio danties implantavimą, neteisėtumo.
27. Teismas pripažino, kad ieškovė, sužinojusi, jog daug metų turi periodontito ligą, apie kurią atsakovė nuo 2011 m. iki 2017 m. ieškovės neinformavo, nesiūlė ir nederino gydymo, turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į kitą gydymo įstaigą konsultacijų. Dėl to ieškovės išlaidas, patirtas už konsultacijas UAB „A. M. odontologijos klinika“ pripažino žala, susijusia priežastiniu ryšiu su atsakovės netinkamai vykdyta pacientės informavimo apie periodontito ligą pareiga, ir ieškovei iš atsakovės priteisė 95 Eur šioms išlaidoms atlyginti. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės 27–o ir 28–o dantų ilgalaikė prognozė buvo bloga jau 2011 m., teismas darė išvadą, jog ieškovė šiuos dantis anksčiau ar vėliau būtų praradusi, taigi aptariamų dantų šalinimo išlaidas būtų patyrusi nepriklausomai nuo atsakovės netinkamai įvykdytos informavimo pareigos ir nepakankamai atidaus bei rūpestingo periodontito gydymo. Dėl ko laikė, kad 27–o ir 28–o dantų šalinimo išlaidos priežastiniu ryšiu nesusijusios su nagrinėjamu atveju konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei šių išlaidų atlyginimą.
28. Kadangi ieškovės 24–s dantis 2011 m. buvo abejotinos prognozės, o tokios būklės dantys, priklausomai nuo to, kaip juos veikia gydymas ir paciento sveikatos būklės ypatumai, gali būti išsaugoti, teismas nusprendė, kad nepaneigta, jog, jeigu jau 2011 m. būtų imtasi priemonių ieškovės lėtiniam periodontitui įmanomomis priemonėmis kontroliuoti, buvo galimybė išsaugoti ieškovės 24–ą dantį, išvengiant jo šalinimo. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės nurodytų 24–o danties šalinimo išlaidų yra pakankamas priežastinis ryšys, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 60 Eur šioms išlaidoms atlyginti.
29. Teismas nusprendė, kad 17–o ir 27–o danties šalinimo bei protezavimo išlaidos priežastiniu ryšiu nesusijusios su konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei šių išlaidų atlyginimo, nes nurodytų dantų ilgalaikė prognozė 2011 m. buvo bloga. Nepaneigta, kad, jeigu dar 2011 m. ieškovė būtų informuota apie sunkaus periodontito diagnozę ir būtų imtasi visapusiškos jo kontrolės įmanomomis priemonėmis, būtų galimybė pasiekti patenkinamą ieškovės 16–o, 24–o, 26–o dantų prognozę, išvengiant jų šalinimo. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp aptartų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės nurodytų 16–o, 24–o, 26–o dantų šalinimo bei jų atkūrimo implantais išlaidų yra pakankamas priežastinis ryšys su VIC klinikos 2020 m. rugsėjo 23 d. gydymo plane nurodytomis chirurginio etapo išlaidomis, iš viso – 3 062 Eur.
30. Teismo vertinimu, dėl kitų ieškovės prašytų priteisti UAB „Vilniaus implantologijos centras“ (toliau – ir VIC) klinikos 2020 m. rugsėjo 23 d. gydymo plane nurodytų išlaidų (tiek jau patirtų, tiek būsimų) atsakovei nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, nes nenustatyta, kad ieškovės periodonto sudėtingą būklę, kuriai atkurti reikia visų aptariamame gydymo plane numatytų tiek ortodontinio, tiek viršutinio ir apatinio žandikaulių atstatymo (protezavimo) procedūrų, lėmė atsakovės netinkamai ieškovei suteiktos gydymo paslaugos. Byloje nustatyta, kad jau gydymosi SIPI pradžioje ieškovės periodonto būklė atitiko sunkaus periodontito diagnozę.
31. Teismas įvertinęs, kad apie turimą sunkaus periodontito ligą ieškovė atsakovės nebuvo informuota ilgą laiką, neabejojo, jog sužinojimas apie šią diagnozę ir jos pasekmes ieškovei buvo didelį nerimą dėl jos sveikatos būklės kelianti žinia, ieškovė ėmė nepasitikėti atsakovės siūlomais periodonto būklės gydymo būdais, be to, teismas neabejojo ieškovės pateiktais įrodymais apie jai teiktą gydytojo psichiatro pagalbą ir išlaidų už šią pagalbą priežastinį ryšį su aptartomis atsakovės netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisė 495,40 Eur išlaidų už gydytojo psichiatro paslaugas.
32. Iš viso teismas ieškovei priteisė 3 712,40 Eur atlyginti turtinei žalai dėl netinkamai atsakovės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
33. Spręsdamas dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, teismas akcentavo tai, kad pakenkta svarbiausiai žmogaus vertybei – sveikatai. Teismas neabejojo, kad ieškovės 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „Vilniaus implantacijos namai“ klinikoje sužinota aplinkybė, jog, nepaisant ilgalaikio lankymosi atsakovės klinikoje, kurios gydytojų profesine kompetencija visiškai pasitikėjo, ji nebuvo informuota apie periodonto ligą, kurios būklė dar 2011 m. buvo vertinama kaip sunki, sukėlė ieškovei didelę baimę dėl sveikatos, nežinią dėl sunkios ligos, kuri, ieškovės įsitikinimu, ilgą laiką nebuvo tinkamai gydoma, ateities prognozių, nepasitikėjimą tiek atsakovės, tiek kitomis gydymo įstaigomis. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginę kompensaciją.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
34. Ieškovė S. V. apeliaciniu skundu prašo: (1) pridėti prie bylos naują įrodymą – 2022 m. vasario 7 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašą; (2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priteistos turtinės žalos dydį padidinti iki 12 793,40 Eur, o neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur; (3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Teismas nenurodė dėl kokių priežasčių atsisakė atlyginti VIC klinikos 2020 m. rugsėjo 23 d. gydymo plane chirurginiame etape numatytų ir faktiškai įvykdytų procedūrų / operacijų išlaidas, kurios buvo būtinos norint sėkmingai atlikti 16–o ir 26–o dantų implantaciją. Ieškovei papildomai turi būti priteista 2 786 Eur turtinė žala.
34.2. Teismas nenurodė kodėl ieškovei atsisakė atlyginti VIC klinikos 2020 m. rugsėjo 23 d. gydymo plane viršutinio žandikaulio atstatymo / protezavimo etape numatytas 16–o, 24– o, 26–o dantų atstatymo dantų protezais išlaidas, kurių vertė 2 514 Eur.
34.3. Ieškovei už 17–o ir 27–o dantų atstatymą nepagrįstai nepriteista 3 781 Eur turtinė žala. Vertinant priežastinį ryšį tarp teismo nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų ir 17–o bei 27– o dantų netekimo, reikia įvertinti, tai, kad ekspertai negalėjo pateikti kategoriškų išvadų dėl 17–o ir 27–o dantų būklės 2011 m. ir jų klinikinės būklės blogėjimo, nes ieškovei nei karto nebuvo atliktas klinikinis ištyrimas, be to, medicininė dokumentacija buvo pildyta netinkamai. Vien iš rentgenologinio tyrimo, neatlikus periodonto klinikinio ištyrimo neįmanoma nustatyti, kokia tiksli dantų prognozė buvo 2011 m. Tikėtina, kad 2011 m. nustačius periodonto patologiją ir laiku pradėjus tinkamą gydymą, dantų būklė galėjo būti stabilizuota ir dantys galėjo būti funkcionalūs ilgą laiką. Negydant periodontito, kaulo netekimas ties 17–u ir 27–u dantimis progresavo. Faktas, kad šie dantys išlaikė savo funkcionalumą daugiau nei 10 metų SIPI klinikoje netaikius nei konservatyvaus, nei chirurginio, nei palaikomojo gydymo, patvirtina, jog jų būklė 2011 m. nebuvo labai bloga, dėl to pritaikius tinkamą gydymą yra tikimybė, kad jų būklė būtų stabilizuota bei dantys išsaugoti arba jų tarnavimo trukmė būtų reikšmingai pratęsta.
34.4. Vertinant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į atsakovės kaltę, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu, nes ieškovės neinformavimas apie sunkią periodonto ligą ir šios ligos negydymas ilgą laiką pasižymi išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu.
34.5. 2022 m. vasario 7 d. apeliantę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje konsultavo gydytoja periodontologė S. M.. Gydytoja 2022 m. vasario 7 d. medicinos dokumentų išraše nurodė, kad dantenų vaizdas be ryškių uždegimo požymių, kišenių zondavimo gylis iki 4 mm, periodonto būklė stabili. Tai reiškia, kad 2020 m. VIC klinikoje pradėjus tinkamą gydymą, periodonto būklę ir uždegimus ieškovei pavyko stabilizuoti. Apeliantę gniuždo supratimas, kad, taikant tinkamą gydymą, periodontitas galėjo būti stabilizuotas dar 2011 m. ir jai nebūtų buvęs reikalingas toks sudėtingas ir brangus gydymas. Todėl ieškovės prašoma atlyginti 10 000 Eur neturtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, teismų praktiką.
Atsiliepimas
35. Atsakovė UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
35.1. VIC klinikos kortelėje esančiame 2020 m. lapkričio 24 d. apeliantei atliktos 16–o ir 26–o dantų implantacijos operacijos aprašyme, be kita ko, įrašyta „augmentacija“. Toks įrašas nesuteikia jokios informacijos apie tai, kokioje srityje, kokios apimties, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu apeliantei buvo atlikta augmentacija, taigi, apeliantė nepagrindė nei tokios procedūros būtinumo 16–o, 24–o, 26–o dantų atstatymui, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir augmentacijos.
35.2. Pačios apeliantės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantei atlikta kaulo augmentacija visiškai ar bent jau didele dalimi susijusi su 11–o danties perimplantavimo procedūromis. Apeliantė neginčija sprendimo dalies dėl 11–o danties atstatymo, tačiau tuo pačiu reikalauja didinti priteistos turtinės žalos dydį, priteisiant jos patirtas išlaidas už kaulo augmentaciją.
35.3. Apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės (ne)veikimo ir sinuso dugno pakėlimo operacijos bei su ja susijusių procedūrų, todėl apeliantės reikalavimas už kaulo augmentaciją ir susijusias procedūras papildomai priteisti 2 786 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas.
35.4. Pakartotinės ekspertizės išvadose ir eksperto paaiškinimuose vienareikšmiškai konstatuota, kad 2011 m. 17–o ir 27–o dantų būklė buvo blogos prognozės. Be to, 2011 m. ortopantomogramoje stebima kaulo rezorbcija (nutirpimas, išnykimas) prie 17–o danties yra apie pusę šaknies ilgio, o iš tolimesnės pusės – net du trečdaliai šaknies ilgio, o prie 27–o danties – apie du trečdalius šaknies ilgio, šie dantys taip pat buvo su tarpšaknio kaulo pažeidimu. Tokio periodonto gydymo galimybės labai ribotos: dantys su tarpšaknio pažeidimais yra labai sudėtingai gydomi arba faktiškai nepasiduoda gydymui. Taigi šiuo atveju buvo pagrindas 17–ą ir 27–ą dantis dar 2011 m. vertinti kaip blogos prognozės.
35.5. Apeliantės 17–o ir 27–o dantų išsaugojimo laikotarpis nuo apeliantės gydymosi atsakovės klinikoje pradžios, t. y. nuo 2010 m., iki šių dantų pašalinimo, t. y. 2019 m. ir 2020 m., buvo toks, kokio protingai galima tikėtis, atsižvelgiant į apeliantės dantų būklę jai pradėjus gydytis atsakovės valdomoje klinikoje. Žinant būklę 2011 m., 2 mm kaulo tirpimo progresas per 4 metus yra tikėti pokyčiai. Ekspertas paaiškino, kad greitas kaulo tirpimo progresavimas yra tuomet, kai per metus netenkama virš 2 mm kraštinio kaulo. Iš byloje esančių 2011 m. ir 2015 m. apeliantės rentgenogramų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. pavyko pasiekti minimalaus kaulo tirpimo – tik 2 mm per 4 m., t. y. 0,5 mm (ne virš 2 mm) per metus, t. y. apeliantės periodontologinė būklė buvo stabilizuota. Apeliantės lūkestis dėl visiško periodontito progresavimo sustabdymo ar išgydymo yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja objektyviai medicinos realybei. Be to, po apeliantei 2018 m. atsakovės klinikoje taikyto gydymo 17–o ir 27–o apeliantės dantų periokišenės ženkliai sumažėjo.
35.6. Pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas aiškiai nurodė, kad net ir įvertinus medicininių dokumentų pildymo trūkumus, tik apeliantės 16–o, 24–o, 26–o dantų pašalinimas ir jų atstatymas implantų pagalba gali būti – tačiau tik iš dalies – priežastiniu ryšiu siejamas su atsakovės klinikoje apeliantei (ne)taikytu gydymu. Tuo pačiu ekspertas konstatavo, kad net tuo atveju, jei apeliantei atsakovės klinikoje būtų pritaikytas chirurginis periodonto gydymas, nepagrįsta teigti, jog jis būtų leidęs išvengti 17–o, 16–o, 26–o, 24–o, 27–o, 28– o dantų palaipsnio blogėjimo ir netekimo.
35.7. Byloje nėra duomenų, kad apeliantei buvo atliktas protezavimas, nors, vertinant byloje esančius įrodymus, pagrįsta teigti, jog iki bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje pabaigos, apeliantei objektyviai galėjo / turėjo būti atliktas protezavimas nuolatiniais protezais.
35.8. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 11–o, 28–o dantų atstatymo, taip pat dėl apatinio žandikaulio dantų atstatymo, t. y. pripažino, jog 11–s ir 28– s dantis prarado ne dėl atsakovės (ne)veikimo, o apatinio žandikaulio dantų atstatymas (pagal Maksimalų gydymo planą – nudilusių dantų atstatymas, plombavimas ir balinimas) nėra susijęs su atsakovės (ne)veikimu, turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog būtina padidinti sprendimu priteistos neturtinės žalos sumą, nes papildomai buvo prarasti dar du dantys.
35.9. Įvertinus tai, kad apeliantė pripažino, jog daugiau, nei 50 proc. Maksimaliame gydymo plane numatytų medicininių procedūrų priežastiniu ryšiu nesusijusios su atsakovės (ne)veikimu, apeliantei priteista žala turėtų būti mažinama, o ne didinama.
Šalies argumentai
36. Atsakovė UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ apeliaciniu skundu prašo: (1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą dalyje dėl ieškovei priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovės reikalavimus šioje dalyje atmesti; atsakovės priešieškinį tenkinti; (2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Teismas, nuspręsdamas, kad priežastinis ryšys turi būti paneigtas, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi priežastinio ryšio buvimo prezumpcija, tokiu būdu, be kita ko, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. nepagrįstai taikė pareigą apeliantei paneigti priežastinio ryšio buvimą, o ne pareigą ieškovei jį įrodyti.
36.2. Teismas nusprendė, kad priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir 16–o, 24–o ir 26–o ieškovės dantų netekimo yra nepaneigtas, tačiau byloje nepaneigta, jog net ir ėmusis visų ieškovės periodontito kontrolės bei gydymo veiksmų, buvo tikimybė netekti 16–o, 24–o ir 26–o dantų. Apeliantės nuomone, vadovaujantis pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, pagrįsta teigti, jog 16–o, 24–o ir 26–o dantų netekimo tikimybė, net ir pritaikius visapusišką gydymą ir kontrolę, buvo didesnė, nei tokių dantų išsaugojimo. Pakartotinės ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad 24–o danties būklės pablogėjimą ir būtinybę jį šalinti lėmė su apeliantės veikimu nesusiję veiksniai.
36.3. Teismas, spręsdamas, kad esant kitokiam apeliantės veikimui būtų galimybė pasiekti patenkinamą ieškovės 16–o, 24–o, 26–o dantų prognozę, išvengiant jų šalinimo, vadovavosi Pakartotinės ekspertizės akto dalimi, kurioje apibendrintai nurodyta, jog abejotinos prognozės dantims atlikus visapusį periodontologinį gydymą, jie gali tapti patenkinamos prognozės, tačiau visiškai neatsižvelgė į individualizuotas (ieškovės atžvilgiu) Pakartotinės ekspertizės akto išvadas, kad ieškovės nurodyti dantys jau gydymosi pradžioje buvo abejotinos prognozės ir su tarpšaknio pažeidimais, o tokių dantų gydymo galimybės labai ribotos, jie yra labai sudėtingai gydomi arba faktiškai nepasiduoda gydymui, jų gydymo sėkmės procentas yra labai žemas. Todėl pagrįsta konstatuoti, jog šių dantų netekimo tikimybė, net ir pritaikius visapusišką gydymą ir kontrolę, buvo didesnė, nei tokių dantų išsaugojimo.
36.4. Apeliantės nuomone, ieškovės 16–o, 24–o, 26–o dantų netekimą lėmė objektyvios aplinkybės. Bylos duomenys tvirtina, kad tikėtina ieškovės 24–o danties šalinimo priežastis – ūmi būklė, t. y. periodonto pūlinys. Be to, ieškovė nuo gydymosi apeliantės valdomoje klinikoje pradžios turėjo periodontito progresavimą skatinančių ir / ar gydymą apsunkinančių būklių, pvz., ilgalaikę dalinę adentiją, tai didino šių dantų kramtymo apkrovą ir apsunkino asmeninę burnos higieną.
36.5. Apeliantės vertinimu, ieškovės nurodytų dantų netekimą, be objektyvių aplinkybių, lėmė ir pačios ieškovės netinkamas veikimas: ieškovė buvo pasirašytinai informuota apie profesionalios burnos higienos procedūrų būtinybę ir dažnumą, tačiau šių rekomendacijų nesilaikė; ieškovė nesilaikė bruksizmo kontrolės rekomendacijų: neatvyko suplanuotam atspaudų relaksacinei kapai nuėmimui 2013 metais, t. y., nepasigamino ir nenešiojo būtinos relaksacinės kapos; kasdienei burnos priežiūrai naudojo elektrinį dantų šepetėlį, nors periodontologiniams pacientams elektrinis šepetėlis nėra rekomenduojamas kasdieniam dantų valymui; darė itin ilgas pertraukas tarp gydymosi epizodų.
36.6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės, kad vertindamas gydymo įstaigos atsakomybę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliuosius teisinius gydytojo profesinės atsakomybės kriterijus, bet ir į objektyviąsias šios atsakomybės ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos.
36.7. Apeliantė nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes pirmosios instancijos teismas tenkino tik 14,22 procentų ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu neturtinės žalos reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino net 50 procentų, nors sprendimo motyvais iš esmės atmetė ieškovės nurodytus šio reikalavimo motyvus.
36.8. Apeliantės nuomone, nėra tikėtina, kad praradęs pasitikėjimą gydymo įstaiga ir gydytoju, pacientas grįžtų į tą pačią įstaigą gydytis bei tęstų gydymą joje, todėl ieškovės grįžimo gydytis pas gydytoją P. G. faktas ne tik paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovei kilo nepasitikėjimas apeliantės valdoma klinika, bet ir verčia pagrįstai suabejoti teismo įsitikinimu, kad periodontito diagnozę ieškovė sužinojo tik 2017 metais.
36.9. Byloje esantys įrodymai (medicininiai dokumentai ir pakartotinės ekspertizės išvados bei eksperto teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai) patvirtina, kad ieškovės išgyvenimai iki šiol trunka ne dėl apeliantės valdomos klinikos (ne)veikimo, o pačios ieškovės sąmoningu pasirinkimu.
36.10. Pirmosios instancijos teismas nenustatė apeliantės atsakomybės dėl didžiosios dalies aplinkybių, kurias ieškovė nurodo kaip patirtos neturtinės žalos pagrindą (priežastis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog apeliantė nėra atsakinga už didžiąją dalį aplinkybių, kurias ieškovė nurodo kaip patirtos neturtinės žalos priežastis, priteisė ieškovei neproporcingai didelį neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
37. Ieškovė S. V., atsiliepime į atsakovės UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
37.1. Ieškovei nebuvo nustatyta bruksizmo diagnozė ir SIPI klinika apie bruksizmą ieškovės neinformavo. 2013 m. gegužės 1 d. ieškovei buvo atiduota apsauginė kapa ir paaiškinta, kad ji reikalinga, jog nuo 11 protezuoto danties nediltų 41–s bei 42–s dantys, nes protezas yra kietesnis nei natūralūs dantys. Ieškovė nebuvo informuota, kad jai yra bruksizamas, kuo jis yra pavojingas, kokių priemonių reikia, siekiant jį mažinti.
37.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2011 m. liepos 1 d. sutikime danties implantavimo procedūrai esanti nuoroda dėl profesionalios burnos higienos procedūrų atlikimo du kartus per metus yra skirta danties implanto ir jo sudėtinių dalių garantijų galiojimui. Šis ieškovės pasirašytas dokumentas, nesant kitų bylos duomenų, savaime neįrodo, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog profesionalios burnos higienos atlikimas du kartus per metus būtinas ne tik tam, kad galiotų implanto gamintojo garantija šiam daiktui ir jo sudėtinėms dalims, bet ir ieškovei nustatyto sunkaus periodontito būklei kontroliuoti bei gydyti.
37.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad SIPI klinika neinformavo ieškovės apie rentgenologiškai matomą sunkaus periodontito būklę, neatliko tinkamo klinikinio periodonto būklės ištyrimo, neišaiškino ieškovei, kokių veiksmų ji turi imtis tam, jog prisidėtų prie periodontito būklės kontroliavimo, medicininiuose dokumentuose nefiksavo ieškovės periodonto būklės kitimo, laiku nenustatė ieškovės periodonto problemų, nenumatė ir nepradėjo tinkamo gydymo. Dėl šių priežasčių, ieškovei nebuvo sudarytos galimybės laiku pradėti tinkamą periodontito ir bruksizmo gydymą, papildomai rūpintis burnos higiena. Teismo sprendime yra konstatuotas netiesioginis priežastinis ryšys, o ne padaryta priežastinio ryšio prezumpcija, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
37.4. Nesuprantami apeliacinio skundo teiginiai, kad priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir 24–o danties pašalinimo paneigia faktas, jog 24–o dantis turėjo būti šalinamas dėl periodonto pūlinio, nes periodonto pūlinys pradėjo formuotis dėl tinkamai neišvalytų periodontologinių kišenių, o jos nebuvo valomos, nes SIPI klinikoje nebuvo atliekamas periodonto klinikinis ištyrimas.
37.5. Net pripažinus, kad dėl atsakovės kaltės yra prarasti 3 dantys, tai yra didelė žala ieškovės sveikatai. Pažymėtina, kad 16–o, 24–o, 26–o dantų atstatymui ieškovei yra taikomas chirurginis ir protezavimo gydymo etapai. Chirurginio gydymo etapo metu ieškovei yra atliktos dantų šalinimo procedūros, didelės apimties sinuso pakėlimo operacijos (kurių trukmė buvo daugiau nei 3 val.). Visos šios procedūros ieškovei kėlė didelius nepatogumus, skausmą, reguliariai trikdė(-o) kramtymo funkciją.
37.6. Ieškovė nevengė pradėti gydymo, priešingai, ji konsultavosi skirtingose gydymo įstaigose, tačiau sužinojusi, kad bus reikalingos didelės apimties chirurginės intervencijos privalėjo daryti pertrauką dėl prastos psichinės būklės.
38. Trečiasis asmuo P. G. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad palaiko visus atsakovės argumentus, išdėstytus atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
40. Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priežastinį ryšį ir be pagrindo atsisakė priteisti atlyginti VIC klinikos 2020 m. rugsėjo 23 d. gydymo plane chirurginiame etape numatytų bei faktiškai įvykdytų sinuso dugno pakėlimo operacijos bei su ja susijusių procedūrų, siekiant atlikti 16–o ir 26–o dantų implantaciją, išlaidas – 2 786 Eur, gydymo plane numatytas viršutinio žandikaulio atstatymo / protezavimo etape 16– o, 24– o, 26–o dantų atstatymo dantų protezais išlaidas – 2 514 Eur; neteisingai vertino, kad 17–o ir 27–o dantų šalinimo bei protezavimo išlaidos priežastiniu ryšiu nesusijusios su konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl be pagrindo nepriteisė patirtų išlaidų; neteisingai vertino neturtinės žalos dydį. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir16–o, 24–o ir 26–o dantų netekimo ir tuo pagrindu priteisto žalos atlyginimo bei priteisto neturtinės žalos dydžio.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų už pacientų sveikatai padarytą žalą nustatymo ir tai patvirtinančių įrodymų vertinimas bei neturtinės žalos dydis.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
43. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naują dokumentą, kurį prašo pridėti prie bylos – 2022 m. vasario 7 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašą bei nurodė, kad dokumentas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes gydytojo periodontologo konsultacija buvo suteikta po sprendimo priėmimo.
44. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdamos byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus, prašydamos apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teikiamo dokumento ieškovė ir negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jis buvo surašytas po ginčijamo sprendimo priėmimo (2022 m. vasario 7 d.), kai byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta, tačiau ieškovės naujai teikiamas dokumentas iš esmės nepagrindžia jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas, nes šiuo išrašu iš medicinos dokumentų patvirtinamas tik faktas, jog ieškovė toliau lankosi gydymo įstaigoje, jai duotos ambulatorinės priežiūros rekomendacijos, todėl teisėjų kolegija šį dokumentą atsisako priimti.
Dėl pagrindinių faktinių bylos aplinkybių
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. V. pradėjo gydytis UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. (lankėsi aštuonis kartus), paskutinį kartą – 2019 m. kovo 8 d.
47. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. lankėsi UAB „Vilniaus odontologijos namai“ dėl nulūžusio 11–o danties. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. gruodžio mėn. atsakovė patalpas buvo išnuomojusi UAB „Vilniaus odontologijos namai“. Ieškovei 2017 m. rugpjūčio 14 d. paskirta periodontologo konsultacija, įtariant generalizuotą periodontitą. 2017 m. rugpjūčio 19 d. gydytoja periodontologė rekomendavo šalinti 24–ą ir 27–ą dantis, dėl 26–o danties spręsti po 27–o danties šalinimo. Ieškovei 2017 m. rugpjūčio 23 d. atlikta profesionali burnos higiena, 2017 m. rugsėjo 9 d. – kiuretažas 16/17, 14/15 dantų srityje ir lopo operacija 15/16 dantų srityje. Diagnozuota, kad dėl 17–o danties paslankumo jo prognozė bloga. 2017 m. spalio 6 d. ieškovei atlikta 24–o danties lopo operacija, pagal galimybes išvalyti 27–o danties podanteniniai akmenys. 2017 m. spalio 4 d. ieškovei pašalinti siūlai ir sudarytas tolesnis gydymo planas. 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovei stiklo pluošto juostele ir kompozitu suklijuoti 24–s ir 25–s dantys.
48. Nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. kovo 8 d. ieškovė toliau gydėsi UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ (pas gydytoją P. G.).
49. Nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 21 d. ieškovė gydėsi UAB „A. M. odontologijos klinika“. Ieškovei buvo suteiktos paslaugos: 2019 m. vasario 15 d. gydytojo periodontologo konsultacija, 2019 m. gegužės 17 d. pakartotinė gydytojo periodontologo konsultacija, 2019 m. birželio 10 d. 27–o danties šalinimas, 2019 m. liepos 15 d. 24–o, 28–o dantų šalinimas, 2019 m. liepos 25 d. sudarytas tolimesnis dantų gydymo planas.
50. Nuo 2020 m. sausio 15 d. ieškovė gydėsi UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“. 2020 m. sausio 22 d. VIC klinikoje buvo objektyviai stebima pacientės dantų būklė, kuri nurodoma kaip stabili. Nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 11 d. ieškovei buvo teikiamos konsultacijos. 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarytas maksimalus gydymo planas (su ortodontija), susidedantis iš chirurginio, ortodontinio, viršutinio ir apatinio žandikaulių atstatymo (protezavimo) ir vieno danties pavaškavimo etapų. Pagal šį planą, gydymo kaina sudarė 25 323,00 Eur sumą.
51. Ieškovė kreipėsi į Komisiją dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų SIPI ir prašė priteisti 13 944 Eur žalos, kurią sudaro 12 944 Eur turtinė ir 1 000 Eur neturtinė žala. Komisija 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas SIPI, S. V. buvo padaryta, ir SIPI įpareigota atlyginti pacientei 1 051 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.
52. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti 26 113,40 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovė reikalavimui dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad atsakovės klinikoje, 2011 m. birželio 6 d. atlikus panoraminę rentgenogramą, kuri parodė periodonto problemas, apie tai ji nebuvo informuota ( nors ieškovę gydęs klinikos periodontologas P. G. privalėjo diagnozuoti šią ligą pradinėje jos stadijoje), jai nebuvo pasiūlytas periodontito gydymas, neatliktas klinikinis ligos ištyrimas, nenustatyta diagnozė ir nepaskirtas gydymas bei nesuteikta informacija apie tolesnę eigą. Laiku nediagnozavus periodonto ligos ir nepradėjus gydymo, ieškovės periodonto būklė blogėjo, ieškovei buvo reikalingas brangus ir sudėtingas gydymas. Neigiamas pasekmes sukėlė ne tik laiku nediagnozuota liga ir jos negydymas iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., bet ir netinkamas šios ligos gydymas 2018 – 2019 metais.
Dėl aktualios teismų praktikos nagrinėjamo ginčo kontekste taikymo
53. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. jog, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas).
54. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlygos, jis nėra preziumuojamas ir turi būti ne paneigiamas, o įrodomas; priežastinį ryšį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).
55. Gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybė rūšis, išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
57. Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ). Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
59. Gydytojo reikiamas rūpestingumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kuriomis jis veikė, nes rūpestingumo sąvoka yra informatyvi tik tokiu atveju, kai yra žinoma, su kokia problema buvo susidurta konkrečioje situacijoje. Teismo pareiga, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, yra nustatyti, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, ar gydytojas veikė kaip protingas ir rūpestingas tos specialybės gydytojas tokiomis aplinkybėmis. Gydytojo veiksmai turi būti vertinami objektyviai pagal sąžiningo gydytojo, kuris turi reikiamas medicinos srities ir specialybės žinias, įgūdžius bei sugebėjimą priimti tinkamus sprendimus, veiksmų standartą, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis veikė, todėl gydytojas atsako už nerūpestingumą, kai jis neišvengia žalos, kurios, veikdamas tinkamai, būtų išvengęs.
60. Teisės aktai negali tiksliai sureguliuoti visų gydytojo veiksmų pirmiausia dėl to, kad situacijų, kuriomis gydytojas veikia, konkrečių pacientų ypatumai, galima ligos perspektyva ir pan. aplinkybės yra skirtingos, todėl neįmanoma sukurti bendro gydytojo elgesio modelio, tinkamo visais atvejais. Kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukštesni jam keliami reikalavimai; iš gydytojo, kuris yra tam tikros srities specialistas, reikalaujama ne tik atitikti protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą, bet ir atitikti būtent tos specialybės protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 18 punktas).
61. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013; 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 30–32 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
62. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio) ir tai patvirtinančių įrodymų vertinimo dėl 16–o, 24–o ir 26–o dantų
63. Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. (kai odontologines paslaugas teikė trečiasis asmuo UAB „Vilniaus odontologijos namai“); nuo 2018 m. sausio 2 d., kai ieškovė grįžo gydytis pas atsakovę, iki paskutinio apsilankymo 2019 m. kovo 8 d.), galiojusios redakcijos PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
64. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų patikimumo ir pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
65. Pirmosios instancijos teismas, vertino, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės nurodytų 16–o, 24–o, 26–o dantų šalinimo bei jų atkūrimo implantais išlaidų yra pakankamas priežastinis ryšys. Tuo pagrindu teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 24–o danties šalinimo išlaidas (60 Eur), 16–o, 26–o dantų šalinimo išlaidas (49 + 49 Eur), 16–o, 24–o, 26–o dantų implantų išlaidas (899 Eur x 3 vnt.) ir 16–o, 24–o, 26–o dantų implantų atidengimo ir gijimo galvutės pritvirtinimo prie implanto išlaidas (89 Eur x 3 vnt.).
66. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 16–o, 24–o ir 26–o dantų netekimo tikimybė, net ir pritaikius visapusišką gydymą ir kontrolę, buvo didesnė, nei tokių dantų išsaugojimo, ir ieškovės 16–o, 24–o, 26–o dantų šalinimo išvengti ilgainiui nebuvo įmanoma. Be to, ieškovės nurodytų dantų netekimą lėmė ir objektyvios aplinkybės, taip pat ir pačios ieškovės netinkamas veikimas bei itin ilgų pertraukų tarp gydymosi epizodų darymas. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad visa jos prašoma priteisti žala už 16–o, 24–o, 26–o dantų atstatymą yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos reikalaujamos atlyginti žalos sumos – 5 300 Eur turtinės žalos (už 16–o ir 26–o dantų chirurginį etapą papildomai priteistina 2 786 Eur, o už 16–o, 24–o ir 26–o dantų atstatymo ir protezavimo etapą papildomai priteistina 2 514 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti nei su vienos iš apeliančių pozicija.
67. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl to nėra, kad atsakovė SIPI pažeidė įstatymo nustatytą paciento informavimo pareigą – ieškovė nebuvo informuota apie sunkų periodontitą, jai nesuteikta informacija apie šią ligą, galimą jos eigą, nepasiūlytas ir nesuderintas periodontito gydymo būdas, teismas pripažino atsakovės neteisėtą neveikimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės SIPI klinikoje nei po 2011 m. birželio 6 d. ortopantomogramos padarymo, nei vėliau, nebuvo tinkamai atliktas ieškovės periodontologinės būklės klinikinis ištyrimas; nenustatyta periodontito diagnozė ir neskirtas gydymas. Teismas taip pat darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. buvo ieškovės periodonto būklės, taip pat pokyčių ištyrimo, medicininių dokumentų pildymo informatyvumo požiūriu trūkumų. Tai vertino, kaip atsakovės neatitiktį maksimaliems atidumo, rūpestingumo pastangų standartams. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, byloje yra nustatyta ir neginčijama. Atsakovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl priežastinio ryšio kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos, patirtos dėl 16–o, 24–o ir 26–o dantų gydymo, egzistavimo.
68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
69. Pagal pakartotinės deontologinės ekspertizės išvadą, 2011 m. birželio 6 d. ortopantomogramoje stebima kraštinio kaulo rezorbcija apie 1/3 šaknies ilgio prie 16–o danties, kraštinio kaulo netekimas iš artimesnės pusės (mezialiai) buvo apie pusė šaknies ilgio ties 24–o dantimi, kraštinio kaulo rezorbcija apie ¼ mezialiai ir apie 2/3 šaknies ilgio iš tolimesnės pusės prie 26–o danties (1 klausimas). 2011 m. ortopantomogramoje matoma, kad 16–o, 24–o ir 26–o dantys buvo abejotinos prognozės dėl kraštinio kaulo netekimo nuo 1/3 iki ½ šaknų ilgio bei tikėtino tarpšaknio kaulo pažeidimo iš tolimesnės (distalinės) pusės (8 klausimas). Pacientės medicininėje kortelėje UAB „Vilniaus odontologijos namai“ 2017 m. rugpjūčio 19 d. įraše nurodyta, kad rekomenduojama šalinti 24–ą dantį. UAB „A. M. odontologijos klinika“ 2019 m. vasario 15 d. įraše nurodoma, kad 24–o danties prognozė bloga, 2019 m. gegužės 17 d. nurodoma, jog šio danties prognozė yra beviltiška, o 26–o danties prognozė yra abejotina / prasta. Rašytiniuose paaiškinimuose ekspertas G. K. nustatė, kad SIPI atliktas arba neatliktas periodontologinis gydymas galėjo iš dalies turėti įtakos palaipsniam periodonto būklės blogėjimui prie 16–o, 24–o ir 26–o dantų.
70. Iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 2020 m. rugsėjo 23 d. maksimalaus gydymo plano turinio nustatyta, kad 16–o, 24–o ir 26–o dantims nurodytas taikytinas gydymas, susidedantis iš chirurginio, ortodontinio, viršutinio žandikaulio atstatymo / protezavimo ir vieno danties pavaškavimo etapų. Rašytiniuose paaiškinimuose ekspertas G. K. nurodė, kad SIPI atliktas periodontologinis gydymas iš dalies gali būti siejamas su UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ gydymo plane numatytu 16–o, 24–o ir 26–o dantų pašalinimu bei šių dantų atstatymu implantų pagalba.
71. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, ištyrus byloje surinktų duomenų visumą, yra pagrindas konstatuoti, patenkinamą ieškovės nurodytų dantų prognozę, išvengiant jų šalinimo bei padarė išvadą, kad ieškovės nurodytų dantų netekimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais, todėl visa apimtimi atsakovė atsakinga už ieškovės 16–o, 24–o ir 26–o dantų netekimą.
72. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑167‑611/2015).
73. Vertinant priežastinio ryšio tarp nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos (ne)egzistavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl 16–o, 24–o ir 26–o dantų išsaugojimo galimybės nebuvimo yra nepagrįsti. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais dėl riboto šių dantų gydymo. Šią išvadą patvirtino ekspertas G. K., rašytiniuose paaiškinimuose nurodęs, kad viršutinio žandikaulio dantų su tarpšakinio kaulo pažeidimais periodonto gydymo galimybės labai ribotos bei, net ir pritaikius konservatyvų bei chirurginį periodonto gydymą, šių dantų būklė galėjo palaipsniui blogėti. Tačiau minėta, kad rašytiniuose paaiškinimuose ekspertas G. K. taip pat patvirtino ir tai, jog SIPI atliktas arba neatliktas periodontologinis gydymas galėjo iš dalies turėti įtakos palaipsniam periodonto būklės blogėjimui prie 16–o, 24–o ir 26–o dantų. Byloje buvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), neinformuojant ieškovės apie sunkaus periodontito būklę, neatliekant tinkamo ligos būklės ištyrimo ir nefiksuojant ligos būklės kitimo, o, pagal deontologinės ekspertizės išvadą, neatliekant gydymo periodonto liga progresuoja (21 klausimas). Ekspertui patvirtinus, kad SIPI (ne)atliktas periodontologinis gydymas galėjo iš dalies turėti įtakos 16–o, 24–o ir 26–o dantų periodonto būklės blogėjimui, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos dėl 16–o, 24–o ir 26–o dantų šalinimo ir atkūrimo implantais egzistavimą. Išdėstyti argumentai taip pat pagrindžia, kad 2011 m. informavus ieškovę apie jos diagnozę ir įvykdžius visapusį periodontologinį gydymą, galimai būtų buvusi objektyvi galimybė 16–o, 24–o ir 26–o dantų būklę pagerinti ir taip išvengti dantų šalinimo ir atstatymo implantais išlaidų. Juolab kad ekspertas G. K. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog abejotinos prognozės dantys gali tapti patenkinamos prognozės dantimis (palankiu atveju), atlikus visapusį periodontologinį gydymą. Nurodytina ir tai, kad reikšminga aplinkybė, jog ligos eigai turi reikšmę ir objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei nuolat besikeičiantis medicinos mokslas bei praktikos lygis, ypač įvertinus šioje konkrečioje situacijoje susidariusią situaciją, kai pacientė nebuvo informuota apie periodontito diagnozę labai ilgą laiką (nuo 2011 m.), todėl yra pagrįsta tikimybė, kad nuolat besikeičiantys procesai moksle bei praktikoje galimai būtų suteikęs apeliantei (ieškovei) objektyvias galimybes išsaugoti nurodytus dantis, išvengiant jų šalinimo bei atstatymo.
74. Atsakovė priežastinio ryšio nebuvimą taip pat argumentavo tuo, kad 16–o, 24–o ir 26–o dantų netekimą lėmė pačios ieškovės netinkamas veikimas. Viena iš aplinkybių, kuria atsakovė siekė pagrįsti šią poziciją, yra būtinos profesionalios burnos higienos neatlikimas reikalingu dažnumu. Pagal deontologinės ekspertizės išvadą, periodontologinis gydymas susideda iš, be kita ko, profesionalios burnos higienos (2 klausimas). Pagal 2011 m. liepos 1 d. paciento sutikimą danties implantavimo procedūrai, ieškovė įsipareigojo atlikti PBH 2 kartus per metus. Visgi ši procedūra nagrinėjamu atveju buvo skirta ne periodonto ligai gydyti, o užtikrinti implanto ir jo sudėtinių dalių pakeitimo garantiją 10 metų laikotarpiui. Taigi, vien šis įrodymas savaime nepatvirtina atsakovės nurodomos pozicijos apie ieškovės informavimą, kad PBH yra reikalinga ne tik danties implanto garantijos galiojimui, bet ir kaip svarbi periodontito gydymo ir kontrolės priemonė, todėl šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas.
75. Antra, atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė nesilaikė bruksizmo kontrolės rekomendacijų, t. y. nepasigamino ir nenešiojo būtinos relaksacinės kapos. Iš ieškovės medicininės kortelės turinio nustatyta, kad 2013 m. gegužės 1 d. buvo atlikta 41–o, 42–o dantų apžiūra, nurodytas emalio nusidėvėjimas dėl 11–o danties keramikos bei pateikta rekomendacija prišlifuoti priešlaikinius kontaktus ir rekomenduojama apsauginė kapa. 2013 m. gegužės 13 d. įraše nurodyta atlikta apžiūra, nupoliruotas priešlaikinis kontaktas ir nurodyta, kad po 1 mėn. atliktinas patikrinimas ir antspaudai naujai kapai. Taigi, ieškovei buvo teikta rekomendacija apsauginei kapai. Visgi aplinkybių apie tai, kad kapa rekomenduota būtent dėl bruksizmo diagnozės ir ieškovei būtų išaiškinta nurodyta priežastis, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms apie tai, kad duomenų, patvirtinančių ieškovės informavimą apie kapos nešiojimo svarbą periodontito ligos kontrolei ir bruksizmui, byloje nėra, o vien atsakovės subjektyviai nurodomi argumentai savaime nesudaro pagrindo vertinti kitaip.
76. Trečia, priešingai nei nurodo atsakovė, aplinkybė, kad ieškovė kasdieninei burnos priežiūrai naudojo elektrinį dantų šepetėlį, taip pat nepaneigia priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos egzistavimo. Nustačius, kad ieškovė nebuvo informuota apie sunkią periodontito būklę ir bruksizmo diagnozę, taip pat ir tai, jog šiai nebuvo išaiškinti atliktini veiksmai, reikalingi šių ligų gydymui ir kontrolei, bei veiksmai, kurių ieškovė turėtų vengti, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė žinojo atsakovės nurodomas aplinkybes apie tai, jog elektrinis šepetėlis nerekomenduojamas kasdieniam dantų valymui. Byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad elektrinio dantų šepetėlio naudojimas galėjo daryti neigiamą įtaką ieškovės periodontito ligos būklei ir progresavimui.
77. Apeliantės (atsakovės SIPI) nurodoma aplinkybė, kad ieškovė darė itin ilgas pertraukas tarp gydymosi epizodų, taip pat nepaneigia priežastinio ryšio buvimo fakto. Ieškovės medicininės kortelės duomenys patvirtina, kad jai 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 8 d. atsakovės klinikoje atlikta profesionali burnos higiena. 2019 m. vasario 15 d. ir 2019 m. gegužės 17 d. UAB „A. M. odontologijos klinika“ ieškovė buvo konsultuota gydytojo periodontologo, sudarytas gydymo planas, gydymo planas buvo surašytas ir 2019 m. liepos 25 d. Ieškovė UAB „A. M. odontologijos klinika“ gydyta iki 2019 m. spalio 21 d. Nors laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 21 d., kaip patvirtino ir pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas, pacientei periodontito gydymas buvo atliktas iš dalies, PBH atlikta vieną kartą, pašalinti blogos prognozės dantys, kitos konsultacijos metu siūlytas periodontito gydymas pacientei nesuteiktas, nes ši neatvyko / atsisakė (31 klausimas), tačiau ekspertas G. K. patvirtino, kad minėtu laikotarpiu atliekamas / neatliekamas periodontito gydymas neturėjo lemti ar reikšmingai prisidėti prie pacientės burnos sveikatos būklės (32 klausimas).
78. Galiausiai, atsakovė skunde nurodė, kad ieškovės 16–o, 24–o ir 26–o dantų išsaugojimo laikotarpis (nuo gydymosi pradžios 2010 m. iki dantų pašalinimo 2019 m. ir 2020 m., t. y. 9 – 10 metų) buvo toks, kokio protingai galima tikėtis, atsižvelgiant į ieškovės dantų būklę jai pradėjus gydytis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais taip pat nesutinka. Minėta, kad 2011 m. 16–o, 24–o ir 26–o dantys buvo abejotinos prognozės. Ekspertas G. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad abejotinos prognozės dantys gali tapti patenkinamos prognozės dantimis (palankiu atveju), atlikus visapusį periodontologinį gydymą. Ekspertas patvirtino, kad SIPI atliktas arba neatliktas periodontologinis gydymas galėjo iš dalies turėti įtakos palaipsniam periodonto būklės blogėjimui prie 16–o, 24–o ir 26–o dantų. Nurodytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui ir daryti labiau pagrįstą išvadą, kad byloje nepaneigta, jog, 2011 m. ieškovę informavus apie sunkaus periodontito diagnozę ir visapusiškai jį kontroliuojant visomis įmanomomis priemonėmis, būtų galimybė pasiekti patenkinamą ieškovės nurodytų dantų prognozę ir taip išvengti jų šalinimo. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą (žr. šios nutarties 69-77 punktus) sprendžia, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir turtinės žalos, patirtos dėl 16–o, 24–o ir 26–o dantų šalinimo ir jų atkūrimo implantais, yra nustatytas, o atsakovė nepateikė argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą. Tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 122 Eur išlaidų, susijusių su nurodytų 16–o, 24–o ir 26–o dantų gydymu.
79. Kaip jau nurodyta nutarties 66 punkte, ieškovė apeliaciniu skundu už 16–o, 24–o, 26–o dantų atstatymą papildomai prašo priteisti 5 300 Eur turtinės žalos.
80. UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarytame „Maksimaliame gydymo plane su ortodontija“ (toliau – ir gydymo planas) už 16–o ir 26–o dantų chirurginį etapą numatytos bei faktiškai atliktos procedūros / operacijos, be kita ko, susideda iš sinuso pakėlimo operacijos (1 159 Eur x 2 vnt.) ir su šia operacija susijusios išlaidos: sedacijos (269 Eur (169+100 Eur)) ir chirurginio gido (199 Eur). Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 45115 ir ieškovės banko sąskaitos išrašą, nurodytos chirurginio etapo gydymo paslaugos ieškovės buvo apmokėtos (2 786 Eur). Gydymo plane numatytas ir dantų atstatymo bei protezavimo etapas, be kita ko, susideda iš laikinų vainikėlių (200 x 3 vnt.), transferių (39 Eur x 3 vnt.) ir E-max arba cirkonio restauracijos (dantų protezų) (599 Eur x 3 vnt.). Byloje duomenų apie tai, kad prašomos priteisti dantų atstatymo ir protezavimo etapo paslaugos ieškovei buvo suteiktos ir prašomos priteisti sumos sumokėtos (2 514 Eur), nėra.
81. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašomos priteisti nurodytos papildomos žalos dydžio, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo šioje reikalavimų dalyje, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vertino vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio nebuvimo.
82. Pažymėtina, kad UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ parengtas gydymo planas yra preliminarus gydymo ir finansinis planas, kuris gydymo eigoje gali keistis, be to, priklausomai nuo konstrukcijos, protezavimo kainos gali taip pat keistis. Nurodytina ir tai, kad pakartotinės ekspertizės išvadoje atsakant į klausimą, ar UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarytame ieškovės gydymo plane numatytos visos odontologinės paslaugos yra reikalingos, siekiant pašalinti SIPI ieškovei netinkamai teiktų odontologinių paslaugų padarinius, atsakė – „Ne“. Ekspertas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad SIPI atliktas nepakankamas periodontologinis gydymas tik iš dalies gali būti siejamas su VIC klinikos gydymo plane numatytu 16–o, 24–o, 26–o dantų pašalinimu bei šių dantų atstatymu implantų pagalba. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti tiesiogiai su dantų šalinimu ir dantų atstatymu implantų pagalba susijusias išlaidas – 16–o, 24–o ir 26–o dantų šalinimo, šių dantų implantų ir dantų implantų atidengimo bei gijimo galvutės pritvirtinimo prie implanto išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė teisingai nurodė, kad kitos prašomos priteisti papildomos išlaidos yra susiję su dantų implantacija ir protezavimu, tačiau ieškovė neįrodė šių išlaidų priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Be to, vertinant, kad ekspertas G. K. tiek pakartotinės ekspertizės išvadoje, tiek ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog SIPI atliktas gydymas tik iš dalies gali būti siejamas su 16–o, 24–o ir 26–o dantų pašalinimu bei atstatymu implantais, vertintina, kad ieškovė neįrodė prašomų papildomai priteisti išlaidų priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė šios žalos dalies (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ieškovės išlaidų (2 786 Eur ir 2 514 Eur), susijusių su nurodytomis procedūromis, pagrįstai nepripažino ieškovės patirta žala.
Dėl 17–o ir 27–o dantų
83. Ieškovė apeliaciniu skundu už 17–o ir 27–o dantų atstatymą prašo priteisti 3 781 Eur turtinės žalos, nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, jog 17–s ir 27–s dantys išlaikė savo funkcionalumą daugiau nei 10 metų, SIPI klinikoje netaikius nei konservatyvaus, nei chirurginio, nei palaikomojo gydymo, patvirtina, kad jų būklė 2011 m. nebuvo labai bloga ir pritaikius tinkamą gydymą jų būklė galėjo būti stabilizuota bei dantys būtų išsaugoti arba jų tarnavimo trukmė būtų reikšmingai pratęsta. Pažymėjo, kad ekspertai negalėjo pateikti kategoriškų išvadų dėl nurodytų dantų būklės 2011 metais ir jų klinikinės būklės blogėjimo, nes ieškovei nebuvo atliktas šių dantų klinikinis ištyrimas, be to, medicininė dokumentacija buvo pildyta netinkamai. Nors ekspertas G. K. ekspertizės akte nurodė, kad 17–o danties prognozė buvo bloga jau 2011 metais, tačiau, konsultuodamas ieškovę, UAB „A. M. odontologijos klinika“ ambulatorinėje kortelėje, 17–ą dantį priskyrė prie abejotinos prognozės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog nurodytų dantų šalinimo bei protezavimo išlaidos priežastiniu ryšiu nesusijusios su konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl nėra pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl šioje dalyje nenustatyto priežastinio ryšio kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei ieškovės patirtų išlaidų.
84. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
85. Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui.
86. Deontologinėje ekspertizėje ekspertas nurodė, kad, remiantis radiologiniais vaizdais, 2011 m. 17– o dantis plombuotas distaliai, yra kaulo netekimas distaliai apie 2/3 šaknies ilgio, nustatytas 27–o danties kaulo netekimas, pasiekiantis tarpšaknį (11 klausimas). Pakartotinėje deontologinėje ekspertizėje nurodoma, kad iš 2011 m. birželio 6 d. ortopantomogramos stebima kraštinio kaulo rezorbcija apie ½ šaknies ilgio prie 17–o danties, prie 27–o danties kraštinio kaulo rezorbcija apie 2/3 šaknies ilgio, šių dantų atžvilgiu matomas radiologinis vaizdas, būdingas tarpšaknio pažeidimams (1 klausimas). 2011 m. ortopantomogramoje matoma, kad gydymo pradžioje 17–o ir 27–o dantų ilgalaikė prognozė buvo bloga dėl kraštinio kaulo netekimo daugiau nei ½ šaknies ilgio ir tarpšaknio kaulo pažeidimų (8 klausimas). Palyginus 2011 m. lapkričio 6 d. ortopantomogramą su 2015 m. balandžio 4 d. ortopantomograma stebimas apie 2 mm kraštinio kaulo netekimas prie 17–o, 27– dantų (5 klausimas). 2015 m. rentgenogramoje matoma, kad ilgalaikė 17–o, 27–o dantų prognozė buvo bloga, tokie dantys kompromisinės būklės, šalintini. Šių dantų prognozė išliko tokia pati bloga ir 2017 m. ir naujų rentgenogramų atlikimas nebūtų pakeitęs diagnozės (11 klausimas). Rašytiniuose paaiškinimuose ekspertas G. K. nurodė, kad blogos prognozės dantims, net ir atlikus visapusį periodontologinį gydymą, tikėtinas periodonto būklės blogėjimas ir jų netekimas.
87. Iš UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ maksimalaus gydymo plano turinio nustatyta, kad 17–m ir 27–m dantims, pagal planą, įtrauktas gydymas chirurginiame, ortodontiniame, viršutinio žandikaulio atstatymo / protezavimo ir vieno danties pavaškavimo etapuose, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti 3 781 Eur turtinės žalos. Tačiau pakartotinės ekspertizės akte bei eksperto G. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės 17–o ir 27–o dantų prognozė jau 2011 m. buvo bloga, o blogos prognozės dantims, pagal eksperto paaiškinimus, net ir atlikus visapusį gydymą, tikėtinas periodonto būklės blogėjimas ir dantų netekimas. Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovės dantys, dar prieš pradedant gydymąsi atsakovės klinikoje, buvo sudėtingi gydymui. Kita vertus, niekuo nepagrįsta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad taikant tinkamą gydymą, šių dantų tarnavimo trukmė būtų reikšmingai pratęsta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatyta, kad 27–s dantis pašalintas 2019 metais, t. y. praėjus devyniems metams nuo atsakovės gydymosi pradžios; 17–s dantis pašalintas – 2020 metais, t. y. praėjus dešimt metų nuo gydymosi klinikoje pradžios. Esant nustatytai sunkiai nurodytų dantų diagnozei, turint individualų tarpšakinio kaulo pažeidimą, kaip nustatė ekspertai, periodonto gydymo galimybės labai ribotos, todėl nepaneigus aplinkybės, kad šių dantų išsaugojimo laikotarpis buvo optimalus (kokio protingai galima buvo tikėtis), nėra pagrindo išvadai, jog nurodytų dantų šalinimo bei protezavimo išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Be to, nurodytina ir tai, kad sprendžiant, ar buvo galima išvengti šių dantų pagerėjimo, taikant kitus lygiaverčius gydymo metodus (anksčiau pradėjus gydymą), nėra galimybės, nes nei teismas, nei ekspertai negali žinoti, kokie rezultatai būtų buvę pasiekti, be to, nežinoma ir individualių pacientės organizmo reakcijų į visą gydymo procesą.
88. Tuo pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo už 17–o ir 27–o dantų šalinimą bei protezavimą nebuvimo, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina jų išsaugojimo galimybių, o duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė. Pritartina atsakovės atsiliepime į skundą nurodytam argumentui, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog medicininių dokumentų pildymo trūkumai nėra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
Dėl neturtinės žalos
89. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato atsižvelgdamas į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
90. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
91. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįstas neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog jos prašoma atlyginti 10 000 Eur dydžio neturtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl reikalavimas turi būti tenkintas visa apimtimi. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino tik 14,22 proc. turtinės žalos atlyginimo reikalavimo, t. y. nenustatė atsakovės atsakomybės dėl didžiosios dalies aplinkybių, kurias ieškovė nurodo kaip savo patirtos neturtinės žalos pagrindą (priežastis), tačiau priteisė ieškovei neproporcingai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas abiejų ginčo šalių neturtinės žalos atlyginimo klausimu išdėstytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
92. Medicinos dokumentų išrašo 2021 m. sausio 11 d. duomenimis, S. V. gydytojo A. K. kabinete lankosi nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. Pacientei diagnozuotas (duomenys neskelbiami) sutrikimas, pasireiškė vidutinio sunkumo nerimas bei depresija. Pacientė kreipėsi su įtampos, nerimo, baimingumo, nemigos simptomais dėl užsitęsusios reakcijos į psichologiškai traumuojančią situaciją – odontologo jatrogenijos sukeltą baimę, stresą, žalą, sesijų metu vyravo pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas prisiminimuose, sapnuose ir košmaruose, pasireiškiantis, nepaisant nuolat juntamo emocinio „sustingimo“ ir jausmų blankumo, atsiskyrimas nuo kitų žmonių, nejautrumas aplinkos poveikiui, anhedonija bei traumą primenančių veiksmų ir situacijų vengimu, kuris apėmė ne tik odontologų, bet ir kitų gydytojų baime ir įtampa. Nurodoma, kad pacientės baimes lydi padidėjęs vegetacinės nervų sistemos sujaudinimas, pasireiškiantis padidėjusiu dirglumu, sustiprėjusiu baimingumu ir nemiga. Ieškovė nurodė ir tai, kad procedūros jai kelia didelius nepatogumus, skausmą, reguliariai trikdo kramtymo funkciją, neteisėti veiksmai sukėlė ypač sunkią dantų bei sąkandžio būklę, ieškovę kamavo didelė nežinia ir pergyvenimas dėl būsimų perspektyvų, ji yra gydoma antidepresantais ir psichoterapija.
93. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) apimties, nors ilgą laiką (kol nebuvo informuota apie stipriai uždelstą ir pažengusią ligą) ieškovė pasitikėjo gydytojų kompetencija, sužinojus apie periodonto ligą, kuri buvo vertinama kaip sunki, savaime suprantama, kad nurodytos aplinkybės sukėlė ieškovei baimę dėl sveikatos, nežinią dėl ligos ir ateities, nepasitikėjimą gydymo įstaigomis, t. y. sukėlė ne tik savaime suprantamą skausmą, bet ir didelius rūpesčius bei nepatogumus, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė patirtos neturtinės žalos faktą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
94. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino ieškovei sukeltų dvasinių išgyvenimų laipsnį. Gydytojo A. K. nurodytos aplinkybės ir ieškovės paaiškinimai patvirtina ieškovės patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, pašlijusią psichinę sveikatą, diagnozuotas kitas ligas, jaučiamą baimę gydytojams, stresą ir įtampą. Pažymėtina ir tai, kad iš UAB „Vilniaus implantologijos centras“ gydymo plano matoma, jog ieškovei buvo atliekamos didelės apimties gydymo procedūros. Kita vertus, nors ieškovei pasireiškė odontologų baimė, tačiau lankymasis pas gydytojus buvo neišvengiamas dėl vykdytų didelės apimties gydymo procedūrų. Tuo pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms apie tai, kad nurodytos aplinkybės stiprina ieškovės patiriamus išgyvenimus ir sudaro pagrindą nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka ją patyrusios ieškovės tinkamą teisių apsaugą ir nėra pagrindo ją padidinti.
95. Nors atsakovė, nesutikdama su neturtinės žalos dydžiu, teigė, kad teismas nenustatė atsakovės atsakomybės dėl didžiosios dalies ieškovės įrodinėtų aplinkybių, tačiau neturtinės žalos dydis nėra siejamas su priteista turtinės žalos apimtimi, todėl pagrįstos įtakos nustatant neturtinės žalos dydį nedaro. Kitų argumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą dėl neturtinės žalos dydžio, atsakovė nepateikė. Vertindama priteistą 5 000 Eur neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad toks neturtinės žalos dydis už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymą, pagal teismų praktiką, gali būti priteisiamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeista viena iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sveikata, atsižvelgiant į atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pobūdį, padarinius bei į stiprius ieškovės dvasinius išgyvenimus dėl atsakovės nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), yra tinkamo dydžio, atitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
96. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio konkretaus šalių ginčo aplinkybių visumą, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atsižvelgiant į individualią ieškovės situaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteista 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija yra pakankama ir teisinga, atitinka bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.
97. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
98. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui padarytą žalą, paciento teisę gauti informaciją ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nesudarantys pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
99. Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, apeliantėms jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Trečiasis asmuo P. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nereiškė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šio asmens atžvilgiu nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.